Čiupakabra
Sveiki, kaip manote: ar tai tiesa ar tik vienas is daugelio melu skirtu apgauti zmones ir priversti juos patiketi...?:}
Pavadinimo atsiradimas
Pavadinimas 'el chupacabra' ispanų kalba reiškia 'ožkų išsiurbėjas' (goat sucker), nes po šios būtybės atakų ožkos ir kiti galvijai būdavo randami su mažomis skylutės formos žaizdomis kakle, o beveik visas jų kraujas būdavo išsiurbtas.
Aprašymas
Žmonės pateikia kelis skirtingus Čiupakabros apibūdinimus. Paplitusi nuomonė, kad tai yra dvikojis maždaug keturių-penkių pėdų (1,2-1,5 metro) aukščio padaras. Savo galvos ir akių forma Čiupakabra primena 'pilkuosius' humanoidus, o kūno forma - stačiuosius dinozaurus. Būtybė turi mažas rankas ir stiprias, panašias į reptilijų, kojas. Ant visų galūnių esti po tris naguotus pirštus. Per visą nugarą einanti dyglių eilė naudojama skraidyti. Tokios fizinės savybės Čiupakabrą įgalina labai greitai bėgioti ir net judėti medžiais. Galva ovalo formos, su ištęstu smakru. Pranešimuose minimos dvi raudonos arba juodos akys, mažos skylutės nosies srityje, plyšio formos burna su kyšančiomis iltimis, o visą kūną dengia plaukai. Nors daugelis stebėtojų teigia, kad būtybės kailis yra juodos spalvos, Čiupakabra turi stebėtiną galimybę keisti savo spalvą, beveik kaip chameleonas. Tamsoje ji bus juoda ar tamsiai ruda, o saulės apšviestoje augmenijoje pasikeis į žalią, žaliai pilką, šviesiai rudą, smėliną. Kai kurie žmonės tiki šį padarą esant pusiau žmogum, pusiau vampyru, tuo tarpu kiti vadina panašiu į panterą raudonomis akimis ir gyvatės liežuviu. Yra ir teigiančių, kad ji šokinėja kaip kengūra ir kvepia siera.
Gyvenamoji aplinka
Pirmieji pranešimai atsirado iš Puerto Rike (Puerto Rico), Kanovanos (Canovanas) miestelio. Vėliau padaras buvo daug kartų pastebėtas Jungtinėse Valstijose, Centrinėje Amerikoje (Meksika, Salvadoras, Gvatemala) ir Pietų Amerikoje (Brazilija, Čilė).
Greičiausiai ši rūšis gyvena požeminiuose urvuose, tačiau nieko tikslesnio nėra žinoma. Yra manančių, kad padarai atvyksta iš kito laiko, ar kitų dimensijų.
Kilmės hipotezės
Ateiviškoji teorija
Viename iš spėjimų Čiupakabros laikomos tam tikra ateivių atšaka, arba kadaise Žemėje atsilankiusių protingų būtybių paliktas gyvūnas.
Vietose, kur buvo rasti sužaloti galvijai išsiurbtu krauju, buvo pastebėti švytintys ovalo ir piramidės formos NSO. Tokie pranešimai atėjo iš Kabo Rocho (Cabo Rojo), Kanovanos (Canovanas), Ponsė (Ponse) ir Naranchito (Naranjito) miestelių. Bario Hato (Barrio Hato) miestelyje Rochų (Rojas) šeima pamatė NSO, o neužilgo po stebėjimo rado kelias sužalotas ožkas ir arklį.
NSO gerbėjų grupėse buvo ir dezinformacijos bei demaskavimo kampanijų, Čiupakabras priskiriant plėšriai ateivių kilmės reptilijų rūšiai, siekiančių įtvirtinti savo populiaciją.
Eksperimento teorija
Ši teorija teigia, kad Čiupakabros yra slaptų vyriausybinių genetinių eksperimentų rezultatas. Kai kas mano, kad mirtina 'oranžinė cheminė medžiaga' (orange agent) ir kiti dioksinais paremti cheminiai elementai bet gama radiacija, su kuriais Jungtinių Valstijų vyriausybė atlikinėjo bandymus salose, galėjo neigiamai paveikti vietines populiacijas. Žinant kaip gyvūnija ir augmenija gali pakisti atliekant genetinius bandymus, visai įmanoma, kad Čiupakabros yra sukurtos žmogaus.
Vampyriškoji teorija
Buvo tikėta, kad Čiupakabra yra Mokos vampyras (El Vampire de Moco), dar vienas legendinis gyvylių kankintojas Puerto Rike. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo krokodilai, nelegaliai išleisti saloje.
Kitas laikas ar dimensija
Čiupakabros, ar kiti mūsų matomi ateiviai tai mūsų palikuonys iš ateities, keliaujantys laiku, kad apsaugotų Žemę nuo cheminės katastrofos, kuri jiems sukėlė tokias mutacijas. Teorija teigia, kad ateities žmonės atvyksta kritiniais momentais, kad mus įspėtų apie pavojų, ar patys stabdo pavojingų fizinias mutacijas sukeliančių technologijų progresą.
Laukinių žvėrių teorija
Valdžia visus gyvulių naikinimus aiškina benamių šunų, babuinų, nelegaliai įvežtų iš kitų vietų egzotinių gyvūnų išpuoliais. Puerto Riko Žemės ūkio Veterinarijos paslaugų departamento (Department of Agriculture Veterinary Services Division) direktorius Hektoras Garsija (Hector Garcia) pastebėjo, kad 'tai gali būti šunys, nes aukų kakluose pastebėti skylutės formos įkandimai labai panašūs į šunų ilčių žymes' bei teigia, kad jo padalinio tirti negyvi gyvūnai neturėjo jokių keistų požymių, net kraujas nebuvo išsiurbtas. Veterinaras Angelas Luisas Santana (Angel Luis Santana) iš privačios Gardenvilio klinikos (Gardenville Clinic) sako, kad visko kaltininkais gali būti žmonės, priklausantys religinėms sektoms, kiti gyvūnai, ar kažkas, norintis pasityčioti iš Puerto Riko žmonių. Lorenas Kolemanas (Loren Coleman) sutinka ir yra patenkintas laukinių šunų paaiškinimu, teigdamas, kad šunų gaujos linkę pulti į siautulingas atakas, suėsti mažai, ir palikti visa kita.
Galios
Čiupakabra gali keisti spalvas kaip chameleonas. Liudininkų teigimu, padaras gali skraidyti, ar vienu šuoliu nušokti šešis-septynis metrus. Čiupakabra pasižymi protingu elgesiu bei naudojasi rudimentiniu sugebėjimu likti nepastebėtam. Šios savybės greičiausiai padeda rūšiai išvengti patekimo į nelaisvę ir net artimų kontaktų su žmonėmis.
Įrodymai
Čiupakabros aukų kūnuose pilna mažų vienodos formos apvalių, pusės-pusantro centimetro diametro skylučių, išsidėsčiusių poromis trikampio forma. Žaizdos randamos kaklo, krūtinės, pilvo, analinėse srityse ir atrodo lyg būtų padarytos chirurgo skalpeliu. Pranešama ir apie trūkstamus organus, tačiau nėra žinoma, kaip jie buvo pašalinti. Dingdavo reprodukciniai organai, akys, kiti minkštieji audiniai.
Sužeidimai primena šunų ar babuinų savo apvalia forma, bet tai vienintelis panašumas. Pasitaiko, kad žaizdos prasiskverbia per dešinį žandikaulį, raumenis, minkštuosius audinius, iki smegenų, tiksliau, smegenėlių, kas sukelia gyvūno mirtį akimirksniu. Tai tarsi eutanazinis metodas, apsaugantis puolamą gyvūną nuo skausmo ir kančių.
Kai žaizdos randamos ant aukos šonų ir pilvo, pjūvis paprastai eina per skrandį iki kepenų, pašalinant organų dalis ir išsiurbiant iš jų skystą. Pjūvio sienelės atrodo lyg būtų pridegintos norint išvengti pernelyg didelio kraujo nutekėjimo, o gyvūnų audiniuose nerasta jokių uždegimų požymių. Be to, priešingoje žaizdai pusėje nerasta jokių įbrėžimų, įkandimų, spaudimo žymių ar kitų pažeidimų. Dažnai lavonai nesustingsta, o kelias dienas po mirties išlieka lankstūs. Stebėtina, bet kartais likęs kūne kraujas nesukreša labai ilgą laiką.
Stebėjimai
Prieš pasirodant Čiupakabroms, Puerto Rike stebėtas Mokos vampyras (Moca Vampire, El Vampire de Moco), kurio pasirodymas sutampa su NSO antplūdžiu 1975-ais. Daug fermerių aptikdavo savo gyvulius išskerstus po to, kai danguje skraidydavo keistos šviesos. Nužudytus gyvūnus (antis, žąsis, ožkas, karves) ištyrę žmonės aptiko, kad visas kraujas būdavo išsiurbtas chirurginiu tikslumu. Nebuvo tiesiogiai gauta žinių iš mačiusiųjų Mokos vampyrą, o žudymais apkaltinti nelegaliai įvežti krokodilai.
1995 metų kovą Puerto Riko miestelius Orokovą (Orocovis) ir Morovą (Morovis) pradėjo kamuoti nežinomas gyvulių žudikas. Iš ožkų, viščiukų ir kitų mažų gyvūnų skerdienos būdavo išsiurbtas visas kraujas, dažniausiai pro vieną dailią mažą žaizdelę.
1995-ais buvo ir daugiau pranešimų apie žuvusius gyvulius įvairiose Puerto Riko dalyse. Ožkų žudikas tariamai užpuolė 11 ožkų San Germano (San German) miestelyje, o vieną kartą grupė miestelio žmonių teigė persekioję padarą, užpuolusį tris gaidžius. Guanikoje (Guanica) 44 metų amžiaus Osvaldas Klaudijus Rosadas (Osvaldo Claudio Rosado) teigė buvęs gorilos sučiuptas iš nugaros. Puerto Rike nėra gorilų. Nuvijus padarą Rosadui prireikė medikamentų susitvarstyti įpjovimus ant liemens. Kanovanos miestelyje, kuris panašėja į Čiupakabrų veiklos centrą, tais metais buvo daugiau nei 150 pranešimų apie gyvulių žūtį. Keli liudininkai matė padarą aiškioje dienos šviesoje. Vienas atvejis nutiko Madelinai Tolentino (Madeline Tolentino) ir jos kaimynams Kampo Riko (Campo Rico) bendruomenėje, Kanovanos teritorijoje. Visi liudininkai stebėjo Čiupakabrą einančią gatve 15:00 laiku. Žmonėms priartėjus, padaras nubėgo šalin 'fantastišku greičiu' ir paspruko. Majoras Chose Soto (Jose "Chemo" Soto) organizavo savanorių būrį ir pats beveik metus kiekvieną savaitę dalyvaudavo Čiupakabros medžioklėje. Gaudytojai buvo apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, o jaukas buvo ožka, laikoma narve. Vis tik nieko sugauti nepavyko.
Nuo tada Čiupakabros apkaltintos daugiau nei dviem tūkstančiais galvijų ar net naminių gyvūnėlių žūčių. Puerto Rikas nebėra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Ispaniškoje žiniasklaidoje istorijos apie šią būtybę prakeliavo Meksiką ir Jungtines Valstijas, sekant pabaisos pasirodymus Majamyje (Miami), Niujorko (New York), San Antonijuje (San Antonio), Kembridže (Cambrigde) ir San Fransiske (San Francisko). 69 ožkos, viščiukai ir antys išsiurbtu krauju buvo rasti Floridos (Florida) pievelėje. Atakos tęsėsi Mičigane (Michigan) ir Oregone (Oregon). Kraujo siurbimo banga Meksikoje net sukėlė šurmulį žiniasklaidoje 1996 metų pabaigoje. 1999-ais spalio mėnesį Brazilijos 'Corriero Braziliense' laikraštis pranešė apie devynias ožkas ir tris avis, rastas negyvas su viena žaizdele kakle. Kitas liudininkas iš Brazilijos teigė matęs skraidantį ar šokin?jantį padarą, puolantį tiek žmones, tiek gyvūnus. 2000-ais balandį Kalamaino (Calamain), miestelio dykumoje Čilės šiaurėje, fermeriai atsibudę rado ožkas ir avis negyvas savo aptvaruose. Nežinoma pabaisa sužalojo gyvulių kaklus ir išsiurbė visą kraują. Miestelio valdžia iškvietė nacionalinę apsaugą. Šimtai ginkluotų kareivių vykdė masinę paiešką aplinkinėje teritorijoje, ieškodami Čiupakabros. Naktiniai patruliai nerado nieko. Skeptikai sakė, kad žudikas nebuvo nei Čiupakabra, nei puma. Birželio pabaigoje Čilės vyriausybė nusprendė, kad puolimus vykdė šunys.
 Vienoje Teksaso (JAV) rančoje aptiktos nežinomų gyvūnų liekanos. Manoma, kad tai gali būti legendinė čiupakabra - nesugaunamas, naktimis medžiojantis plėšrus padaras, iščiulpiantis kraują iš savo aukų.
"USA Today" praneša, kad trys kritę nežinomi maždaug 20 kg sveriantys gyvūnai buvo aptikti vienos rančos teritorijoje dar liepos mėnesį. Rančos šeimininkė išsaugojo vieno gyvūno galvą, jo mėginiai išsiųsti DNR analizei. |
Kas ta čiupakabra?Kaip ji atrodo?
Pavadinimas 'el chupacabra' ispanų kalba reiškia 'ožkų išsiurbėjas' (goat sucker), nes po šios būtybės atakų ožkos ir kiti galvijai būdavo randami su mažomis skylutės formos žaizdomis kakle, o beveik visas jų kraujas būdavo išsiurbtas.
Žmonės pateikia kelis skirtingus čiupakabros apibūdinimus. Paplitusi nuomonė, kad tai yra dvikojis maždaug keturių-penkių pėdų (1,2-1,5 metro) aukščio padaras. Savo galvos ir akių forma čiupakabra primena 'pilkuosius' humanoidus, o kūno forma - stačiuosius dinozaurus. Būtybė turi mažas rankas ir stiprias, panašias į reptilijų, kojas. Ant visų galūnių esti po tris naguotus pirštus. Per visą nugarą einanti dyglių eilė naudojama skraidyti. Tokios fizinės savybės čiupakabrą įgalina labai greitai bėgioti ir net judėti medžiais. Galva ovalo formos, su ištęstu smakru. Pranešimuose minimos dvi raudonos arba juodos akys, mažos skylutės nosies srityje, plyšio formos burna su kyšančiomis iltimis, o visą kūną dengia plaukai. Nors daugelis stebėtojų teigia, kad būtybės kailis yra juodos spalvos, čiupakabra turi stebėtiną galimybę keisti savo spalvą, beveik kaip chameleonas. Tamsoje ji bus juoda ar tamsiai ruda, o saulės apšviestoje augmenijoje pasikeis į žalią, žaliai pilką, šviesiai rudą, smėlinę. Kai kurie žmonės tiki šį padarą esant pusiau žmogum, pusiau vampyru, tuo tarpu kiti vadina panašiu į panterą raudonomis akimis ir gyvatės liežuviu. Yra ir teigiančių, kad ji šokinėja kaip kengūra ir kvepia siera.
1956, Oracle, Arizona, 35 mylios į vakarus nuo Tucson. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios "vampyras kengūra" stebėtas Šiaurės Amerikos žemyno Vidurio Vakarų, Pietvakarių ir Pietryčių regionuose. Pranešimuose iš Pietvakarių vyravo būtybė, skraidanti oda padengtais, reptiliškais sparnais.
Aštuntojo dešimtmečio pradžia, Brownsville, Texas. Vienoje rančoje rastas negyvas jautis. Nei kraujo, nei užpuoliko pėdsakų neaptikta.
Aštuntojo dešimtmečio vidurys, Rio Grande Valley, Texas. Dažni galvijų sužalojimai sieti su kondorais, tačiau šis paaiškinimas nelabai tikėtinas, kadangi iš aukų būdavo išsiurbtas kraujas. Aštuntajame dešimtmetyje smarkiai padaugėjo galvijų sužalojimų. Nužudytų galvijų akys ir kiti organai būdavo chirurgiškai išimti, kraujas išsunktas. Dažnai apibūdinti kaip NSO ar karinių pajėgų operacijos, šie užpuolimai vėliau priskirti čiupakabrai.
1993, New Jersey. Ši vietovė ilgi buvo žinoma kaip vieno kriptozoologijos fenomeno, Džersio Velnio (Jersey Devil), veiklos vieta. Ar tai gali turėti sąsajų su čiupakabra? Abiejų padarų aprašymai turi daug panašumų. Liudininkai, tarp jų ir miškininkas, matęs Džersio Velnią 1993 metais, pasakojo apie kengūrą primenančią pabaisą su didelėmis, raudonomis akimis.
1994, Puerto Rico. Pavieniai pranešimai apie čiupakabrą. Matytų padarų apibūdinimas kartais primena "pilkuosius" ateivius.
1995, Cavanos, Cagus, Guanica, Naguabo, Torrecilla Baja, San German (Puerto Rico), Klamath Falls (Oregon). Čiupakabra per tris mėnesius pastebėta 35 kartus.
1996, Miami (Florida), Isabella County (Michigan), Klamath Falls (Oregon), Rio Grande Valley (Texas), Juarez (Mexico), Calderon Village, Sinola (Mexico), Sonora (Mexico), Chiapas (Mexico). Čiupakabra persimetė į Meksiką ir slinko šiaurės kryptimi. Kovo mėnesį 40 galvijų rasti negyvi viename Majamio kaimiškame regione. Moteris pranešė mačiusi šunį primenantį siluetą, stovintį ant dviejų kojų, su dviem trumpomis, driežiškomis priekinėmis galūnėmis. Buvo nepatvirtintų pranešimų apie žmonių aukas.
1999, El Yunque, Puerto Rico. Padidėjęs NSO aktyvumas ir pranešimai apie čiupakabrą.
2000, Calama, Chile. Čiupakabra kaltinta šimtais mirusių galvijų balandžio mėnesį Čilėje. Regiono gyventojai kėlė mintis, kad NASA agentūra genetinių eksperimentų su nežemiškomis DNR molekulėmis metu sukūrė ir paleido į laisvę čiupakabras
Ar tai tiesa ,ar čiupakabra ne žmonių prasimanymas?
„ČIUPAKABRA"
ScanpixTaip Pietų Amerikos gyventojai pavadino nežinomą būtybę, puolančią laukinius ir naminius gyvūnus bei paukščius. Ši ateivių rūšis pastebima Peru, Brazilijoje, Čilėje.
„Čiupakabra" medžioja naktį, užpuola silpnesnius gyvūnus, iščiulpia jų kraują ir dingsta. Miškuose žmonės rasdavo gyvūnų, be lašelio kraujo. Aukos kūne būdavo nedidelė apvali žaizdelė idealiai apvaliais ir lygiais kraštais, paprastai sprando srityje, per kurią, spėjama, ir išsiurbiamas kraujas.
Bet grumtynių su gyvūnu vietoje nesimatydavo jokio kraujo. Užfiksuotas įvykis, kai aptikta užmušta visa 70-ies galvijų banda.
Retkarčiais gyvūnai aptinkami be kai kurių organų: vidurių, smegenų, akių, uodegų ar letenų. Aukomis tampa įvairių rūšių gyvūnai: nuo smulkių paukščių iki stambių galvijų.
Su „Čiupakabra" susidūrę žmonės pasakoja, kad jis truputį panašus į beždžionę, turi aštrius nagus, iltis, moka skraidyti. Oficiali valdžia netiki šio padaro egzistavimu ir visus atsitikimus su laukiniais gyvūnais "nurašo" plėšrūnams.
Kai kas mano, jog „Čiupakabra" - Amerikos kariškių genetinių eksperimentų rezultatas. Tačiau daugelis liudytojų tvirtina, kad arba prieš šio padaro pasirodymą, arba po jo, netoli matomi šviečiantys rutuliai arba diskų pavidalo NSO.
Yra ufologų, manančių, jog „Čiupakabra" - ateivių naminis gyvūnėlis. „Čiupakabros" kilmė tiksliai nežinoma, bet greičiausiai nežemiška. Ūgis - 1,2 - 1.8 metrai. Svoris - 50 - 60 kg. Akys raudonos, ovalios. „Čiupakabra" neturi kailio, jo oda ruda. Ar „Čiupakabra" bendrauja nėra žinoma.
Šis ateivis turi dvi aštrias plonas iltis, kai kurie liudininkai teigia, kad turi porą sparnų, ant nugaros yra tamsoje švytinti ketera, letena su trimis pirštais.
Pavadinimas \\\'el chupacabra\\\' ispanų kalba reiškia \\\'ožkų išsiurbėjas\\\' (goat sucker), nes po šios būtybės atakų ožkos ir kiti galvijai būdavo randami su mažomis skylutės formos žaizdomis kakle, o beveik visas jų kraujas būdavo išsiurbtas. Aprašymas Žmonės pateikia kelis skirtingus čiupakabros apibūdinimus. Paplitusi nuomonė, kad tai yra dvikojis maždaug keturių-penkių pėdų (1,2-1,5 metro) aukščio padaras. Savo galvos ir akių forma čiupakabra primena \\\'pilkuosius\\\' humanoidus, o kūno forma - stačiuosius dinozaurus. Būtybė turi mažas rankas ir stiprias, panašias į reptilijų, kojas. Ant visų galūnių esti po tris naguotus pirštus. Per visą nugarą einanti dyglių eilė naudojama skraidyti. Tokios fizinės savybės čiupakabrą įgalina labai greitai bėgioti ir net judėti medžiais. Galva ovalo formos, su ištęstu smakru. Pranešimuose minimos dvi raudonos arba juodos akys, mažos skylutės nosies srityje, plyšio formos burna su kyšančiomis iltimis, o visą kūną dengia plaukai. Nors daugelis stebėtojų teigia, kad būtybės kailis yra juodos spalvos, čiupakabra turi stebėtiną galimybę keisti savo spalvą, beveik kaip chameleonas. Tamsoje ji bus juoda ar tamsiai ruda, o saulės apšviestoje augmenijoje pasikeis į žalią, žaliai pilką, šviesiai rudą, smėlinę. Kai kurie žmonės tiki šį padarą esant pusiau žmogum, pusiau vampyru, tuo tarpu kiti vadina panašiu į panterą raudonomis akimis ir gyvatės liežuviu. Yra ir teigiančių, kad ji šokinėja kaip kengūra ir kvepia siera. Gyvenamoji aplinka Pirmieji pranešimai atsirado iš Puerto Rike (Puerto Rico), Kanovanos (Canovanas) miestelio. Vėliau padaras buvo daug kartų pastebėtas Jungtinėse Valstijose, Centrinėje Amerikoje (Meksika, Salvadoras, Gvatemala) ir Pietų Amerikoje (Brazilija, Čilė). Greičiausiai ši rūšis gyvena požeminiuose urvuose, tačiau nieko tikslesnio nėra žinoma. Yra manačių, kad padarai atvyksta iš kito laiko, ar kitų dimensijų. Kilmės hipotezės Ateiviškoji teorija Viename iš spėjimų čiupakabros laikomos tam tikra ateivių atšaka, arba kadaise Žemėje atsilankiusių protingų būtybių paliktas gyvūnas. Vietose, kur buvo rasti sužaloti galvijai išsiurbtu krauju, buvo pastebėti švytintys ovalo ir piramidės formos NSO. Tokie pranešimai atėjo iš Kabo Rocho (Cabo Rojo), Kanovanos (Canovanas), Ponsė (Ponse) ir Naranchito (Naranjito) miestelių. Bario Hato (Barrio Hato) miestelyje Rochų (Rojas) šeima pamatė NSO, o neužilgo po stebėjimo rado kelias sužalotas ožkas ir arklį. NSO gerbėjų grupėse buvo ir dezinformacijos bei demaskavimo kampanijų, čiupakabras priskiriant plėšriai ateivių kilmės reptilijų rūšiai, siekiančių įtvirtinti savo populiaciją. Eksperimento teorija Ši teorija teigia, kad čiupakabros yra slaptų vyriausybinių genetinių eksperimentų rezultatas. Kai kas mano, kad mirtina \\\'oranžinė cheminė medžiaga\\\' (orange agent) ir kiti dioksinais paremti cheminiai elementai bet gama radiacija, su kuriais Jungtinių Valstijų vyriausybė atlikinėjo bandymus salose, galėjo neigiamai paveikti vietines populiacijas. Žinant kaip gyvūnija ir augmenija gali pakisti atliekant genetinius bandymus, visai įmanoma, kad čiupakabros yra sukurtos žmogaus. Vampyriškoji teorija Buvo tikėta, kad čiupakabra yra Mokos vampyras (El Vampire de Moco), dar vienas legendinis gyvylių kankintojas Puerto Rike. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo krokodilai, nelegaliai išleisti saloje. Kitas laikas ar dimensija Čiupakabros, ar kiti mūsų matomi ateiviai tai mūsų palikuonys iš ateities, keliaujantys laiku, kad apsaugotų Žemę nuo cheminės katastrofos, kuri jiems sukėlė tokias mutacijas. Teorija teigia, kad ateities žmonės atvyksta kritiniais momentais, kad mus įspėtų apie pavojų, ar patys stabdo pavojingų fizinias mutacijas sukeliančių technologijų progresą. Laukinių žvėrių teorija Valdžia visus gyvulių naikinimus aiškina benamių šunų, babuinų, nelegaliai įvežtų iš kitų vietų egzotinių gyvūnų išpuoliais. Puerto Riko Žemės ūkio Veterinarijos paslaugų departamento (Department of Agriculture Veterinary Services Division) direktorius Hektoras Garsija (Hector Garcia) pastebėjo, kad \\\'tai gali būti šunys, nes aukų kakluose pastebėti skylutės formos įkandimai labai panašūs į šunų ilčių žymes\\\' bei teigia, kad jo padalinio tirti negyvi gyvūnai neturėjo jokių keistų požymių, net kraujas nebuvo išsiurbtas. Veterinaras Angelas Luisas Santana (Angel Luis Santana) iš privačios Gardenvilio klinikos (Gardenville Clinic) sako, kad visko kaltininkais gali būti žmonės, priklausantys religinėms sektoms, kiti gyvūnai, ar kažkas, norintis pasityčioti iš Puerto Riko žmonių. Lorenas Kolemanas (Loren Coleman) sutinka ir yra patenkintas laukinių šunų paaiškinimu, teigdamas, kad šunų gaujos linkę pulti į siautulingas atakas, suėsti mažai, ir palikti visa kita. Galios Čiupakabra gali keisti spalvas kaip chameleonas. Liudininkų teigimu, padaras gali skraidyti, ar vienu šuoliu nušokti šešis-septynis metrus. Čiupakabra pasižymi protingu elgesiu bei naudojasi rudimentiniu sugebėjimu likti nepastebėtam. Šios savybės greičiausiai padeda rūšiai išvengti patekimo į nelaisvę ir net artimų kontaktų su žmonėmis. Įrodymai Čiupakabros aukų kūnuose pilna mažų vienodos formos apvalių, pusės-pusantro centimetro diametro skylučių, išsidėsčiusių poromis trikampio forma. Žaizdos randamos kaklo, krūtinės, pilvo, analinėse srityse ir atrodo lyg būtų padarytos chirurgo skalpeliu. Pranešama ir apie trūkstamus organus, tačiau nėra žinoma, kaip jie buvo pašalinti. Dingdavo reprodukciniai organai, akys, kiti minkštieji audiniai. Sužeidimai primena šunų ar babuinų savo apvalia forma, bet tai vienintelis panašumas. Pasitaiko, kad žaizdos prasiskverbia per dešinį žandikaulį, raumenis, minkštuosius audinius, iki smegenų, tiksliau, smegenėlių, kas sukelia gyvūno mirtį akimirksniu. Tai tarsi eutanazinis metodas, apsaugantis puolamą gyvūną nuo skausmo ir kančių. Kai žaizdos randamos ant aukos šonų ir pilvo, pjūvis paprastai eina per skrandį iki kepenų, pašalinant organų dalis ir išsiurbiant iš jų skystį. Pjūvio sienelės atrodo lyg būtų pridegintos norint išvengti pernelyg didelio kraujo nutekėjimo, o gyvūnų audiniuose nerasta jokių uždegimų požymių. Be to, priešingoje žaizdai pusėje nerasta jokių įbrėžimų, įkandimų, spaudimo žymių ar kitų pažeidimų. Dažnai lavonai nesustingsta, o kelias dienas po mirties išlieka lankstūs. Stebėtina, bet kartais likęs kūne kraujas nesukreša labai ilgą laiką. Stebėjimai Prieš pasirodant čiupakabroms, Puerto Rike stebėtas Mokos vampyras (Moca Vampire, El Vampire de Moco), kurio pasirodymas sutampa su NSO antplūdžiu 1975-ais. Daug fermerių aptikdavo savo gyvulius išskerstus po to, kai danguje skraidydavo keistos šviesos. Nužudytus gyvūnus (antis, žąsis, ožkas, karves) ištyrę žmonės aptiko, kad visas kraujas būdavo išsiurbtas chirurginiu tikslumu. Nebuvo tiesiogiai gauta žinių iš mačiusiųjų Mokos vampyrą, o žudymais apkaltinti nelegaliai įvežti krokodilai. 1995 metų kovą Puerto Riko miestelius Orokovį (Orocovis) ir Morovį (Morovis) pradėjo kamuoti nežinomas gyvulių žudikas. Iš ožkų, viščiukų ir kitų mažų gyvūnų skerdienos būdavo išsiurbtas visas kraujas, dažniausiai pro vieną dailią mažą žaizdelę. 1995-ais buvo ir daugiau pranešimų apie žuvusius gyvulius įvairiose Puerto Riko dalyse. Ožkų žudikas tariamai užpuolė 11 ožkų San Germano (San German) miestelyje, o vieną kartą grupė miestelio žmonių teigė persekioję padarą, užpuolusį tris gaidžius. Guanikoje (Guanica) 44 metų amžiaus Osvaldas Klaudijus Rosadas (Osvaldo Claudio Rosado) teigė buvęs gorilos sučiuptas iš nugaros. Puerto Rike nėra gorilų. Nuvijus padarą Rosadui prireikė medikamentų susitvarstyti įpjovimus ant liemens. Kanovanos miestelyje, kuris panašėja į čiupakabrų veiklos centrą, tais metais buvo daugiau nei 150 pranešimų apie gyvulių žūtį. Keli liudininkai matė padarą aiškioje dienos šviesoje. Vienas atvejis nutiko Madelinai Tolentino (Madeline Tolentino) ir jos kaimynams Kampo Riko (Campo Rico) bendruomenėje, Kanovanos teritorijoje. Visi liudininkai stebėjo čiupakabrą einančią gatve 15:00 laiku. Žmonėms priartėjus, padaras nubėgo šalin \\\'fantastišku greičiu\\\' ir paspruko. Majoras Chose Soto (Jose \\\"Chemo\\\" Soto) organizavo savanorių būrį ir pats beveik metus kiekvieną savaitę dalyvaudavo čiupakabros medžioklėje. Gaudytojai buvo apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, o jaukas buvo ožka, laikoma narve. Vis tik nieko sugauti nepavyko. Nuo tada čiupakabros apkaltintos daugiau nei dviem tūkstančiais galvijų ar net naminių gyvūnėlių žūčių. Puerto Rikas nebėra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Ispaniškoje žiniasklaidoje istorijos apie šią būtybę prakeliavo Meksiką ir Jungtines Valstijas, sekant pabaisos pasirodymus Majamyje (Miami), Niujorko (New York), San Antonijuje (San Antonio), Kembridže (Cambrigde) ir San Fransiske (San Francisko). 69 ožkos, viščiukai ir antys išsiurbtu krauju buvo rasti Floridos (Florida) pievelėje. Atakos tęsėsi Mičigane (Michigan) ir Oregone (Oregon). Kraujo siurbimo banga Meksikoje net sukėlė šurmulį žiniasklaidoje 1996 metų pabaigoje. 1999-ais spalio mėnesį Brazilijos \\\'Corriero Braziliense\\\' laikraštis pranešė apie devynias ožkas ir tris avis, rastas negyvas su viena žaizdele kakle. Kitas liudininkas iš Brazilijos teigė matęs skraidantį ar šokinėjantį padarą, puolantį tiek žmones, tiek gyvūnus. 2000-ais balandį Kalamaino (Calamain), miestelio dykumoje Čilės šiaurėje, fermeriai atsibudę rado ožkas ir avis negyvas savo aptvaruose. Nežinoma pabaisa sužalojo gyvulių kaklus ir išsiurbė visą kraują. Miestelio valdžia iškvietė nacionalinę apsaugą. Šimtai ginkluotų kareivių vykdė masinę paiešką aplinkinėje teritorijoje, ieškodami čiupakabros. Naktiniai patruliai nerado nieko. Skeptikai sakė, kad žudikas nebuvo nei čiupakabra, nei puma. Birželio pabaigoje Čilės vyriausybė nusprendė, kad puolimus vykdė šunys. Nuotrauka netilpo to padaro bet istikruju jis atrodo labai baisai... Pranešimai apie čiupakabrų veiklą su pasireiškimų vietomis Amerikos žemėlapyje. 1. 1956, Oracle, Arizona, 35 mylios į vakarus nuo Tucson. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios \\\"vampyras kengūra\\\" stebėtas Šiaurės Amerikos žemyno Vidurio Vakarų, Pietvakarių ir Pietryčių regionuose. Pranešimuose iš Pietvakarių vyravo būtybė, skraidanti oda padengtais, reptiliškais sparnais. 2. Aštuntojo dešimtmečio pradžia, Brownsville, Texas. Vienoje rančoje rastas negyvas jautis. Nei kraujo, nei užpuoliko pėdsakų neaptikta. 3. Aštuntojo dešimtmečio vidurys, Rio Grande Valley, Texas. Dažni galvijų sužalojimai sieti su kondorais, tačiau šis paaiškinimas nelabai tikėtinas, kadangi iš aukų būdavo išsiurbtas kraujas. Aštuntajame dešimtmetyje smarkiai padaugėjo galvijų sužalojimų. Nužudytų galvijų akys ir kiti organai būdavo chirurgiškai išimti, kraujas išsunktas. Dažnai apibūdinti kaip NSO ar karinių pajėgų operacijos, šie užpuolimai vėliau priskirti čiupakabrai. 4. 1993, New Jersey. Ši vietovė ilgi buvo žinoma kaip vieno kriptozoologijos fenomeno, Džersio Velnio (Jersey Devil), veiklos vieta. Ar tai gali turėti sąsajų su čiupakabra? Abiejų padarų aprašymai turi daug panašumų. Liudininkai, tarp jų ir miškininkas, matęs Džersio Velnią 1993 metais, pasakojo apie kengūrą primenančią pabaisą su didelėmis, raudonomis akimis. 5. 1994, Puerto Rico. Pavieniai pranešimai apie čiupakabrą. Matytų padarų apibūdinimas kartais primena \\\"pilkuosius\\\" ateivius. 6. 1995, Cavanos, Cagus, Guanica, Naguabo, Torrecilla Baja, San German (Puerto Rico), Klamath Falls (Oregon). Čiupakabra per tris mėnesius pastebėta 35 kartus. 7. 1996, Miami (Florida), Isabella County (Michigan), Klamath Falls (Oregon), Rio Grande Valley (Texas), Juarez (Mexico), Calderon Village, Sinola (Mexico), Sonora (Mexico), Chiapas (Mexico). Čiupakabra persimetė į Meksiką ir slinko šiaurės kryptimi. Kovo mėnesį 40 galvijų rasti negyvi viename Majamio kaimiškame regione. Moteris pranešė mačiusi šunį primenantį siluetą, stovintį ant dviejų kojų, su dviem trumpomis, driežiškomis priekinėmis galūnėmis. Buvo nepatvirtintų pranešimų apie žmonių aukas. 8. 1999, El Yunque, Puerto Rico. Padidėjęs NSO aktyvumas ir pranešimai apie čiupakabrą. 9. 2000, Calama, Chile. Čiupakabra kaltinta šimtais mirusių galvijų balandžio mėnesį Čilėje. Regiono gyventojai kėlė mintis, kad NASA agentūra genetinių eksperimentų su nežemiškomis DNR molekulėmis metu sukūrė ir paleido į laisvę čiupakabras. Ukininkas uzmuse ciupakabra 2000 m. rugpjūčio 25 d. Nikaragvos fermeris Luisas Talavera iš Topalo gyvenvietės susekė ir sužeidė būtybę, spėjamai pjovusią avis iš jo ūkio. Rugpjūčio 28 d. būtybės liekanos buvo rastos už 100 metrų nuo fermos ribos. Žvėris pasirodė nepanašus nė į vienos žinomos rūšies gyvą būtybę ir turėjo galingus žandikaulius su eile aštrių dantų. Fermeriai pareiškė, jog 2000 m. vasarą panašus žvėris Topalo gyvenvietės prieigose papjovė 120 avių, kurių kūnai buvo rasti perkąstomis venomis. Jau keletą dešimtmečių tokius sužeidimus palieka legendinė čiupakabra, Amerikoje sunaikinusi šimtus raguočių. Kai kurie Nikaragvos valstiečiai matė paslaptingąją būtybę ir apibūdino ją kaip didelį šunį su geltona vilna. Keletą savaičių dešimtys medžiotojų nesėkmingai bandė susekti nesugaunamąjį plėšrūną, kol sėkmė nusišypsojo Luisui Talaverai. Po to, kai per 10 dienų 35 avys iš Luiso bandos buvo rastos negyvos, fermeris pasiėmė šautuvą ir ėmė tykoti žudiko. Po penkių sekinančios medžioklės dienų, krūmuose, augusiuose netoli fermos, Luisas pastebėjo šmėstelint geltoną kailį. Keletą kartų iššovęs, medžiotojas pametė taikinį, o kai priėjo arčiau, negalėjo rasti nušauto plėšrūno. Po trijų dienų Luisas pamatė, kad už puskilometrio nuo tos vietos, kur įvyko pirmasis susitikimas su geltonąja pabaisa, sukinėjasi maitvanagiai. Kruopščiai ištyrinėjęs teritoriją, Luisas aptiko pusiau suėstą plėšrūno lavoną. Vietiniai biologai liekanas jau apžiūrėjo ir padarė išvadą, jog tai nežinomos rūšies gyva būtybė. Pagal zoologės Džokondos Čaves aprašymą, padaras turi galingus aštuonių centimetrų nagus ir, sprendžiant pagal išlestas akiduobes, nepaprastai dideles išsprogusias akis. Plėšrūno skeleto sandara greičiau primena reptiliją, nei žinduolį, ir kalba apie tai, jog nušautasis žvėris gali pasirodyti esąs tolimas dinozaurų giminaitis. Šiuo metu būtybės liekanos pristatytos į Leoną, kur mokslininkai atlieka DNR analizę irstengiasii nustatyti, ar iš tikrųjų ji yra nesugaunamoji čiupakabra. |
Istorija:
Pirmoji istorija apie cipi chupacabra 1992 m. išspausdinta Puerto Riko laikraščiuose El Vocero ir El Nuevo Dia. Buvo pranešta apie daug žuvusių įvairių gyvūnų: arklių, naminių paukščių, ožkų. Sutvėrimas apkaltintas ir 1970 m. gyvulių žudymu Mokos mieste. Tuomet buvo manoma, kad tai satanistų darbas, tačiau visoje saloje pradėjus plisti gyvulių žudymui, jie priskirti čiupakabrai. Visi žuvę gyvuliai ant kaklo turėjo 2 žaizdeles.
Po Puerto Riko pranešimų, netrukus prasidėjo pranešimai apie panašius reiškinius Meksikoje, Dominikos Respublikoje, Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Hondūre, Salvadore, Panamoje, Brazilijoje, JAV. Čiupakabros mitas labai išpopuliarėjo visoje Lotynų Amerikoje. Pradėti kurti filmai, rašytos knygos apie sutvėrimą. Čiupakabra tapo dažnu marškinėlių, reklamų motyvu. Daugelyje vietų čiupakabros mitas sukėlė masinę isteriją ir baimę, juolab, kad gyvulių suluošinimas yra realus reiškinys (kitose pasaulio vietose apipintas įvairiais kitais mitais, pvz., NSO reiškiniais). Nacionalinės Geografijos kanalas atliko keletą tyrimų. Buvo prieita išvados, kad tai gali būti žmonių ar kitų gyvūnų padarytos traumos, o žaizdelės - vabzdžių įgėlimai.
Amazonijos miškų indėnai nuo seno tiki mitiniu žmogumi-moskitu, kuris taip pat čiulpia gyvūnų kraują. Kai kas mano, kad žmogus-moskitas ir čiupakabra yra tas pats.
Stebejimai:
Viena istorija byloja, kad 2006 m. rugsėjį Albukerkėje (JAV, Naujoji Meksika) viešbučio tarnautoja Valerie Pauls, 7 val. ryto, prieš atvykdama į darbą išgirdo keistą triukšmą. Ji pažvelgė į viešbučio 6 aukšto stogą. Ji pamatė 2 raudonas švytinčias akis, žvelgiančias į ją. Gyvūnas išvaizda buvo panašus į chimerą ir dvelkė sieros kvapu. Būtybė išgąsdino ponią Pauls. Gyvūnas ir toliau žaižaravo akimis. Moteris pasijuto apsvaigusi ir nebesiorientuojanti. Ji bandė grįžti prie savo automobilio, tačiau gyvūnas nusileido ant jo. Tariama čiupakabra sudaužė automobilio stiklą, vėl užlipo ant viešbučio stogo ir dingo.
2005 m. Izaokas Espinosa išleido apie 6 mln. dolerių, siekdamas sugauti čiupakabrą. Jis su komanda 8 mėnesius gyveno Pietų Amerikos džiunglėse. Jie pasitelkė naujausią tyrimų ir stebėjimų aparatūrą. Tyrimų metu kelis kartus buvo gan artimas kontaktas su gyvūnu, tačiau jo užfiksuoti ir identifikuoti nepavyko. Keletas epizodų užfiksuota video juostoje, o taip pat surinkti kiti pavyzdžiai nusiųsti tirti Teksaso universitetui. Šio universiteto kriptozoologijos profesorius Hugo Mata teigia, kad rasti odos ir plaukų pavyzdžiai nėra nei vieno iš žinomų gyvūnų.
2004 m. liepą reindžeris iš Teksaso nušovė beplaukį, šunį primenantį padarą, kuris kėsinosi į jo galvijus. Vėliau buvo nustatyta, kad tai šuninių šeimos gyvūnas, veikiausiai kojotas.
2002 m. pirmojoje pusėje Argentinos Santa Fė ir Rio Negro provincijose rasti suluošinti gyvuliai. Manoma, kad tai satanistų arba čiupakabros darbas. Netrukus Nacionalinė Maisto Sveikatingumo ir Kokybės agentūra paskelbė, kad gyvulius sužalojo lapės ir Oxymycterus genties pelės.
Aiskinimai:
Kadangi čiupakabrų apibūdinimai labai įvairuoja, todėl yra daug įvairių aiškinimų.
* Mokslininkai teigia, kad tai tiesiog mitas. Žmonės čiupakabrą įsivaizduoja arba ja palaiko kokį kitą gyvūną (šunį, vilką, driežą, šikšnosparnį vampyrą).
* Kai kas mano, kad čiupakabra - chimera (mitinė Europos būtybė) - realus gyvūnas
* Dalis kriptozoologų teigia, kad čiupakabra - ateivis, pabėgęs iš NASA laboratorijų arba nusileidęs iš kosmoso. Neretai pasirodžius čiupakabrai stebimi ir NSO reiškiniai.
* Dalis Puerto Riko gyventojų mano, kad tai gali būti iš JAV slaptos El Yunque laboratorijos džiunglių apsuptuose kalnuose pabėgęs genetinio eksperimento rezultatas. Kalbama, kad jis galėjo ištrūkti 1990 m. praūžusio uragano, kuris apgadino laboratoriją, metu. Arba galbūt tai organizmas, susidaręs džiunglėse atliekant cheminius bandymus.
| Fermeris nušovė Čiupakabra! | ||
| ||