Čia galima rasti viska

Kaip išsaugoti sveikatą - 555 patarimai. Tesinys _antras puslapis

06 Oct 08 07:55:42 GMT

2.Puslapis. Kaip išsaugoti sveikatą 555 patarimai_tesinys.

334. AUKITE TVIRTI SAVO SODE

Nyderlandų mokslininkai pastebėjo, kad savo sodą prižiūrintys žmonės širdies ligomis serga rečiau negu tie, kurie tik mėgaujasi žydinčiomis piktžolėmis. Tačiau jie taip pat nustatė, jog žmonių, dirbančių fizinį darbą sode, kaulai lieka tvirtesni.

335. stovėkite tiesiai

Gydytojai pastebėjo ryšį tarp stiprių nugaros raumenų ir kaulų tvirtumo. Jie nustatė, kad, kuo stipresni nugaros raumenys, tuo tvirtesnis slankstelių audinys.

Ar nugaros raumenų treniravimas gali sustabdyti arba užkirsti kelią kalcio išplovimui iš stuburo?

Tam tikri pratimai gali būti veiksmingi. Geriausiai padeda tempimo pratimai, tokie kaip nugaros sulenkimas ir ištiesimas.

Moterims, kurios darė tokius pratimus, stuburo lūžių pasitaikydavo mažiau kaip 1/3, palyginti su tomis, kurios darė lenkimo-si pratimus arba visiškai nesportavo.

Jeigu įtariate, kad jau sergate osteoporoze, prieš pradėdami daryti vienus ar kitus pratimus pasitarkite su gydytoju - sportuojant gali lūžti susilpnėję jūsų kaulai.

KAULŲ LŪŽIŲ SKAIČIAI

Kasmet registruojama beveik 2 min. kaulų lūžių, kurių

aukomis tampa vyresnės negu 45 metų moterys. Apie

200 tūkst. iš jų - tai klubo kaulų lūžiai. 70 proc. šių

lūžių susiję su osteoporoze. Yra duomenų, kad

33 procentams moterų, kurioms daugiau kaip

65 metai, mažiausiai vieną kartą lūžta koks nors kaulas.

KĄ DARYTI LIGOS ATVEJU

336. DAUGIAU PLAUKIOKITE

Nors plaukiojimas nepriskiriamas pratimams, reguliuojantiems svorį, mokslininkai priėjo išvadą, jog kasdienis plaukiojimas gali padėti išvengti osteoporozės.

337. S A UGOKITE S A V O KŪMĄ

Žmonių, sergančių osteoporoze, kaulai dažniausiai lūžta griūvant, todėl imkitės atsargumo priemonių.

❖ Patikrinkite savo regėjimą ir išsirinkite tinkamus akinius arba kontaktines linzes.

❖ Nuo kėdės, lovos ir pan. stokite lėtai, neskubėkite atidaryti durų ar atsakyti į telefono skambutį.

❖ Išsiaiškinkite, dėl kokių vaistų jūs jaučiatės mieguisti, neatidūs, ir būkite ypač atsargūs juos vartodami.

❖ Tinkamai naudokite lazdą arba ramentus.

❖ Venkite lipti prastai matomais laipteliais arba vaikščioti slidžiomis grindimis.

❖ Avėkite batelius žemu, plačiu ir neslystančiu kulniuku.

338. PADARYKITE SAVO NAMUS SAUGIUS

Kiekvienuose namuose tyko daugybė pavojų, kurie gali priartinti nelaimę, jeigu jūs sergate osteoporoze. Štai sąrašas atsargumo priemonių, kurios skirtos būtent trapiems kaulams apsaugoti.

❖ Savo namus apšvieskite fluorescencinėmis arba matinėmis lempomis. Nenaudokite paprastų kaitinimo lempų be gaubto, nes ryški jų šviesa gali apakinti, ir žengsite pavojingą žingsnį.

❖ įsitikinkite, kad laiptinės, vonios ir tualeto kambariai visada gerai apšviesti.

❖ Naudokite naktines lempas, ypač eidami iš miegamojo į tualetą.

❖ Pritvirtinkite turėklus iš abiejų laiptų pusių.

❖ Padarykite rankenas prie vonios ir tualete.

❖ Vonioje neužmirškite patiesalo kojoms.

❖ Prauskitės skystu muilu, kad nepaslystumėte ant muilo gabalėlio.

❖ Nevaškuokite linoleumu išklotų grindų, neplaukite jų priemonėmis, kuriose yra vaško.

❖ Nuimkite visus nepritvirtintus prie grindų kilimėlius.

❖ Jeigu jūsų namuose dažnai lankosi mažamečiai vaikai, žiūrėkite, kad jie pasiimtų visus savo žaisliukus.

❖ Norėdami ką nors pasiekti, lipkite ant tvirtos pakylos.

❖ Neišmėtykite batų kur pakliuvo.

❖ Prie virtuvės kriauklės padėkite neslystantį skudurą, kad nepaslystumėte, jeigu priliesite vandens.

Patikrinkite, ar tvirtai stovi virtuvės stalas bei kėdės.

❖ Visus elektros laidus nutieskite palei sieną arba už baldų.

❖ Patikrinkite, ar užtenka visur vietos praeiti ir ar netrukdo kurie nors baldai.

DIAGNOZĖ BŪNA PAVĖLUOTA

Paprastu rentgenu osteoporoze nustatoma tik tada, kai 30 proc. kaulų audinio būna jau prarasti. Praktikoje osteoporoze dažniausiai nenustatoma tol, kol lūžta kuris nors kaulas.

339. MOKYKITĖS TEISINGAI KELTI SVORĮ

Svorio nekelkite nugara; tegul dirba kojų raumenys. Jeigu susilenksite ir mėginsite pakelti sunkų daiktą, silpnas stuburas gali lūžti. Todėl pritūpkite nelenkdami nugaros, paimkite svorį ir stokitės.

Dar geriau, jeigu paprašysite ką nors šį svorį pakelti vietoj jūsų.

340. PASIRŪPINKITE PAGALBA

Kad ir labai saugūs būtų jūsų namai, visada yra tikimybė, jog pargriūsite ir susižeisite. Jeigu gyvenate vieni, patyrę traumą negalėsite išsikviesti pagalbos.

Todėl stenkitės kasdien palaikyti ryšius su giminaičiais arba kaimynais. Tuo atveju, jeigu pargriūsite ir negalėsite judėti, pagalba bus netoli.

Dešimtas skyrius

DIABETAS: GYVENIMO PAILGINIMO PLANAS

Diabetas (cukraligė) gali suardyti net kruopščiausiai parengtus ilgo gyvenimo planus. Tai šeštoji pagal reikšmę mirties priežastis. Šios ligos arsenale užtektinai priemonių jūsų pėdomis paleisti kitus agresorius: pavyzdžiui, 75 proc. žmonių, sergančių diabetu, miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Kaip diabetui pavyksta užtaisyti ginklą, tačiau po to pavesti kitai ligai nuspausti gaiduką? Diabetas paverčia jus geru taikiniu. Paprastai kalbant, diabetas reiškia, kad kraujuje yra daug cukraus. Cukraus perteklius gali pakenkti smulkiausiems kapiliarams, kurie turtingą deguonies ir maistingųjų medžiagų kraują skirsto po visą kūną. Jeigu ląstelės negauna reikiamo kraujo bei deguonies kiekio, sutrinka jų gyvybinė veikla, taigi gresia įvairios širdies ligos, insultas, galūnių kraujo apytakos sutrikimai. Būtent dėl sutrikusios kraujo apytakos dvigubai padidėja tikimybė, kad sergantys diabetu turės gydytis širdies ligas, dvigubai - insultą, o galūnių arterijų ligas - 5 kartus.

Tai dar ne visi sunkumai. Sutrikus diabetikų kraujo apytakai, gali būti pažeista nervų sistema, dėl to kasmet amputuojama 20 tūkst. galūnių - specialistų teigimu, kas dešimtam diabetikui tenka nupjauti kojas. Kitiems sutrinka regėjimas: 25 proc. aklumo atvejų yra susiję su diabetu. Maža to, diabetas yra 25 procentų inkstų nepakankamumo bei daugybės impotencijos atvejų priežastis.

Diabetu sergančių žmonių tyko gausybė pavojų, kurių dauguma baigiasi sunkiomis ligomis. Tačiau vis dėlto tai tik pavojai. Jeigu sergate diabetu, yra įvairiausių būdų išvengti akistatos su priešu.

NORITE ŽINOTI, KODĖL?

Vaistų, kuriuose yra insulino, negalima gerti, nes virškinimo trakte jie suyra. Būtent todėl šie vaistai naudojami tik injekcijoms.

DU LIGOS ASPEKTAI

Diabetas prasideda tada, kai organizmas nebesugeba gaminti pakankamai insulino - hormono, padedančio veiksmingai įsisavinti cukrų. Cukrus tiesiog kaupiasi kraujuje tol, kol susidaro gumulai.

Gydytojai tai vadina pirmuoju, arba juveniliniu, diabetu. Šiuo atveju cukraus kiekiui sureguliuoti jums teks leistis insuliną. Šiuo diabetu, kuris dažniausiai atsiranda lytinės brandos laikotarpiu (todėl jis taip ir vadinamas), serga 10 proc. ligonių.

O jeigu didelis cukraus kiekis priklauso nuo organizmo nesugebėjimo veiksmingai panaudoti gaminamą insuliną, tai vadinama antruoju, arba suaugusių, diabetu. Jis labiausiai paplitęs: šios formos diabetu serga 90 proc. diabetikų. Būtent jį šiuo metu paprasčiausia kontroliuoti.

JUS PRIVALOTE ŽINOTI

ANTROJO TIPO DIABETO POŽYMIUS

Antrojo tipo diabetas su amžiumi pamažu vystosi. Net 50 proc. žmonių, sergančių diabetu, to nė neįtaria. Tačiau tai netrukdo diabetui atlikti savo juodą darbą. Jeigu pastebite bent vieną iš žemiau nurodytų požymių, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ir pasitikrinkite, ar nesergate diabetu.

❖ Dažnas Šlapinimasis

❖ Stiprus troškulys

❖ Stiprus alkis

❖ Greitas svorio mažėjimas

❖ Irzlumas

❖ Silpnumo ir nuovargio pojūtis

❖ Pykinimas ir vėmimas

Nuolat atsirandantis arba sunkiai gydomas odos bėrimas v Dantenų arba šlapimo pūslės infekcijos

❖ Patamsėjimas akyse

❖ Rankų bei pėdų dilgčiojimas arba tirpimas . Niežėjimas, peršėjimas.

toks gyvenimas

GANGRENOS PAVOJUS

Tikimybė, kad žmonėms, sergantiems diabetu, prasidės gangrena, yra 50 kartų didesnė negu sveikiems asmenims. Kodėl? Dėl diabeto sutrinka kraujo apytaka, ir kraujas nebepatenka į kurią nors kūno dalį.

RIEBALŲ POVEIKIS

Mokslininkai iki šiol nežino, kas iš tikrųjų sukelia diabetą, tačiau išaiškino, kad antrojo tipo diabetu dažniausiai suserga žmonės, vyresni negu 40 metų, kurių šeimoje buvo sergančių diabetu, arba moterys, kurios sirgo diabetu būdamos nėščios. Dažniausiai jis vargina stambius žmones.

70-90 proc. žmonių, sergančių antrojo tipo diabetu, yra nutukę, ir tai, mokslininkų nuomone, nėra atsitiktinis dalykas. Dauguma mokslininkų mano, jog šiuo atveju riebalai ir nulemia ligą, nes būtent jie, matyt, organizmo gaminamam insulinui trukdo tiekti cukrų ląstelėms. Laimė, atsikračius riebalų insulinas pradeda veikti efektyviau ir pašalina iš kraujo cukraus perteklių. Poveikis būna pastebimas nedelsiant, tad norint išgydyti antrojo tipo diabetą svarbiausia - numesti per didelį svorį. Specialistai daug dėmesio skiria ir diabeto bei paveldimumo ryšiui. Genetiniai

veiksniai labai svarbūs. Tačiau kaip konkrečiai viskas vyksta, iki šiol neišaiškinta.

Pavyzdžiui, dvynių tyrimų rezultatai rodo, kad jeigu vienam 40-mečiui prasideda diabetas, beveik garantuojama, kad Šia liga susirgs ir kitas dvynys. Tarpusavio priklausomybė (arba koreliacija, kaip ją vadina mokslininkai) yra beveik šimtaprocentinė. Tačiau jeigu vienam iš dvynių išsivysto juvenilinis diabetas, šitai visai nėra susiję su kito dvynio sveikata; tikimybė, kad ir jis susirgs diabetu, sudaro 50 proc. Jeigu ši liga būtų paveldima, koreliacija turėtų būti šimtaprocentinė. 50 proc. - tai dydis, kurio nepakanka nei šiai hipotezei patvirtinti, nei jai paneigti.

Nors cukraligės veiksniai iki šiol nenustatyti, būdai ją kontroliuoti yra žinomi. Jau galima išvengti diabeto daromos žalos ir nesusitikti su žudikais, kurie kėsinasi sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Gydytojų nuomone, svarbiausia - palaikyti cukraus kiekį kraujuje tokį pat, kaip sveikų žmonių. Stai kaip tai padaryti.

MAITINIMOSI PROGRAMA VISAM ILGAM

GYVENIMUI

347. ATSIKRATYKITE RIEBALU

Tikimybė brandžiame amžiuje susirgti diabetu padvigubėja su kiekvienais 20 proc. viršsvorio. Pavyzdžiui, jeigu optimalų savo svorį (68 kg) viršijate 27,2 kg, rizika padidėja 4 kartus. Todėl numetus nereikalingą svorį gerokai sumažėja rizika tapti šios ligos auka.

Sumažinus svorį, kaip nustatė gydytojai, sumažėja ir didelis insulino kiekis. Kepenys, kurios į kraują taip pat išskirdavo dvigubai ar trigubai daugiau cukraus, jo gamina mažiau. Periferiniai raumenų audiniai, kurie anksčiau priešinosi insulino įtakai įsisavinant cukrų, pradeda veiksmingiau naudoti insuliną.

342. NEGERKITE PILIULIŲ, KAD SULIESĖTUMĖTE

Liesėjimą skatinantys vaistai tik padidina sergančiųjų diabetu problemas, bet jų neišsprendžia. Daugelyje populiarių tablečių

Iečių apetitui mažinti yra fenilpropanolamino. Ši medžiaga gali sukelti inkstų ir akių ligų, kurios dažnai prasideda dėl diabeto, komplikacijas.

343. RINKITĖS SUDĖTINGUS ANGLĮ A VANDENIUS

Poveikis į angliavandenių kiekį kraujuje - tai poveikis į jų kiekį jūsų maiste. Daugumai žmonių, sergančių antrojo tipo diabetu, gydytojai pataria angliavandenių suvartoti tik 55 proc. bendro kalorijų skaičiaus, nes angliavandeniai didina cukraus kiekį kraujuje.

Angliavandeniai būna dviejų rūšių: paprasti, tokie kaip cukrus, esantis pyraguose, saldainiuose bei konditerijos gaminiuose, ir sudėtingi, tokie kaip krakmolas, kurio yra daržovėse, pupose bei duonoje. Tyrinėtojai svarsto hipotezę, pagal kurią paprasti angliavandeniai cukraus kiekį kraujuje padidina labiau negu sudėtingi. Todėl, matyt, reikėtų daugiau vartoti sudėtingų angliavandenių negu paprastų. Be to, sudėtinguose angliavandeniuose dažnai yra daugiau ląstelienos, kuri lėtina cukraus įsisavinimą skrandyje bei žarnyne.

344. VALGYKITE LĄSTELIENĄ TRIS KARTUS PER DIENĄ

Kaip rodo tyrimai, ląsteliena naudinga žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu, jeigu kiekvieno valgio metu jos gaunate 10-15 g. Pusėje puodelio virtų pupų ir dviejose gerai pribrendusių kviečių duonos riekėse jos yra 13 g.

Kiti ląstelienos turtingi šaltiniai - tai visų rūšių džiovintos pupos, žirniai, avižos bei obuoliai.

345. VALGYKITE MAŽIAU VALYTŲ RYŽIŲ

Kaip praneša žurnalas "Human Nutrition: Food Sciences and Nutrition", ilgą laiką valgant daug baltų (valytų) ryžių, gali prasidėti antrojo tipo diabetas. Mokslininkai kol kas nenustatė jo priežasties, tačiau yra žinoma, jog laikantis dietos, kurioje yra maža ląstelienos ir daug krakmolo, padidėja tikimybe susirgti šia liga. Matyt, verta baltuosius ryžius valgyti tik retkarčiais ir kaip garnyrą, nederėtų įtraukti jų į kasdienę dietą.

127

346. TRUPINTI GRŪDAI GERIAU UZ MALTUS

Mokslininkų tyrimai rodo, kad žmonėms, linkusiems sirgti diabetu ir nuolat valgantiems smulkiai maltų miltų produktus, padidėja tikimybė susirgti antrojo tipo diabetu.

Sergantiems diabetu naudinga vietoj smulkiai maltų miltų vartoti nemaltus, trupintus grūdus arba rupiai maltus miltus. Visi jie įsisavinami lėčiau, ir cukraus kiekis kraujuje padidėja ne taip smarkiai, kaip nuo smulkiai maltų miltų produktų.

PAAUGLIŲ DIABETAS

Organizmo gebėjimas naudoti hormoną insuliną sutrinka lytinės brandos laikotarpiu, matyt, dėl didelio kiekio augimo hormono. Kad ir kaip liūdna, dėl to paaugliams, sergantiems diabetu, sunku kontroliuoti cukraus kiekį kraujuje, beje, kaip tik tame amžiuje, kai jie labiausiai kenčia dėl to, kad skiriasi nuo "normalių" bendraamžių.

347. ĮSIVAIZDUOKITE SAVE TUŠČIAME PAPL ŪDIMYJE PO VALGIO

Atsigulkite ant nugaros, užsimerkite ir įsivaizduokite save tuščiame paplūdimyje. Pažiūrėkite į palmių siluetus oranžinio saulėlydžio fone, įsiklausykite į žuvėdrų klykavimą. Kojų pirštus apiberkite šiltu smėliu, po to leiskite savo vaizduotei dar 15 minučių paklajoti po paplūdimį.

Jeigu sergate antrojo tipo diabetu, šis paprastas pratimas padės sumažinti cukraus kiekį kraujuje. Djuko universitete atliktas tyrimas: 20 ligonių buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė naudojo įvairius atsipalaidavimo metodus, o kita to nedarė.

Tiems, kurie atlikdavo šiuos pratimus po valgio, pavykdavo įsisavinti 30 proc. daugiau cukraus dar prieš tai, kol jo kiekis staiga padidėdavo.

348. VALGYKITE NERIEBŲ PROTEINĄ

Kadangi jūs negalite maitintis vien angliavandeniais - kad ir todėl, jog norite palaikyti daugmaž normalų cukraus kieki kraujuje - JAV diabeto asociacija pataria 12-20 proc. kalorijų gauti suvalgius neriebaus proteino. Jeigu tai reiškia, kad teks valgyti mažiau mėsos bei sūrio, vadinasi, taip ir turi būti.

349. RŪPINKITĖS SA VO ŠIRDIMI

Kadangi žmonės, sergantys diabetu, linkę sirgti ir širdies ligomis, gydytojai jiems pataria laikytis dietos, stiprinančios širdį. Valgykite daug duonos iš gerai pribrendusių grūdų, kruopų, daržovių bei vaisių, vartokite kuo mažiau sūrio bei mėsos (net neriebios), nevalgykite kiaušinio trynio, ir jūsų širdis ritmingai, energingai plaks iki gilios senatvės.

350. ALYVŲ ALIEJUS VIETOJ KITŲ RIEBALŲ

Savo dietoje visus riebalus, jeigu tai įmanoma, pakeiskite alyvų aliejumi. Laikantis dietos ir vartojant alyvų aliejų, gliukozės kiekis gerokai sumažėja.

351. SUSILAIKYKITE NUO ŽUVŲ TAUKŲ

Kalifornijos valstijos San Diego universitete atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog į dietą įtraukus žuvies taukų per mėnesį gerokai sumažėjo insulino ir padidėjo cukraus kiekis kraujuje. Mokslininkų teigimu, šviežia žuvis nėra žalinga, tačiau jeigu sergate diabetu, nereikėtų vartoti žuvų taukų.

352. PASIRŪPINKITE SAVO KEPENIMIS

Alkoholis gali labai paveikti cukraus kiekį kraujuje, tad specialistai pataria nevartoti alkoholinių gėrimų daugiau kaip 50 ml spirito du kartus per savaitę.

Atminkite, jog alkoholis ardo kepenis, o jos yra atsakingos už cukraus išsaugojimą ir jo panaudojimą organizme. Jeigu stengiatės reguliuoti cukraus kiekį kraujuje, tikrai negerai, jei alkoholis dirgina kepenis.

353. PRIEŠ GERDAMI UŽVALGYKITE

Pavalgyti prieš išgeriant - tai gyvenimo išmintis, kurią ištisus šimtmečius tėvai perduodavo sūnums, o motinos - dukterims. Tačiau sergantiems diabetu, kaip praneša JAV nacionalinis diabeto

institutas, tai tampa gyvenimo ir mirties klausimu. Diabetikui išgėrus alkoholio (jeigu skrandis tuščias), taip sumažėja cukraus kiekis kraujuje, kad žmogų ima krėsti šaltis, jam svaigsta galva, nelaimėlis gali net nualpti.

Deja, žmonės, siūlantys išgerti, gali tiesiog nežinoti, kad jūs sergate, ir neiškvies greitosios pagalbos. Todėl prieš keldami taurelę pavalgykite.

3 54. GERIA U DAŽUI A U, BET MAŽI AII

Be to, norint palaikyti normalų cukraus kiekį kraujuje, labai svarbu ir tai, kada valgote. Mat organizmas daugiau mažų maisto porcijų įsisavina geriau negu kelias didžiules porcijas. Kodėl? Todėl, kad kuo mažiau vienu kartu suvalgote, tuo mažiau reikia insulino maiste esančiam cukrui įsisavinti. Taigi cukraus kiekis būna stabilesnis. Kaip reikėtų gyventi ir maitintis? Gydytojai pataria reguliariai per dieną valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, o tarp jų nuolat ką nors užkąsti.

KĄ DARYTI SU SALDUMYNAIS

555. KAIP IŠMOKYTI ORGANIZMĄ PRIIMTI CUKRŲ

Anksčiau gydytojai patardavo sergantiems diabetu nevartoti cukraus, nes dėl to galėjo padidėti cukraus kiekis kraujuje.

Tačiau dabar medikai rado būdą išmokyti jūsų organizmą įsisavinti cukrų nerizikuojant, kad jo kiekis staigiai padidės. Galite valgyti saldų maistą, jeigu tai angliavandeniai su nedideliu kiekiu cukraus; jeigu jį tolygiai paskirstysite per dieną, o ne suvalgysite vienu metu; jeigu jį vartosite su kitu patiekalu, o ne atskirai.

356. FRUKTOZĖ GERIAU NEGU SACHAROZĖ

Fruktozė - tai cukraus rūšis, kuri kartais vartojama vieloj sacharozės (paprasto cukraus) saldainiams ir konditerijos gaminiams.

Gydytojai aiškina, kad fruktozę organizmas įsisavina kitaip negu sacharozę. Ji lėčiau perduodama iš skrandžio ir virškinimo

trakto į kraują ir, kitaip negu sacharozė, patenka j kepenis, o ne keliauja su krauju. Todėl cukraus kiekis kraujuje nepasikeičia, jeigu jį kontroliuojate. Bet jeigu valgysite per daug fruktozės, cukraus padaugės.

357. SERGANTIEMS DIABETU

NEALKOHOLINIAI GĖRIMAI ŽALINGI

Įdomu, kaip jie įsigudrina pagaminti tokį mišinį? Juk viename pepsikolos arba kokakolos butelyje (355 ml) yra - kaip jūs manote, kiek? - 9 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Ar įsivaizduojate, kaip tai gali paveikti žmogų, sergantį diabetu?

JAV diabeto asociacija pataria pirkti nealkoholinius gėrimus, ant kurių etikečių užrašyta "be cukraus" arba "dietinis". Dar geriau susilaikyti nuo visų šių putojančių gėrimų ir vietoj jų troškulį malšinti vaisių sultimis.

35$. VARTOKITE CUKRAUS PAKAITAIUS

Jeigu įmanoma, maistui pasaldinti vartokite cukraus pakaitalus. Visi prieinami jo pakaitalai - sacharinas ir kiti - padeda diabetikams laikytis dietos.

359. KAIP PAŽINTI NETIKRUS DRAUGUS

Produktuose, ant kurių pakuotės rašoma "dietinis" arba "diabetikams", iš tiesų nėra cukraus. Tačiau juose dažnai būna riebalų, jie labai kaloringi. Viena ir kita gali niekais paversti jūsų pastangas palaikyti normalų cukraus kiekį kraujuje, nes pradėsite stambėti.

Kai kuriuose produktuose yra daugiau riebalų ir kalorijų negu atitinkamuose nedietiniuose patiekaluose. Todėl, pirkdami "dietinius" produktus, atkreipkite dėmesį į sudėtį ar tai nebus uždelsto veikimo bomba ir tik tada dėkite juos į savo krepšelį. Atidžiai skaitykite etiketes!

AKTYVUS GYVENIMO BUDAS

360. KŪNO KULTŪRA PADEDA SUMAŽINTI CUKRAUS KIEKĮ

Fiziniai pratimai bei teisingai parinkta dieta žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu, - tai būdas palaikyti normalų cukraus kieki kraujuje.

Kūno kultūra padeda raumenų ląstelėms gauti ir panaudoti cukrų, net jeigu kraujuje maža insulino. Sergančių pirmojo tipo diabetu organizmas veiksmingiau naudoja insuliną, o sergantiems antrojo tipo diabetu, kai daugiausia sunkumų kyla dėl organizmo nesugebėjimo panaudoti insuliną, fiziniai pratimai kompensuoja ligos poveikį.

Specialistai teigia, kad tinka tokios sporto šakos kaip važiavimas dviračiu arba plaukimas, tačiau geriausias, matyt, yra vaikščiojimas pėstute.

Vaikščiojant greitu tempu organizmas nėra apkraunamas dideliu krūviu, nekyla rimtos traumos pavojus.

361. NESPORTUOKITE DVIGUBAI DAUGIAU

Jeigu praleidote vieną ar du užsiėmimus, nesistenkite jų kompensuoti, treniruodamiesi dvigubai intensyviau arba du kartus ilgiau. Normalus krūvis veiksmingai mažina cukraus kiekį, o varginančios treniruotės gali jį taip sumažinti, jog kai kuriems ligoniams, konkrečiai - tiems, kurie vartoja insuliną arba vaistus nuo diabeto, gali kilti pavojus net gyvybei.

362. BŪKITE PASIRENGĘ CUKRAUS STYGIUI

Kartais dėl didelių fizinių krūvių cukraus kiekis gali taip sumažėti, kad tapsite nervingi, jausite silpnumą ir ims krėsti šaltis. Taip pat galite labai prakaituoti, galbūt jums skaudės galvą, bus tamsu akyse arba jusite didžiulį alkį. Visi šie požymiai byloja apie hipoglikemiją - būseną, kai kraujuje lieka labai mažas cukraus kiekis, ir padariniai gali būti pavojingi.

Laimė, šios grėsmės įmanoma išvengti. Jeigu patiriate tokią būseną, jums tereikia turėti su savimi truputį maisto arba vaisių sulčių. Keli kąsneliai arba gurkšniai padės atgauti jėgas. Jeigu vaikštote pėsčiomis, nešiokitės sumuštinį arba sulčių paketą.

363. TRENIRUOTES SUSIEKITE SU VALGYMU

Ligoniai, vartojantys insuliną, privalo sportuoti pavalgė, o ne alkani. Tada cukraus kiekis nesumažėja iki hipoglikemijos būsenos.

Antra vertus, ligoniams, kurie nevartoja insulino, geriau treniruotis prieš valgį, o ne po jo. Tai reguliuoja apetitą, padeda numesti svorį.

RŪPINIMASIS KOJOMIS

364. NEŠIOKITE SPORTINIUS B A TELIUS

Kadangi neretai pažeidžiamos sergančių diabetu kojos, nepaprastai svarbu tinkama avalynė. Kokia gi geriausia?

Gydytojai nustatė, jog paprasti batai neamortizuoja pėdos taip, kad pavyktų išvengti nuospaudų, kurias dažnai prisitrina diabetikai. Sportiniai bateliai nuo to apsaugo. Maža to, tai patogūs ir pigūs batai, galintys atstoti pagal užsakymus gaminamą avalynę.

365. IŠ LĖTO PRANEŠIOKITE NAUJUS BATUS

Norėdami patikrinti naujus batus, juos apsiavę apie valandą pavaikščiokite kambaryje. Stebėkite, ar nekyla jokių nemalonių pojūčių.

Jeigu batai tinka, galite nuolat juos avėti. JAV diabeto asociacija pataria pirmą dieną naujais batais avėti 30 min., vėliau kasdien ilginti laikotarpį po 30 min. tol, kol visą laiką galėsite patogiai jaustis su šiais batais.

366. RŪPINKITĖS GERA KOJŲ BŪKLE

Kadangi sergant diabetu sutrinka kraujo apytaka ir dėl to pažeidžiama nervų sistema, ypač daug dėmesio ligoniai privalo skirti savo kojoms. Daugumai žmonių atrodo nereikšminga mažytė pūslė arba nuospauda, bet sergantiems diabetu net silpnas sudirginimas gali būti pavojingas galūnei ar net gyvybei. Komplikacijų kyla dar ir dėl to, jog daugumai sergančių kyla didelių nepatogumų.

Pateikiame kelis JAV diabeto asociacijos patarimus, kaip išsaugoti sveikas kojas.

❖ Kojas apžiūrėkite prieš treniruotę ir po jos. Atkreipkite dėmesį į visus odos pažeidimus, paraudimus, pūsleles, paburkimus. Galite paprašyti kitą asmenį apžiūrėti jūsų kojas, ypač jeigu prastai matote. Pastebėję kokių nors pažeidimų arba jeigu jaučiate skausmą, kreipkitės į gydytoją.

❖ Savarankiškai niekada nešalinkite nuospaudų. Kreipkitės į profesionalą.

❖ Kiekvieną dieną plaukite kojas. Rūpestingai jas nušluostykite, ypač tarpupirščius.

❖ Naudokite vilgomąjį kompresą kojoms, bet nedėkite jo į tarpupirščius.

❖ Niekada nevaikščiokite basomis.

❖ Nenaudokite gatavų preparatų, pavyzdžiui, priemonių karpoms pašalinti, prieš tai nepasitarę su gydytoju.

MEDICINOS PAGALBA

367. NEŠIOKITE ĮSPĖJAMĄJĄ APYRANKĘ

Ypatingomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu, kad medicinos personalas, teikiantis pagalbą, žinotų, jog sergate diabetu. Jeigu netekote sąmonės arba negalite kalbėti, jūs to nepasakysite. todėl privalote turėti ką nors, pavyzdžiui, apyrankę arba medalioną, kas įspėtų apie jūsų ligą.

Tokioje apyrankėje arba medalione turėtų būti maža ligos istorijos kopija, jūsų vardas, pavardė, jūsų gydytojo adresas ir telefonas, tikslus medicininės būklės aprašymas bei vartojamų vaistų sąrašas.

368. BŪKITE A TSARCŪS SU G A TA VAIS PREPARA TAIS

Vartodami gatavus vaistus, perskaitykite ne vien skiltį apie jų dozavimą, bet ir apie komponentus. Daugelyje gatavų vaistų yra cukraus bei kitų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, spirito, dėl kurių gali padidėti cukraus kiekis kraujuje. Daugumą produktų, kuriuos privalu atsargiai vartoti, būtina laikyti žemoje temperatūroje, tačiau reikia skaityti visų gatavų preparatų etiketes. Visada patikrinkite,

ar ant pakuotės nėra įspėjimo sergantiems diabetu. Jeigu kyla įtarimų dėl kai kurių komponentų, pasitarkite su vaistininku.

369. DĖL ASPIRINO PASITARKITE SU GYDYTOJU

Normalios aspirino dozės - viena ar dvi tabletės po 325 mg kas 4-6 valandas - dažniausiai neturi didelės įtakos cukraus kiekiui kraujuje.

Tačiau JAV diabeto asociacija įspėja, jog didelės aspirino dozės - pavyzdžiui, 3-4 tabletės kas 4-6 valandas - kurios kartais skiriamos sergantiems artritu, gali sumažinti cukraus kiekį kraujuje. Nors diabetikams dažniausiai būtent to ir reikia, dėl aspirino poveikio gali būti pavojinga net menkiausia klaida. Tada cukraus kiekis kaipmat gali sumažėti iki hipoglikemijos būsenos.

Todėl prieš vartodami dideles aspirino dozes pasitarkite su savo gydytoju. Galbūt teks pakeisti vaistų, kuriuos geriate nuo diabeto, dozes arba vietoj aspirino vartoti kitus vaistus, kurie neturi įtakos cukraus kiekiui.

370. TIKRINKITE KRAUJĄ, O NE ŠLAPIMĄ

Nors dauguma sergančių diabetu yra įpratę savarankiškai nustatyti cukraus kiekį ir tam naudoja reagentų prisotintą popieriaus lapelį, kuris pamirkytas šlapime įgyja tam tikrą spalvą, Juvenili-nio diabeto fondas atkreipia dėmesį į tai, jog cukraus kiekio pokyčiai kraujuje, tiriant šlapimą, pastebimi gana vėlai - po 20 minučių ar net po 2 valandų. Taigi šlapimo analizė gali rodyti "normalų" lygį, nors cukraus kiekis kraujuje jau bus pasiekęs pavojingą ribą.

Fondas pataria visiems sergantiems diabetu turėti prietaisus savarankiškai kraujo analizei, kad būtų galima nustatyti cukraus kiekį kraujuje. Nepatogumas, jog kiekvieną kartą teks durti sau į pirštą, yra vieni niekai, palyginti su galimybe patikimai kontroliuoti ligą.

Vienuoliktas skyrius

GYVENIMAS BE ĮTAMPOS

Žymus senovės Romos istorikas Plinijus Vyresnysis matė Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. e. metais, tačiau netrukus mirė nuo staigaus Širdies priepuolio. Medicinos istorikai mano, kad patirta Įtampa sukėlė vadinamąją skilvelių fibriliaciją - kitaip tariant, širdis pradėjo neritmingai plakti, o galiausiai visiškai sustojo.

Daugelį amžių gydytojai stebėjo, kaip emocinė įtampa - labai didelė baimė, nerimas, badas bei sielvartas - gali tapti greitos ir netikėtos mirties priežastimi. Neseniai medicinos žurnaluose pasirodė pranešimai apie nuolatinės įtampos ir gyvybei pavojingų ligų - astmos, didelio kraujospūdžio, širdies ligų, insulto, diabeto, vėžio bei alkoholizmo - ryšį. Pavyzdžiui, "British Medical Journal" praneša moterų, kurioms pavyko išgydyti krūties vėžį, tyrimo rezultatus. Pasirodo, silpnosios lyties atstovėms, išgyvenusioms didžiulį stresą, ligos recidyvai pastebimi dažniau negu moterims, patyrusioms mažesnę įtampą. Manoma, jog įtampa paspartina net AIDS sergančių žmonių mirtį.

UŽBURTAS RATAS

Įtampa provokuoja ligą, silpnindama imuninę sistemą. Apsauginių ląstelių skaičius mažėja, todėl žmogus tampa mažiau atsparus ligoms. Įtampa nesukelia infekcijos, tačiau ji pažeidžia imuninės sistemos veiklą. Tad žmogui, į kurio organizmą patenka infekcijos sukėlėjai, liga vystosi greičiau, negu ji plistų ramybės sąlygomis.

Be to, įtampa gali jus nukreipti klaidingu keliu. JAV sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žmonės tokiais atvejais dažnai rūko, persivalgo arba vartoja per daug alkoholio; tai trumpina jų gyvenimą, nes prasideda vėžys, širdies, kepenų ligos, insultas, emfizema. Pavyzdžiui, vidutinis 40-metis vyriškis, kuris per dieną su

rūko daugiau kaip 40 cigarečių, kartu su jomis "sudegina" apie 8 savo gyvenimo metus.

Kodėl mūsų gyvenimas toks įtemptas? Mokslininkai sudarė stresinių situacijų sąrašą, kuriame nurodyti ir teigiami, ir neigiami žmogaus gyvenimo įvykiai. Tai ir vestuvės, ir skyrybos, ir karjera, ir atleidimas iš darbo, kūdikio gimimas, artimųjų mirtis, būsto pirkimas, užstato praradimas, atostogų kelionė, savaitė ligoninėje ir t.t. Net džiaugsmingi gyvenimo faktai gali būti pavojingi, jeigu nesugebėsime teisingai jų išgyventi. Tiems, kurie to nežino, Australijos kardiologo Zelmano Primano teigimu, "gyvenimas tampa viena neišgydoma liga".

LAIMĖKITE ŠIAS LAŽYBAS!

Tačiau jums visiškai nebūtina tapti įtampos auka. Jeigu tinkamai ją vertinsite, tikrai rasite teisingą sprendimą, kaip išvengti nemalonių padarinių.

Mokslininkai, tiriantys mąstymo ir kūno ryšį, nustatė, jog pati įtampa ligų nesukelia. Svarbu tai, kaip vertinate kokį nors nemalonų įvykį ir kaip į jį reaguojate. Nuo to ir priklauso, kaip tai jus paveiks. Pavyzdžiui, kvietimas pas viršininką vienam žmogui sukelia mintis: 'Tai gerai. Jis nori pagirti mane." Bet kitą apima baimė: "O Dieve! Kas dabar bus?"

Būtent todėl, kad du žmonės tą pačią įtemptą situaciją nevienodai vertina, vienas jų gali tai išgyventi sustiprindamas savo dvasią ir netrumpindamas savo gyvenimo, o kitas tik bejėgiškai nuleis rankas.

DRAUGAUKITE IR ILGIAU GYVENKITE

Aplinkinių požiūris taip pat turi įtakos sugebėjimui išgyventi įtampą. Tyrimai rodo, jog ciniški ir nervingi žmonės sunkiai įsigyja naujų draugų ir greitai praranda senus (tai nenuostabu). O

juk glaudus artimų draugų, giminaičių bei kolegų ratas saugo nuo pražūtingo įtampos poveikio.

Mokslininkų nuomone, akivaizdu, jog didelė įtampa, kai jaučiama menka aplinkinių parama, gali grėsmingai padidinti tikimybę, kad susirgsite pavojinga liga, pavyzdžiui, sutriks širdies veikla.

Be to, priešiškai nusiteikę žmones tarsi magnetas traukia įvairias nelaimes. Jutos valstijos universiteto tyrinėtojai nustatė, kad tokie žmonės per dieną įsivelia į gerokai daugiau konfliktų negu draugiški, mėgstantys su kitais bendrauti asmenys ir dažniausiai patiria daugiau asmeninių nesėkmių. O kai nuotaika pakili bei geranoriška, lengviau išspręsti konfliktus ir pasinaudoti aplinkinių parama, kasdienius įtampos šaltinius vertinti pagal principą "mažiau veik alkūnėmis, tada ir tave mažiau stumdys".

Šiame skyriuje pateikiami patarimai padės rasti moralinę bei fizinę pusiausvyrą, kuri itin svarbi, norint ilgai gyventi be įtampos ir ligų. Pirmieji keli patarimai pamokys, kaip geriau išgyventi įtemptas situacijas. Taip pat sužinosite, kaip įveikti kasdienes nesėkmes, kaip spręsti konfliktus, kaip atlaikyti spaudimą, kurį patiriate namuose, darbe ar tarpusavio santykiuose.

GRUMTYNIŲ PABAIGA BUNA TRAGIŠKA

Ginčai bei konfliktai - pagrindinės mirčių priežastys. Per vienus metus, kai buvo susumuoti šie duomenys, nustatyta, kad dėl jų užregistruojamos 4 iš 10 mirčių.

KAIP IŠMOKTI NEPASIDUOTI ĮTAMPAI

371. ATSIREMKITE Į BIČIULIO PETĮ

Itin svarbu jausti, kad bičiuliai bei šeimos nariai jus myli ir jumis rūpinasi. Bendraukite su žmonėmis, kuriais galėtumėte pasikliauti, jeigu jums nebesisektų. Taip pat leiskite jiems suprasti, kad to paties jie gali tikėtis ir iš jūsų.

372. PABŪKITE KITO KAILYJE

Psichologai pataria pažvelgti į konfliktą kitu aspektu. Mėgindami suprasti kito žmogaus elgesį jo požiūriu, galbūt išsiaiškinsite ir jo motyvus. O neretai pastebėsite, kad jūsų įtūžis atlėgo.

373. DIEVIŠKASIS ATLEIDIMAS

Nuoskaudos jausmas bei keršto troškimas gali būti sunki našta. Leisdami sau užmiršti nuoskaudas ir atmesdami keršto planus, pajausite, kad jūsų skausmas mažėja.

374. MOKYKITĖS IŠTVERTI NUSIVYLIMUS

Nusivylimas - nesvarbu, ar mažas (draugai pakeitė savo planus ir neatėjo pas jus pietų), ar didelis (tarnyboje negavote svarbesnių pareigų) - visada sukelia įtampą. Dažniausiai sunkumų kyla ne dėl padarinių - prie stalo lieka dvi laisvos vietos, prarandate svajotąjį pajamų šaltinį - baisiausia, kad smogiamas smūgis jūsų "aš".

Štai kelios paslaptys, kaip ištverti nusivylimus:

❖ Nekaltinkite savęs. Kelių tyrinėtojų darbai rodo, kad žmonės, linkę dėl nesėkmių kaltinti save, mažiau atsparūs ligoms.

❖ Neįžvelkite tragedijos ten, kur iš tikrųjų jos nėra. Prisiminkite, jog liūdnas įvykis nereiškia, kad daugiau niekada nebūsite laimingi.

❖ Kelkite sau kitus tikslus, užsiimkite kuo nors kitu. Užuot galvoję apie nesėkmę, ieškokite kitokių variantų arba kurkite naujus planus.

375. NEKALTINKITE SAVĘS

Gerai, kad prisiimate atsakomybę už savo poelgius; blogai, jeigu kaltinate save dėl visų nesėkmių. Psichologas Julijus Sigalas, remdamasis darbo su šimtais karo belaisvių, įkaitų, žydų, išgyvenusių masinį naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais, ir kitais didžiulio streso aukomis rezultatais, tvirtina, jog nuolatinė mintis, kad būtent jūsų elgesys arba charakteris buvo nelaimės priežastis, stumia į neviltį ir sukelia depresiją.

■

139

376. TEISINGAI ĮVERTINKITE SAVO KLAIDAS

Nelaimės atveju apmąstykite padėtį: kaip galėtumėte kitaip įvertinti aplinkybes, kad tai jums taptų pamoka ateičiai, o ne priekaištu sau.

377. KALBĖKITE TEIGIAMAI, O NE NEIGIAMAI

Nors atsitiktinis keiksmažodis gali padėti išlieti įtūži, kai kurie žodžiai bei teiginiai gerokai atpalaiduoja. Štai keli pavyzdžiai.

❖ Iš savo žodyno išmeskite žodį "nesėkmė", jį pakeiskite žodžiu įssukis .

❖ Venkite minčių, prasidedančių žodžiais: "aš privalau", "esu priverstas", "man būtinai reikia", "aš nusipelniau". Žmonės dažnai mano, kad jie yra "priversti" ką nors padaryti, nors iš tikrųjų tai nebūtina.

Užuot manę: "Negaliu pakęsti netvarkos, kurią tu sukeli", pasakykite: "Man tai nepatinka". O jeigu pasakysite stipriau: "tai nepakeliama", savo troškimus supainiosite su poreikiais ir padarysite situaciją labiau įtemptą. Daugumą dalykų, kuriuos manome esant nepakeliamus, visiškai galima pakęsti.

378. TIESIOG PASAKYKITE "NE"

Kaip teigia kardiologas daktaras Robertas Eliotas, žodis "ne" - naudingiausias sveikatai iš visų žinomų žodžių. Sitai turėtų atminti žmonės, kuriems gresia širdies priepuolis ir kurie mėgina padaryti daugiau, negu įmanoma.

379. P AB AR YKITE PERTRA OKĄ

Naudinga daryti nedideles pertraukas. Neapsikraukite rūpesčiais bei darbais. Imkitės to, ką galite atlikti, ir negaiškite laiko mąstydami apie tai, ko nesugebate.

MALONUS ŽMONĖS GYVENA ILGIAU Tyrimų duomenimis, aplinkinių atžvilgiu priešiškai nusiteikę žmonės nuo širdies ligų miršta 4-7 kartus dažniau.

380. PERŽIŪRĖKITE SAVO VERTYBES

Neužtenka gerai gyventi, jeigu tai nesuteikia laimės, o patiriate vien problemas. Pagalvokite apie savo gyvenimo ir darbo stilių. Paklauskite savęs, ar nebūtumėte laimingesni, jeigu daugiau laiko skirtumėte šeimai, o ne dideliam namui, kurio priežiūrai tenka skirti daug laiko ir lėšų. Galbūt verta gyventi kukliau, sumažinti savo įsipareigojimus ir taptumėte laimingesni.

381. DAŽNIAU ŠYPSOKITĖS, JUOKITĖS

Patikimi duomenys byloja, kad juokas padeda išvengti neigiamo įtampos poveikio, mat smegenys išskiria daugiau endorfino -natūralių raminamųjų organizmo medžiagų.

Štai keli būdai, kad jūsų gyvenime būtų daugiau juoko-

❖ Rašykite "kvailysčių albumą". Rinkite linksmus anekdotus, juokingus posakius ir pan., kurie jums kelia šypseną. Kai prireiks "pasikrauti", pavartykite savo albumą arba pakabinkite jį matomoje vietoje.

❖ Dieną, 4 vai. 30 min., surenkite "kvailą patikrinimą". "Jeigu jūs dar nesijuokėte, privalote tučtuojau tai padaryti", teigia komiko Stiveno Aleno sūnus.

❖ Leiskite laiką su žmonėmis, kurie vertina sveiką juoką, pasakokite juokingas istorijas apie savo nesėkmes, beje, neužmiršdami, kaip sėkmingai jas įveikėte.

382. PRIIMKITE GYVENIMO NESĖKMES

Jeigu pripažįstate, kad jūsų planai žlunga, dėl to kilusi įtampa gali gerokai sumažėti.

"Svajonių žlugimą vertinkite kaip mokestį už tai, ką pavyko padaryti, - pataria knygos "Kaip įveikti savo nesėkmes" autorius daktaras Viljamas Klausas. - Jūs nieko negalite padaryti: tiesiog privalote suprasti, kad ne visada įvykiai klostosi taip, kaip norėtumėte. Juk neįmanoma visada laimėti."

TEIGIAMO MĄSTYMO JEGA

383. SU D AR YKITE TAIKOS SUTARTĮ

Jeigu esate įpykęs, įtūžęs, susierzinęs ar dėl ko nors nekantraujate, psichologai pataria kartoti žodžius, kurie suteikia pakankamai teigiamų emocijų, padedančių nusiraminti. Tokie žodžiai - taika, meilė, tikėjimas, kantrybė.

384. IŠMOKITE SUSTABDYTI SAVO MINTIS

Viename leidinio "Journal of Personality and Sočiai Psycholo-gy" straipsnyje keliama prielaida, kad pagrindinė depresijos priežastis yra nesugebėjimas atsikratyti neigiamų minčių, kurios kartkartėmis kyla kiekvienam žmogui.

Tiems, kuriuos visą dieną vargina vienintelė bloga mintis, psichologai pataria panaudoti minčių stabdymo metodiką. Kai tik pastebėsite, kad vėl apie tai galvojate, mintyse kuo garsiau sušukite: "Stop!" Nors ir keista, šis būdas dažnai padeda.

385. PRISIMINIMAI - GERAS VAISTAS

Prisiminkite ką nors malonaus. Įpratinkite save, apėmus stresui, mąstyti apie džiugius, malonius dalykus. "Pagalvokite apie savo vestuves, kūdikio gimimą, jūsų sėkmės pripažinimą, - pataria psichologijos profesorius Anisas A.Šeichas. - Maloniai nuteikia bet kokie įvykiai, kai jūs jautėtės saugiai, buvote pakiliai nusiteikę, kai jums puikiai sekėsi. Reikia ne šiaip sau prisiminti - vertėtų iš naujo tai išgyventi."

386. PASIDUOKITE GRAVITACIJOS JĖGAI

Didžiąją dienos dalį grumiatės su traukos jėga. Daktaras Šeichas sugalvojo būdą, kaip jai įveikti jus ir sumažinti stresą.

Leiskite Žemei traukti kiekvieną jūsų organizmo raumenį bei ląstelę. Kūnas ir mintys taps vangūs. Jums nėra kur skubėti, nereikia niekur eiti, nėra kuo užsiimti. Įtampa pamažu atslūgsta, neviltis išsisklaido. Būdami vienatvėje su savimi ir su visa Visata, jūs jaučiate palengvėjimą, nusiraminate.

387. PAKLAUSKITE SAVO "VIDINIO BALSO"

Šis senas būdas, taip pat aprašytas daktaro Šeicho, padės kreiptis į savo "vidinį protą", kad pavyktų užkirsti kelią įtampai, nerimui ar depresijai, atsirandantiems nežinia iš kur.

Užsimerkite ir įsivaizduokite tam tikrą išmintingą, jus užjaučiančią būtybę, kuri apie jus žino absoliučiai viską. Gali būti, kad tokiu "vidiniu patarėju" taps asmuo, kurį jūs gerbiate, kuriuo žavitės, arba tas, kuris jus puikiai pažįsta. Galite susikurti kokią nors dievybę arba prisiminti dvasininką. Mintimis tol artėkite prie šios būtybės, kol atsidursite akis į akį su ja. Tada imkite kalbėti apie tai, kas jums kelia nerimą. Klauskite apie viską, apie ką galvojate. Kantriai laukite atsakymo.

388. NUVYKITE LIŪDESĮ

Jus gaubia didžiulis rūpesčių debesis? Pamėginkite mintyse atlikti pratimą, kurį taip pat siūlo daktaras Šeichas.

Atsipalaiduokite ir įsivaizduokite, kad saulėtą dieną sėdite žalioje pievoje. Danguje šviečia vaivorykštė, o vienas baltas spindulėlis paliečia jus. Jis ryškesnis negu tūkstantis saulių. Jūs jaučiate, kaip jis šildo viršugalvį. Tada spindulys įsiskverbia į galvą ir pasklinda po visą kūną: nutvieskia krūtinę, rankas, pasiekia net pirštų galiukus, per pilvą nusileidžia į kojas. Ši šviesa ištirpdo neigiamus jausmus bei mintis ir taip jus apvalo.

389. RAŠYKITE PATYS SAU

Rašydami dienoraštį pailsėsite, atsipalaiduosite, suvoksite savo jausmus ir išnagrinėsite konfliktus, sukeliančius įtampą. Kai kurie neigiami jausmai, jeigu jie nebus išreikšti, gali sukelti ligas, tarp jų ir pavojingas gyvybei.

Dienoraščio rašymas gyvenimo sumaištyje - tai lyg ir meditavimas arba ilgalaikiai pasivaikščiojimai, tai vienas iš nedaugelio būdų atsiskirti nuo visuomenės. Jis prieinamas, saugus, jį galite prisiminti net lietingą dieną.

Štai keli patarimai, kaip rašyti dienoraštį: ❖ Pasirinkite jaukią, nuošalią vietą, kur jums niekas netrukdys.

❖ Neapsiribokite paprastu įvykių išvardijimu. Rašykite ir apie tai, kas kelia nerimą, ką mąstote ir jaučiate.

❖ Skirtingus jausmus užrašykite skirtingų spalvų rašalu, pavyzdžiui, raudonu - nestandartinius, rizikingus sprendimus, juodu - konservatyvias, tradicines mintis, o purpuriniu - romantiškus sumanymus (tarkim, norą pabėgti į negyvenamąją salą).

❖ Pasirūpinkite, kad to, ką rašote, niekas kitas neperskaitytų.

KAIP GREITAI ATSIKRATYTI ĮTAMPOS

390. EIKITE GAUDYTI DRUGELIŲ

Pasivaikščiokite po parką. Tuo pat metu rinkite lapus arba gėrėkitės voveraitėmis. Jeigu oras prastas, stebėkite dramą, vykstančią virš jūsų galvos. Jūs esate priversti būti patalpoje? Nusipirkite gėlių. Specialistai teigia, kad bendravimas su gamta išsklaido sunkias mintis.

Kai mus užgriūva daugybė kasdienių rūpesčių, gamta padeda juos užmiršti. Tokia pertraukėlė suteikia energijos, gali susilpninti neigiamus jausmus.

391. TEGUL SKAMBA MUZIKA!

Kad ir kokią muziką mėgtumėte, ji tikrai gali padėti pašalinti įtampą.

Jeigu tinkamai parinksite melodiją, ji padės jums atsipalaiduoti, net jeigu esate labai susinervinę. Raminanti muzika malšina skausmą bei mažina baimę pacientams, atėjusiems pas stomatologą, į gimdymo namus, patekusiems į reanimacijos skyrių, migrena sergančių asmenų kliniką.

Suprantama, netinkamai parinkta muzika gali, priešingai, sukelti migreną. Geriausia klausytis raminančios muzikos, kurios ritmas lėtas, maždaug 60 smūgių per minutę, tolygus, kaip ir jūsų pulsas ramybės būsenoje. Instrumentinės pjesės, ypač fleitos, arfos, fortepijono bei styginių ansamblio grojimas, dažniausiai išgyvenimus susilpnina labiau negu vokalo kompozicijos.

392. GILIAU KVĖPUOKITE

Jeigu nekantriai laukiate svarbaus telefono skambučio arba nerimaujate dėl ko nors kitko, kelis kartus giliai įkvėpkite. Pirmiausia išpūskite pilvą, vėliau - krūtinę. Iškvėpdami iš pradžių suspaus-kite krūtinę, tada - pilvą. Stenkitės save įtikinti, kad dalykas, kuris kelia jums nerimą, nėra labai svarbus, tad neverta dėl to labai rūpintis.

393. ĮTAMPA IR SAVIJAUTA

Masažas arba karšta vonia puikiai atpalaiduoja. Tačiau neužmirškite galimybių, kurias teikia pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu ar kitas jūsų pamėgtas fizinis pratimas. Mankšta sudegina adrenalino - pašalinės organizmo reakcijos į įtampą - perteklių.

Tyrinėtojai teigia, jog fiziniai pratimai tiesiogiai mažina nerimą, išblaško sunkias mintis. Žmonės, kurie intensyviai sportuoja, jaučia nemažą psichinės savijautos pagerėjimą. Trumpai tariant, jeigu gera sportinė forma, bus lengviau išgyventi įtampą.

Geriausios sporto šakos, padedančios sušvelninti įtampą, - nenutrūkstami, ritmingi judesiai, kaip antai bėgimas, ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, slidžių krosas. Tokios sporto šakos, kurių judesiai atliekami su pertrūkiais, pavyzdžiui, tenisas ar krepšinis, ne itin veiksmingos, tačiau jos taip pat naudingos, jeigu teikia malonumą.

PAGERINKITE SAVO SANTYKIUS

SU ŽMONĖMIS

394. JŪS PYKSTATE? GERAI PAMĄSTYKITE

Jeigu su kuo nors nesutinkate, tai puolate, žeidžiate jį ar ramiai aptariate jūsų skirtumus? Jeigu renkatės trečiąją taktiką, vadinasi, padedate savo kraujospūdžiui. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs ir kurie slopindavo savo įtūžį, sutuoktiniui neteisingai dėl ko nors kaltinant, mirdavo dukart dažniau negu tie, kurie atvirai reikšdavo savo pyktį ar protestą.

Svarbiausia ne tai, ar jūs labai įpykę, o tai, kaip nuslopinate pyktį. Jeigu jį užgniaužiate arba nedelsdami išliejate, tik padidinate įtampą. Geriausia - refleksyvus nusiraminimas, t.y. patartina palaukti, kol aistros atvės ir bus galima racionaliai apsvarstyti padėti. Tada vėl galėsite ją valdyti ir rasite išeitį. -

395. PABĖKITE NUO KONFLIKTO

Jeigu blogėja jūsų santykiai su kitu žmogumi, galbūt bendras pasivaikščiojimas padės pagerinti padėtį. Įtampą įmanoma išsklaidyti, atliekant fizinius pratimus, o ne išliejant emocijas.

Drauge vaikščiodami žmonės lengviau suranda bendrą kalbą. Būnant ne kabinete, pauzes ir tylėjimas yra natūralesni. Mes dažniausiai stengiamės bendrauti tik kalbėdami, tačiau buvimas su kuo nors tyloje sustiprina tarpusavio ryšius. "Tiesiog užmiršome, kaip intymu tyloje būti su kitu žmogumi. Drauge pasivaikščioti gryname ore tai nepaprastai naudinga kūnui ir dvasiai", - sako psichoterapeute S.Stroubridž.

Pabėgę nuo jus blaškančių televizorių, telefonų bei namų reikalų, rasite laiko bei galimybę geriau suprasti vienas kitą.

396 NESUTARIMAI?

PASIKALBĖKITE NEUTRALIOJE TERITORIJOJE

Jeigu kilo sunkumų, išeikite iš namų - važiuokite papietauti, savaitgalį praleiskite gamtoje. Tik nemanykite, kad ten sugebėsite iš karto aptarti savo rūpesčius. Pirmiausia reikia truputį atsipalaiduoti.

Kai galiausiai pradėsite pokalbį, iš pradžių prisiminkite, kas buvo teisingai padaryta, o tada nuspręskite, ką derėtų pakeisti. Gynybiško būdo žmonės retai būna (arba iš viso nebūna) nusiteikę kalbėtis. Jeigu mėginsite įrodyti, kad jie kalti, jūs niekada neišspręsite jokių problemų, lik atsiras naujų.

397. DVIGUBAS GYVENIMAS? DVIGUBI SUNKUMAI

Du gydytojai iš Niujorko valstijos stebėjo, ką meilės perteklius gali padaryti vyriškio širdžiai bei sveikatai. "Du atvejai, kuriuos matėme mūsų kardiologijos reanimacijos skyriuje, buvo nepaprastai panašūs. Manome, kad tai byloja apie tam tikrą

bendrą įtampos šaltinį, kaip lemiamą veiksnį kilti miokardo infarktui", - praneša medikai.

Kas gi sukelia šį stresą? Aplinkybės, kai reikia vienu metu dalyti save dviem moterims. "Mus nustebino, kokie jauni pacientai, kaip sunkiai jie serga ir kokia nepaprastai kebli jų emocinė padėtis", - priduria gydytojai.

Galiausiai specialistai nustatė, jog, kaip galima spėti, oficiali ar neoficiali daugpatystė sukelia tokią stiprią psichologinę įtampą, kad ji paspartina vainikinių arterijų ligos vystimąsi, taigi tai - naujas rizikos veiksnys, kuris anksčiau literatūroje nebuvo minimas.

Koks šios istorijos moralas? Pasitenkinkite ne daugiau kaip viena romantiška aistra vienu metu.

398. SVARBŪS IR VAIKŲ JAUSMAI

Vaikai suteikia namams džiaugsmo, tačiau dėl jų auklėjimo kyla ir nemažai sunkumų. Siekdami išvengti įtemptų situacijų jiems ir, žinoma, sau, liaukitės sakę: "tie vaikai". Be to: •> Gerbkite vaikų teisę būti individualybėmis. Jeigu jie patys tvarko savo kambarius, po to nepulkite tvarkyti ir neįspėję nekilnokite jiems svarbių daiktų į kitą vietą.

❖ Leiskite vaikams dalyvauti šeimos problemų aptarime. "Autoritarinis ir dogmatiškas vadovavimas namuose neleistinas", pabrėžia vienas psichologas, auginantis 4 vaikus. Sėkmės garantas - bendra veikla. Rašykite šeimos kalendorių. Prieš jį keisdami, pasitarkite su namiškiais. Iš anksto numatykite šeimai skirtą laiką.

❖ Nustatykite aiškias taisykles. Kad nekiltų nesusipratimų, jas užrašykite ir pakabinkite matomoje vietoje. Būkite pasirengę paaiškinti kiekvienos taisyklės priežastis.

■

399. SKIRKITE DIENĄ SAVO VAIKAMS

Jeigu darbas trukdo bendrauti su šeima, vis dėlto raskite jai laiko. Jeigu kada nors negalite pabūti drauge, paskirkite kitą dieną ir laikykitės šio tvarkaraščio. Nutarkite, kad šeštadienio vakarą su vienu savo vaiku eisite papietauti arba į parduotuvę. Tai labai svarbu, net jeigu vaikas jūsų beveik nematys visą savaitę.

Jam būtina iš anksto tai žinoti, o ne šiaip sau dalyvauti netikėtai susiklostančiose aplinkybėse.

400. DARBO PROBLEMŲ KEPA R SI N E SKITE Į NAMUS

"Esu įsitikinusi, kad įprotis savo draugams ir šeimos nariams išlieti įtampą, kurią dieną teko patirti darbe, yra labai pavojingas", - tvirtina daktarė Barbara Makof, knygos "Atitrūkite nuo darbo" autorė. Gali trūkti aplinkinių kantrybė. Taigi jums kils sunkumų dėl santuokos, vaikų, sutriks intymus gyvenimas - ir visa tai todėl, kad savo nerimą parsinešate namo. Antra vertus, jeigu visus nesusipratimus paliksite savo įstaigoje, į ją grįšite pailsėję ir darbingesni.

NAMAI, MIELIEJI NAMAI

401. DVASINĖS RAMYBĖS SODAS

Minutėlei pajuskite saulės įkaitintos žemės, į šviesą besistiebiančių augalų kvapą...

Sode galite rasti ne vien šviežių vaisių bei daržovių. Mokslininkai atliko tyrimus ir pastebėjo, kad augalai skatina fiziologinius bei emocinius pokyčius: kraujospūdis mažėja, raumenys atsipalaiduoja, pulsas lėtėja.

Olandijos tyrinėtojai išaiškino, kad žmonės, mėgstantys prižiūrėti augalus, daug rečiau patiria širdies priepuolius. Mokslininkai nustatė, jog darbas sode mažina kraujospūdį ir didina organizmo atsparumą įtemptoms situacijoms.

408. SUSTOKITE TIES "GANA GERAI'

Neverta tikėtis, kad jūsų namai bus idealiai švarūs, skalbiniai - patys balčiausi, o vaikai - geriausiai išauklėti. Jeigu mėginsite siekti tobulybės, neišvengsite įtampos.

Ką gi daryti? Nuspręskite, su kuo galite susitaikyti ir kas jokiu būdu nepriimtina.

403. ĮSIRENKITE SLĖPTUVĘ

Bent viename namų kamputyje susikurkite atmosferą, kurioje jums bus tikrai lengva ilsėtis: tai gali būti miegamasis su naujais baldais, vonia su hidromasažu, jauki šviesa jūsų kabinete - tokioje aplinkoje vaizduotė padės užmiršti kasdienius rūpesčius.

404. SUSITVARKYKITE SAVO DAIKTUS

Ar jums teko juoktis iš smulkmenų dėžučių tualete, krepšių vietai sutaupyti ir kitų panašių dalykų? Dar sykį pagalvokite apie tai. Ar buvo juokinga, kai neseniai visą valandą ieškojote automobilio raktų?

Savo namuose numatykite specialią vietą daiktams, kuriuos dažnai pametate, ir išsiugdykite įprotį kaskart padėti juos j vietą. Šitai tinka ir įstaigoje.

405. NEDARYKITE NETVARKOS

Geriausia, ką galima pasakyti apie namų tvarkymą, - tai, kad tik galutinis rezultatas teikia malonumą. Jeigu labiau susimąstysite, pastebėsite, jog didžiausias susierzinimo šaltinis - ne pirštų antspaudai ant baldų ir ne dulkės palovyje. Baisiausia yra netvarka, didėjanti it sniego kamuolys: neplautų indų kalnai virtuvės kriauklėje, virtuvėje ant stalo išsklaidyti laikraščiai bei žurnalai, visur išmėtyti vaikų žaislai. Vos tik padarysite tvarką, sumažės "regimoji įtampa", kylanti dėl netvarkos. Štai ką pataria Donas As-lctis, kelių knygų apie namų ūkį autorius.

❖ Reikalaukite, kad kiekvienas šeimos narys - ir suaugęs, ir vaikas - nepaliktų netvarkos.

❖ Kiekviename kambaryje sudarykite organizuojantį netvarkos centrą, sukuriamą bendromis jėgomis - tokį kaip paštas ir laikraščiai. Pavyzdžiui, plaukų šepečius, šukas, džiovintuvus ir kitus daiktus vonioje laikykite nematomoje vietoje - sudėtus dėžutėje arba spintelėje, arba pasirūpinkite, kad jie nesipainiotų po kojomis - padėkite ant lentynų, pakabinkite ant kabliukų, - svarbu, kad nebūtų netvarkingai išmėtyti.

❖ Patalpas apstatykite ir puoškite kuo paprasčiau. Gausybę vazų, niekniekių turėsite kasdien valyti, teks nerimauti, kad jie nesudužtų, skubėsite tvarkingai sudėti, jeigu jie parvirs.

❖ Paskelbkite kovos su sendaikčiais dieną. Tegul sutuoktinis ir vaikai padeda peržiūrėti palėpėje, garaže, rūsyje ar kituose nuošaliuose namo kampeliuose susikaupusias senienas.

406. MAMŲ ŪKIO DARBUS PA VESKITE A TUKTI KITIEMS

Maistui gaminti, eiti j parduotuves, drabužiams skalbti, gėlynams prižiūrėti reikia laiko, net jeigu turite mikrobangų krosnelę, šienapjovę bei kitus įrankius. Neužsikraukite ant savo pečių visų namų ūkio rūpesčių. Jeigu kiti suaugę šeimos nariai dirba, raskite padėjėją, kurį pajėgtumėte išlaikyti (patikimas kaimynų sūnus paauglys visiškai gali atstoti brangiai kainuojančią tarnaitę).

407. ŠEIMAI REIKIA LAIKO

Neverta dirbti po 20 valandų per dieną ir tikėtis, kad gerai leisite laiką šeimoje. Jeigu jūsų darbas vis tiek užima daug laiko, pamėginkite į jį išeiti anksčiau ir namo grįžti anksčiau. O gal lankstus grafikas padėtų sutaupyti laiko bei nervų.

KOKS JUMS BŪDINGAS ĮTAMPOS KOEFICIENTAS?

Mokslininkai teigia, kad ne tiek svarbu tai, ar dažnai susiduriame su įtemptomis situacijomis, kiek tai, kaip jas vertiname. Norėdami nustatyti, ar pasiduodate įtampai, pasistenkite sąžiningai atsakyti į žemiau pateiktus klausimus ir pažymėkite numerį atitinkamame stulpelyje.

j 1. Greitai susierzinate ir įsižeidžiate

Dažniausia 3 taškai. Kartais 2 taškai. Retai 1 taškas.

2. Nemėgstate pralaimėti

3 2 1

3. Jeigu kas nors jus puola arba kritikuoja, jūs pykstate, tačiau neparo-dote savo jausmų

3 2 1

4. Neturite kantrybės stovėti eilėje

3 2 1

5. Galite imtis didesnės atsakomybės negu toji, kuri padeda patogiai jaustis

3 2 1

6. Sunku kreiptis pagalbos, jeigu jos, jūsų nuomone, jums reikia

3 2 1

7. Įtampai pašalinti griebiatės alkoholio, trankviliantų, kitų preparatų

3 2 1

8. Aptariate sunkumus su kitais žmonėmis, kuriais pasitikite

3 2 1

9. Jums sunku atsiprašyti, jeigu padarėte klaidą

3 2 1

10. Jūs labai išgyvenate ir kaltinate save, jeigu suklystate

3 2 1

11. Jeigu kiti žemina jūsų jausmus, leidžiate jiems tai suprasti

3 2 1

12. Manote, kad draugams bei šeimai atiduodate daugiau, negu iš jų gaunate

3 2 1

13. Skiriate laiko poilsiui, jums suteikia malonumo įvairūs pomėgiai ir pramogos

3 2 1

14. Randate laiko kasdieniams arba beveik kasdieniams fiziniams pratimams

3 2 1

15. Dažnai juokiatės ir šypsotės

3 2 1

Dabar sudėkite pažymėtus taškus, ir paaiškės, kuriai grupei priklausote.

15-25 taškai: Nedidelė rizika. Sveikiname! Esate visiškai ramūs, o toks požiūris į kasdienos nesėkmes padės jums ilgai ir laimingai gyventi.

26-35 taškai: Vidutinė rizika. Dėl savo būdo ir metodų stresui įveikti esate linkęs sirgti ligomis, kylančiomis dėl streso.

36-45 taškai: Didelė rizika. Jūs - meksikietiškas raudonasis pipiras. Jums gresia didelis pavojus susirgti ligomis, kylančiomis dėl įtampos, tad būtinai pasistenkite sutramdyti save. Bandykite ramiau vertinti savo elgesį ir mažiau kritikuoti aplinkinius. Geriau su kuo nors pasidalyti savo rūpesčiais, o ne laikyti juos savyje. Taip pat pamėginkite sumažinti įtampą darydami fizinius pratimus, kurie jums teiktų malonumą, aktyviai ilsėdamiesi arba atsipalaiduodami.

Šaltinis: adaptuota iŠ išsamesnės anketos, paskelbtos knygoje "Pavojai sveikatai" ("Health Risks").

408. NAUDOKITĖS SALOS GYVENTOJU METODU

Mokslininkai, nagrinėję gyvenimą ramioje Karibų jūros Sent Lučijos saloje, atskleidė šios ramybės paslaptį: čia įprasta vaikams pavesti visus namų ūkio darbus - prižiūrėti sodą, atlikti įvairius įpareigojimus, rūpintis jaunesniaisiais broliukais ir sesutėmis. Taip susiformuoja aktyvus elgesio stilius, pasitikėjimas savo jėgomis, išliekantys visą gyvenimą.

KAD BŪTŲ LENGVIAU DIRBTI

409. PATIRKITE MALONUMĄ

Monotoniškas darbas susijęs su vainikinių širdies kraujagyslių liga. Dėl prieštaringų reikalavimų darbe apimantis stresas veikia organizmą, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis. Štai kai kurie būdai, kaip įveikti nepasitenkinimą savo darbu:

❖ Paprašykite leisti jums daugiau vadovauti, būti savarankiškesnių, mokėti daugiau pinigų - visko, ko jums neužtenka. Kad į prašymą būtų atsižvelgta, jį išdėstykite ramiai ir pagrįstai.

❖ Atskirkite tai, dėl ko nesate kalti. Jeigu jūs - padavėjas, o virėjai dirba lėtai, klientas nekantriai laukia užsakyto patiekalo, paaiškinkite padėtį. Sitai tinka, pavyzdžiui, ir priėmėjui automobilių dirbtuvėse, kai tarnautojas kalbasi su užsakovu, kurio automobilį teko remontuoti ilgiau, negu buvo manyta.

410. DARBO IKI KAKLOT IŠSIAIŠKINKITE, KODĖL

Kartais žmonės mano, kad jie neapkenčia savo darbo, nors iš tikrųjų jiems trūksta įgūdžių jam tinkamai atlikti. Jeigu sunkumų kyla tik dėl šios priežasties, pasakykite ją savo viršininkui arba firmos personalo administratoriui ir paprašykite, kad jus išmokytų paskirstyti darbą, pavesti jį kam nors kitam arba atlikti tinkamai.

411. SĄRAŠAI DARO STEBUKLUS

Kad ir kur dirbtumėte - namuose ar įstaigoje - kiekvieną dieną sudarykite tos dienos darbų sąrašą. Kiekviename sąraše pagal svarbą nurodykite 4-6 darbus. Laikykitės šios tvarkos, tačiau nesikrimskite, jeigu nesuspėsite visko nuveikti.

Jeigu iš tiesų sudarote tokius sąrašus, prisiminkite viską, dėl ko prarandate laiką, ir tai užrašykite atskirai. Stenkitės išvengti šioje skiltyje nurodytų reikalų. Pastebėsite, jog ilgainiui atsiras daug laisvo laiko, o būtinus darbus atliksite anksčiau.

412. ARTĖJA PABAIGA? NENUSIMINKITE!

Kad nejaustumėte nerimo dėl to, jog iki tam tikro laiko turite baigti vieną ar kitą darbą, numatykite, kam teikti pirmenybę, atitinkamai paskirstykite savo laiką ir stenkitės laikytis šio tvarkaraščio. Planavimo specialistai siūlo tokią strategiją:

Išsiaiškinkite, kurie galutiniai terminai fiksuoti, o kuriuos įmanoma pakeisti. Pavyzdžiui, nebūtina imtis naujo darbo būtent nuo pirmosios dienos; o įregistruoti automobilį iki nustatytos datos - privalu.

❖ Numatykite, kiek laiko užims kiekvienas darbas ir kiek jo galite skirti. Stenkitės viską realistiškai vertinti. Apgalvokite kiekvieną konkretų darbo atlikimo etapą. Po to įvertinkite laiką, būtiną kiekvienam jų.

❖ Turėkite visa, kas būtina darbui atlikti. Skirkite laiką, kad dirbtumėte be sutrikimų, surinkite visą informaciją bei medžiagą, kurių jums reikės.

❖ Galiausiai imkitės darbo ir jį atlikite. Jeigu atidėliosite iki paskutinės minutės, kai teks dirbti paskubomis, neišvengsite įtampos.

41$. SKIRKITE LAIKO ATSIPALAIDUOTI

Vakare, prieš eidami namo, atsikratykite įtampos. Pabūkite vienatvėje, atlikite kelis pratimus arba pasistenkite nuraminti jausmus, kuriuos per dieną sukėlė įvairūs žmonės bei įvykiai. Neišlie-kite savo pykčio ant pirmo sutikto žmogaus.

PRAKTIŠKESNI PATARIMAI

414. NESISTENKITE SKAITYTI SVETIMU MINČIŲ

Nemanykite, kad žinote, ką galvoja ir jaučia kiti žmonės. Jūsų reakcija gali būti nepagrista, nes remsitės ne faktais, o spėjimais.

toks gyvenimas 1-.

TURĖSITE PINIGŲ - PRARASITE PUSIAUSVYRĄ

Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės, uždirbantys daugiau kaip 30 tūkst. dolerių per metus, dėl finansų ir darbo kylančius sunkumas nurodo kaip dažniausias įtampos priežastis.

415. RAŠYKITE STRESŲ ŽURNALĄ

Užrašykite, ką veikėte visą dieną, kad nepraleistumėte to, į ką susinervinę galėjote neatkreipti dėmesio.

Ar rytais geriate daug kavos? Daugelis žmonių tvirtina, kad be jos negali pradėti dienos, tačiau vieno eksperimento rezultatai rodo, kad tiems, kurie per dieną išgeria 9 puodelius kavos ar net daugiau, 2 kartus dažniau sutrinka širdies ritmas.

Jūsų diena labai įtempta, neturite jokios galimybės atsipalaiduoti? Susinervinus išsiskiria daugiau adrenalino, taigi padidėja aritmijos tikimybė. Kuo dažniau darykite pertraukas ir atsipalaiduokite. Specialistai teigia, kad psichologinė įtampa gerokai mažina kardiologinį skilvelių fibriliacijos slenkstį - pavojingą aritmijos rūšį, kai širdis pradeda neritmingai plakti, ir žmogus gali staiga mirti.

416. GERAI VISKAS, KAS SAIKINGA

Saikingas valgymas, žaidimai bei darbas neretai lieka neišnaudotas būdas nereikalingai įtampai išvengti.

417. NESIJAUDINKITE

Kitaip tariant, "nesijaudinkite dėl smulkmenų ir atminkite, kad pasaulyje viskas yra niekai", pataria Nebraskos valstijos (JAV) universiteto kardiologas daktaras Robertas Eliotas.

Dvyliktas skyrius

SPORTAS - TAI SVEIKATA VISAM GYVENIMUI

įsivaizduokite save bėgantį miško takeliu, kvėpuojantį pušų oru ir nedūstantį. įsivaizduokite, kad dviračiu važiuojate vingiuotu kaimo keliuku ir jaučiate, kaip jėgos ir jaunystė grįžta artėjant prie dar vieno kalnelio viršūnės. O geriausia įsivaizduoti, kad visa tai darote ir šiuo jausmu mėgaujatės iki 60, iki 70 metų ir net ilgiau.

Tai neįgyvendinama svajonė? Nevisiškai.

Reguliariai sportuoti - tai svarbiausia, ką turėtumėte daryti, jei norite ilgai gyventi ir turėti gerą sveikatą. Kaip rodo tyrimai, fiziniai pratimai iš tiesų gali pailginti jūsų gyvenimą. Buvo nustatyta jog fizinė būklė tiesiogiai susijusi su mirtingumu. Vis dėlto jums nereikia būti maratono bėgiku.

Sportuodami ne tik ilgiau gyvensite, bet ir žvaliau jausitės. Sportas net ir vyresnio amžiaus žmonėms padeda išvengti neigiamo daugelio ligų poveikio. Iš tiesų, nemažai sunkumų, atsirandančių dėl amžiaus, susiję visiškai ne su ligomis, o atsiranda dėl fizinės būklės pablogėjimo.

Trumpai tariant, sportas padeda palaikyti formą ir pailgina jaunystę.

NIEKO NEVEIKIMAS - PAVOJINGAS UŽSIĖMIMAS

Vieno tyrimo duomenimis, paskelbtais žurnale "Circulation", nesportuojantys žmonės širdies ligomis gali susirgti taip pat dažnai, kaip ir rūkaliai, surūkantys po vieną pakelį cigarečių per dieną. Jie atsiduria toje rizikos grupėje, kaip ir žmonės, kurių cholesterino kiekis yra 300 ir daugiau.

GULĖTI IR ILSĖTIS

Tyrimų metu paaiškėjo daugybė neigiamų tingaus gyvenimo būdo padarinių.

Jūs trumpinate savo gyvenimą. Mokslininkai išaiškino, kad mirtingumas mažėja, gerėjant fizinei būklei (pirmiausia sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio atvejų).

Rizikuojate susirgti širdies liga. Tyrimai taip pat parodė, kad tikimybė, jog sportuojantys žmonės mirs nuo širdies priepuolio, insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų, buvo 31 proc. mažesnė negu pasirinkusiems neaktyvų gyvenimo būdą. Mažai sportuojančių arba beveik visai fiziškai neaktyvių žmonių kraujospūdis -pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys - dažniausiai būdavo didesnis negu tų, kurie darė fizinius pratimus.

Jūs storėjate. Žmonės, kurie nesportuoja arba sportuoja tik retkarčiais, sveria daugiau negu tie, kuriems fiziniai pratimai tapo įprastu dalyku.

Vietoj raumenų - riebalai. Su amžiumi riebalų bei raumenų santykis kūne keičiasi: raumenys užleidžia vietą riebalams. Vyresnis negu 30 metų žmogus kiekvieną dešimtmetį vidutiniškai netenka 3-5 proc. raumenų skaidulų. 60 metų žmogus gali prarasti apie 30 proc. savo raumenų jėgos.

Jūs išsikvepiate. Žmogui senstant, jam darosi vis sunkiau atlikti fizinį darbą, jis greičiau pavargsta.

Jūs prarandate lankstumą. Sendami mes sustingstame. Lankstumo praradimas trukdo judėti, ir žmogus atrodo senai. Kodėl šitaip atsitinka? Nepakankamai naudojami jungiamieji audiniai - raiščiai, sąnarių maišeliai, sausgyslės - netenka judrumo. Mokslininkai teigia, jog tai susiję ne tiek su senėjimo procesu, kiek prasideda dėl sėdimo gyvenimo būdo.

AKTYVUS GYVENIMAS - TAI GERIAUSIA IR

JUMS PAČIAM

Pasirinkusiems aktyvų gyvenimo būdą senėjimo procesas vyksta kitaip. Tyrimų rezultatai neginčijamai patvirtina, kad fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, atrodo jaunesni ir ilgiau gyvena.

AKTYVUS GYVENIMAS DIDINA PROTO GALIMYBES

Pirmieji tyrimai rodo, jog fiziniai pratimai gali ne tik sustabdyti su amžiumi prasidedantį protinės veiklos silpimą, bet netgi padaryti jūsų protą skvarbesnį. Vieno eksperimento metu vyrai ir moterys, kurie sportavo daugiau kaip 75 min. per savaitę, buvo palyginti su tais, kurie mankštinosi mažiau kaip 10 min. per savaitę. Kaip parodė testai, intensyviau sportavusių žmonių atmintis buvo geresnė, reakcija greitesnė, jie logiškiau mąstydavo, net atsižvelgiant į amžiaus bei išsimokslinimo skirtumus.

NAUDINGI PATARIMAI

418. PASIRINKITE TAI, KAS JUMS PATINKA

Daugelis norėtų žinoti, ar yra tokia sporto šaka, kuri vienu metu suteiktų fizinį krūvį, didintų lankstumą bei jėgą. Geriausiai tam tinka plaukimas, bėgimas, aerobika, slidžių krosas ir pratimai ant dviračio treniruoklio - tačiau tik su sąlyga, kad jie teikia malonumą.

Trumpai tariant, geriausia ta sporto šaka, kurią patys pasirinksite. Paklauskite savęs, kas jums labiausiai patinka. Kad treniruotė teiktų pakankamą fizinį krūvį, reikėtų sportuoti mažiausiai po 30 min. tris kartus per savaitę. Jeigu nepajėgiate šitiek plaukioti arba slidinėti, iš treniruočių nebus jokios naudos, nors jos (psichologiniu atžvilgiu) jums ir patinka.

Jeigu pamėginote kurią nors vieną sporto šaką ir ji nepatiko, nenusivilkite apskritai sportu. Apsižvalgykite aplinkui ir pamėginkite rasti ką nors kitą.

419. ATSIŽVELKITE Į SAVO SILPNYBES

Bus lengviau laikytis treniruočių režimo, jeigu atsižvelgsite į individualias savo organizmo silpnybes. Jeigu jūsų svoris per didelis, pamėginkite plaukioti arba sportuoti baseine; riebalai vandenyje kyla į paviršių, todėl sąnariams tenka mažesnis krūvis. Jeigu

raumenys nejudrūs ir dėl artrito jūsų judesiai lėti, užsiimkite joga arba pamėginkite tempimą. Jeigu turite jėgų, bet jaučiatės suglebę, rinkitės sunkiąją atletiką.

420. SPORTUOKITE BET KURIUO METU

Specialistų dažnai klausia: "Kada geriausia sportuoti - rytą, dieną ar vakare?" Geriausias tas laikas, kuris jums patogiausias.

Jeigu rytinė mankšta suteikia energijos visai dienai - puiku. O jeigu vien tik pagalvoję apie ją sunkiai atsidustate ir slepiatės po antklode, sportuokite kitu metu. Tik neatidėliokite mankštos tol, kol baigsite kitus darbus. Jeigu kūno kultūra jūsų sąraše bus paskutinėje vietoje, rizikuojate jai niekada nerasti laiko.

Dar vienas patarimas: kiekvieną dieną sportuokite tuo pačiu metu. Jeigu įprasite tai daryti, kūno kultūra taps jūsų gyvenimo dalimi.

421. PLAUKIOKITE, KAIP JUMS PATINKA

Jeigu reikia pasirinkti tokią sporto šaką, kad nebūtų labai apkrauti sąnariai, tačiau vis dėlto gautumėte pakankamą krūvį, pamėginkite plaukioti.

Rinkdamiesi stilių žinokite, kad neblogai kaitalioti plaukimo rūšis. Išvardysime jas krūvio intensyvumo mažėjimo tvarka: tai kraulis, plaukimas nugara, brasas ir mažiausiai įtemptas stilius -ant šono. Plaukimas "šuniuku" nėra sporto šaka.

422. PAMAŽU PAMĖKITE AEROBIKĄ

Aerobika - puiki kūno kultūros rūšis, bet tik su sąlyga, kad iš pradžių būsite atsargūs. Jeigu anksčiau nedarėte aerobikos pratimų ir pradėsite labai intensyviai mankštintis, galite patirti traumą. Todėl pradžioje rinkitės paprastus pratimus (pradedantiesiems) ir tik vėliau darykite sudėtingesnius, jeigu norite intensyviau treniruotis.

Ne mažiau svarbu, kur jūs sportuojate. Chirurgas ortopedas Edvardas Persis, sporto medicinos daktaras, pataria, kad sporto salės grindys būtų padengtos paklotais, tik ne per minkštais. Paviršius turi būti minkštas, kad šiek tiek jį įmintumėte, bet ne toks purus, kad pėda jame visiškai įsispaustų.

Daktaras Persis rekomenduoja rinktis minkštą ir patogią avalyne, kurios padas gerai amortizuotas, pėda šiek tiek pakelta, o priekinė dalis tampri, kad gerai lankstytųsi kartu su jūsų pirštais.

423. IRKLUOKITE ĮSIVAIZDUOJAMĄ VALTĮ

Tyrinėtojai stebėjo 60 vyrų ir 47 moteris, kurie treniravosi, irkluodami valtį ir mindami dviratį (treniruoklius). Irkluotojų pratimai būdavo gerokai veiksmingesni.

Kad ir koks tekdavo krūvis, tų, kurie treniravosi valtyje, pulsas būdavo dažnesnis, jie daugiau suvartodavo deguonies ir išeikvodavo energijos. Irkluojant dirba ne tik kojų, bet ir krūtinės, nugaros, liemens bei rankų raumenys.

Be to, jeigu pasitaikys proga irkluoti tikrą valtį, jūs, aišku, būsite tam pasirengę.

424. DAŽNAI ATLIEKAMI PRATIMAI GERIAU NEGU ILGOS TRENIRUOTĖS

Nedidelės, dažnos treniruotės veiksmingesnės negu reti, bet ilgi užsiėmimai. Fiziologai tvirtina, kad per tris 30 minučių trunkančias treniruotes sudega dvigubai daugiau kalorijų negu per dvejas 45 minučių pratybas.

425. PADVIGUBINKITE SAVO MALONUMĄ

Išvengsite monotonijos, treniruotė bus įvairiapusiškesnė ir dėl didelio krūvio nepatirsite traumos, jeigu pasirinksite daugiau negu vieną sporto šaką. Pavyzdžiui, daugelis bėgimo mėgėjų dar važinėja dviračiu. Nemažai žmonių pasirenka aerobiką ir bėgimą, vaikščiojimą arba sunkiąją atletiką.

426. ŽYMĖKITE SAVO SĖKMĘ

Mažą tarpinį tikslą lengviau pasiekti negu vieną vienintelį galutinį. Todėl nustatykite mažas sėkmės atkarpas ir stebėkite, ar darote pažangą.

Pavyzdžiui, galite numatyti tokį tarpinį tikslą, kad pirmojo treniruočių mėnesio pabaigoje įveiksite 3 mylias (4,8 km). Kitas jūsų tikslas bus sumažinti laiką, kurį sugaištate šiam atstumui įveikti. Tada vėl galėsite padidinti nuotolį.

Taip pat užsirašykite gyvybiškai svarbius statistinius rodiklius 

svorį, pulsą ramybės būsenoje, kraujospūdį. Jeigu ketinate suliesėti, į žurnalą galite įklijuoti savo nuotraukas prieš užsiėmimus ir po jų.

Itin svarbu registruoti laimėjimus, nes atgalinis ryšys įkvėps jus siekti geresnių rezultatų, be to, su pasididžiavimu galėsite juos parodyti kitiems.

427. BUKITE KANTRUS

Nesitikėkite per daug pasiekti labai greitai. Tirdami kūno kultūros įtaką, mokslininkai 6-8 savaites stebi eksperimento dalyvius, tik tada registruoja esminį pulso, kraujospūdžio bei svorio sumažėjimą. Todėl nemeskite savo treniruočių, kol sulauksite jų rezultato. Galiausiai juk sportinės formos neteksite taip pat ne per vieną dieną. Štai jums viena paguoda: kuo esate prastesnės fizinės būklės, tuo greičiau pajausite rezultatus.

RYTINIS ATKAKLUMAS

Vienas gydytojas, kuris savo pacientams dažnai skiria fizinius pratimus, tvirtina, kad 75 proc. tų, kurie daro rytinę mankštą, tai atlieka reguliariai. Iš tų, kurie sportuoja dieną, dienotvarkės laikosi tik 50 proc, o iš asmenų, kurie teigia mankštą darą vakarais, tik 25 proc. iš tikrųjų sportuoja.

428. NUSITEIKITE TRENIRUOTEI

Jeigu žinote, kad reikia eiti sportuoti, tačiau sunku prisiversti tai padaryti, pasinaudokite šiuo metodu: maždaug prieš valandą pradėkite galvoti apie būsimą treniruotę. Įsivaizduokite, kaip gerai jausitės gryname ore ir kiek jėgų įgysite per pratybas. Susimąstykite apie fizinę bei emocinę geros treniruotės naudą.

429. PUSĖ TRENIRUOTĖS GERIAU NEGU VISAI JĄ PRALEISTI

Blogiausiu atveju kartais galima sutrumpinti treniruotę, tačiau jos visiškai nepraleiskite. Net jeigu nesugebėsite sportuoti tiek, kiek priklauso, laikykitės savo dienotvarkes ir ką nors vis tiek

padarykite. Svarbiausia - neprarasti impulso; tada nepasitrauksite iš žaidimo.

•

430, PLANUOKITE SA VO SĖKMĘ

Stebėjimai rodo, jog dauguma žmonių reguliariai sportuoti liaujasi per pirmus 6 mėnesius. Nebūkite vienas iš jų. Norint reguliariai mankštintis, svarbūs keli veiksniai:

❖ Numatykite realistiškus tikslus.

❖ Pasirinkite specialią vietą ir laiką pratyboms.

❖ Kaitaliokite sporto šakas, kad išvengtumėte monotonijos.

❖ Naudokitės draugų bei artimųjų parama.

Jeigu imsitės šių priemonių, neatsidursite tarp nevykėlių.

VAIKŠČIOJIMO PĖSČIOMIS STIPRYBĖ

43 1. TEGUL VAIKŠČIOJIMAS TAMPA JŪSŲ GYVENIMO DALIMI

Vaikščiojimas greitu žingsniu, palyginti su bėgimo poveikiu, gali 80 proc. sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.

432. PRATINKITĖS VAIKŠČIOTI,

KAD BŪTŲ NA UDINGA SVEIKA TAI

Pradėkite nuo nedidelio atstumo ir pamažu ilginkite distanciją. Specialistai pataria pradėti nuo 1 mylios (1,6 km).

Numatykite 1 mylios atkarpą, naudodami savo automobilio spidometrą, tada nueikite šį atstumą tokiu greičiu, kad nepavargtumėte. Kiekvieną dieną eikite nustatytu maršrutu ir matuokite laiką. Tą dieną, kai sugaišite mažiau kaip 15 minučių, galėsite manyti, jog įveikėte magiškąją atkarpą.

Kitas jūsų tikslas - 2 mylios (3,2 km), kurias turite įveikti per 30 minučių. Vėliau - 3 mylios (4,8 km) per 45 minutes ir galiausiai - 4 mylios (6,4 km) per valandą. Jeigu laikysitės šio tempo kiekvieną dieną, galėsite tvirtinti, jog vaikščiojimas jums tikrai yra sportas.

433. VAIKŠČIOKITE SU ŠUNIMI

Ar niekada nesusimąstėte, jog vertėtų nusipirkti šunį, su kuriuo drauge eitumėte pasivaikščioti?

434. JŪS DAR ĮVEIKSITE ŠIUOS KALNELIUS!

Jums reikia 4 mylių atstumą nueiti per 30 minučių? Pakeiskite jj dviejų mylių lipimu į kalniuką. Jeigu kopsite aukštyn į kalnelį, kurio nuolydis - 5 proc., organizmui teks geras fizinis krūvis. Be to, sunaudosite maždaug 45 proc. daugiau kalorijų, negu eidami lygiu keliu.

435. PASIIMKITE NEDIDELĮ KROVINĮ

Jeigu norite sudeginti truputį daugiau kalorijų ir pagerinti savo fizinę formą, pamėginkite vaikščioti su svarsčiais rankose. Pradėkite nuo 454 g svarsčių. Nešiokite juos sulenktose ir nuleistose rankose. Vėliau svorį pamažu padidinkite iki 907 arba 1360 g.

Vaikščiodami su svarsčiais, sudeginsite daugiau kalorijų, negu bėgiodami. Tačiau tokia sporto šaka nepatartina žmonėms, kurių padidintas kraujospūdis.

436. ATOSTOGAS PRALEISKITE ANT KOJŲ

Kelionė pėstute - puikus būdas praleisti atostogas pavasarį, vasarą arba rudenį. Jeigu ketinate vykti į užsienį, savo turistinėje firmoje galite gauti informacijos apie keliones pėsčiomis toje šalyje, į kurią važiuojate.

437. PASIRINKITE GERĄ AVALYNĘ

Bet kuri gydomojo vaikščiojimo programa turi prasidėti nuo kojų, todėl jums būtina įsigyti gerus sportinius batelius.

Avalynę rinkitės su puikiai amortizuojančiu, net šiek tiek spyruokliuojančiu kulnu. Batai turi būti gerai susiūti ir patogūs. Avalynė, kuri neleidžia pėdai išvirsti į vidų, gerokai sumažina pėdai, blauzdai ir visai kojai tenkantį krūvį.

Kiti pasiūlymai dėl papildomos energijos

438. DVIESE GERIAU NEGU VIENATVĖJE

Mokslininkai tvirtina, kad moterys, kurios sportuoja kartu su savo vyrais, pratybas meta perpus rečiau negu tos, kurios mankštinasi vienos. Jeigu žmonos treniruojasi kartu su savo išrinktaisiais, 66 proc. padidėja tikimybė, kad vyrai taip pat tęs pratybas.

439. LAIPTAIS AUKŠTYN SVEIKATOS LINK

į savo kasdienių fizinių pratimų sąrašą įtraukite lipimą laiptais. Tačiau laiptai prilygsta 50 proc. nuolydžio kalnui, todėl lipkite lėtai. Įspėjame: nemėginkite lipti laiptais, jeigu jūsų svoris per didelis. Širdžiai gali tekti pavojingas krūvis.

440. MOKYKITĖS DALYVAUTI SLIDŽIU KROSE

Žiemą išmokite slidinėti. Tai puikus būdas suteikti savo organizmui gerą fizinį krūvį, kartu mėgaujantis gamtos grožiu.

Slidžių krosas - tai viso kūno mankšta: dirba ir rankos, ir kojos, didelius atstumus nušliuožiate vienodu greičiu, taigi slidinėjimas yra viena geriausių kūno kultūros rūšių, kaip mano dauguma specialistų, net geresnė negu bėgimas. Gana ilgai tenkantis krūvis, visų pagrindinių viršutinės bei apatinės kūno dalies raumenų panaudojimas energingai atsispiriant kojomis puikiai padeda pagerinti bendrą fizinę būseną.

Pradedantieji taip pat pastebės, kad jau po pirmųjų pratybų jie sustiprėja, tačiau ilgainiui, įgyjant daugiau praktikos, šio pojūčio nebelieka: jūs netampate stipresni - jūs jau esate stiprūs.

Tie, kurie įpratę skaičiuoti kalorijas, pastebės dar vieną slidžių kroso pranašumą: per 2 vai. slidžių kroso sudega daugiau kaip 1000 kalorijų.

44 1. PRISIMINKITE VAIKYSTEI EIKITE ŽAISTI Į G A TVĘ

Daugumai suaugusių žmonių žiema - tai slidūs šaligatviai, nesuvaldomi automobiliai ir nemaloni šlapdriba. Tačiau, kai buvote vaikas, sniegas jums teikė džiaugsmą, ir ištisas valandas galėdavote su juo žaisti: lipdydavote sniego senius, važinėdavotės rogutėmis, čiuoždavote. Kodėl gi dabar nebesidžiaugiate žiema? Jeigu neturite su kuo žaisti, susidraugaukite su kaimynų vaiku arba pasikvieskite netoliese gyvenantį savo sūnėną.

442. SPORTUOKITE PRIE JUROS

Kai kitą kartą nuvažiuosite prie jūros ir išsiruošite į paplūdimį, pasirūpinkite savo sveikata. Atsikeikite kuo anksčiau, kol

oras dar vėsus ir gaivus, išsinuomokite dviratį ir pasivažinėkite keliuku palei paplūdimį.

Po vidurdienio, užuot gulėję ant smėlio, pasivaikščiokite pajūriu. Išmėginkite save, ar toli galite nueiti?

443. ŠOKITE, ŠOKITE, ŠOKITE

Norite fizinės veiklos, bet ne sporto? Pamėginkite pramoginius šokius. Tai puikus būdas savo fiziniam aktyvumui palaikyti, be to, gausite gerą krūvį. Jeigu pasirinksite greitus šokius, jie prilygs įprastoms sporto šakoms.

444. SODAS - SVEIKATOS ŠALTINIS

Jeigu manote, kad gerai praleisti laiką - tai rauti neišnaikinamas pienes, tampyti per kiemą mėšlo kibirus arba su karučiais sukiotis tarp suartos dirvos eilių, jums pasisekė. Tai labai geri fiziniai pratimai.

Prižiūrint sodą, gaunamas toks krūvis, kaip išėjus į ilgą pasivaikščiojimą, nors energijos išeikvojama mažiau, negu bėgant. Taip galite iš dalies pagerinti savo fizinį pajėgumą.

445. NAMŲ RŪPESČIAI \

Uždengti naują garažo stogą, pertvarkyti svetainę, nuplauti ir nušluostyti automobilį - šie bei kiti darbai nėra fiziniai pratimai tikrąja šių žodžių prasme, tačiau jie taip pat turi įtakos jūsų sveikatai bei gerai savijautai.

Darbai namuose gali būti puiki kūno kultūros rūšis. Bet jie labai dažnai būna nereguliarūs arba sezoniniai. Jeigu namų bei kiemo tvarkymas jums tampa mankšta, pagal galimybes ją darykite nuolat.

446. MALONUMĄ SUDERINKITE SU NAUDA

Geras būdas į savo dienotvarkę įtraukti daugiau sportinių pratimų - tai suderinti su jais namų pramogas. Užuot ramiai klausę muzikos, šokite pagal ją arba kilnokite štangą, klausydami žinių.

PRIEŽASTIS PRADĖTI - IR MESTI

Jūs ieškote būdo, kaip visam laikui mesti rūkyti? Sportuokite. Statistika byloja, kad kūno kultūrą pamėgę žmonės sėkmingai meta rūkyti du kartus dažniau negu tie, kurie nedaro fizinių pratimų.

447. NE GERIAUSIAS BŪDAS, TAČIAU NAUDINGAS SVEIKATAI

Eikite į paštą pasiimti laikraščių, užuot užsiprenumeravę juos į namus. Šiukšles rinkite į mažesnį krepšį, kad tektų dažniau jas išnešti. Palikite automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje už pusės mylios nuo jūsų namų, ir likusią kelio dalį nueikite pėstute. Iš autobuso išlipkite dviem stotelėmis anksčiau, negu reikia.

Jūs jau supratote pagrindinę idėją. Atsisakykite dalies to, dėl ko mažėja jūsų fizinis aktyvumas, ir labai greitai nedidelis papildomas fizinis krūvis taps tokia pat neatskiriama gyvenimo dalimi kaip valgymas, miegas ar dantų valymas.

448. SA V O KELIĄ ŽYMĖKITE ŽEMĖLAPYJE

Apskaičiuokite nueitą atstumą ir įsivaizduojamą maršrutą smeigtukais arba ryškiu pieštuku pažymėkite jūsų miesto žemėlapyje. Jums patiems šitaip bus įdomiau.

Be to, turėsite puikią galimybę pasigirti, galėsite drąsiai pasakyti: "Šią žiemą perėjau per visą šalį."

449. PER PIETŲ PERTRAUKĄ SURINKITE SPORTO KOMANDĄ

Gali būti, kad jūsų kolegos atsidūrė tokioje padėtyje, kaip ir jūs - stengiasi sportuoti, tačiau jiems sunku prisiversti tai daryti nuolat. Susiburkite draugėn ir per pietų pertrauką valandą pasivaikščiokite sparčiu žingsniu.

450. MUZIKA PADEDA SPORTUOTI

Jeigu per treniruotes dar nesiklausote muzikos, padarykite tai. Muzika slopina nuovargį ir skausmą, jos klausydamiesi be didesnių pastangų imate intensyviau mankštintis. Skambant muzikai lengviau pailginti fizinius pratimus, jie teikia didesnį pasitenkinimą.

Be to, tam tikras ritmas gerina judesių koordinaciją. Tyrimų rezultatai leidžia spėti, kad visa fizinė veikla - tiek namuose atliekami darbai, tiek ir sunkiosios atletikos pratimai - geriau atliekami, skambant lengvai įsimenamam ritmui.

KUNO KULTŪROS SUBTILYBES

451. NAUJOKŲ DĖMESIUI; PRADĖKITE PAMAŽU

Pradėdami sportuoti, mankštą darykite tiek laiko, kiek pajėgiate.

Jeigu ištveriate tik 5 minutes per dieną - tegul taip ir būna. Kai priprasite prie tokių pratimų - galbūt po savaitės ar greičiau -pridėkite dar 5 minutes ir t.t.

452. IŠ PRADŽIŲ APŠILKITE

Staigus startas arba treniruočių nutraukimas iškart brangiai kainuoja jūsų širdžiai bei raumenims. Saugumo dėlei mažiausiai prieš 5-10 minučių iki treniruotės apšilkite, kad suaktyvėtų kraujo apytaka. Jeigu treniruojatės žiemą atvirame ore, pirmiausia padarykite pramankštą namuose.

Pramankštos nepainiokite su pasitempimu. Pramankštą - tai lėta būsimos treniruotės repeticija. Pavyzdžiui, jeigu pasirinkote ėjimą, pirmąsias kelias minutes eikite lėtai. Tik tada pamažu įtempkite savo raumenis - jokiu būdu to nedarykite iš karto.

455. PO TO ATVESKITE

Nereikia staigiai nutraukti treniruotę ir eiti į dusinę. Atsipalaiduokite pamažu, kartodami tuos pačius pratimus, kuriuos ką tik darėte, lik ne taip intensyviai.

Jeigu plaukiojate, lėtai apiplaukite baseiną. Jeigu vaikščiojate - prieš sustodami šiek tiek paeikite lėtesniu tempu. Treniruojantis kraujas susitelkia jūsų rankose bei kojose. Palengva baigiant

sportuoti, jis grįžta atgal į smegenis, atnešdamas daugiau deguonies, kurio prisisotino treniruotės metu.

Iš lėto mažinkite tempą tol, kol pulsas taps beveik toks, kaip ir ramybės būsenoje. Tolygus treniruotės baigimas maždaug per 5 minutes teigiamai veikia širdį.

454. JUDĖKITE MAŽAIS ŽINGSNIAIS

Nevarginkite savęs itin intensyviomis treniruotėmis. Bet kuris specialistas patvirtins, kad pamažu didindami intensyvumą pasieksite geresnių rezultatų, negu kovodami su pavargusiais plaučiais.

Be to, išvengsite raumenų skausmo ir galimų traumų, kurias dažnai patiria pradedantys staigiai sportuoti. Todėl greitį, svorį arba distanciją didinkite ne daugiau kaip 2-3 proc. per savaitę.

Jeigu skauda raumenys, visiškai nemeskite treniruočių, tik sportuokite ne taip inteasyviai, stengdamiesi judinti pirmiausia tuos raumenis, kurie neskauda. Labai aktyvi mankšta arba intensyvus skaudančių raumenų darbas gali dar labiau padidinti problemą.

Turėkite galvoje, jog sveika tai, kas daroma saikingai. Fiziniai pratimai gali būti žalingi, jeigu treniruositės labai intensyviai. Kaip paaiškėjo eksperimentų metu, gyvūnai, kuriuos versdavo intensyviai treniruotis nuolat įjungtame bėgimo takelyje arba vonioje su vandeniu, dažniau susirgdavo vėžiu.

455. LEISKITE SKRANDŽIUI RAMIAI DIRBTI

Specialistai pataria sportuoti ne anksčiau, kaip praėjus dviem valandoms po valgio. Treniruočių metu į skrandį patenka mažiau kraujo (nes daugiau jo plūsta į raumenis), ir maistas lieka nesuvirškintas. Be to, kai kurie žmonės pavalgę aptingsta, jų judesiai sulėtėja, sumažėja jų fizinės galimybės.

Gerai pavalgius patartina palaukti 4 valandas ir tik tada pradėti sportuoti.

456. PASIRŪPINKITE VANDENS ATSARGOMIS

Kupranugaris pirmiausia išgeria 114 litrų vandens ir tik tada leidžiasi kelionėn. Jums turbūt užteks vienos didelės stiklinės. Fiziniai pratimai karštą dieną labiau išvargina organizmą, negu jūs įsivaizduojate. Net jeigu nestipriai prakaituojate, vis tiek prarandate labai daug vandens. Todėl gali pradėti raumenis traukti mėšlungis, apims jausmas, kad visiškai netekote jėgų.

Tad prieš treniruotę išgerkite vandens, o po jos - dar vieną stiklinę. Jeigu įmanoma, kelis gurkšnius nurykite per treniruotę.

Beje, gėrimus, kuriuose yra cukraus, organizmas įsisavina daug lėčiau negu vandenį. Todėl venkite jų, kai norite gerti. Taip pat neverta piktnaudžiauti alkoholiu. Jis veikia kaip šlapimą varanti priemonė, priverčia organizmą atiduoti vandenį būtent tada, kai jis kūnui labiausiai reikalingas.

457. KARŠTU ORU STEBĖKITE SAVO SVORĮ

Jeigu karštą, drėgną dieną per 30 min. treniruotę numėtėte 5 svarus (2,27 kg), neskubėkite džiaugtis. Tai buvo ne riebalai (deja, jų atsikratyti ne taip paprasta), o vanduo. Jo stygių kompensuosite tuoj po treniruotės.

Jeigu labai prakaituojate, per treniruotę galite netekti daug vandens, o kartu su juo - kai kurių svarbių maistingųjų medžiagų.

Norėdami įsitikinti, kad kompensavote vandens stygių, sver-kitės prieš treniruotę ir po jos. Jeigu antrą kartą jūsų svoris bus mažesnis, išgerkite tiek vandens, kad atgautumėte buvusį svorį.

Beje, 2 puodeliai vandens sveria 1 svarą (454 g).

KRŪTIES VĖŽYS SUSIJĘS SU MAŽU FIZINIU AKTYVUMU

Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad moterys, kurios jaunystėje žaidė krepšinį, tenisą, tinklinį, plaukiojo, mėgo lengvąją atletiką, gimnastiką ar kitas sporto šakas, krūties vėžiu sirgo gerokai rečiau. Moterys, kurių gyvenimo būdas buvo sėdimas, krūties vėžiu sirgo 2 kartus, o gimdos, kiaušidžių, gimdos kaklelio bei makšties vėžiu - 2,5 karto

458. SPORTUODAMI ŠALTU ORU, APSIRENKITE ŠILČIAU

Temperatūros mažėjimas tikrina jūsų nusiteikimą sportuoti. Tačiau, jeigu kaip reikiant nepasiruošite, vaikščiojimas arba bėgiojimas žiemą gali išmušti jus iš vėžių. Štai keli naudingi patarimai: Veidą ir lūpas patepkite vazelinu. (Odos drėkinimo priemonės,

kuriose yra vandens, gali sušalti ant veido.)

❖ Nešiokite kumštines, o ne pirštuotas pirštines.

❖ Renkitės keliais sluoksniais drabužių. Vidinis sluoksnis turi būti iš polipropileno, kuris sugeria prakaitą, ant jo - vilnoniai drabužiai, išlaikantys šilumą; išorinis sluoksnis - neperšlampantis, tačiau praleidžiantis į išorę jūsų kūno garus.

❖ Neužmirškite šiltos kepuraitės. 40 proc. šilumos netenkate per viršutinę galvos dalį.

❖ Kad kojos būtų šiltos ir sausos, užsimaukite dvejas vilnones kojines su polipropileno įdėklu. O užsimovus dvejas paprastas kojines jūsų avalynė taps ankšta, ir kojos šals.

459. NUSIPRAUSKITE NUOVARGĮ

Šilta vonia po treniruotės atpalaiduoja raumenis, ypač jeigu tik pradedate sportuoti.

Pradėję reguliariai mankštintis, po kelių dienų galite jausti nestiprų raumenų skausmą. Nerimauti neverta - tai laikina. Toliau sportuokite, ir skausmas greit praeis.

Pastaba: karšta vonia nepadės - galite nusideginti. O karštas hid-romasažas gali būti iš tiesų naudingas, nes jis veikia su pertrūkiais.

460. neignoruokite nuolatinio skausmo

Jeigu po kiekvienos treniruotės skauda raumenis, vadinasi, tre-niruojatės nepakankamai dažnai arba per stipriai. Abiem atvejais gresia traumos. Jums reikia krūvį didinti nuolat ir pamažu.

46U PAMĖGINKITE MASAŽĄ PO TRENIRUOTĖS

Masažas padeda pavargusiems raumenims atgauti jėgas po intensyvios treniruotės. Jis pašalina metabolizmo produktus, tokius kaip pieno rūgštys, kurios susidaro pavargusiuose raumenyse ir mažina jų darbingumą. Be to, priteka daugiau kraujo į masažuojamą vietą, raumenys greičiau atsipalaiduoja, stiprėja, mažėja rizika patirti traumą.

462. NEŠIOKITĖS ASMENSLIUDIJIMĄ

Dauguma žmonių keliaudami arba važiuodami automobiliu pasiima dokumentus, tačiau nedaugelis įsideda kokį nors pažymėjimą, eidami sportuoti. Deja, toks aplaidumas gali būti lemtingas, jeigu Įvyks nelaimingas atsitikimas tuo metu, kai bėgiojate, važiuojate dviračiu arba keliaujate pėsčiomis.

Tryliktas skyrius

AVARIJOS IR NELAIMINGI ATSITIKIMAI; KAIP JŲ IŠVENGTI

Galbūt jūs, kaip ir dauguma žmonių, manote, jog nelaimingi atsitikimai - tai tiesiog nesėkmė: netyčia netinkamu metu atsidūrėte negeroje vietoje arba tapote nuo jūsų nepriklausančių aplinkybių auka. Nors atsitiktinumas iš tiesų yra svarbus, tikrovėje jūs galite labiau valdyti savo likimą, negu jums atrodo. Susimąsty-kite. Štai apie ką byloja JAV statistika.

❖ Iš 48 700 žmonių, žuvusių kelių eismo nelaimėse per vienus metus, beveik du trečdaliai - 32 400 žmonių - galėjo likti gyvi, jeigu jie (arba kas nors kitas) nebūtų buvę tokie nerūpestingi prie vairo. Tarp šių avarijų priežasčių pirmiausia, žinoma, yra greičio viršijimas. Taip pat verta paminėti ir kitas priežastis: vairuotojai kartais nesugeba išlaikyti mašiną dešinėje kelio pusėje, atsiduria priešpriešinėje eismo juostoje, neteisingai lenkia, padaro draudžiamą posūkį, nesilaiko reikiamo atstumo.

❖ Pusė mirčių kelių eismo nelaimėse užregistruojama dėl alkoholio. Neseniai per vienus melus dėl jo žuvo maždaug 22 000, buvo sužeista 320 000 žmonių.

❖ Atsitiktinai griūdami žūsta daugiau vyresnių nei 65 metai žmonių negu kitų nelaimingų atsitikimų metu. Vieno pagyvenusių žmonių tyrimo rezultatai parodė, jog 44 proc. visų nelaimingų atsitikimų susiję su pavojais namie ir aplinkoje (pavyzdžiui, žmogus užkliuvo už kilimėlio ar kito daikto, paslydo ant ledo). Kas penktas žmogus, pargriuvęs dėl to, kad užkliuvo už kokio nors daikto, jau anksčiau ne kartą buvo užkliuvęs už jo!

BEPRASMĖ MIRTIS

Visų šių - ir daugelio kitų - mirčių buvo galima išvengti. Vis dėlto nelaimingų atsitikimų nuolat pasitaiko. Kiekvieną valandą jų metu žūsta 11 amerikiečių, o dar 170 žmonių tampa invalidais. Per dieną tai sudaro 258, per savaitę - 1810 tragiškų atvejų.

Dėl nelaimingų atsitikimų JAV per metus žūsta maždaug 94 tūkst. žmonių. Tai ketvirtoji pagal svarbą (po širdies ligų, vėžio bei insulto) ir pagrindinė žmonių iki 40 metų mirties priežastis.

Daugiau kaip pusė šių mirčių ištiko dėl kelių eismo nelaimių. Kitos priežastys - griuvimai, nelaimingi atsitikimai vandenyje, gaisrai, apsinuodijimai.

Tačiau nelaimingas atsitikimas neturi nutikti jums. Kaip jau sakėme, galite labiau valdyti savo likimą, negu jums atrodo. Pavyzdžiui, ar visada atsargiai važiuojate? Ar žinote, kaip vairuoti automobilj esant slidžiam keliui arba kaip išvengti susidūrimo?

Ar ėmėtės visų saugumo priemonių, saugodamiesi nusikaltėlių? Ar žinote, kaip apsaugoti savo namus nuo jų, kaip išvengti susitikimo su jais? Ar galėtumėte išsigelbėti iš degančio namo? Ar žinote, ką daryti pavojingomis aplinkybėmis?

Atminkite: nelaimingi atsitikimai ne šiaip sau persekioja žmones. "Apsauginis" gyvenimo stilius, kai kurios žinios ir gera reakcija gali padėti jums išsaugoti gyvybę.

SAUGIAUSIAS SKRYDIS

Saugiausia skristi didelių aviacijos kompanijų lėktuvais. Jiems nedaug nusileidžia vietos aviacijos kompanijų, oro taksi bei privatūs lėktuvai. Bent taip byloja nelaimingų atsitikimų šių keturių oro transporto rūšių grupėje per vienus metus analizė. Buvo atsižvelgiama į bendrą nelaimių ir jų metu žuvusių žmonių skaičių, skridimo laiką ir kilometražą.

NAMAI, SAUGŪS NAMAI

463. APSISAUGOKITE NUO KRITIMŲ

Patikrinkite, ar saugūs jūsų namai. Jeigu rasite potencialių spąstų, kuo greičiau juos pašalinkite.

Iš išorės. Ar lygūs takai? Ar nenutrupėję laipteliai? Ar laiptai jūsų namuose su turėklais? Ar jie gerai pritvirtinti? Ar pakankamas apšvietimas? Jeigu ne, ar laiptų kraštai pažymėti ryškia spalvota juosia?

Iš vidaus. Ar gerai apšviesti laiptai? Ar užtenka naktinio apšvietimo? Ar guminė kilimėlių apačia saugi (neslystanti)? Ar kambariai neužgriozdinti, ar galite juose laisvai vaikščioti? Ar linoleumo arba vinilo grindys neslidžios? Ar jums nereikia aukštai siekti spintos arba lentynos?

Vonios kambarys ir tualetas. Ar vonioje arba dusinėję patiesti neslidūs takeliai? Ar pakankamai aukštas klozetas, kad nekiltų sunkumų sėdantis ir stojantis? Ar gerai apšviesta jūsų vaistinėlė, kad lengvai perskaitytumėte vaistų etiketes? Ar grindys neslidžios (t.y. ar nc per smarkiai išteptos ir ar nėra nepritvirtintų kilimėlių)?

Miegamasis. Ar lova pakankamai aukšta, kad būtų patogu gultis ir keltis? Ar neslysta kilimėliai? Ar geras apšvietimas? Ar patogu pasiekti jungiklius? Ar nakties šviesa pakankamai apšviečia kelią iki tualeto?

464. NEJUOKAUKITE SU UGNIMI

Siekiant išgelbėti namą nuo ugnies, svarbiausia - ne užgesinti gaisrą, o jo išvengti. Stai kelios priešgaisrinės apsaugos priemonės, kurias siūlo Amerikos Raudonasis kryžius.

❖ Jeigu iš elektros variklio ar kito elektros įrenginio rūksta dūmai, nedelsdami ji išjunkite arba ištraukite kištuką iš lizdo.

❖ Nuolat tikrinkite ir valykite kaminą, kad jis nekibirkščiuotų.

❖ Nešiojamus šildytuvus laikykite toliau nuo lengvai užsidegančių daiktų - užuolaidų, lovų, popierių. Naudokite tik tos rūšies kurą, kurį siūlo firma gamintoja.

❖ Benziną ir kitus degius skysčius laikykite sandariai užsidarančiuose metaliniuose kanistruose, geriau toliau nuo namo ir jokiu būdu ne prie šildymo prietaisų ar žibintų. Nerūkykite dirbdami su degiomis medžiagomis. •> Įsitikinkite, kad rūkaliai turi pakankamai tinkamo dydžio peleninių.

❖ Prieš eidami miegoti patikrinkite, ar negali kilti gaisras dėl rūkymo, ypač jeigu pas jus svečiavosi rūkantys žmonės. Pažiūrėkite, ar paloviuose, po krėslais bei kėdėmis neliko smilkstančių nuorūkų. Kai kurios baldų medžiagos degdamos išskiria nuodingas dujas, tad padidėja pavojus mirti nuo asfiksijos (deguonies stygiaus).

❖ Nuorūkas ir pelenus iš peleninės pilkite į urną su vandeniu, o ne į šiukšlių kibirą.

❖ Tikros Kalėdų eglutės namuose nelaikykite ilgiau nei dvi savaites, nestatykite jos arti židinio, krosnies, nešiojamų šildytuvų ir kitų šilumos šaltinių. Židinio nepuoškite eglių šakomis bei kitomis degiomis medžiagomis.

465. KĄ DARYTI, JEIGU UŽGESO ŠVIESA

Žibintuvėlį su nepasibaigusiomis baterijomis visada laikykite tokioje vietoje, kad jį lengvai rastumėte, jeigu dėl kokios nors priežasties dingtų elektra. Nedekite žvakių - gali kilti gaisras.

466. ŠUKUOKITĖS MIEGAMAJAME

Elektros prietaisams - plaukų džiovintuvams, žnyplėms plaukams sukti, elektrinei skutimosi mašinėlei - ne vieta vonios kambaryje. Bent jau laikykite juos ir naudokitės stovėdami kuo toliau nuo kriauklės bei vonios. Dažnai žmonės patiria elektros smūgį, mėgindami ištraukti prietaisą, netyčia įkritusį į vandenį.

467. STENKITĖS, KAD VIRTUVĖS.STALAS BUTŲ TVARKINGAS

Dėl tos pačios priežasties radijo imtuvus, lygintuvus, skrudintuvus laikykite kuo toliau nuo virtuvės kriauklės. Kai nesinaudojate jais, saugumo dėlei išjunkite iš tinklo. Jeigu ant kurio nors elektros prietaiso užlašėjo vandens, būtinai jį nuvalykite, kad išvengtumėte galimo gaisro, nepatirtumėte elektros smūgio.

468. STRATEGINIS GAISRO DETEKTORIŲ PLANĄ VIMAS

Amerikos Raudonojo kryžiaus duomenimis, 80 proc. ugnyje žuvusių žmonių sudegė miegodami. Be to, pagrindinė mirties priežastis gaisro metu yra asfiksija (deguonies stygius), o ne ugnis. Ugnis greitai sunaudoja deguonį, padidina anglies dvideginio koncentraciją. Be pavojaus, kurį kelia dūmai ir nuodingi degimo produktai, žmogus gali netekti sąmonės ir net mirti dėl labai perkaitusio oro, kurio temperatūra dažnai siekia 300 laipsnių Farenheito (150 laipsnių Celsijaus).

Jeigu įrengta įspėjimo apie pavojų sistema, degančio namo gyventojai gauna gyvybiškai svarbų resursą - laiko išbėgti. Tarptautinės ugniagesių asociacijos duomenimis, įrengus dūmų detektorius dvigubai padidėja jūsų galimybės likti gyviems, name kilus gaisrui. Norėdami apsaugoti save ir savo šeimą:

❖ Gaisro detektorius įrenkite visuose namo aukštuose, svarbiausiose vietose - virtuvėje, rūsyje, laiptinėje, koridoriuose prie miegamųjų.

❖ Prožektorių laikykite prie lovos arba kitoje patogioje vietoje, kad galėtumėte greitai ir saugiai evakuotis tamsoje.

❖ Kiekvieną mėnesį tikrinkite gaisro signalizaciją ir prožektoriaus baterijas.

469. NUOLAT KEISKITE BATERIJAS

Ar seniai tikrinote priešgaisrinius savo namo daviklius? Tarptautines ugniagesių asociacijos duomenimis, trijuose iš keturių namų davikliai yra įrengti, tačiau pusė jų neveikia, nes baterijos pasenusios arba jų išvis nėra. Ugniagesiai pataria daviklių ir prožektorių baterijas keisti kasmet - geriausia spalį, kai persukame laikrodžius į žiemos laiką. Toks kasmetinio baterijų keitimo laiko susiejimas su laikrodžių rodyklių pasukimu rudenį sumanytas dėl to, kad saugumo "metinės" būtų lengvai įsimenamos.

470. NUMATYKITE EVAKAVIMOSI KELIĄ

Per vieną minutę gaisras name sustiprėja trigubai, tad nebėra laiko svarstyti, kaip geriau išbėgti iš nelaimės zonos. Todėl kiekviename pastate turi būti parengtas evakuacijos gaisro atveju planas. Pasitreniruokite, kaip išeiti iš pastato tamsoje užsimerkus,

nes gaisrui kilus naktį (dažniausiai taip ir būna) būtent tai jums ir reikės daryti. IŠ kambario, pilno dūmų, teks ropoti ant rankų, galvą palenkus kuo žemiau. Pasitreniruokite.

Jeigu gyvenate dviejų arba trijų aukštų name, pakabinkite laiptus, kuriais būtų galima nulipti ant žemės. Numatykite vietą lauke, kur turės susirinkti visa šeima, kad įsitikintumėte, ar visi išsigelbėjo.

471. MOKYKITĖS UŽGESINTI UGNĮ, KOL JI DAR NEISSIPLĖTĖ

Jeigu tinkamai naudositės gesintuvais, mažas gaisras nevirs dideliu arba nedidelio gaisro atveju galėsite evakuotis.

Kad gesintuvą būtų galima saugiai ir veiksmingai panaudoti, jis turi būti lengvai pasiekiamas, jį turi imti tie, kurie žino, kaip jį naudoti. Todėl gesintuvus laikykite taip, kad jie būtų matomi ir prieinami. Perskaitykite instrukciją dar prieš tai, kai jums prireiks jais pasinaudoti.

472. SVARBIAUSIA - SAUGUMAS

Jeigu name kilo gaisras, negaiškite brangaus laiko, mėgindami prisiskambinti ugniagesiams. Pažadinkite visus namo gyventojus ir iš kaimynų paskambinkite ugniagesiams.

AUTOMOBILIS IR VAIRUOTOJAS

473. SAUGOS DIRŽAI BUTINI KIEKVIENAM

Saugos diržai gelbsti gyvybę - tai tiesa. Per pastaruosius ketverius metus JAV daugiau kaip 11 tūkst. žmonių, patekusių į avariją, liko gyvi todėl, kad nelaimės metu buvo prisisegę diržus.

Jeigu priekyje sėdintys žmonės prisisegę diržus, 40-50 proc. sumažėja pavojus žūti ir 45-55 proc. - susižeisti.

Ant galinės sėdynės važiuojantiems keleiviams taip pat verta prisisegti. Tyrimai parodė, kad susidūrus automobiliams jie gali būti išmesti iš mašinos netgi dažniau negu vairuotojas ar šalia jo sėdintis žmogus.

474. SAUGOKITĖS VAISTŲ

Žmogui, sėdinčiam prie vairo, labiausiai pavojinga, jeigu jo koja vėluoja nuspausti stabdžių pedalų arba netvirtos rankos, laikančios vairą, kai koks priekyje važiuojantis idiotas staigiai stabdo savo mašiną arba gyvūnas išbėga j kelią.

Tačiau būtent tai gali atsitikti, jeigu geriate kokius nors vaistus. Būtent kokius? Farmacininkai tvirtina, kad daugelis raminamųjų, antihistamininių, sedatyvinių ir kraujospūdi mažinančių vaistų gali netikti vairuotojams. Todėl, jeigu vartojate tokius vaistus, paklauskite savo gydytojo, ar jie neturės Įtakos jūsų reakcijai. Išgirdę teigiamą atsakymą, paprašykite pakeisti juos nepavojingais vaistais.

475. SIRGDAMI GRIPU NESĖSKITE PRIE VAIRO

Kai kitą kartą persisaldysite arba susirgsite gripu, ši nedidelė informacija tegul būna dar vienas akstinas likti namuose: Didžiosios Britanijos mokslininkų nuomone, vairuoti automobilį sergant gripu taip pat pavojinga, kaip ir išgėrus svaigalų.

Remiantis testais nustatyta, kad gripu sergančių asmenų reakcijos laikas, palyginti su sveikais žmonėmis, sudarė tik 43 proc. -tai gerokai žemesnis rezultatas negu saikingai išgėrusių tiriamųjų.

Mokslininkai teigia, kad peršalimas taip pat turi įtakos vairavimo įgūdžiams. Sergantys žmonės nesugebėdavo atlikti rankų ir akių koordinacijos testo.

ŽMOGUS, LINKĘS Į AVARIJAS

Didžiausias avarijų pavojus gresia agresyviems, nesivaldantiems, irzliems ir nebrandiems žmonėms, rašoma straipsnyje, paskelbtame "American Journal of Psychiatry". Dažniausiai tokiems žmonėms kyla sunkumų ir bendraujant su valdžios atstovais, jie labiau linkę rizikuoti. Ar jus tai stebina?

176

476. NELĖKITE KAIP BEPROTIS

Karštakošiškumas prie vairo toks pat pavojingas, kaip ir sugedę stabdžiai arba nusitrynusios padangos. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad kas penktas eismo nelaimėse žuvęs vairuotojas būdavo patyręs emocinį stresą prieš šešias ar mažiau valandų iki avarijos. Todėl kontroliuokite save ir stenkitės nesėsti prie vairo, jeigu esate susijaudinęs - pavyzdžiui, po audringo ginčo arba dėl ko nors susinervinę.

477. SAUGOKITĖS KELIU HIPNOZĖS

Amerikos automobilių asociacijos duomenimis, nuovargis yra kas dešimtos kelių eismo nelaimės priežastis. Kad neužsnūstumėte prie vairo, ypač tolimose kelionėse, imkitės šių saugumo priemonių.

❖ Nevykite į tolimą kelionę iš karto po sočių pietų. Tuo metu, kai virškinamas maistas, organizmas būna aptingęs. Antra vertus, lengvi pusryčiai ar užkandis padės jums susikoncentruoti.

❖ Atsidarykite langelį, kad automobilyje nebūtų tvanku, arba įsijunkite ventiliatorius, įrengtus prietaisų lentoje, ir atsisukite juos sau į veidą, kad atsigaivintumėte.

Įsijunkite radiją. Girdėdami kalbą, ilgiau būsite budrūs, negu klausydamiesi muzikos.

❖ Skaisčiai šviečiant saulei, užsidėkite tamsius akinius. Blyksniai be reikalo vargina akis.

476. PRITILDYKITE RADIJO IMTUVĄ

Jeigu vairuojant automobilį sunku susikoncentruoti, pritildykite radiją. Psichologai pastebėjo, kad, jeigu automobilyje radijas būdavo Įjungtas visu garsu, vairuotojai -tyrime dalyvavo studentai savanoriai - negalėdavo taip toli ar taip gerai matyti. Mokslininkai spėja, kad garsus triukšmas pablogina regėjimą.

479. SUSTOKITE PAILSĖTI

Nevažiuokite daugiau kaip 2 valandas, nesustodami pailsėti. Užsukite į poilsio aikštelę, išlipkite iš automobilio, pasivaikščiokite. Ištieskite kojas, kad atsistatytų kraujo apytaka ir dingtų nuovargis.

Jeigu tai padeda, nusiaukite batus, nusimaukite kojines. Atvėsus pėdoms bus blaivesnė galva. Jeigu yra su kuo pasikeisti, leiskite prie vairo sėsti kam nors kitam.

Neužmirškite užkąsti. Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad valgis vairuoti padeda labiau negu poilsis be valgio.

480. DŪMAI APTEMDO JŪSŲ AKIS IR KELIĄ

Išnagrinėjus 595 avarijas nustatyta, kad rūkant prie vairo 50 proc. padidėja avarijų tikimybė. O atliekant testus su treniruokliais, pastebėta, kad rūkantys vairuotojai pakliūdavo į "avarijas" tris kartus dažniau negu nerūkantys.

Tabako dūmuose yra anglies dioksido, kuris mažina akies gebėjimą adaptuotis tamsoje, todėl tampa pavojinga važiuoti naktį. Mokslininkai taip pat spėja, kad cigarečių, degtukų, žiebtuvėlio ir pelenines ieškojimas atitraukia dėmesį nuo kelio. Be to, dūmai aptemdo priekini stiklą, erzina akis, sukelia kosulį - visa tai trukdo vairuoti.

481. ATSARGIAI: TELEFONAS

Radijo telefonas automobilyje - tai patogu, tačiau gali būti ir pavojinga, jeigu prarandama nuovoka.

Automobilis, važiuojantis 55 mylių (88,5 km) per valandą greičiu, per sekundę nuvažiuoja 80 pėdų (24,4 m) - šio nuotolio tikrai užtenka, kad įvyktų avarija, jeigu būsite išsiblaškę.

Statistika byloja, kad vairuotojams, kurie telefoną Įsirengia ant prietaisų skydo, perpus rečiau gresia pavojus pakliūti į avariją negu tiems, kurių telefonas yra ant centrinės konsolės.

482. TOBULINKITE SAVO REGĖJIMĄ NAKTĮ, GERINKITE MATOMUMĄ

Naktį jūs matote maždaug 6 kartus mažesniu atstumu negu dieną. Matyt, todėl 57 proc. susidūrimų įvyksta naktj.

Kad geriau matytumėte ir būtumėte matomas, privalu: ❖ Nuolat valyti visus žibintus.

♦> Nuolat iš išorės ir iš vidaus plauti priekini stiklą, tikrinti, ar veikia valytuvai. Tyrimai rodo, kad aprasojęs, nešvarus ar subraižytas priekinis stiklas ne lik blogina matomumą, bet ir apakina

vairuotoją, sklaidydamas iš prieki atvažiuojančių automobilių žibintų šviesą. ❖ Svarbiausia - sutemus sumažinkite greitį.

483. NAUDINGAS PATARIMAS PAGYVENUSIEMS VAIRUOTOJAMS

Kuo jūs vyresnis, tuo didesnė tikimybė , kad nakti prastai matote. Su amžiumi tinklainė - šviesai jautri akies dangalas, priimantis vaizdą - pradeda lėčiau reaguoti! apšvietimo pokyčius. Todėl pagyvenusiems žmonėms pavojingi priešpriešinių automobilių žibintų šviesa, jie negali prie tamsos prisitaikyti taip lengvai kaip jaunystėje. Jeigu pastebite, kad jums irgi taip atsitinka, geriau mašiną tegul vairuoja kas nors kitas, kuris naktį geriau mato.

484. NEAPAKINKITE PRIEŠPRIEŠIAIS VAŽIUOJANČIŲ A UTOMOBILIŲ VAIRUOTOJŲ

Jeigu priešpriešiais važiuojantis vairuotojas neišjungia tolimųjų šviesų, "nemirksėkite" jam žibintais, apakinsite jį, ir padėtis taps dar pavojingesnė. Verčiau pasukite dar labiau į dešinę pusę, žiūrėkite kuo toliau j priekį ir i dešinę, neatitraukdami akių nuo kelio.

Esant rūkui nedekite tolimųjų šviesų - susidaro atšvaitai.

485. TAMSUS AKINIAI DIENĄ -GERESNIS REGĖJIMĄ S NAKTĮ

Jeigu giedrą dieną ketinate ilgai būti gryname ore, o vakare teks kur nors važiuoti, neužmirškite tamsių akinių. Jie tausoja regimąjį purpurą - medžiagą, kuri padeda ^kims adaptuotis tamsoje. Jeigu dieną užmiršite užsidėti tamsius akinius, naktį matysite daug prasčiau.

486. LIETINGĄ DIENĄ PASISVIESKITE

Kai kuriose šalyse vairuotojai privalo apsiniaukusiomis ir lietingomis dienomis važiuoti įjungę artimąsias šviesas. Tyrimai parodė, kad Suomijoje žiemą susidūrimų dienos metu sumažėjo 27 proc.,

179

kai vairuotojai pradėjo važinėti užsidegę žibintus. Švedijoje susidūrimų sumažėjo 11 proc., kai buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis vairuotojus automobilių žibintus įjungti ir naktį, ir dieną.

487. DĖMESIO: PRIEBLANDA

Tikimybė, kad įvyks avarija, kurios padariniai gali būti tragiški, - didžiausia prieblandoje. Kontrastas tarp šviesaus dangaus ir tamsios žemės trukdo matyti kelią. Kad geriau matytumėte, uždekite žibintus.

488. LAIKYKITĖS BENDRO JUDĖJIMO GREIČIO

Plentu ir autostrada važiuokite tokiu greičiu, kaip ir kitos transporto priemonės. Jeigu važiuosite gerokai greičiau arba lėčiau negu dauguma mašinų, padidės susidūrimo tikimybė. O jeigu važiuosite tokiu pat greičiu, kaip ir dauguma vairuotojų, sumažės konfliktinių situacijų, taigi bus lengviau važiuoti ir jums, ir kitiems.

489. ŽALIA ŠVIESA: SUSKAIČIUOKITE IKI TRIJŲ

Stovėdami sankryžoje nemanykite, kad vos tik užsidegs žalia šviesa, kelias jums bus laisvas. Vairuotojai, kuriems ką tik buvo leidžiama važiuoti, gali mėginti pralėkti degant geltonam šviesoforo signalui, arba kuris nors smarkuolis gali staigiai sukti į kairę.

Žinoma, neretai būtent taip ir atsitinka. Savaitės viduryje 45 valandas judrioje miesto gatvėje buvo stebėtas transporto eismas. Nustatyta, kad 7 iš 20 vairuotojų važiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Saugumo dėlei palaukite 3 sekundes ir prieš pajudėdami iš vietos pažvelkite į abi puses. Važiuoti pradėkite atsargiai.

490. ŽINOKITE, KADA ATSILIKTI

Važiuoti priekyje judančios mašinos "uodegoje" pavojinga. Riedant 30 mylių (48 km) per valandą greičiu jums reikia 4 sekundžių sustoti (nuvažiuojama maždaug 13,4 m) - būtent tokį atstumą Amerikos automobilių asociacija pataria išlaikyti tarp jūsų ir priekyje važiuojančio automobilio. Jeigu greitis padidėja ar sumažėja, pasikeičia ir stabdymo laikas bei atstumas.

Norėdami įvertinti stabdymo laiką, pasirinkite tašką priešais save ir suskaičiuokite: "vienas tūkstantis, du tūkstančiai, trys tūkstančiai, keturi tūkstančiai". Skaičiuokite tol, kol įsitikinsite, kad šis "įspėjimas" trunka 4 sekundes, ir panaudokite jį saugiam atstumui iki priekyje važiuojančio automobilio išlaikyti.

Neužmirškite, kad ši formulė tinka esant normaliam eismo intensyvumui ir geram orui. Prastu oru stabdymo kelias yra 2-10 kartų ilgesnis negu sausame kelyje.

Dar vienas naudingas kriterijus: jeigu galite perskaityti priekyje judančio automobilio markę, užrašytą ant bagažinės, vadinasi, važiuojate per arti šios mašinos. Padidinkite atstumą.

MOKYKITĖS IŠ DŽEKIO STIUARTO

Kaip triskart pasaulio automobilių lenktynių čempionas Džekis Stiuartas elgiasi, važiuodamas plentu?

"Paprastame kelyje automobilį vairuoju taip pat, kaip ir -j lenktynių trasoje", - sako Dž.Stiuartas interviu žurnalui "Car and Drivcr". Pasaulio čempiono teigimu, "geram vairavimui būdingi trys dalykai: koncentracija, sąmoningumas bei atidumas". Dž.Stiuarto žodžiais, šios savybės "lenktynių trasoje būtinos, kaip ir gatvėje".

Pasak "Car and Driver" redaktoriaus Ričio Seposo, kuris lydėjo lenktynininką kelionėje į Ford Taurusą, nors Džekis lekia savo automobiliu didžiausiu leistinu greičiu, atrodo, kad jis važiuoja lėčiau, nes tai daro labai lengvai, tiksliai ir atidžiai. "Galima pamanyti, kad tarp jo kojos ir greičio pedalo padėtas kiaušinis", - komentuoja R.Seposas. Galbūt būtent todėl Džekis Stiuartas laimėjo 27 "Didžiojo prizo" lenktynes ir liko gyvas.

491. ŽINOKITE, KAIP VAŽIUOTI LYJANT

Kai važiuojate šlapiu asfaltu arba lyjant, padangos stumia priešais save bangą. Važiuojant nedideliu greičiu, tai nepavojinga. Tačiau kai padidinate greitį iki 30-35 mylių (48-56 km) per valandą, ši banga virsta slidžia "juosta" tarp padangų ir kelio paviršiaus. Sis efektas vadinamas vandens pagalve. Vairuojant lengvuosius

automobilius, jis pasireiškia stipriau, negu važiuojant didelėms transporto priemonėms. Be to, labiau tikėtina, kad susidarys vandens pagalvė, jeigu per didelė svorio dalis tenka užpakalinei automobilio daliai.

Kad važiuojate vandens pagalve, pajusite, jeigu pasuksite vairą, bet mašina ir toliau judės pirmyn; stabdysite, tačiau automobilis nestos; automobiliu priekiniais varomaisiais ratais mėginsite važiuoti greičiau, bet negalėsite. Beje, ratai gali suktis greičiau, tačiau jie lies tik vandenį, todėl suksis tuščiai.

Jeigu važiuojate ant vandens pagalvės, nespauskite stabdžių. Nukelkite koją nuo greičio pedalo. Sumažėjus greičiui, vandens pagalvė pradės sklaidytis, ir ratai vėl lies kelią.

Nesmarkus lietus gali būti ne mažiau pavojingas negu smarki liūtis. Lyjant ant kelio nusėdę tepalai susimaišo su dulkėmis ir lietaus vandeniu, todėl būna slidu.

GATVĖS PAVOJINGESNĖS UŽ AUTOSTRADAS

Statistika byloja, kad JAV miestų gatvėse įvyksta daugiau avarijų negu autostradose ir kaimo keliuose kartu paėmus. Tačiau dauguma tragiškų nelaimių užregistruojama kaimo keliuose._

4 92. KĄ DARYTI, AUTOMOBILIUI ĖMUS SLYSTI?

Jeigu automobilis ima slysti, pirmiausia turbūt mėginsite staigiai stabdyti. Jokiu būdu to nedarykite! Jeigu paspausite stabdžių pedalą, ratai gali užsikirsti, todėl padangos slys, o ne suksis. Taigi nebegalėsite valdyti mašinos ir slysite arba nuo kelio, arba keliu.

Automobiliui ėmus slysti, svarbiausia tinkamai jį vairuoti. Štai keli patarimai:

❖ Jeigu automobilio užpakaliniai ratai pradėjo slysti ir mašinos užpakalį meta į priekį, atleiskite greičio pedalą ir pasukite vairą į tą pusę, kur norite nukreipti savo automobilio priekį, pavyzdžiui, jeigu automobilį meta į kairę, sukite vairą į dešinę. Tik nepersistenkite, nes ratai pradės slysti priešinga kryptimi.

Kai jie vėl lies kelią, ramiai ir atsargiai paspauskite akseleratorių, pasukite vairą atgal ta kryptimi, kuria reikia važiuoti.

❖ Jeigu priekiniai ratai ėmė slysti - kitaip tariant, automobilis slysta į priekį, kad ir kaip suktumėte vairą į dešinę ar į kairę, -atleiskite greičio pedalą ir palaukite, kol priekiniai ratai vėl lies kelią. Kai vėl valdysite automobilį, atsargiai pradėkite didinti greitį.

❖ Kad automobilis nepradėtų slysti, pirmiausia išmokite lygiai važiuoti ir visada išlaikykite tam tikrą atstumą, jeigu reikės stabdyti, ypač lyjant, sningant, esant plikšalai arba intensyviam eismui.

493. PADŽIOVINKITE DRĖGNUS STABDŽIUS

Retai stabdžiai visiškai sugenda. Tačiau kartais, netinkamai juos prižiūrint arba važinėjant per didžiules balas, jie gali susilpnėti. Jeigu spaudžiate stabdžius, o rezultato nepastebite, kelis kartus palengva nuspauskite ir atleiskite stabdžius. Nuo tryni-mosi išsiskyrusi šiluma išdžiovins stabdžių kaladėles, ir jie vėl veiks.

4 94. 'IŠMINKITE STABDŽIUS" ANT LEDO IR ANT SNIEGO

Stabdžių spaudimas padeda švariame arba šlapiame kelyje. Tačiau to nedarykite, jeigu automobilis pradėjo slysti ant apsnigto arba apledėjusio kelio. Veiksmingiausias būdas sustabdyti slidžiame kelyje - išjungti sankabą (jeigu automobilio pavarų dėžė rankinė) arba automatinę pavarų dėžę perjungti į neutralią padėtį ir pamėginti "išminti stabdžius".

Spauskite pedalą vienoda jėga, neleisdami stabdžiams užsikirsti, tada truputį atleiskite pedalą. Vėl paspauskite jį, bet ir dabar neleiskite užsikirsti ir laikykite tokioje padėtyje. Tai geriausias būdas sustabdyti ir toliau valdyti mašiną.

495. NĖRA PAPRASTA VAŽIUOTI TRIMIS RATAIS

Nuleidus padangą važiuoti reikia kitaip, negu automobiliui slystant. Štai keli svarbiausi patarimai.

Jeigu automobilis svyra į vieną pusę - vadinasi, nuleista priekinė padanga, jeigu siūbuoja į abi puses, "vizgina" užpakali arba

jį užneša į vieną pusę - užpakalinė padanga. Kad ir kaip būtų, nestabdykite- Tiesiog atleiskite greičio pedalą. Tvirčiau laikykite vairą - jis sukiosis lyg pašėlęs - ir pamėginkite suvaldyti automobilį, kad jis nepradėtų važiuoti kita kryptimi. O jeigu jau valdote mašiną, tada galima stabdyti. Uždekite šviesas, pagalvokite, kur pastatysite automobilį, ir iki tos vietos judėkite minimaliu greičiu.

496. IŠVENKITE SUSIDŪRIMO

Susidūrimas su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu - blogiausias atvejis. Jeigu matote, jog mašina lekia tiesiai į jus, nesustinkite kaip stabo ištikti. Jeigu greitai susiorientuosite, galbūt pavyks išvengti avarijos.

Pirmiausia turite išvengti susidūrimo iš priekio, todėl pasitraukite į dešinę arba Į šalį, jeigu tai įmanoma. Pasukite tiek, kad, jeigu susidurtumėle, mašinos rėžtųsi viena į kitą tam tikru kampu. Staigiai nestabdykite: ratai gali užsikirsti, ir nebegalėsite manevruoti.

Svarbiausia - bet kokia kaina išvengti susidūrimo iš priekio. Smūgis iš šono yra silpnesnis, taigi mažesnė tikimybė, kad sunkiai susižeisite.

DU RATAI ANT KELIO

497. ĮSTATYMAI DĖL ŠALMU: PAKLAUSYKITE NUKENTĖJUSIŲJŲ

Lėkti plentu plika galva - nevertas rizikos smagumas. Dauguma motociklininkų avarijų metu žūsta arba tampa invalidais dėl galvos traumų. Jeigu į ką nors trenksitės, patikimas šalmas ant jūsų galvos gali išgelbėti gyvybę arba apsaugoti nuo smegenų traumos bei invalidumo. Apklausus motociklininkus, patekusius i avariją, paaiškėjo, kad 86 proc. jų griuvo, leistinu greičiu važiuodami sausu, lygiu keliu. Dauguma neviršijo 56 km per valandą greičio. Vis dėlto beveik 2/3 nelaimėlių stipriai susitrenkdavo galvą į kelią. Visi jie važiavo užsidėję šalmus, ir dauguma vairuotojų sutiko, kad be šalmo jie būtų žuvę. Kalbėdami apie šalmą.

beveik kiekvienas likęs gyvas motociklininkas džiaugdavosi: "Jis išgelbėjo man gyvybę."

Labiausiai apsaugo visiškai uždaras šalmas. Jis dengia visą galvą ir veidą.

Šalmai, kaip ir kepurės, būna įvairių dydžių, todėl svarbu rasti tinkamą. Netinkamai parinktas šalmas avarijos metu gali nulėkti nuo galvos.

Tinkamai parinktas uždaras šalmas turi glaudžiai apimti galvą. Įsitikinkite, kad amortizuojantys įdėklai jo viduje yra tiksliai priešais veidą bei smakrą.

498. NEGRIŪKITE, SIEKDAMI IŠVENGTI AVARIJOS

Motociklas neturi sparnų. Bet kokios avarijos, kad ir kokia nereikšminga ji būtų, metu galima patirti rimtą traumą. Automobilyje plienas jus saugo iš visų pusių; ant motociklo - jūsų kūnas yra virš plieno žirgo.

Anksčiau motociklininkams būdavo patariama griūti, jeigu jau neįmanoma išvengti susidūrimo. Naujausi tyrimai parodė, kad šis patarimas klaidingas. Griūvant padidėja stabdymo kelias. Geriausia išlaikyti motociklą ant abiejų ratų ir panaudoti galingus šiuolaikinių motociklų stabdžius.

499. TAMSUS AKINIAI VISIŠKA! NEAPSAUGO

Tamsūs akiniai potencialiai pavojingi, kai juos užsidėjęs motociklo vairuotojas lekia greičiu, leistinu autostradose. Kai vėjas pučia į veidą, dulkelės gali patekti už akinių ir pakliūti jums į akis. Nusipirkite šalmą su veido skydeliu, tada neteks dėl to nerimauti.

500. APSISAUGOKITE NUO VĖJO

Motociklui priekinis stiklas yra taip pat svarbus, kaip ir automobiliui: jis sulaiko vėją bei dulkeles, neleidžia vabzdžiams įlėkti jums į burną.

Priekinis stiklas arba aptakus apvalkalas (figūrinis plastiko skydelis, dengiantis vairą) gerokai padidina jūsų saugumą. Jis apsaugo nuo iš priekio lekiančių daiktų ir leidžia galvoti apie motociklo vairavimą, o ne saugotis nuo Įvairiausių šiukšlių.

501. APSIRENKITE TAIP, KAD GALĖTUMĖTE GRIŪTI

Sėsdamiesi ant motociklo, turite apsirengti ne kelionės drabužiais, o taip, kad galėtumėte griūti. Taigi nesimaukite šortų, ne-važinėkite be marškinių, basi.

Vilkėkite apsauginius drabužius ilgomis rankovėmis, pasiūtus iš odos ar kitos tvirtos medžiagos. Nevažiuokite motociklu, apsiavę sandalais ar šlepetėmis - rinkitės tvirtą aukštą avalynę. O geros motociklininko pirštinės saugos jūsų rankas, kai sėdėsite prie vairo.

SAUGUMAS VANDENYJE

SOS. MINTIMIS SKRAJOKITE DEBESYSE

Nepasikliaukite vakarykšte oro prognoze, skelbta per televiziją. Oras gali greitai pasikeisti. Eidami plaukioti, dar kartą pasitikslinkite, koks bus oras, atkreipkite dėmėsi į jo. pablogėjimą rodančius požymius.

Štai keli būdai nustatyti orą pagal debesis.

❖ Daug tamsių, bokšto formos debesų byloja apie oro permainą arba jo pablogėjimą.

❖ Kuo ryškesnis audros debesies kraštas ir kuo jis tamsesnis, tuo stipresnės audros reikėtų laukti.

❖ Oras keisis, jeigu keičiasi debesų spalva, forma ir dydis.

❖ Jeigu kamuoliniai (purūs ir balti) debesys virsta kamuoliniais lietaus (tamsiais, tirštais, plunksniniais) debesimis, vadinasi, po 60-90 minučių gali prasidėti škvalas.

SOS. JŪRA - TAI NE PAPRASTAS DIDELIS BASEINAS

Plaukiojimas jūroje ar upėje labai skiriasi nuo maudymosi baseine, kuriame nėra šalto vandens, rąstų, srovių. Todėl neviršykite savo galimybių ir pasilikite jėgų, kad galėtumėte grįžti į krantą.

Kad plaukiojant atviruose vandens telkiniuose nekiltų pavojaus, atminkite šias taisykles:

❖ Venkite tokių pavojingų vietų, kaip užtvanka, prieplauka, intensyvaus laivų judėjimo keliai.

❖ Atėję į paplūdimį patikrinkite, ar neiškelta audrą pranešanti vėliava, ir nesimaudykite nepalankiu oru arba stipriai banguojant.

❖ Jeigu patekote į stiprią srovę, nesistenkite plaukti prieš ją. Ištrūkite iš srovės, plaukdami statmenai jos, tada pasukite į krantą.

SŪRUS VANDUO PLAUKIKAMS MAŽIAU PAVOJINGAS

Gėlame vandenyje žmonės skęsta dažniau negu sūriame. Valtimis plaukiantys žmonės taip pat dažniausiai apvirsta gėlame vandenyje.

504. PRIEŠ PANERDAMI GERAI PAGALVOKITE

Daugiau kaip 70 proc. nelaimingų atsitikimų nardytojus ištinka 4 pėdų (122 cm) ar mažesniame gylyje.

Tvenkinys, kuriame pernai buvo smagu nardyti, šiemet gali būti ne toks gilus, nes mažiau lijo. Nemanykite, kad tiksliai žinote vandens telkinio gylį, net jeigu gerai pažįstate šias vietas.

Štai keli patarimai mėgstantiems nardyti:

❖ Pirmą kartą atsidūrę prie vandens telkinio, įbriskite į jį arba atsargiai nuslyskite į vandenį. Šokinėti į mažą vandens telkinį taip pat gali būti pavojinga.

❖ Nešokinėkite nuo baseino krašto, žemos prieplaukos ar tramplino, kuris virš vandens iškilęs apie 20 colių (51 cm), jeigu gylis mažesnis negu 8 pėdos (2,44 m).

❖ Jeigu tramplino aukštis virš vandens yra 26 coliai (66 cm), gylis turi būti mažiausiai 10 pėdų (3,05 m); jeigu aukštis 30 colių (76 cm) - gylis turi būti 12 pėdų (3,66 m); jeigu aukštis 39,5 colio (1 m) - minimalus gylis turi būti 16 pėdų (4,88 m).

❖ Niekada nenardykite žemyn galva baseine, esančiame aukščiau žemės lygio.

❖ Niekada nešokinėkite nuo tramplino šoninės pusės, nuo laiptų, baseino įrenginių, pirsų ir prieplaukų.

505. BASEINE NE VIETA GERTI

Statistika rodo, kad pusė visų skenduolių būdavo gerokai išgėrę. Apsvaigus nuo alkoholio, sutrinka mąstymas, dezorientuojami

jausmai, pažeidžiami refleksai, sumažėja gebėjimas laikytis ant vandens. Be to, alkoholis plečia kraujagysles, todėl iš organizmo išsiskiria daugiau šilumos, ir padidėja mirties pavojus dėl peršalimo. 506. NEVARKITE SU PLA ŪKAIS

Plaukimo baseinuose bei hidromasažo voniose ypač pavojinga ilgaplaukiams: jeigu baseino sienelės nutekamosios angos skydas ar gaubtas įtrūkęs arba jo apskritai nėra, jūsų plaukai gali įsivelti į angą, ir galva panirs po vandeniu.

Todėl ilgaplaukiai privalo pirmiausia rūpestingai susisegti plaukus arba užsimauti maudymosi kepuraitę ir tik tada eiti į baseiną ar vonią.

NUSIKALTĖLIAI IR NUSIKALTIMAI

507, ATIDUOKITE VISKĄ, KO JIE REIKALAUJA

Jeigu susidūrėte su plėšiku, nesistenkite garbingai laimėti kovą. Kriminalinės teisės ekspertai pataria: atiduokite pinigus, kredito korteles, laikrodį, brangenybes - viską, ko lik užpuolikas pareikalaus.

Galbūt Ši "mazochistinė" nuostata prieštarauja tradiciniam mąstymui, tačiau dažniausiai geriau paklusti nusikaltėliui, negu mėginti jam priešintis. Pavyzdžiui, jeigu užpuolikas prikibo gatvėje, geriau atiduokite tai, ko jis užsimanys. Tegul chuliganas būna laimingas, o jūs liksite gyvas.

Pasistenkite įsidėmėti užpuoliką ir nedelsdami praneškite policijai. . į \_Ą

508. NEŽAISKITE SU PA VOJAIS

|manoma sumažinti tikimybę tapti chuliganų arba užpuolikų auka. Štai kelios rekomendacijos:

❖ Naktį arba vėlai vakare eikite judriausiomis gatvėmis, net jeigu jūsų kelias pailgės, venkite dykviečių, siaurų praėjimų tarp namų bei statybos aikštelių.

❖ Stovėkite tiesiai ir stebėkite, kas vyksta aplinkui.

❖ Moterims reikėtų nešioti rankines ilgu diržu, permestas per petį ir kaklą. Vyrams patartina piniginę įsidėti į vidinę švarko ar kelnių kišenę, o ne nešiotis šoninėje kišenėje.

❖ Priėję prie savo automobilio, turėkite pasiruošę raktus, kad galėtumėte greitai atsirakinti dureles. Patikrinkite, ar niekas nesislepia ant galinės sėdynės, įsėskite į mašiną, užrakinkite duris ir tik tada įjunkite variklį.

❖ Jei koks nors vairuotojas klausia kelio, neikite arti automobilio - atsakykite iš tolo.

❖ Daugiaaukščių gyvenamųjų namų, viešbučių bei įstaigų liftuose atkreipkite dėmesį, kur yra avarinis mygtukas. Stovėkite šalia kontrolinio blokelio; jeigu būsite užpulti, paspauskite aliarmo signalą ir kuo daugiau įvairių aukštų mygtukų.

GAMTOS REIŠKINIAI

ŠVIEČIANT MĖNULIO PILNAČIAI, ATSISKLEIDŽIA ŽEMIAUSI ŽMONIŲ INSTINKTAI

Per pilnatį padaroma daugiau nusikaltimų negu bet kuriuo kilu metu, praneša "British Mcdical Journal". Kitų tyrimų metu nustatytas pilnaties ryšys su agresyvumu, traumomis, žmogžudystėmis, savižudybėmis, dažniau kreipiamasi psichiatro pagalbos.

509. PASITRAUKITE PAVOJUI IŠ KELIO

Jūsų šansai loterijoje laimėti milijoną galbūt didesni, negu būti nutrenktiems žaibo - bent jau tuo atveju, jeigu žinote, ką daryti, prasidėjus audrai.

❖ Venkite atviros erdvės, kurioje būtumėte aukščiausias objektas. Kuo toliau nueikite nuo kalvų viršūnių, vandens telkinių, aukštų pavienių medžių, elektrinių tvorų, telefonų stulpų, vėliavakočių, paplūdimių, pliko lauko.

❖ Jeigu esate ne vienas, išsiskirstykite, kad žaibui trenkus j kurį nors iš jūsų, elektros iškrova nepakirstų kitų žmonių.

❖ Jeigu įmanoma, pasistenkite pasislėpti uždarame automobilyje metaliniu stogu arba po tankiais medžiais.

❖ Miške slėpkitės po tankiais ir žemais, o ne po dideliais medžiais.

❖ Jeigu visiškai nėra kur pasislėpti, atsigulkite ant žemės, geriau griovyje, dauboje arba vandens nutekamajame vamzdyje, ir susirieskite. Atsitūpkite, rankomis apglėbkite kelius, kad sumažintumėte galimų taškų skaičių žaibo smūgiui. Jeigu galima, nestovėkite ant šlapios žemės, nes vanduo gerai praleidžia elektrą. Pasitieskite guminį lietpaltį, plastiko lapą ar kokios nors kitos vandens nesugeriančios medžiagos, kad geriau apsisaugotumėte nuo iškrovos į žemę. Negulėkite ant žemės pasliki.

❖ Būkite kuo toliau nuo metalinių daiktų, pavyzdžiui, dviračio, skėčio, meškerės, palapinės stovų, traktoriaus.

❖ Nusiimkite metalinius papuošalus - jie gali pritraukti žaibą.

KAIP EKSTREMALIOMIS APLINKYBĖMIS

SAU PADĖTI

510. ATGAIVINKITE PATĮ SAVE

Jeigu jaučiate, kad prasideda širdies priepuolis ir galite netekti sąmonės, pradėkite dažnai kosėti - maždaug kartą per sekundę. Šis "savarankiškas" netiesioginio širdies masažo variantas padės gana ilgai neprarasti sąmonės, kol sulauksite pagalbos. Jeigu širdies priepuolis ištiko kitą asmenį, o jūs nemokate daryti dirbtinio kvėpavimo ir netiesioginio širdies masažo, galbūt nelaimėliui išgelbėsite gyvybę, priversdami jį kosėti, kol atvyks pagalba.

Kosulys verčia susitraukti ir vėl atsipalaiduoti krūtinės bei pilvo raumenis, stumia kraujo srovę per širdį ir smegenis. Kraujas į smegenis plūsta tokiu pat ar net dažnesnių ritmu, kaip normaliai plakant širdžiai, tad sąmonę įmanoma išlaikyti pusantros minutės, o galbūt ir ilgiau.

511. KĄ DARYTI, JEIGU UŽSPRINGOTE

Sugniaužkitc vienos rankos pirštus ir kumščio didįjį pirštą pridėkite prie pilvo šiek tiek aukščiau bambos, bet gerokai žemiau krūtinkaulio. Kita ranka "paimkite" kumštį ir staigiai kilstelėkite jį aukštyn.

Taip pat galite pasilenkti ir pilvu prisispausti prie bet kokio kieto, neaštraus daikto, pavyzdžiui, krėslo atkaltės, laiptų turėklų ar kriauklės briaunos.

512. STOVĖKITE, GRIŪKITE, VOLIOKITĖS

Ugniai būtinas deguonis, todėl jeigu užsidegė drabužiai, o jūs mėginsite bėgti, mosikuodami rankomis ir kojomis, ugnis tik dar labiau užsiliepsnos. Geriau vadovaukitės taisykle: "Stovėkite, griū-kite, voliokitės"; taip pataria Amerikos Raudonasis kryžius.

❖ Sustokite ten, kur esate.

❖ Pargriūkite ant žemės.

❖ Voliokitės ant grindų, kad ugnis nusloptų.

KAIRIARANKIAI: BŪKITE YPAČ ATSARGŪS Statistika rodo, kad kairiarankiai gyvena vidutiniškai 9 mėnesiais trumpiau negu kiti žmonės, matyt, dėl to, kad jie patiria daugiau nelaimingų atsitikimų. Pavyzdžiui, eismo nelaimėse kairiarankiai nukenčia du kartus dažniau negu dešiniarankiai.

51 1. BŪKITE PASIRENGI ANAFILAKSINIAM ŠOKUI

Kai kuriems žmonėms nuo tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, antibiotikų ar raminamųjų), vabzdžių (pavyzdžiui, vapsvų) įkandimų, maisto produktų (jūros produktų arba riešutų) gali prasidėti itin sunkios rūšies alerginė reakcija - anafilaksinis šokas.

Jeigu priklausote tokiems žmonėms, praėjus kelioms minutėms po alergeno poveikio jūsų oda ims niežėti, pajusite karštį, bus sunku kvėpuoti, nes gerklė bus užgulta. Gali išberti, kartais veidas

išblykšta, paburksta, staiga krenta kraujospūdis, apima ben-dras silpnumas. Žmogus gali net prarasti sąmonę. Nesuteikus medicininės pagalbos, dėl anafilaksinio šoko žmogus gali mirti po 5-30 minučių.

Jeigu jums gresia anafilaksinis šokas, būtina nuolat nešiotis epinefrino - sintetinio hormono, kurį susileistumėte priepuoliui sustabdyti.

Amerikiečių gydytojai išanalizavo kelis mirties dėl alerginės reakcijos į maistą atvejus, beje, nelaimėliai žinojo apie savo alergiją ir jau anksčiau buvo patyrę priepuolių. Kai kurie jų net turėjo neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkinj. Vis dėlto nė vienas neišgėrė reikiamų vaistų, kurie galėjo išgelbėti jų gyvybę.

Mokslininkai pabrėžia, kad padidinto jautrumo žmones būtinai turi nešiotis epinefrino ir susileisti jo, pasirodžius pirmiesiems alerginės reakcijos požymiams.

■

Keturioliktas skyrius

GERA SVEIKATA -NUO PIRMŲJŲ DIENŲ

514. VARTOKITE ASPIRINO PAKAITALUS

Nerizikuokite ir sergančiam vaikui niekada neduokite aspirino.

Nustatytas ryšys tarp aspirino ir Rejė sindromo - pavojingos ligos, pažeidžiančios smegenis. Gydytojai pastebėjo, kad Rejė sindromo požymių turi vaikai, kurie vartojo aspiriną, sirgdami gripu arba vėjaraupiais.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar gydytojai tvirtina, kad saugiausia vaikams bei paaugliams apskritai neduoti aspirino, kaip mažinančio temperatūrą vaisto. Aukštai temperatūrai numušti bei su ja susijusiems požymiams nuslopinti tinka aspirino pakaitalas.

Amerikiečių gydytojų nuomone, šios praktikos vertėtų laikytis, kol vaikams sueis 18 metų.

515. GERAI PAGALVOKITE APIE AROMATINES ŽOLES BEI NARKOTIKUS

Norite, kad namuose skaniai kvepėtų, bet ar sutinkate, kad dėl jūsų pomėgio deginti aromatines lazdeles jūsų vaikas susirgtų leukoze?

Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai neseniai nustatė, kad vaikai, kurių tėvai namuose degina smilkalus, leukoze serga beveik 3 kartus dažniau.

Mokslininkus domina, ar dėl to kaltos aromatinės lazdelės, ar kas nors kita - kas, eksperimentuotojų teigimu, gali būti neatskiriamai susiję su šiomis lazdelėmis, t.y. marihuanos ir kitų narkotikų vartojimas.

SVARBIAUSIA - SAUGUMAS

516. PAAIŠKINKITE VAIKAMS, KĄ DARYTI KILUS GAISRUI

Ugniagesiai tvirtina, kad gaisruose dažniausiai žūsta vaikai iki 5 metų, nes iš baimės jie slepiasi po lova arba tualete, kur jų nepavyksta laiku rasti.

Numatykite evakuacijos iš namo kelią gaisro atveju ir paaiškinkite vaikams, kaip eiti šiuo maršrutu. Parenkite du evakuacijos iš kiekvieno kambario planus, apmąstykite, kaip nusileisite iš antrojo ir trečiojo aukštų.

Susitarkite, kur susitiksite lauke, ir numatykite, kas asmeniškai atsakys už kiekvieną vaiką.

517. VENKITE ATIDARYTU LANGU

Norite - tikėkite, norite - ne, tačiau mažas vaikas gali iškristi pro langą, kuris atvertas tik 5 colius (13 cm). Kad to neatsitiktų, ant langų įrenkite groteles. Tinkleliai turi padėti sulaikyti vabzdžius, o ne vaikus, todėl jais nepasikliaukite. Jeigu languose nėra grotelių, pagal galimybes atidarykite tik viršutinę langų dalį. Kai langai uždaryti, jie turi būti užrakinti, kad jų niekas neatvertų be jūsų žinios.

518. NELEISKITE LIPTI LAIPTAIS

1-4 metų vaikai namuose dažnai nukrenta nuo laiptų ir žūsta.

Norėdami savo akimis pamatyti, koks pavojus tyko mažylių, atsiklaupkite prie laiptų ir pažiūrėkite į viršų. Būtent taip - it Everestas! - jie atrodo jūsų vaikui.

Laiptų apačioje ir viršuje padarykite dureles, beje, viršutines dureles pritvirtinkite prie sienos.

Jeigu įmanoma, laiptus užtieskite kiliminiu taku. Ir niekada neleiskite vaikams žaisti ant laiptų arba šalia jų.

519. ATVĖSINKITE KARŠTĄ VANDENĮ

Vaikai visada veržiasi prie karšto vandens - to ir reikia tikėtis. Tačiau, jeigu jie apsipils verdančiu vandeniu, gali atsitikti tai, ko mažiausiai norėtumėte.

Manykite, kad karšto vandens bakas (autonominėje vandens tiekimo sistemoje, kuri dažniausiai įrengiama privačiuose namuose) - tai didelis baltas arbatinukas. Jums reikia, kad vanduo jame vos virtų, o ne burbuliuotų, ir kad galėtumėte praustis šiltu vandeniu.

Nustatykite 120 laipsnių Farenheito (50 laipsnių Celsijaus) temperatūrą. Net jeigu vaikas atsisuks vien karšto vandens čiaupą, tokios temperatūros vandeniu jis nenusidegins.

520. TOLIMIAUSIAS DEGIKLIS - SAUGIAUSIAS

Kol stebite puodą, jis niekada neužvirs. Tačiau stebėti verdantį puodą būtina, ypač jeigu netoliese yra mažų vaikų. Puodų ir keptuvių rankenėles nusukite taip, kad vaikas negalėtų jų paliesti ir neužsiverstų ant savęs. Dar geriau pagal galimybes valgį virti ant tolimiausių degiklių, kad vaikas jokiu būdu jų nepasiektų.

521. IŠMESKITE ŽIEBTUVĖLIUS

Jūs sakėte vaikui, kad nevalia žaisti su degtukais, ir namuose jie laikomi ten, kur mažylis tikrai nepasiekia. O kaip dėl pigių vienkartinių dujinių žiebtuvėlių? Šiuo metu jie yra it paprasčiausi degtukai.

Jeigu jums įdomu, kaip mažas vaikas gali būti toks stiprus ir sumanus, kad uždegtų žiebtuvėlį, supraskite, kad jis nesiekia uždegti cigaretės, o tiesiog žaidžia.

Vaikui ratukas - tai ratukas, nesvarbu, ar jis pritaisytas prie žaislinės mašinėlės, ar prie dujinio žiebtuvėlio. O ratai turi suktis - tada ir atsitinka nelaimė. Vaikas žaidžia su žiebtuvėliu kaip su mašinėle, stumdo ją. Nuo kelių stipresnių judesių gali pasipilti kibirkštys, o jeigu žiebtuvėlis bus atitinkamai pakreiptas, atsivoš dangtelis, ir degaus skysčio pateks į ugnį. Tai, kas vaikui buvo žaisliukas, kurį jis tampė per kilimą, staiga virsta degančiais mažylio drabužiais. Geriausias patarimas: žiebtuvėlius laikykite ten, kur ir degtukus, - kad vaikai jų nepasiektų.

522. SUPAMOJI KĖDĖ - UŽDRAUSTA ZONA

Tėčio mėgstamiausia vieta - supamoji kėdė - turi būti jo asmeninė teritorija. Mažiems vaikams šios kėdės pavojingos. Yra buvę atvejų, kai žaisdami jose žuvo 12-18 mėnesių mažyliai.

Suprantama, vaikai žaidė tuščiose atloštose kėdėse. Kai jie

jkišdavo galvas tarp sėdynės ir atramos kojoms, atsidurdavo it spąstuose, nes jų svoris palenkdavo kėdę į priekį.

Jeigu namuose yra supamoji kėdė, visada palikite ją užfiksuotą vertikalioje padėtyje. Pirkdami naują kėdę, rinkitės tokią, kurioje yra lentelė, dengianti tarpą tarp atramos kojoms ir atlenktos sėdynės

523. TEGUL ELEKTROS LIZDAS BŪNA NEPASIEKIAMAS

Jeigu namuose yra mažų vaikų, apsauginiais kištukais uždenkite visus nenaudojamus elektros lizdus. Bet kokia skylutė mažyliui yra didžiulė pagunda.

524. VAIKŲ BASEINUOSE TAIP PAT TURI BŪTI GELBĖJIMO TARNYBA

Niekada nepalikite vaikų be priežiūros prie vandens, ar tai būtų baseinas, ar paprasta vonia. Yra žinoma atvejų, kai vaikai užspringdavo būdami tik 5 cm gylyje.

Jeigu turite baseiną, aptverkite jį - taip bus saugiau ne tik jūsų mažyliams, bet ir kitiems vaikams. Net jeigu esate įrengęs tik nedidelį vaikišką "varlinuką", niekada nepalikite jo, pripilto vandens. Kiekvieną kartą po maudymosi išleiskite vandenį.

525. VAIKAI GALI NUKRISTI NUO DVIRAČIO

Jeigu dviračiu važiuojate su vaiku, sėdinčiu ant specialiai pritaisytos vaikiškos sėdynės, mažylis turi būti su šalmu.

Kalifornijoje analizuoti 52 nelaimingi atsitikimai, kai tėvai dviračiu vežė vaiką. Paaiškėjo, kad 65 proc. mažylių nukritę patyrė galvos arba veido traumas.

526. MOKYKITĖS SAUGIAI MANEVRUOTI

Daugiau kaip pusė tragiškų atsitikimų, kurių metu nukenčia vaikai iki 4 metų, atsitinka prie laiptinių. Deja, dažniausiai prie savo namų laiptinių.

64 proc. nagrinėtų atvejų nukentėjo vaikai, patekę po atbuline eiga važiavusiu automobiliu.

Stebėkite mažus vaikus nuo tos akimirkos, kai užvesite mašiną. Įsitikinkite, kad gerai matysite aplinką per veidrodėlius. Jeigu vai

196

kai nori atsisveikindami pamojuoti jums ranka, tegul tai daro nuo pievelės, o ne nuo šaligatvio.

527. ŠALMAS APSAUGO NUO SKYLĖS GALVOJE

Dėl galvos traumų žūsta maždaug 3/4 dviratininkų, važiuojančių net labai mažu greičiu. Nugriuvus nuo dviračio, vaiko smegenys gali būti pažeistos visam gyvenimui.

Kai nuo dviračio nukrenta vaikas su šalmu, smūgis tenka ne galvai, o šalmui. Viduje esantis įdėklas nuo smūgio įdumba, sumažindamas pavojingą poveikį galvai. Daugumos šalmą danga yra iš tvirto plieno, taigi papildomai saugo nuo sužeidimų tvirtais daiktais.

Nupirkti šalmą gali būti paprasčiau, negu priversti vaiką juo naudotis. Jeigu įmanoma, įpratinkite užsidėti šalmą, kol vaikas dar mažas. Tada šalmas jam taps įprasta aprangos dalimi. Jeigu vyresni vaikai sako, kad užsidėję šalmą jie jaučiasi tapę bailiais, priminkite, kad lenktynininkai ir motociklininkai, kurių nepavadinsi bailiais, visada važinėja su šalmais.

Norėdami parodyti vaikui, kad jūs to mokote rimtai, kitą kartą, važiuodami dviračiais, ir patys neužmirškite užsidėti savo šalmo.

528. MOKYKITE VAIKUS TINKAMAI ELGTIS GATVĖJE

Gatvė už jūsų namo ribų - pavojinga vieta žaidimams. Vaikai mano, kad jeigu jie mato mašinas, tai ir vairuotojai juos mato. Mažieji tiki, kad mašinos gali iš karto sustoti, ir nesugeba įvertinti, kokiu greičiu juda transporto priemonės.

Vaikus būtina mokyti pereiti gatvę. Geriausias būdas tai padaryti - kartu su jais išeiti pasivaikščioti ir viską parodyti.

Mokykite juos sustoti ant šaligatvio krašto ir niekada neišbėgti ; važiuojamąją dalį. Įpratinkite pažiūrėti į dešinę, tada į kairę, ir vėl į dešinę ir į kairę. Jeigu mažyliai dar neskiria pusių, sakykite: "Pažiūrėk čia, tada ten, vėliau ten ir dar kartą čia".

Įpratinkite vaikus apsižvalgyti ir nekelti kojos į gatvę tol, kol 'i nebus visiškai tuščia, ir einant per gatvę visada dairytis į šalis.

529. AUTOMOBILIO SĖDYNĖS TURI TIKTI VAIKAMS

Vaikiškos sėdynės mažyliams iki 4 metų yra būtinos automobiliuose. Tačiau jeigu jos jūsų vaikui netinka, jis nebus pakan

karnai saugus. Kadangi vaikas auga, gali neužtekti įsigyti vieną sėdynę.

Pirkdami sėdynę savo vaikui įsitikinkite, kad ji - tinkamo dydžio. Mažyliams, kurie sveria 18-20 svarų (8,1-9,1 kg), reikalinga sėdynė "užpakaliu į priekį"; sveriantiems daugiau kaip 20 svarų (9,1 kg) - Veidu į priekį"; didesniems vaikams, sveriantiems 30-60 svarų (13,6-27,2 kg), reikia sėdynės su priekiniu skydeliu, ir tik 4-5 metų vaikai gali pradėti segtis paprastus saugos diržus, kurie yra visuose automobiliuose. Štai į ką verta atkreipti dėmesį, kai perkate vaikiškas sėdynes savo transporto priemonei. ❖ Paprastos vaikiškos sėdynės nėra skirtos automobiliui, net jeigu atrodo labai panašios. Kad suprastumėte, kuo jos skiriasi, pažiūrėkite, ar ant pakuotės užrašytas žodis "saugumas". Stenkitės nepirkti naudotų sėdynių. Jeigu esate priversti tai daryti, neimkite sėdynės, kurios plastikas įtrūkęs, rėmai subraižyti, diržai suplyšę arba susitrynę, nėra užtrauktukų ar sagtelių. Jeigu pastebėjote bent vieną trūkumą, sėdynė nėra saugi.

530. DUOKITE VAIKUI DIRŽĄ

Ir žiūrėkite, kad jis visada jį prisisegtų. Saugos diržai apsaugo gyvybę. Statistikos duomenimis, jie padeda išvengti tragiškos baigties 45 proc. nelaimingų atsitikimų.

531. VAISTUS UŽRAKINKITE SKAITMENINE SPYNA

Jeigu vaistus laikote užrakinę, gali būti, kad vaikas sužinos, kur dažniausiai guli raktas. Yra buvę atvejų, kai išradingi ir tikslo siekiantys neklaužados ištraukdavo "paslėptą" raktą, tėvams nesant namuose, ir atsirakindavo vaistinėlę.

Kad to išvengtumėte, vaistus laikykite spintelėje, rakinamoje skaitmenine spyna. Niekada neleiskite žiūrėti, kaip renkate kodą.

Statistika byloja, kad beveik kas šeštas ikimokyklinio amžiaus vaikas, apsinuodijęs vaistais, rado jų pas močiutę.

Daugelis pagyvenusių žmonių, sergančių artritu, dažniausiai vaistus laiko lengvai atsidarančiose dėžutėse. Įspėkite senelius ir paprašykite vaistus paslėpti kuo toliau, kai vaikaičiai ateina jų aplankyti.

538. SENUS VAISTUS IŠPILKITE Į KLOZETĄ

Galite imtis įvairiausių įmanomų ir neįmanomų saugumo priemonių, kad vaikas nepasiektų vaistų, tačiau niekais paversite visas pastangas, išmesdami pasenusius medikamentus.

Patikimiausias būdas išmesti senus vaistus nerizikuojant, kad vaikas juos ras, - supilti juos į klozetą.

533. SLĖPKITE NUO VAIKŲ RANKINES

Patys to nesuprasdami, svečiai gali atnešti į jūsų namus nelaimę. Jų rankinėse dažnai būna kosmetikos priemonių, žirklutes, manikiūro rinkinys, vaistų. Judrus mažylis gali juos rasti, ir jam iškils pavojus.

Savo svečių rankinių nepalikite ant grindų ar ant sofos po paltais. Dėkite juos ten, kur laikote ir savo rankinę - ten, kur vaikas nepasiekia.

534. SLĖPKITE NUO VAIKŲ SKALBIMO PRIEMONES

Jums gali būti patogu skalbimo bei valymo priemones laikyti po kriaukle, tačiau šitaip paliekate savo vaikams galimybę nusinuodyti.

Visas plovimo priemones sudėkite viršutinėje tualeto ar kamarėlės lentynoje. Jeigu jums patiems nepatogu jas pasiekti, galite būti tikri, kad juo labiau tai neįmanoma vaikui.

535. IŠMESKITE TUŠČIUS BUTELIUS

Majonezo indeliai skirti tik vienam produktui - majonezui. Šitai pasakytina ir apie aliejaus skardines, padažo buteliukus, pieno paketus.

Jūs galbūt ir žinote, kad į butelį, kuriame kitados buvo limonadas, dabar pripilta terpentino, bet ar tai žino vaikas? Jam ir terpentinas, ir benzinas ar baliklis vis tiek yra padažas, jeigu skystis supiltas į padažo buteliuką.

536. PASIRŪPINKITE, KAD JŪSŲ SODA S BUTU EKOLOGIŠKAI ŠVARUS

Vaiko požiūriu masalas kenkėjams, kuri naudojate savo sode, yra lyg paslėpta saldainių dėžutė. Noras pasemti pilnų saują

šių "skanėstų" ir susipilti juos j burnų visiškai neįveikiamas. Tad geriau susitaikyti su kenkėjais sode, negu rizikuoti savo vaike gyvybe.

Be to, tyrimai rodo, kad, apipurškiant krūmus bei medžius insekticidais, padidėja tikimybė vaikams susirgti leukoze.

Pavojus susirgti leukoze padidėja 4 kartus, jeigu pesticidą naudojami namuose, ir 6 kartus - jeigu jais purškiate sodą ,želdynus.

Jeigu veją purškiate insekticidais, neleiskite vaikams ant jos

žaisti.

537. MOKYKITĖS PAŽINTI GRAŽIUS NUODUS

Dėl apsinuodijimų augalais į JAV apsinuodijimų gydymo cen trus kasmet kreipiasi maždaug 75 tūkst. žmonių.

Monstera, lelija, angliškoji gebenė, hiacintas, irisas, narcizas vaistinė šunvyšnė, rododendras, viksvameldis, azalija, paprasta sis oleandras - štai tik kai kurie augalai, nuodingi vaikams Reikėtų paminėti ir bugienį bei amalą, kuriais dažniausia Kalėdoms puošiami namai.

Jeigu jūsų vaikas netyčia suvalgė kurį nors augalą, nedelsdam kreipkitės j gydytoją. Laimė, dažniausiai padaužos nesuvalgo tiek nuodingų augalų, kad atsitiktų kas nors rimtesnio negu skrandžio veiklos sutrikimas arba burnos ertmės suerzinimas.

538. NEDUOKITE VAIKAMS MAŽU ŽAISLIUKU

Rūpestingi tėvai žino, jog mažiems vaikams nevalia duoti smulkių žaisliukų. Vaikas gali mėginti žaislą ar jo dalį praryti, ir jis įstrigs vargšelio gerklėje.

539. NAUDOKITE TIK DIDELIUS ČIULPTUKUS

Jeigu kada nors mėginote išimti čiulptuką vaikui iš burnos, žinote, kaip stipriai kūdikis gali jį įtraukti. Jeigu čiulptukas nedidelis, jis gali nuslinkti į gerklas.

Kad išvengtumėte pavojaus, naudokite tik čiulptukus, kurių apimtis - ne mažesnė kaip 2,25 colio (57 mm).

540. BUTELIUKŲ ČIULPTUKŲ NENAUDOKITE VIETOJ ŽINDUKU

Dažnai tėvai ir medicinos seserys daro žindukus, pritvirtindami kartono apskritimus ar kitokį pagrindą prie paprasto čiulptuko. Tačiau šie "papuošalai" gali nukristi, tada vaikas gali čiulptuką įkvėpti arba praryti.

VAIKŲ MAISTAS

TEGUL STORI KŪDIKIAI BŪNA STORI

Neverta nerimauti, kad mažylio kojytės storos - kūdikiams reikia riebalų.

Specialistai jums paaiškins, jog vaikai nuolat auga, todėl kalorijas sunaudoja daug greičiau negu suaugę žmonės.

Mokslininkai pastebėjo: kai tėvai pradėdavo valgydinti vaikus pagal dietą, kurioje yra maža riebalų bei kalorijų, norėdami apsaugoti savo atžalas nuo nutukimo ir širdies ligų ateityje, - vaikai lėčiau augdavo ir prasčiau vystydavosi.

Tiriamieji - jų buvo 7 - lėčiau augo, jų svoris lėčiau didėjo. Jie gaudavo tik 60-94 proc. kalorijų, rekomenduojamų to amžiaus vaikui. Pradėjus vaikus maitinti kaloringu maistu, jų svoris padidėjo, mažyliai ėmė normaliai augti.

Mokslininkų nuomone, tėvams neverta nerimauti dėl kalorijų, kol vaikui sukaks dveji metai ir daugiau arba kol gydytojas pastebės nutukimo požymius.

542. GERIAUSIA MAITINTI KRŪTIMI

Tyrimai rodo, kad motinos pienas apsaugo vaiką nuo kai kurių rūšių vėžio.

Mokslininkai nustatė, kad vaikai, maitinti molinos pienu mažiausiai iki 6 mėnesių, gerokai rečiau sirgdavo limfoma, smegenų augliais ir leukoze negu vaikai, gaudavę tik dirbtini maistą.

MAITINIMAS KRŪTIMI APSAUGO AUSIS

Helsinkio universiteto tyrinėtojai praneša, kad žindymas apsaugo nuo vidurinės ausies infekcinių ligų ne tik kūdikystėje, bet, matyt, ir vėliau. Pavyzdžiui, vieno tyrimo rezultatai parodė, kad tik 6 proc. vaikų, maitintų krūtimi, vidurinės ausies infekcinėmis ligomis sirgo iki 3 metų, o tarp vaikų, maitintų dirbtiniais mišinėliais, tokių buvo 26 proc. Gydytojai teigia, kad toks ilgas veikimas labai svarbus, nes anksti susirgę vidurinės ausies ligomis vaikai, matyt, būna linkę ir vėliau pakartotinai sirgti infekcijomis.

VAIKAMS PARIMKITE GERIAUSIĄ MAISTĄ

Kalbėsime ne apie tai, kad jūs kažkodėl nenorite tinkamai maitinti savo vaiko; sunkumų kyla dėl to, kad jūsų kūdikis gali atsisakyti to maisto, kurį jam duodate. Ką daryti su tokiu kaprizingu vaiku?

Štai nedidelis sąrašas naudingų ir maistingų produktų, kurie, kaip teigia mitybos specialistai, vaikams dažniausiai patinka ir yra jiems naudingi. Tegul vaikas valgo jų tiek, kiek jūs (ir jis) norite.

❖ Liesas pienas ❖ Moliūgai

Liesas jogurtas •> Apelsinai

Sūris •> Ananasai

Bulvės «£• Brokoliai Duona iš rupiai maltų kviečių ❖ Žalios pupos

Paukštiena be odelės ❖ Žalieji pipirai Liesa jautiena ir kiauliena Makaronų gaminiai

Kepti žuvų piršteliai iš rupiai maltų kviečių

Pupos •> Nevalyti ryžiai

Morkos ♦> Kruopos

Braškės ❖ Gatavi pusryčiai, Bananai kuriuose maža cukraus

544. SUPJAUSTYKITE MAŽAIS GABALĖLIAIS

Dešrainis - vienas mėgstamiausių vaikų patiekalų. Tačiau anksčiau JAV 17 proc. atvejų vaikai mirdavo, kuo nors paspringę.

Šitai nereiškia, kad turite iš mažylių atimti malonumą valgyti dešrainį. Tik pirmiausia dešrelę perpjaukite išilgai, tada susmulkinkite ją mažais gabalėliais.

545. VEMKITE ŠIŲ PA VOJŲ

Kai kuriuos produktus vaikui duokite atsargiai. Jie tinka tik tada, kai neprarandama saiko.

❖ Gaivieji gėrimai

❖ Saldūs gatavi pusryčiai, kuriuose cukraus yra daugiau kaip 6 g

❖ Saldainiai Pyragai ir pyragėliai Saldumynai, kuriuose yra želatino

❖ Mėsainiai

❖ Sultys

❖ Dešrelės

❖ Kiauliena

❖ Konditerijos gaminiai

❖ Bulvių traškučiai ir kiti kepti užkandžiai

546. NESKUBĖKITE SIŪLYTI GREITŲ UŽKANDŽIŲ

Daugeliui amerikiečių vaikų valgis iš trijų patiekalų - tai mėsai-nis, stiklinė kokakolos ir šiek tiek keptų bulvių. Kad ir ką manytumėte, šitoks maistas jiems nekenkia, jeigu netampa nuolatiniu.

Amerikiečių mokslininkai teigia, kad tėvai, maitindami vaikus, turi laikytis tų pačių rekomendacijų kaip ir suaugusiems, t.y. riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kalorijų.

547. KŪNO KULTŪRA BŪTINA

Jeigu negalite priversti savo vaiko laikytis dietos, pasistenkite, kad jis bent sportuotų. Tada jūsų atžala bus ne tik geros fizinės formos, bet ir sumažės cholesterino kiekis.

Tyrimai rodo, kad 25 proc. sumažinus cholesterino kiekį, 50 proc. sumažėja tikimybė susirgti vainikinių širdies kraujagyslių liga. Todėl, palaikant žemą cholesterino kiekį vaikystėje, ir vėliau galima tikėtus didelės naudos.

203

SIS BEI TAS APIE PIRMĄJĄ PAGALBĄ

548. SUSIRŪPINKITE, JEIGU VAIKAS SUSITRENKIA GALVĄ

Kiekvieną kartą, kai vaikas susitrenkia galvą ir bent akimirkai netenka sąmonės, būtina jį nedelsiant parodyti gydytojui.

Net jeigu vaikas neprarado sąmonės, atkreipkite dėmėsi, ar nėra kitų nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, ar jo nepykina, ar nepablogėjo regėjimas, ar nevargina nuolatinis galvos skausmas, galbūt išsikėlė didžiulis gumbas, kuris vis didėja, ar vaikas ima nenormaliai elgtis, tarkim, praranda atmintį. Visi šie požymiai gali byloti, kad sukrėstos smegenys, todėl kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

549. TEISINGAS VEIKSMAS - JOKIŲ JUDESIŲ

Jums galbūt bus nelengva susilaikyti - nepribėgti prie sužeisto vaiko ir nepagriebti jo į glėbį, tačiau to nedarykite, nes galite tik pakenkti. Vienintelis atvejis, kai turite pagalvoti, kaip pernešti sužeistą vaiką, - tada, kai jis gali patirti papildomų traumų, jeigu liks toje pačioje vietoje. Tik judinkite jį labai atsargiai.

Pasistenkite įsidėmėti visas smulkmenas, kurias pastebėjote įvykio vietoje. Ar prisimenate, kaip vaikas gulėjo? Ar jis kraujavo? Ar kvėpavo? Ar buvo atsimerkęs? Ar galėjo kalbėti? Ar judėjo, o gal gulėjo visiškai bejėgis? Ši informacija gali būti naudinga gydytojams, atvykusiems į nelaimės vietą.

550. MOKĖKITE SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ

Jeigu reikia pernešti vaiką, susižeidusį galvą, atminkite, jog būtina saugoti ne tik jo galvą, bet ir kaklą. Nesvarbu, ar vargšelis turi sąmonę, ar ne, - gali būti lūžęs kaklas, ir, vaikui pajudinus galvą, galima pažeisti nugaros smegenis, o dėl to gresia nervų sistemos sutrikimai.

Tėvai turi žinoti, kaip teikti skubią medicinos pagalbą

Penkioliktas skyrius

PROFILAKTIKA -GERIAUSIAS GYDYMAS

Kažin ar kada nors jautėtės labiau vienišas, negu būdamas gydytojo kabinete, kai jums kas nors skauda. Sėdėdami tarp daugybės stiklinių indų, pilnų vatos tamponų, bei paslaptingų, sandariai uždarytų spintų ir laukdami, kol ateis gydytojas, pajėgiate galvoti vien apie save.

Jūsų galvoje be perstojo kyla klausimai: Ar aš pasveiksiu? Kodėl tai atsitiko būtent man?

Su kiekvienu atodūsiu dilgteli jūsų krūtinėje, pilvo gurgimas aidu grįžta nuo sunkių sienų. Jūs sėdite, glamžydamas ant stalo paliktą popieriaus lapą, įsiklausydamas į žingsnius už durų.

O dabar įsivaizduokite priešingą vaizdą. Jūs sėdite ant stalo, linksmai tabaluojate kojomis ir girdite juoką, sklindantį iš gretimo kabineto, kuriame gydytojas juokauja su kitu pacientu.

Juokas gydytojo kabinete? Kai aplinkui - vien ligoniai?

Įsivaizduokime, kad žmonės ateina pas gydytoją, būdami sveiki. Jie tiesiog nori įsitikinti, kad jiems nieko neatsitiko. Šie žmonės kreipiasi į gydytoją, norėdami išvengti ligos, o ne gydyti ją.

Visa tai nelabai sunku įsivaizduoti - juk būtent taip ir turi būti.

Kai kalbama apie jūsų sveikatos apsaugą, kreiptis į gydytoją, kol esate sveiki, gali būti taip pat svarbu, kaip tai padaryti tada, kai sergate. Geriausias būdas įveikti 60 pagrindinių mirties priežasčių - pirmiausia išvengti ligos ir nesudaryti sąlygų jai progresuoti. Susirgimų profilaktika - itin svarbus metodas išvengti pirmalaikės mirties. Svarbiausia grandis čia turi būti jūsų šeimos gydytojas, kuris gali labiau padėti, jeigu atidžiai išanalizuos jūsų asmeninius įpročius, kurie didina pavojų susirgti, o ne siūlys atlikti gausybe testų. Paprastas pokalbis su juo apie rūkymą, kūno kultūrą, teisingą mitybą, seksą, traumų profilaktiką, piktnaudžiavimą alkoholiu ir kitus dalykus galbūt padėtų jums išvengti ligos, kuri gali ištikti praėjus daugeliui metų po vizito pas gydytoją.

DIDELĖ SVEIKATOS KAINA

Per pastaruosius 20 metų išlaidos sveikatos apsaugai JAV padidėjo nuo 6 proc. beveik iki U proc. bendro nacionalinio produkto. Ką tai reiškia? Tai, kad išlaidos sveikatos apsaugai sudaro vidutiniškai 1837 dolerius kiekvienam vyrui, moteriai ar vaikui, gyvenančiam JAV.

551. BŪKITE PARTNERIAI

Kad gydytojas iš tiesų padarytų viską, ką gali, būtini geri jo ir paciento santykiai.

Gydytojo ir paciento santykiai - ypatinga žmonių bendravimo rūšis. Kartais gydytojo kalba kliudo susiklostyti geriems santykiams, ir jums tenka tai įveikti. Tačiau geras medikas mato, ką sugeba ir ko nepajėgia suprasti jo gydomas asmuo, ir moka kalbėti tokiais žodžiais, kurie pacientui suprantami.

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip jūs vertinate savo gydytoją. Jeigu intuityviai jaučiate, kad šis gydytojas jums netinka, privalote imtis priemonių. Jūsų santykiai turi būti pagrįsti pasitikėjimu. Jeigu to nėra, gal būtų geriau susirasti kitą gydytoją, kuriuo galėtumėte tikėti.

Ligos baimę įmanoma suprasti. Baimė eiti pas gydytoją - visai kitas dalykas. ._,

AMERIKIEČIAI PALAIKO RYŠIUS SU SAVO GYDYTOJAIS

Dauguma amerikiečių palaiko gana glaudžius ryšius su savo gydytojais. Vienos apklausos rezultatai parodė, jog kiekvienas vyras, moteris ar vaikas kreipiasi į gydytoją vidutiniškai 5,4 karto per metus. Daugiau kaip pusė susitikimų vyksta gydytojo kabinete, 14 proc. - ligoninės ambulatoriniame skyriuje, 13 proc. ligonių konsultuojasi telefonu. Ligonio lankymas namuose sudarė tik 2 proc.

552. PASIRINKITE GYDYTOJĄ, KURIS KLAUSO

Sena patarlė byloja, kad, jeigu gana ilgai klausysitės ligonio, jis pats nustatys diagnozę. Tai tiesa. Tačiau šitai reiškia, kad jūsų gydytojas privalo skirti laiko jums išklausyti, o ne tik įbėgti į kabinetą ir tučtuojau išbėgti iš jo. Todėl, jeigu gydytojas žiūri į laikrodį daugiau negu į jus, vadinasi, jums, o ne jam, pats laikas atsistoti ir išeiti.

553. PATIKRINKITE PRIEINAMUMĄ

Jūs privalote turėti galimybę kreiptis į gydytoją, kai tik su-sirgsite, o ne, sakykim, ketvirtadienį, kai nustos lyti. Svarbu laiku pasitarti su specialistu, kad maži rūpesčiai dėl sveikatos netaptų dideli.

554. APŽIŪRĖKITE GYDYTOJĄ, KOL JIS JŪSŲ DAR NEAPŽIŪRĖJO

Atidžiai pažvelkite į savo gydytoją. Jeigu iš jo išvaizdos matyti, kad jis pats nesirūpina tinkama mityba, fizine forma ir apskritai sveikata, susimąstykite, ar jums padės pasirinkti sveiką gyvenimo būdą. Gydytojas, kuris pūsdamas cigaretės dūmus pataria mesti rūkyti, turbūt šiuo atveju nėra jūsų geriausias patarėjas.

555. NUODUGNIAI TIRKITĖS KAS TREJI METAI

Naudinga nuodugniai išsitirti savo sveikatą. Pagyvenę žmonės ir maži vaikai turėtų gana dažnai tai daryti, tačiau sveikam suaugusiam žmogui, kuris anksčiau nesirgo rimtomis ligomis, nebūtina kasmet tirtis - visai užtenka tai padaryti kartą per trejus metus.

Tyrimo metu reikia išanalizuoti jūsų medicinos istoriją, gydytojas turi apžiūrėti visą paciento kūną, ieškodamas nukrypimų nuo normos.

1 Puslapis. Kaip išsaugoti sveikatą - 555 patarimai

28 Sep 08 18:22:03 GMT

Kaip išsaugoti sveikatą - 555 patarimai

Pirmas skyrius

ILGAAMŽIU MAISTAS

Žmogaus kūnas sudėtas taip, kad funkcionuotų maždaug 120 metų, bet šitaip, matyt, niekada nebūna. Dažniausiai turbūt dėl to, kad, sėsdami prie stalo, kiekvieną kartą prarandame dalį mums skirto laiko.

Kaip? Ogi pažiūrėkite, ką dedame sau į burną. Mes gauname su maistu per daug kalorijų, per daug cholesterino, per daug riebalų ir per maža ląstelienos. Vartojame per daug prieskonių, per daug druskos, valgome per daug visokio beverčio maisto ir per maža vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Kad ir kokiu požiūriu vertintume savo mitybą, pasirodo, jog tai, ką valgome, ir tai, ko nevalgome, greitai nuvaro mus j kapus. Per daug cholesterino ir sočiųjų riebalų? Pasveikinkite save - šis pražūtingas duetas sukelia aterosklerozę, užkemša arterijas, sudaro sąlygas būsimiems širdies priepuoliams bei insultams. Per daug kalorijų? Tai dar vienas žingsnis ta pačia kryptimi: per didelis svoris - didžiausias rizikos susirgti diabetu veiksnys. Per maža ląstelienos, trūksta kalcio? Galite neabejoti, kad padidėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu.

Šį sąrašą galima tęsti be galo. Bet, pasirodo, įmanoma išvengti beveik trečdalio pirmalaikių mirčių dėl šių ligų reikia tik pakeisti savo mitybą.

ILGO GYVENIMO MAISTAS

OBUOLIAI - vienas geriausių pektino, tirpiųjų skaidulų, šaltinių. Būtent pektinas padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nes mažina cholesterino kiekį kraujuje, taip pat saugo nuo didelių cukraus kiekio kraujuje svyravimų ir taip padeda jį kontroliuoti. Obuolių pektinas lėtina maisto virškinimą ir greičiau pasijaučiate sotūs - tai tampa jūsų sąjungininku kovoje su per dideliu svoriu. Vienas obuolys - tai vidutiniškai 81 kalorija. Be abejonės, šis vaisius - puikus geros sveikatos simbolis.

S. ABRIKOSAI* Juose gausu karotino ir ląstelienos, kurie užkerta kelią vėžiui, taip pat yra daug kalio, kuris saugo nuo hipertonijos bei insulto. Sauja džiovintų abrikosų (maždaug 10 puselių) -tai tik 83 kalorijos; jie gali šiek tiek pasaldinti gyvenimą tam, kuris rūpinasi savo svoriu.

S. AVOKADOS VAISIAI. Galimas dalykas, kad šie vaisiai -didžiausias kalio šaltinis, kokį tik galima rasti. Jie nepakeičiami kovoje su hipertonija. Deja, labai kaloringi (324 kalorijos viename vaisiuje), todėl neverta jais piktnaudžiauti. Avokados vaisiai dažnai peikiami, nes juose gausu riebalų. O iš tikrųjų tai daugiausia nesotieji riebalai, kurie gana naudingi sveikatai, pirmiausia dėl to, jog mažina cholesterino kiekį.

4. BANANAI. Dviejuose nedideliuose bananuose yra tiek pat ląstelienos, kiek vienoje baltos duonos riekėje, be to, juose nemaža kalio, kuris mažina kraujospūdį. Kadangi bananuose nedaug riebalų ir natrio, o gausu karotino bei vitamino C, bananai įtraukiami į kiekvieną dietą, skirtą vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei nutukimo profilaktikai. Vieno banano maistinė vertė - apie 100 kalorijų.

5. MIEŽIAI. Juose maža riebalų ir natrio, daug proteino ir ląstelienos. Vienas puodelis virtų miežių kruopų -170 kalorijų. Jų sriubos ir antrieji patiekalai visiškai gali atstoti mėsą.

6. PUPOS. Vargu ar įmanoma rasti tokią pupų rūšį, kuri nebūtų naudinga. Pupos gerokai sumažina cholesterino kiekį, jeigu jo yra per daug, be to, jose gausu kalio, kalcio ir proteino, labai maža riebalų, todėl jos turėtų pakeisti riebią mėsą ant jūsų stalo.

7. BUROKĖLIAI. Apie jų energetinę vertę nereikia nė kalbėti, todėl galite valgyti burokėlius, nebijodami pažeisti dietos.

8. BROKOLIAI - geriausia daržovė vėžinių ligų profilaktikai. Puodelis brokolių - tai puodelis karotino, vitamino C, kalcio ir kalio. Dėl šių sudedamųjų dalių bei nedidelio kiekio riebalų ir natrio

brokoliai padeda išvengti dar daugelio ligų; širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, osteoporozės. Brokolių puodelyje yra 24 kalorijos - tai padeda suliesėti. Taigi brokoliai - bene naudingiausias maistas.

9, BRIUSELIO KOPŪSTAI. Sios mažos brangenybės iš jūsų daržo - tai geras vitaminų A ir C šaltinis.

10. GRIKIAI turi vieną vertybę, kuria nepasižymi kitos kruopos. Tyrimai parodė, jog grikių dieta teigiamai veikia cukraus kiekj kraujujc, o tai naudinga diabetikams.

//. SMULKINTI KVIEČIAI. Artimuosiuose Rytuose jie yra pagrindinė kai kurių patiekalų sudedamoji dalis. Vienas puodelis smulkintų kietų žieminių kviečių suteiks jums gerą dozę kalio, padedančio išvengti insulto ir sumažinti kraujospūdį.

12. KOPŪSTAI. Žali kopūsto lapai - tai viena tų daržovių, kuri naudinga, kad ir kokia būtų jūsų sveikatos būklė. Smulkiai supjaustytų kopūstų puodelyje yra užtektinai kalcio, kalio, vitaminų A ir C. Tai tik 16 kalorijų, beveik nėra natrio ir riebalų, gausu ląstelienos, daug įvairių komponentų, mažinančių kancerogeninių medžiagų poveikį. Tyrimai rodo, kad tie, kurie nevalgo kopūstų, tris kartus dažniau suserga storosios žarnos vėžiu negu tie, Į kurių stalą jie patiekiami bent kartą per savaitę. Kopūstai naudingi sergantiems hipertonija, be to, padeda išvengti insulto, diabeto ir nutukimo.

13. MORKOS. Tarp visų jūsų sveikatos gynėjų morkos - visapusiškos čempionės. Tai geriausiai prieinamas karotino, kuris užkerta kelią vėžiniams susirgimams, šaltinis. Antai jeigu rūkaliai nevalgo morkų, jiems tris kartus padidėja tikimybė susirgti plaučių vėžiu. Morkose randama gana daug kalio, ląstelienos. Jos saugo nuo infarkto ir hipertonijos. Šiose daržovėse gausu tirpiųjų skaidulų, o tai svarbu siekiant išvengti diabeto. Kadangi morkoje beveik nėra riebalų ir tėra tik 31 kalorija, lai idealus maistas norintiems suliesėti.

14. VYŠNIOS - tikra gamtos dovana saldumynų mėgėjams: jose beveik nėra cukraus ir riebalų! Tačiau karotino - ne mažiau negu daugelyje daržovių. Vyšniose taip pat yra daug kalio, kuris naudingas insulto ir hipertonijos profilaktikai.

15. VIŠČIUKU KRŪTININĖJE nedaug kalorijų, maža riebalų ir natrio - tai idealus maistas norintiems apsisaugoti nuo hipertonijos, insulto bei nutukimo. Pusė keptos viščiuko krūtininės (be odelės) - 142 kalorijos.

16. KUKURŪZAI. Juose daug karotino, ląstelienos ir tik 66 kalorijos pusėje puodelio! Todėl kukurūzai - svarbi sudedamoji dalis bet kurios dietos, skirtos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei nutukimo profilaktikai.17.ŽLĖGTAINIAI. Jums tai atrodo keista? Iš tikrųjų neverta visai atsisakyti mėsos, bent jau tuo atveju, jeigu galite apriboti savo apetitą. Vertėtų tik rinktis liesesnius gabalėlius ir nekimšti per daug. Gerai iškeptame žlėgtainyje gausu kalio ir geležies, kuri yra kraujo sudedamoji dalis. Viename žlėgtainyje, sveriančiame 227 g, yra 276 kalorijos.

18. ČESNAKAI yra aštraus skonio; jie naikina cholesteriną, sukelianti širdies ir kraujagyslių ligas, aktyvina kraujo krešulių, dėl kurių ištinka insultas, irimo procesą. Česnako galvutė - tai 4 kalorijos. Česnakai jūsų racione - bene pigiausia priemonė, padedanti išvengti daugelio negalavimų.

19. GREIPFRUTAI padeda suliesėti, nes juose gausu ląstelienos, todėl greičiau atsiranda sotumo jausmas, ir nedaug kalorijų (pusė greipfruto - tik 38 kalorijos). Be to, jie turi gana daug kalio ir yra naudingi norint išvengti hipertonijos ir insulto. Viename greipfrute yra didesnė negu vienos dienos vitamino C norma.

20. PLEKŠNĖS mėsai būdinga nemažai gydomųjų savybių. Joje beveik nėra sočiųjų riebalų, yra daug proteino, gausu vitamino B, kaloringumas nedidelis: 85 gramai plekšnės - tik 120 kalorijų.

21. KIVI VAISIAI, arba kinų agrastai, - puikus vitamino G ir geras kalio šaltinis.

22. KALIAROPĖS - kryžmažiedžių šeimos daržovės, kurioms būdingos antikancerogeninės savybės. Jose taip pat gausu kalio ir vitamino C.

23. CITRINOS. Sic citrusinių šeimos vaisiai puikūs tuo, ko juose nėra, - o nėra nei riebalų, nei natrio, nei kalorijų. Citrinos nepakeičiamos, siekiant atsikratyti per didelio svorio.

24. MANGO VAISIAI. Šiose tropikų gėrybėse randama daug karotino, kalio ir ląstelienos. Jose lik 135 kalorijos. Valgykite mango vaisius, laikydamiesi dietos vėžio bei hipertonijos profilaktikai.

25. PIENAS. Viena stikline pieno - tai gera kalio ir kalcio porcija. Tik neužmirškite, kad pienas turi būti liesas. Nenugriebtame piene yra tiek daug riebalų, kad visi jo pranašumai netenka vertės.

26. GRYBAI - tai kalio, natrio šaltinis; be tojuose yra šiek tiek magnio. Tai nekaloringas, beveik neturintis riebalų maistas.

27. PERSIKAI. Vienas persikas - tai gera karotino ir kalio porcija, taip pat nedidelis magnio kiekis.

28. RIEŠUTAI labai kaloringi - 28 g riešutų turi apie 170 kalorijų. Juose gausu riebalų, tik daugiausia nesočiųjų, kurie stiprina širdį. Juos geriau valgyti po nedaug. Riešutai vertingi dar ir tuo, kad juose yra kalio bei magnio, kurie reguliuoja kraujospūdį.

29. ALYVŲ ALIEJUS. Tiesiog stebėtinas šio auksinės spalvos skysčio gebėjimas užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms. Nustatyta, kad jis mažina cholesterino kieki. Vis dėlto neužmirškite, kad alyvų aliejus - tai riebalai, beje, labai kaloringi: 1 valgomasis šaukštas - 20 kalorijų. Todėl jį vartokite tik kaip kitų riebalų pakaitalą.

30. SVOGŪNAI. Tyrimai rodo, jog šiose daržovėse yra medžiagų kurios didina naudingo cholesterino kiekį, tad mažėja pavojus su sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, jog svogūnuose esantys aliejai neleidžia atsirasti piktybiniams augliams. Gali būti, jog svogūnas padeda išvengti astmos.

31. APELSINAI turi daug vitamino C ir padeda peršalus. Šis vitaminas taip pat naudingas vėžio profilaktikai.

32. AUSTRĖS. Didžiausia jų vertybė - ne spindintis perlas, o cinkas, kuris stiprina imuninę sistemą ir saugo organizmą nuo infekcijų. Niekada nevalgykite termiškai neapdorotų austrių.

33. MELIONAS. Šio populiaraus tropikų vaisiaus minkštime naudingų elementų yra daugiau negu bet kuriuose kituose produktuose. Jame gausu kalio, ląstelienos, kalcio yra tiek, kiek ketvirtadalyje stiklinės pieno, karotino - daugiau negu vienos dienos norma, vitamino C - trys dienos normos.

34. PETRAŽOLĖS. Šių daržovių ryškiai žalia spalva byloja, kad jos - ne vien kvepiantys prieskoniai. Tai geras vitaminų A ir C, svarbių vėžinių ligų profilaktikai, šaltinis.

35. MAKARONŲ GAMINIAI. Porcija makaronų - tai 200 kalorijų ir labai nedaug riebalų, tad juos galima vadinti sveiku maistu. Makaronai pagaliau atsikratė blogos reputacijos - neva tai maistas, nuo kurio storėjama, - ir užėmė deramą vietą tarp sveikos mitybos produktų. Juose gausu vitamino B, nemaža cinko bei geležies. Tik nepaskandinkite visų šių pranašumų tirštame riebiame padaže. Geriausia vartoti paprastą pomidorų padažą.

36. KRIAUŠĖS Gamta davė joms nedaug natrio ir šiek tiek kalio bei kalcio, todėl kriaušės naudingos tiems, kurie stebi savo kraujospūdį.

37. ŽALIEJI ŽIRNELIAI - sveikatos požiūriu beveik idealus maistas. Juose yra karotino, kalio, ląstelienos, padedančių išvengti vėžio, insulto, širdies ligų, hipertonijos ir diabeto. Be to, nedaug

arba visiškai nėra riebalų, natrio, cholesterino. Pusė puodelio virtų žaliųjų žirnelių - tik 67 kalorijos.

38. PIPIRAI - raudonieji ir žalieji, saldieji ir kartieji - tai daugiau vitamino C, apsaugančio nuo vėžio, negu jo randama pilnoje apelsinų sulčių stiklinėje.

39. DATULES. Šviežios datulės, kaip ir melionai bei pastarnokai, turi bene daugiausia iš visų produktų ląstelienos. Jose taip pat yra karotino.

40. SLYVOS. Vienas puodelis slyvų kompoto suteiks jums pusę vienos dienos karotino normos, taip pat dozę kalio ir nemažą pasitenkinimą.

41. GRANATAI aprūpins jūsų organizmą kaliu, būtinu insultui išvengti, be natrio arba riebalų priedų, taip pat geležimi, reikalinga kraujui.

42. BULVĖS - vienas geriausių žinomų kalio šaltinių. Tačiau siekiant jj išsaugoti, šių daržovių nederėtų virti - patartina jas kepti arba troškinti. Ir neužmirškite, kad bulves reikia valgyti nenuluptas.

43.MOLIŪGUOSE gausu karotino, ir, matyt, tai geriausios daržovės, vartojamos vėžio profilaktikai. Net virtame moliūge lieka tiek sveikatai naudingų elementų, kad pusė puodelio moliūgų - tai 5 vienos dienos karotino normos. Juose taip pat daug ląstelienos, yra kalio ir kalcio. Kadangi moliūgai nekaloringi, juose nedaug natrio ir riebalų, tai idealus dietinis maistas.

44. LAŠIŠOS, šviežios arba virtos, tu n daug riebiųjų rūgščių, mažinančių cholesterino kiekį ir naudingų širdžiai. Galima valgyti ne tik konservuotų lašišų mėsą, bet ir kaulas. Juose yra tiek pat kaulus stiprinančio kalcio, kiek randama 1/2 stiklinės pieno.

45. SARDINĖS duoda dvejopą naudą. Jų riebaluose gausu riebiųjų rūgščių, kurios stiprina širdį, o kauluose daug kalcio, todėl sardinės - vienas geriausių produktų osteoporozės profilaktikai. Tik nepatartina jų valgyti kiekvieną dieną.

44m ŠPINATAI - geras karotino šaltinis. Be to, juose yra kalio ir kalcio. Kadangi špinatuose labai maža riebalų ir kalorijų -12 kalorijų puodelyje žalių špinatų, - į juos turbūt pirmiausia turėtų atkreipti dėmėsi norintys suliesėti.

47. DAIGAI. Neužmirškite kviečių daigų: tyrimai rodo, kad šie maži nekenksmingi daigeliai gali apsaugoti nuo ląstelių genetinių pokyčių, sukeliamų kai kurių kancerogeninių medžiagų.

4$. BRAŠKĖSE yra oleino rūgšties; manoma, jog ši rūgštis neutralizuoja kai kurių kancerogeninių medžiagų, esančių cigarečių dūmuose, kumpyje bei žemės riešutų aliejuje, poveikį.

49. MANDARINAI. Kaip ir apelsinai, jie vertinami pirmiausia dėl vitamino C. Tačiau, kitaip negu apelsinai, puodelis mandarinų skiltelių - tai porcija karotino, todėl šie vaisiai naudingi vėžio profilaktikai.

50. POMIDORAI. Nesvarbu, kur išauginti, švieži pomidorai - viena geriausių dovanų jūsų organizmui. Juose gausu vitaminų A ir C, kalio, ląstelienos, maža riebalų bei natrio, todėl jie tinka nuo visų ligų.

51. ARBŪZAI. Šalta it ledas arbūzo skiltis karštą vasaros dieną ne tik atgaivins išdžiūvusią jūsų burną. Be skanių sulčių, gausite vitaminų A ir C, kalio bei kalcio. Nors nemažoje skiltyje yra 150 kalorijų, arbūzas padės jums palengva reguliuoti svorį.

52. KVIETINĖ DUONA. Tai tradicinis naudingos ląstelienos šaltinis. Joje taip pat yra B grupės vitaminų, geležies ir maža riebalų. Tegul kvietinės duonos nuolat būna ant jūsų stalo.

53. JOGURTAS - puikus kalio ir kalcio šaltinis. Tačiau ne visi jie lygiaverčiai. Kai kurių rūšių jogurtai yra tokie riebūs, kad beveik nebeturi gydomojo poveikio. Todėl neužmirškite įsitikinti, kad valgote neriebų jogurtą.

Antras skyrius ❖

ATJAUNINKITE SAVO ŠIRDĮ

PROBLEMOS ESMĖ

Ne taip seniai dauguma žmonių manė, kad širdies ir kraujagyslių ligos - toks pat neišvengiamas garbaus amžiaus palydovas kaip ir žili plaukai bei raukšlės. Tačiau pastaraisiais metais JAV pastebimas mažėjantis skaičius žmonių, vyresnių kaip 75 metai, kurie, nepaisant minėtų galimybių, neserga širdies ligomis, byloja, kad širdies ir kraujagyslių ligos anaiptol nėra neišvengiamas senėjimo padarinys. Priešingai, tai dėsningas jų aukų gyvenimo būdo rezultatas.

Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis yra aterosklerozė, arba arterijų elastingumo sumažėjimas. Ji prasideda dėl to, kad cholesterino nuosėdos kaupiasi ant vainikinių arterijų vidinių sienelių ir jas aplimpa taip, kaip sudžiūvusi avižinė košė priskrenta prie dubenėlio.

Jeigu leidžiama šioms nuosėdoms kauptis, arterijos vis siaurėja, mažėja jų elastingumas, dėl to kraujui sunkiau tekėti j širdį, ir sutrinka normali šio itin svarbaus organo veikla. Jeigu arterijos labai sukietėja arba susiaurėja, kraujas visiškai nebepatenka į širdį, ji nustoja plakusi. Vadinasi, liga įveikė dar vieną auką.

Šiuo atveju svarbūs įvairūs veiksniai. Žinoma, daug lemia paveldimumas. Jutos valstijos universiteto mokslininkai, atlikę vieną didžiausių paveldimų širdies ir kraujagyslių ligų tyrimų, tvirtina, kad jeigu du artimiausi jūsų giminaičiai - tėvai, broliai, seserys -patyrė širdies priepuolius iki 55 metų, pavojus, kad šiomis ligomis susirgsite gana jauno amžiaus, jums padidėja 5-10 kartų, palyginti su tais, kurių šeimose niekas nesirgo širdies ligomis. Tačiau, kaip teigia medikai, gyvenimo būdas - daug svarbesnis veiksnys.

Sąrašo pradžioje nurodomas didelis cholesterino kiekis, kuris

dažniausiai atsiranda dėl maiste esančių sočiųjų riebalų gausos. Visoje JAV teritorijoje ištyrus 356 tūkst. žmonių iš 18 miestų nustatyta: kuo daugiau cholesterino, tuo didesnis pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Toliau minimi rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, įtampa, per didelis svoris ir sėdimas gyvenimo būdas - iš tiesų širdžiai būtinas didelis krūvis.

Užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms nėra labai sudėtinga. Pastebima tendencija, kad rizikos veiksniai susiję vienas su kitu - pašalinus vieną, gali susilpnėti ir daugelis kitų. Pavyzdžiui, apribojus riebalų kiekį maiste, ne tik sumažėja cholesterino kiekis, bet ir svoris, o tai naudinga širdžiai. Mokant atsipalaiduoti, įmanoma sumažinti kraujospūdį, be to, sumažėja alkoholio bei rūkalų poreikis. Jeigu mesite rūkyti, ne tik palengvės arterijų darbas, bet ir pagerės jūsų savijauta, patrauklesni atrodys fiziniai pratimai, o jie savo ruožtu irgi mažina tikimybę susirgti.

ĮVERTINKITE savo riziką

54. ATLIKITE MEDICININIUS TYRIMUS

Medicininis patikrinimas padės išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nes jos bus pastebėtos ankstyvoje stadijoje, taip pat galėsite sužinoti, ar jums negresia rizikos veiksniai, kurie skirtingiems žmonėms labai nevienodi. Jūsų rizikos veiksniai tam tikra prasme priklauso nuo lyties bei amžiaus. Pavyzdžiui, didelis cholesterino kiekis bei apkūnumas pavojingesni vyrams nei moterims, o diabetas pavojingesnis moterims nei vyrams.

55. GERA SAVIJAUTA NIEKO NEREIŠKIA

Reguliariai tikrinti sveikatą būtina net tuo atveju, jeigu nepastebite jokių nerimą keliančių požymių ir manote, jog esate sąlyginai sveiki. Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad paslėpta išeminė liga (širdies ir kraujagyslių liga be jokių simptomų) yra pavojingesnė ir dažniau baigiasi širdies priepuoliu negu liga, kai vargina skausmai krūtinės srityje.

Išemija - tai kraujo kiekio sumažėjimas širdies raumens dalyje. Kraujas gali neatitekėti dėl arterijų spazmų arba kliūčių jose.

56. STEBĖKITE KRAUJOSPŪDĮ

Kraujospūdis - tai jėga, kuria kraujas tekėdamas veikia arterijų sieneles. Padidėjęs kraujospūdis rodo, kad jūsų širdis kraują pumpuoja intensyviau negu įprasta, ir arterijoms tenka didesnis krūvis.

Dėl negailestingo kraujospūdžio - 140/90 ir daugiau - arterijų sienelėse gali atsirasti randų, jos sukietėja, darosi neelastingos, padidėja pavojus susirgti ateroskleroze. Širdžiai vis sunkiau visus organus bei audinius aprūpinti reikiamu kiekiu kraujo ir deguonies. Dėl kelis mėnesius ir metus tenkančio didelio krūvio širdis padidėja. Galiausiai kyla pavojus, kad kraujo krešulys užkimš susiaurėjusią arteriją ir sukels širdies priepuolį.

Hipertonija - klastinga liga, nes ja sergančio žmogaus savijauta gali būti visiškai normali. Todėl svarbu nuolat matuoti kraujospūdį.

57. STEBĖKITE SAVO SVORĮ

Mokslininkai teigia, jog viršsvoris širdžiai kenkia daug labiau, negu anksčiau buvo manoma. Tad jeigu bent šiek tiek suliesėsite, tai bus gerokai naudingiau, negu buvo galima tikėtis. Dėl per didelio svorio didesnė tikimybė susirgti, nes padidėja cholesterino kiekis, pakyla kraujospūdis, o tai yra rizikos veiksniai.

58. JEIGU KNARKIATE, KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ

Dar vienas rizikos veiksnys, kurio jūs galbūt nė neįtariate, -knarkimas. Knarkiantys žmonės 1,7 karto dažniau serga širdies ligomis negu tie, kurie ramiai miega; bendras širdies ligų ir insulto pavojus jų tyko 2,08 karto dažniau, teigia suomių mokslininkai, ištyrę per 4000 žmonių.

Labai garsiai knarkiant kraujuje sumažėja deguonies. Dėl to ne tik padidėja kraujospūdis, bet ir pasikeičia cholesterino kiekis, sutrinka medžiagų apykaita, padidėja kenksmingo cholesterino koncentracija.

Suomių tyrinėtojai mano, jog dėl knarkimo širdies ir kraują

gyslių sistemai tenkantis krūvis gali būti viena iš priežasčių, kodėl širdies priepuoliai rytais ištinka tris kartus dažniau negu bet kuriuo kitu paros metu.

59. MESKITE RŪKYTI, KOL NEVĖLU

Tabako dūmuose esančios medžiagos ardo arterijų sieneles. Kraujo kūneliai užlipdo pažeistus arterijų plotelius, tad padidėja tikimybė susidaryti gyvybei pavojingiems krešuliams.

Buvo stebima daugiau kaip 2500 žmonių nuo 65 iki 74 metų. Net turint galvoje kitus rizikos veiksnius, kaip antai amžių, lytį, svorį, diabetą bei paveldimumą, paaiškėjo, jog dėl širdies ir kraujagyslių ligų rūkalių mirė daugiau negu nerūkančių žmonių.

60. TIEMS, KURIE NEATSISAKO IŠMESTI BURNELĘ

Saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas - ne daugiau kaip dvi porcijos per dieną - iš tiesų gali būti naudingas širdžiai, nes tai sumažina įtampą ir cholesterino kiekį. Tačiau daugiau kaip 2 alaus bokalai, arba 2 vyno taurės, arba 2 kokteiliai per dieną - toks kiekis širdžiai žalingas: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies raumens bei nervų sistemos veikla.

Galiausiai tuos, kurie piktnaudžiauja alkoholiu - nesvarbu, alumi, vynu ar likeriu - dažniau ištinka širdies priepuoliai negu tuos, kurie mažai geria arba visiškai nevartoja svaigalų.

PRIEŠ RIEBALUS IR CHOLESTERINĄ

PAKEISKITE S A V O MITYBĄ

Jeigu tam ryšitės, galėsite pakeisti savo cholesterino kiekį į gerąją pusę ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę. Tinkamai pasirinkus dietą, per gana trumpą laiką, maždaug per mėnesį, įmanoma gerokai sumažinti cholesterino kiekį.

62. NEVARTOKITE SOČIŲJŲ RIEBALŲ

Pirmiausia svarbu atsisakyti maisto, kuriame gausu cholesterino, kaip antai grietinėlės ir kiaušinių. Tai, be abejo, būtina.

Tačiau dar svarbiau, kad apskritai nevartotumėte sočiųjų riebalų. Pasirodo, dėl jų cholesterino kiekis gali greičiau ir labiau padidėti, negu vartojant patį cholesteriną.

Jeigu valgysite nedaug gyvulinių produktų (tai pagrindinis cholesterino šaltinis) ir dažniau rinksitės vaisius bei daržoves, kuriose nėra cholesterino, tikrai sumažinsite cholesterino kiekį.

TOKS GYVENIMAS

KUO VYRESNIS, TUO PROTINGESNIS

Gelapo instituto atliktos apklausos rezultatai parodė, jog 85 proc. apklaustų 50 metų ir vyresnių žmonių nuolat tikrinosi savo cholesterino kiekį, o tarp 35-49 metų respondentų tokių buvo tik 50 proc. Visose amžiaus grupėse vidutiniškai tik vienas iš trijų suaugusiųjų (buvo apklausta 900) žinojo savo cholesterino kiekį.

63. VALGYKITE LIESUS PRODUKTUS

Pirkite mažo riebumo arba liesą pieną ir jogurtą. Vietoj riebios grietinėlės rinkitės nugriebtą pieną arba jų mišinį - 1:1. Atsisakykite riebių sūrių.

Jums gali būti naudingas nugriebtas pienas. Buvo stebimi 67 pacientai, kurie 12 savaičių kasdien išgerdavo po ketvirtį kvortos (237 ml) nugriebto pieno. Pasirodo, jų cholesterino kiekis sumažėjo vidutiniškai 8 proc.

Kad jūsų maiste sumažėtų sočiųjų riebalų, vietoj sviesto vartokite margariną. Kuo jis minkštesnis, tuo mažesnis jo hidrogenizavimas. Geriausi tie margarinai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra skystas kukurūzų arba sojų aliejus. Kuo mažiau valgykite sumuštinių su sviestu.

64. RIEBALUS PAKEISKITE PRIESKONIAIS

Galbūt jums atrodo, kad sviestas bei kiti riebalai būtini valgio skoniui pajusti, tačiau taip nėra. Sveikam maistui nereikia tokių komplimentų. Mėginkite valgius pagardinti žolelėmis, prieskoniais ir kitais pagardais, pavyzdžiui, sultimis ir garstyčiomis.

65. UŽSIPILKITE ALYVŲ ALIEJAUS

Alyvų aliejuje, kaip ir avokados vaisiuose bei riešutuose, gausu ypatingos rūšies riebalų, kuriuos vartojant mažėja cholesterino kiekis. Dar labiau stebina tai, kad šie produktai mažina kenksmingą cholesteriną ir neveikia naudingo.

66. ATSARGIAI VARTOKITE A UGALINĮ ALIEJŲ

Sunkioji alyva tinka automobiliui, o žmonėms naudingi lengvieji aliejai. Jeigu reikia pagardinti salotas arba pagal receptą įpilti aliejaus į kitą patiekalą, rinkitės mažiau prisotintą. Štai mažiausiai ir daugiausiai prisotintų augalinių aliejų sąrašas (pirmiausia pateikiami geriausi, pabaigoje - blogiausi aliejai):

- rapsų,

- saulėgrąžų,

- kukurūzų,

- alyvų, • -sojų,

- žemės riešutų.

67. MOKĖKITE RINKTIS IR PARUOŠTI MĖSĄ

Nutarę valgyti liesą jautieną, imkite nugarinę ir šlauninę, filė, išpjovą. Liesiausia - apatinės galvijų kojų dalies mėsa. Iš kiaulienos rinkitės filė arba kumpį.

68. NUPJAUKITE RIEBIĄ MĖSĄ

Britų medicinos žurnalo duomenimis, galima valgyti truputį mėsos, tačiau prieš vartojimą būtina pašalinti visus riebalus. Visai normalus riebalų kiekis - 27 proc. Tai daug mažiau negu 40 proc, kurių paprastai būna daugumos žmonių maiste.

Mėsos suvalgysite mažiau, jeigu ją gaminsite mažesnėmis porcijomis. Mėsą supjaustykite arba sukapokite mažais gabalėliais įdėkite į kitus patiekalus, kad ji būtų tik v-

dinis produktas. Cholesterino kiekiui sumažinti.

Tada sumažinkite mėsos kieki .Kasdien sugraužiant po dvi morkas.

Rekomenduoja per dieną suvalgyti ne daugiau kaip 6 uncijas (170 g) mėsos. Lengviausia pasiekti šį rezultatą, pradėjus nuo pusryčių. Kai įprasite, stenkitės mažiau mėsos suvalgyti per pietus.

Anglijos mokslininkai išmatavo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių cholesterino kiekį ir nustatė, kad tiems, kurie valgė mėsą, cholesterino buvo daugiausia. Vegetarų bei tų, kurie nevalgė mėsos ir rinkosi žuvį, cholesterino kiekis buvo daug mažesnis, o mažiausias pasirodė esąs tų griežtų vegetarų, kurie nevalgė nei mėsos, nei pieno produktų, nei kiaušinių.

Mokslininkai teigia, kad, sprendžiant pagal skirtingą cholesterino kiekį, vainikinių širdies arterijų liga vegetarai suserga 24 proc.y o griežti vegetarai - 57 proc, rečiau negu žmones, valgantys mėsą.

Vegetarų kraujospūdis bei cholesterino kiekis dažniausiai būna mažesnis. Daugeliui atrodė, jog abu šie skirtumai atsiranda dėl to, kad nevalgoma mėsos. Tačiau, kaip nustatyta eksperimentais, dieta, kurioje nedaug riebalų bei cholesterino, galima paaiškinti tik nedidelį cholesterino kiekį vegetarų kraujuje. O kraujospūdžio sumažėjimą lemia mineralinės medžiagos - kalis, kalcis ir magnis, kurių gausu vegetarų dietą sudarančiuose vaisiuose bei daržovėse.

69. ĮVERTINKITE ŽUVIES PRANAŠUMUS

Žuvis naudinga širdžiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, joje mažiau sočiųjų riebalų negu jautienoje, kiaulienoje ar avienoje, todėl tai geras mėsos pakaitalas. Antra, daugelio rūšių žuvyse randama nemažai riebiųjų rūgščių - ypatingų medžiagų, naudingų širdžiai.

Aštuntajame dešimtmetyje buvo stebimi Grenlandijos eskimai, kurie valgė riebų maistą, daugiausia riebią žuvį. Kaip buvo galima spėti pagal šių tyrimų rezultatus, jūros žuvies - ir riebiųjų rūgščių, esančių žuvų riebaluose - vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su veninių arterijų ligomis: jomis eskimai sirgo rečiau.

Kiti tyrimai parodė, jog riebiosios rūgštys plečia arterijas, mažina kraujospūdį bei tikimybę, kad susidarys kraujo krešuliai, taip pat pasižymi kai kuriomis kitomis teigiamomis savybėmis.

Biocheminiai riebiųjų rūgščių poveikio mechanizmai gana sudėtingi ir galutinai dar neišaiškinti. Vis dėlto daugelis gydytojų tvirtina turį pagrindo teigti, jog vartojant riebiąsias rūgštis su žuvimi, ypač tuo metu, kai imatės ir kitų priemonių, gali sumažėti veninių vainikinių arterijų ligų pavojus.

Todėl specialistai pataria mažiausiai dvi dienas per savaitę valgyti žuvį. Riebiųjų rūgščių daugiausia randama lašišose, tunuose, silkėse, sardinėse.

70. PAMĖGINKITE RIEŠUTUS, PUPAS IR SAULĖGRĄŽAS

Tiems, kurie nemėgsta žuvies, yra kito maisto. Graikiniai riešutai bei jų aliejus, sojų pupos, pupos ir rapsų aliejus - taip pat geri riebiųjų rūgščių šaltiniai.

71. DAR VIENAS BŪDAS JUSIĮ DIETAI PAGERINTI

Būtina valgyti mažiau mėsos ir daugiau viščiukų. Viščiukai -vienas geriausių mėsos pakaitalų. Už juos vertingesnės tik žuvys. Nors vištienoje nėra riebiųjų rūgščių, sočiųjų riebalų joje mažiau negu jautienoje, kiaulienoje arba avienoje.

Geriausia viščiukų su visa odele nekepti keptuvėje arba orkaitėje, o virti keraminiuose induose arba troškinti. Viščiukų odelėje randama didžioji dalis riebalų, todėl patiekalus reikia gaminti be odelės arba prieš valgant ją nupjauti.

72. DAUGIAU LĄSTELIENOS

Nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų mažiausiai miršta žmonių, kurie valgo daug ląstelienos. Ląsteliena taip pat padeda išvengti storosios žarnos vėžio ir kai kurių kitų ligų.

Mokslininkai mano, kad ląsteliena galbūt neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, kurie gali užkimšti arterijas ir sukelti širdies priepuolį arba insultą.

73. DVI MORKOS PER DIENĄ

Morkos - dar vienas puikus būdas cholesterino kiekiui sumažinti, neabejoja mokslininkai. Kasdien sugraužiant po dvi morkas

, cholesterino kiekį galima sumažinti net 20 proc. Taip pat sveika valgyti svogūnus, kopūstus ir brokolius.

74. KAIP GERIAU VIRTI KAVĄ!

Kaip tvirtina žurnalas "Šiuolaikinė medicina", cholesterino gerokai padaugėja žmonėms, kurie paprastai verda ir filtruoja kavą.

Tačiau jei žmonės verda kavą kavos virimo aparatu, jų cholesterino kiekio pokyčių tyrinėtojai nepastebėjo. Jų manymu, šiuo būdu kenksmingos medžiagos tiesiog pašalinamos.

75. PAGERINKITE SAVO KRAUJĄ, VALGYDAMI SVOGŪNUS

IR ČESNAKUS

Klinikiniai tyrimai rodo, jog česnakuose yra medžiagų, kurios neleidžia susidaryti kraujo krešuliams. Geriausias būdas pasinaudoti teigiamu česnako poveikiu kraujui - valgyti česnako skilteles. Česnakas, pridėtas prie kitų produktų, veikia silpniau.

Gali būti, jog verta valgyti ir svogūnus, kuriems būdingos panašios, nors ir silpnesnės cheminės savybės.

76. GERKITE KIETĄ VANDENĮ

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ir Nacionalinės mokslų akademijos (JAV) duomenimis, yra ryšys tarp to, ar kietą vandenį geriate, ir pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriant kietesnį vandenį, rečiau mirštama nuo šių ligų.

Kai kurie tyrimai rodo, jog didelis kalcio kiekis kietame vandenyje gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų dažnumui. Kalcis gali mažinti cholesterino kiekį kraujuje ir didelį kraujospūdį. Be to, svarbu atminti, jog ne kietas vanduo naudingas, o minkštas - kenksmingas. Dėl nedidelio kalcio bei magnio kiekio minkšto vandens rūgštingumas padidėjęs. Jame geriau tirpsta toksiški metalai, o vandens minkštintojai padidina natrio dozę.

Jeigu jūsų namuose įrengta vandens minkštinimo sistema, šią problemą nesudėtinga išspręsti: raskite neminkštinto salto vandens vamzdį, atvestą prie šalto vandens čiaupo jūsų virtuvėje, ir gerkite iš jo tekantį vandenį. Jeigu gyvenate vietovėje, kurioje vanduo minkštas, bet rūpesčių kelia sunkieji metalai, įrenkite vandens filtrą, kuris juos pašalina, arba pirkite buteliais pardavinėjamą išvalytą geriamąjį vandenį.

SPORTUOKITE - SUSTIPRINSITE ŠIRDĮ

77. SPORTAS VIETOJ DIETOS

Vieno tyrimo duomenimis, sportas padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pavojų ne mažiau negu griežta dieta.

Stenfordo bei Vašingtono universitetų mokslininkai tyrė kūno kultūros poveikį, kai nesilaikoma dietos, ir dietos įtaką nesportuojantiems žmonėms - eksperimente dalyvavo 155 vyrai, kuriuos vargino per didelis svoris. Pastebėta, jog tiek dieta, tiek kūno kultūra vienodai padeda padidinti naudingo cholesterino ir sumažinti kenksmingų trigliceridų bei riebalų kiekį ir kūno masę. Visa tai tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Geriausias variantas vis dėlto yra dietos ir kūno kultūros derinys. Tačiau, jeigu reikia pasirinkti ką nors viena, veiksmingesni fiziniai pratimai, nes daugumai žmonių lengviau jprasti sportuoti, negu laikytis dietos.

791 SAIKINGŲ TRENIRUOČIŲ UŽTENKA

Norint sumažinti pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, visiškai nereikia būti sportininku fanatiku. Užtenka saikingo fizinio aktyvumo. 5930 vyrų bei moterų tyrimai rodo, jog tų, kurie nuolat vaikščiojo pėstute ir lipdavo laiptais, širdis buvo stipresnė negu tų, kurie daug sėdėdavo. Pasirinkus saikingą fizinį krūvį, pastebimas mažesnis viršsvoris, žemesnis kraujospūdis, mažesnis cholesterino ir trigliceridų kiekis.

79. PĖSČIOMIS NUO INFARKTO

Vis daugiau faktų byloja, jog vaikščiojimas pėsčiomis - bene geriausia priemonė, kurią galite pasiūlyti savo širdžiai.

Šiaurės Karolinos valstijos universitete atliktų 2802 moterų tyrimai parodė, kad sportuojančioms moterims tikimybė mirti nuo širdies priepuolio yra tris kartus mažesnė. Be to, taip pat sumažėja kraujospūdis. Gydytojai rekomenduoja pėstute nueiti po 3 mylias (4,8 km) 3-5 kartus per savaitę.

Jeigu ieškote dar vienos sporto šakos, kuri taip pat stiprintų širdį, galite pasirinkti plaukimą.

Fiziniai pratimai (angl. "aerobic", "aero-burning exerciscs" -

"pratimai orui sudeginti"), kaip antai bėgiojimas, plaukiojimas, vaikščiojimas - ne vienintelis būdas padėti savo širdžiai. Jai naudingi daugelis pomėgių.

Namuose juk atliekate įvairų fizinį darbą, pavyzdžiui, skaldote malkas, plaunate langus, valote grindis, tvarkote sodą, plaunate automobilį, kasate sniegą. Tam būtina skirti ne mažiau kaip 30 minučių kasdien.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad žmones, kurie rūpestingai prižiūrėjo savo sodą, gerokai rečiau ištikdavo širdies priepuoliai negu tuos, kurie niekada nesustodavo pasidžiaugti kvepiančia rože ir pan.

80. NES/TRENIRUOK f TE IKI VISIŠKO IŠSEKIMO

Jeigu esate iš tų žmonių, kurie mano, jog sportuoti reikia tol, kol nebeliks jėgų, arba bent jau tol, kol visiškai pavargsite, gali būti, kad jūsų treniruotės širdžiai mažiau naudingos, negu turėtų būti.

Jeigu sutinkate pralaimėti varžybas su pačiu savimi, bėkite neišmatuotą atstumą arba nebeskaičiuokite, kelintą kartą plaukiate. Vietoj to jums vertėtų prisiversti sportuoti tik nustatytu laiku ir treniruotę tęsti iki natūralaus nuovargio.

Patarimai tiems, kurie rūpinasi savo širdimi

81. RA SKITE ĮTAMPOS PRIEŽA STĮ

Akivaizdu, jog dėl įtampos gerokai padaugėja cholesterino, sutrinka riebalų balansas kraujuje. Taigi įtampa tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis bei netikėtais širdies priepuoliais.

KAD {TAMPA NEVIRŠYTŲ LEISTINŲ NORMŲ, PASINAUDOKITE ŠIAIS PATARIMAIS.

❖ Nemanykite, jog dinamiškas gyvenimas neišvengiamai sukelia įtampą. Harvardo medicinos mokyklos gydytojai tvirtina, kad, jeigu intensyvų gyvenimo ritmą vadinsite įtemptu, tai iš tiesų be jokių priežasčių gali sukelti įtampą. Nesirūpinkite dėl dalykų, kurie nėra labai svarbūs.

Susikoncentruokite ties tuo, kas iš tiesų svarbu, o visa kita palikite savieigai.

❖ Pakeiskite savo dienotvarke arba aplinką. Kartais. nedideli jūsų gyvenimo, darbo krūvio arba aplinkos pokyčiai gali pašalinti rimtesnes Įtampos priežastis.

❖ Nesistenkite visur pasiekti tobulumo. Šitaip tik pasmerkiate save nesėkmei, o drauge ir didesnei įtampai.

82. APSĄ UCOKITE SA VO ŠIRDĮ NUO ŠEIMYNINIŲ

NESKLANDUMŲ

Širdies priepuoliai bei insultai dažniausiai ištinka vienišus ir išsiskyrusius žmones, byloja statistika. Našliai arba išsiskyrusieji priversti ieškoti naujų draugų ir kaimynų; gyvenantys šeimoje ir nevedę žmonės šio rato artimųjų niekada nebuvo praradę. Gyvenimo stabilumo praradimas kaip tik ir daro šeimyninės padėties pokyčius įtemptus ir žalingus žmogaus sveikatai.

83. VENKITE PRIEŠIŠKUMO JAUSMO

Vienu metu daugelis gydytojų tvirtino, jog žmonėms, amžinai skubantiems, linkusiems varžytis, ambicingiems, lengvai išvedamiems iš pusiausvyros, širdies priepuolis arba mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų gresia labiau negu kantresniems ir ramesniems žmonėms.

Tačiau tyrimai parodė, jog širdies ir kraujagyslių ligomis serga lik tie, kuriems būdingas tam tikras charakterio bruožas priešiškumas.

'Žmonės, priešiški savo aplinkai - ne tik irzlūs, bet ir šiurkštūs,

priekabūs, ciniški, kerštingi, manipuliuojantys kitais - linkę sirgti

širdies ir kraujagyslių ligomis.

Jeigu priešiškumas iš tiesų pražūtingas širdžiai, ar galima laiku

atsikratyti ir išvengti širdies priepuolio? Be abejo, galima.

Daktaras Mejeris Iridmanas pateikia lokius patarimus.

Almeskile mintis apie priešiškumą - mintis apie tai, kad jis būtinas norint pirmauti, kad jūs negalite būti kitokie, kad rodyti savo meilę ir priimti ją iš kitų yra silpnumo požymis.

❖ Nesigėdykite rodyti savo meile bei susižavėjimą artimaisiais ir pasistenkite Įvertinti jų rodomą dėmesį.

❖ Sąmoningai priverskite save ieškoti abipusio supratimo ir neprisiminkite senų skriaudų, kai susitinkate su žmonėmis, kurie jums nepatinka.

DIENOS MIEGAS NAUDINGAS ŠIRDŽIAI

Atėnų universiteto medicinos mokykloje atlikti tyrimai parodė, kad graikai, kurie nusnausdavo mažiausiai 30 min. per dieną, turėdavo 30 proc. mažiau rūpesčių dėl širdies negu tie, kurie dieną visiškai nemiegodavo.

ŠIRDIES TERAPIJA

84. VARTOKITE VITAMINĄ E

Vitamino H kiekis kraujuje bei kraujagyslėse galbūt yra vienas iš veiksnių, nuo kurių priklauso aterosklerozės išsivystymo greitis. Vitaminas E saugo raudonuosius kraujo kūnelius nuo pražūtingo oksidavimosi, kuri sukelia rūkymas - vienas iš veiksnių, skatinančių širdies ir kraujagyslių ligas.

Vitaminas E mažina kraujo kūnelių sulipimo ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę.

Didelis vitamino E kiekis gali sukelti nepageidaujamą kraujo suskystėjimą žmonėms, kurie, pavyzdžiui, vartoja antikoaguliantus

arba kuriems trūksta vitamino K.

KAI KURIE JUSŲ VARTOJAMI VAISTAI

85. TIESIOG ASPIRINAS

Jeigu jūs vyras ir jums daugiau kaip 50 metų, su savo gydytoju pasitarkite, ar jums verta gerti po vieną aspirino tabletę per dieną. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad šis vaistas gali 44 proc. sumažinti širdies priepuolio pavojų.

Tyrinėtojai taip pat pastebėjo, kad aspirinas veikė tik 50 metų ir vyresnius vyrus. Nors eksperimente dalyvavo vien stipriosios lyties atstovai, mokslininkai teigia, kad moterų rezultatai, matyt, būtų analogiški.

Manoma, jog aspirinas užkerta kelią širdies priepuoliams, nes kraujo kūneliams neleidžia sudaryti krešulių ir prilipti prie arterijų sienelių.

86. AR GERAS JŪSŲ NITROGLICERINAS!

Jeigu jūsų širdis nesveika ir jums skirtas nitroglicerinas, turite būti įsitikinę, kad jį galima vartoti. Jeigu pasibaigęs tablečių galiojimo laikas arba jos buvo netinkamai laikomos, vaistai galėjo prarasti savo gydomąsias savybes.

Mokslininkai ištyrė iš 150 pacientų paimtas nitroglicerino tabletes ir nustatė, jog 25 proc. ligonių nešiojosi vaistus, kurie jau negalėjo padėti.

Kad neabejotumėte savo tablečių veiksmingumu, laikykite jas patikimoje vietoje. Nedėkite į tą pačią dėžutę kitų vaistų arba vatos. Nitroglicerinas gali išgaruoti, jį gali sugerti įvairios medžiagos.

Sandariai uždarykite dėžutę ir nelaikykite jos arti šilumos šaltinio. Naujų vaistų pirkite kas 6 mėnesius.

Kaip nustatyti, ar tabletės nepasenusios? Normalus nitroglicerinas burnoje tirpsta greitai, šiek tiek dilgčioja liežuvį. Jeigu to nepastebite, tabletes būtina pakeisti.

EMOCIJOS IR ŠIRDIS

Ar emocijos susijusios su širdies veikla? Los Andželo universitete (Kalifornijos valstija) atlikto eksperimento metu nustatyta, kad šešiems iš 10 žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, po emocionaliai jaudinančių įvykių susiaurėja vainikinės arterijos, mažiau kraujo atiteka į širdį. Mokslininkų teigimu, tai paaiškina faktą, kodėl kai kuriuos žmones širdies priepuolis ištinka patyrus stresą.

Trečias skyrių

KAIP ATSIKRATYTI NEREIKALINGŲ KILOGRAMŲ

87. VALGYKITE KUO DAUGIAU DARŽOVIŲ

Dar niekas nesustorėjo maitindamasis brokoliais - žinoma, jeigu prie jų neprideda grietinės. Todėl įpraskite kiekvieną kartą, sėsdami prie stalo, valgyti daržoves, taip pat išmokite mėgautis natūraliųjų skoniu. O jeigu daržoves valgysite su riebalais bei kitu kaloringu maistu, tik nutolsite nuo tikslo.

88. VALGYKITE PO NEDAUG IR DAŽNAI

Venkite daug maisto suvalgyti iš karto. Mažesnes porcijas paskirstykite visai dienai.

Kai dažniau valgote, bet mažiau suvalgote vienu metu, pasigamina mažiau insulino, organizme susidaro mažiau naujų riebalų ląstelių. Be to, mažiau ir dažniau valgant į kraują patenka mažiau trigliceridų (kraujo riebalų) bei insulino, todėl mažiau jų virsta riebalų ląstelėmis.

89. TO REIKIA BŪTENT JUMS

Kai mėginate suliesėti, negalvokite, kad padarysite malonią staigmeną savo vyrui, tėvams arba draugams. Sėkme džiaugsitės tik tada, kai pati norėsite tapti lieknesnė.

90. UŽSIBRĖŽKITE REALIAS UŽDUOTIS

Jeigu stengsitės iš karto labai suliesėti, visiškai gali būti, jog patirsite nesėkmę. O tada prarasite pasitikėjimą savo jėgomis.

Kalbant apie konkrečius tikslus, užsibrėžtą uždavinį galima mėginti paaiškinti šitaip: paimkite kokį nors daiktą, sveriantį maždaug tiek, kiek norite suliesėti, ir palaikykite jį rankose. Jūs

greitai pajusite, kokia našta kūnui yra šie nereikalingi kilogramai. Net 10 svarų (4,54 kg) - gana nemažas svoris.

91. VENKITE PAGUNDŲ

Vienas paprasčiausių būdų suliesėti - vengti bet kokių pagundų. Jums tereikia tik pasistengti išvengti tokių aplinkybių, kurios skatina persivalgyti. Neikite pirkti produktų išalkę, nepirkite maisto, kurio jums nevalia valgyti. Nepalikite ant virtuvės stalo gundančio maisto (arba bulvių traškučių pakelių ant šaldytuvo). Venkite progų, kai galite suvalgyti per daug, pavyzdžiui, susitikimo su bičiuliais restorane. Nutraukite bet kurį šios įvykių grandinės ryšį - ir tai padės jums kontroliuoti suvalgyto maisto kiekį.

MOTERYS LABIAU LINKUSIOS \ APKŪNUMĄ

Suomijoje buvo ištirti 17 294 žmonės. Paaiškėjo, jog iki 40 metų ir vyrai, ir moterys linkę priaugti svorio. Vėliau vyrų svoris nebesikeičia, o moterys pilnėja dar 20 metų. JAV bei Kanadoje daugiausia sveria 10 metų vyresni žmonės - 50 metų vyrai ir 64 metų moterys. Taigi vidutinio amžiaus moterų svoris dažniau negu vyrų būna per didelis.

92. LIPK NUO SOFOS, TINGINY

Jeigu esate įpratę žiūrėti televizorių, galite priaugti nereikalingų kilogramų. Ištyrus 6138 vyrus paaiškėjo, kad tarp tų, kurie prie televizoriaus sėdėdavo ilgiau kaip 3 valandas per dieną, buvo du kartus daugiau nutukusių negu tarp tų, kurie tam skirdavo mažiau kaip 1 valandą per dieną.

93. PIETŪS - TAI ĮVYKIS

Gali pasirodyti, kad vienu metu atlikti du darbus, pavyzdžiui, valgyti pietus ir žiūrėti naujienų laidą - geras būdas veiksmingai išnaudoti savo laiką. Visiškai ne! Šitoks derinys gali sukelti tai,

ką specialistai vadina "atotrūkiu nuo valgio". Nekreipdami dėmesio į tai, ką kramsnojate, pradėsite valgyti per greitai, suvalgysi-te per daug, to nė nesuvokdami.

Valgydami niekada nežiūrėkite televizoriaus. Sutelkite dėmesį ir valgykite lėtai, gardžiuodamiesi burnoje tirpstančiu kąsneliu. Maistą kramtykite po 10-20 kartų. Ir skaičiuokite. Kiekvienas gabalėlis turi suteikti malonumą.

94. PRADĖKITE NUO SALOTŲ

Europiečiui gali pasirodyti keista valgyti salotas prieš pagrindinį patiekalą, tačiau būtent jos (pagardintos nekaloringu, neriebiu padažu) numalšins jūsų apetitą anksčiau, negu ateis pagrindinio patiekalo eilė.

95. NEPRISIVALGYKITE NAKČIAI

Įpraskite didžiąją dalį kalorijų gauti pirmoje dienos pusėje, o vakare pasitenkinkite tik lengva vakariene. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie daugiausia valgo rytą, liesėja daug sėkmingiau negu tie, kurie tiek pat kalorijų gauna vakare. Per pusryčius suvalgytas maistas dieną labiau naudojamas energijos ištekliams papildyti negu vakarienė, kuri virškinama miegant.

96. PRASKIESKITE SAVO DIETĄ VANDENIU

Per dieną išgerkite po 6-8 stiklines vandens. Vanduo - gera šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Prieš valgį išgėrus vandens sumažėja apetitas, susidaro pilno skrandžio pojūtis. Visada laikykite stiklinę vandens prie savo lovos, kad numalšintumėte alkį, kuris jus pažadina naktimis.

97. PADEDA RAMINAMA MUZIKA

Prieš sėsdami prie stalo įjunkite lėtą, raminamą muziką. Galbūt tada mažiau valgysite.

Šitaip tvirtina Baltimorės sveikatos klinikos mokslininkai. Jie stebėjo žmones, kurie valgo grojant greitai ir lėtai muzikai.

Kai skambėdavo lėta klasikinė muzika, tiriamieji rečiau keldavo šaukštą prie burnos, ilgiau kramtydavo ir prarydavo maistą, prieš isidėdami į burną naują porciją. Nors jie sėdėdavo prie stalo

15 min. ilgiau, bet suvalgydavo mažiau. Taip pat akivaizdu, kad šie žmonės geriau leido laiką, nes daugiau kalbėdavosi su savo bičiuliais ir dažniau sakydavo, jog valgis suteikė malonumo.

98. SRIUBA MAŽINA APETITĄ

Tyrimai patvirtino šią teoriją: žmonės, kurie valgo daugiau sriubos, dažniausiai suvalgo mažiau maisto ir suvartoja mažiau kalorijų.

99. RYTDIENOS PIETUS PLANUOKITE ŠIANDIEN

Ką valgysite per kitus pietus, vakarienę ir 1.1., planuokite tik tada, kai esate pasisotinę, ir jums nereikės taip daug galvoti. Dar geriau pasiruošti valgiaraštį visai savaitei.

100. INDAI PADEDA LAIKYTIS DIETOS

Valgykite iš pilkų, žalių arba rudų lėkščių. Tyrimai rodo, kad tai padės jums mažiau valgyti. Mėlyna ir žalia spalva akis erzina mažiau negu geltona arba oranžinė.

Dar du patarimai, kaip serviruoti stalą.

❖ Valgi dėkite į mažas lėkštutes. Tada atrodys, kad jo yra daugiau.

❖ Valgykite iš atskiros savo lėkštutės, sėdėkite savo Įprastoje vietoje. Naudokitės japoniškojo serviravimo meno taisykle: kiekvienas patiekalas, kad ir koks kuklus jis būtų, turi patraukliai atrodyti. Chroniškiems rajūnams tai padės įvertinti kiekvieną maisto gabalėlį, užuot prarijus jį nė nesusimąstant.

101. NEDIDELĖ APGAULĖ TIK Į NAUDĄ

Norite - tikėkite, norite - ne, tačiau nedidelė apgaulė gali padėti laikytis dietos. Gaudami per mažai kalorijų ir susilaikydami nuo mėgstamo valgio, galite siaubingai jaustis ir neištverti, nutarti nebesilaikyti dietos ir vėl prisikimšti pilvą. Todėl jeigu labai norite ledų, valgykite jų, bet nedaug. Ir susitaikykite su tuo, kad suliesėsite ne taip greitai. Guoskite save mintimi, kad, jeigu Iiesėjate lėtai, mažesnė tikimybė vėl papilnėti.

NEPASTOVI NUOTAIKA SKATINA PERSIVALGYMĄ

Kentukio valstijos universiteto psichologai pastebėjo, kad mėgstantiems skaniai pavalgyti žmonėms dažniau negu tiems, kurie saikingai valgo, būdinga staigi nuotaikų kaita - nerimo, depresijos arba priešiškumo priepuoliai. Šitai patvirtina daugeliui rajūnų seniai žinomą tiesą: dėl prastos nuotaikos lengva greitai persivalgyti, tai net tampa įprastu dalyku.

102. VALGYKITE LIESESMES SRIUBAS IR MĖSĄ

Kai sriubai verdate liesą jautieną, prieš dedamos kitus produktus nugraibykite riebalus. Išvirtą sriubą, kepsnį, troškintą mėsą atšaldykite ir nuimkite paviršiuje susidariusį riebalų sluoksnį.

103. GERIAUSIAS MAISTO GAMINIMO BŪDAS- VIRIMAS

Iš visų maisto gaminimo būdų virimas yra geriausias, siekiant sumažinti riebalų kiekį. Virdami žuvį arba paukštieną vandenyje arba sultinyje ant lėtos ugnies, pagaminsite patiekalą, kuriame bus

minimalus kiekis riebalų, bet jis nebus per sausas.

VIENATVĖJE NAUDINGA VALGYTI

Jūs nemėgstate sėsti prie stalo vienas? Tada perskaitykite šias eilutes. Džordžijos valstijos universitete atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad draugijoje žmonės suvalgo 44 proc. daugiau negu vienatvėje, nesvarbu, prieš kiek laiko buvo valgyta. Tačiau vis dėlto po pietų su draugais tiriamieji jautėsi 30 proc. mažiau patenkinti negu po valgio vienatvėje.

DEGINAME RIEBALUS

104. BŪTINI FIZINIAI PRATIMAI

Yra mažiausiai trys priežastys, kodėl laikantis dietos būtina atlikti fizinius pratimus.

❖ Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, kuri laikantis dietos sulėtėja, padeda sudeginti riebalus bei kalorijas.

❖ Fiziniai pratimai neleidžia susilpnėti širdies raumeniui, kuris reaguoja į dietą. Kai didėja jūsų svoris, daugėja raumenų ir riebalų. Širdis taip pat plečiasi, kad pajėgtų atlaikyti didesnį krūvį. O kai liesėjate, širdžiai tenkantis krūvis mažėja, nes jai reikia pumpuoti kraują per mažesnę masę. Mankšta didina šį krūvį ir neleidžia susilpnėti širdies raumeniui:

❖ Sportas padeda sudeginti kalorijas.

105. MYLIOS PRIEŠ KIL OGR AMUS

Kuo daugiau sveriate, turbūt tuo sunkiau bus sportuoti, bet vis dėlto tai būtina. Be abejo, galima patarti eiti pasivaikščioti. Tai nėra didelis krūvis raiščiams, o kalorijos eikvojamos. Jei nueisite 1 mylią, sunaudosite maždaug 100 kalorijų.

Pradėkite pamažu ir vaikščiokite normaliu tempu. Batus sutepkite vazelinu arba pabarstykite talku, kad netrintų. Jeigu sveriate labai daug, apsiaukite sportiniais bateliais.

Pėsčiomis vaikščiokite tol, kol pajausite nuovargį, net jei iš pradžių tai būtų ir visai nedaug. Pagal kvėpavimą suprasite, kada reikia baigti. Jeigu neištveriate ilgesnio kaip 5 min. trunkančio pasivaikščiojimo, tegul taip ir bus. Kai įprasite, pridėkite dar 5 min. Svarbiausia - vaikščioti pėsčiomis kiekvieną dieną, kad ir po nedaug. Ilgainiui pamatysite rezultatus.

106. VAIKŠČIOKITE VANDENYJE

Vaikščiojimas vandenyje - tai puikus pratimas tiems, kurių figūra sudribusi, svoris per didelis arba kurie anksčiau nėra sportavę. Nebūtina mokėti plaukti. Kaip ir pasivaikščiojimams pėstute, šiuo atveju nereikia jokių specialių priemonių - net batų! Taip pat nereikės sušlapti plaukų. Tereikia tik vaikščioti baseine, kad vanduo

būtų apsėmęs klubus arba krūtinę, po 20 min. ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Atliekant šį pratimą, sudega 460 kalorijų per valandą - be jokių didesnių pastangų ir pavojaus susižeisti.

107. TIKSLAS - 300 KALORIJŲ

Norint sėkmingai suliesėti, būtina surasti tokią pratimų programą, kad kiekvieno užsiėmimo metu sudegtų ne mažiau kaip 300 kalorijų.

Be vaikščiojimo pėstute, galima pasirinkti važiavimą dviračiu, plaukiojimą arba kokius nors kitus fizinius pratimus. Štai populiariausios fizinio aktyvumo formos bei jų energetinis veiksmingumas per 1 vai., apskaičiuotas 132 svarus (60 kg) sveriančiam žmogui, atliekančiam vidutinio intensyvumo pratimus. Tie, kurie sveria mažiau, sunaudos keliomis kalorijomis mažiau; tie, kurie sveria daugiau, neteks atitinkamai daugiau kalorijų.

Tinklinis: 310

Sodo darbai: 345

Važiavimas dviračiu: 370

Plaukimas: 375

Aerobika: 395

Meninė gimnastika: 395

Bėgimas: 585.

108. TRENIRUOKITĖS NEVALGĘ

Jeigu norite suliesėti, prieš treniruotes nevalgykite. Kanzaso valstijos universitete surengtame tyrime dalyvavo dvi grupės moterų. Paaiškėjo, kad, nors abi grupės išeikvojo maždaug vienodai kalorijų, bet sudegintų riebalų kiekis gerokai skyrėsi. Pavyzdžiui, sportuojant, kai po valgio praėję 90 min., sudegdavo 69 kalorijos riebalų. O tam pačiam krūviui įveikti nieko nevalgiusios moterys sunaudodavo 94 kalorijas riebalų.

Mokslininkai padarė išvadą, kad pavalgius prieš treniruotę organizmas sunaudoja daugiau energijos angliavandenių sąskaita ir sudegina mažiau riebalų. Taigi, jeigu nusprendėte suliesėti, atidėkite valgymą po treniruotės.

NESUSTOKITE PUSIAUKELĖJE

109. VEIDRODIS - JŪSŲ TEISĖJAS

Nebūtina turėti kokį nors prietaisą, kad galėtumėte išmatuoti savo pastangų suliesėti rezultatus. Tegul veidrodis ir drabužiai bus jums konsultantai.

110. BE REIKALO NEPASIDUOKITE PANIKAI

Jeigu pastebėjote, kad jūsų svoris nemažėja, nepulkite į paniką. Tiesiog jūsų organizmas persitvarko. Gerkite daugiau vandens, darykite fizinius pratimus arba sumažinkite kalorijų dienos normą (tačiau ne mažiau kaip 1000 kalorijų per dieną), ir pasieksite norimą rezultatą.

111. ATSIŽVELKITE Į SAVO INDIVIDUALIUS YPATUMUS

Kokį būdą laikytis dietos pasirinksite, daugiausia priklauso nuo jūsų individualių ypatumų. Žmones, kurie mano esą "emocionalūs", "jausmingi", geriausių rezultatų pasiekia kartu su kitais, pavyzdžiui, norinčių suliesėti grupėse. Žmonėms, linkusiems logiškai mąstyti, geriausia dietos laikytis vieniems.

Jeigu sunku laikytis dietos, galbūt taip yra ne dėl kalorijų, o dėl socialinės aplinkos. Komunikabilioms asmenybėms reikia būti grupėje, o atkaklesniems žmonėms labiau patinka veikti savarankiškai.

112. UŽ S!B REIKI TE PA TRA UKLŲ TIKSLĄ

Nusipirkite naują drabužį tokio dydžio, iki kurio norėtumėte suliesėti per kelias savaites, ir kiekvieną rytą rengdamiesi į jį žiūrėkite, o kartą per savaitę pasimatuokite. Iš tikrųjų drabužiai gali būti patikimesnis jūsų rezultatų rodiklis negu svarstyklės. Įmanoma suliesėti dviem dydžiais, tačiau nenumesti nė pusės kilogramo. Jeigu viską vertinsite tik pagal svarstyklių parodymus, galite nepelnytai nusivilti savimi.

113. PASIKABINKITE SAVO IDEALĄ ANT ŠALDYTUVO

Užmirškite demoralizuojanti pokštą - jūsų nuotrauką, priklijuotą prie šaldytuvo. Tai tik slėgs jus. Geriau pakabinkite nuotrauką, kurioje

jus nufotografuota liekna, arba fotografiją žmogaus, kurio figūra žavitės, - kad matytumėte idealą, kurio siekiate.

14. DRABUŽIAI PADEDA SULIESĖTI

Kai stengiatės suliesėti, renkitės taip, kad išryškintumėte savo rezultatus. Šitai padės tęsti pradėtą sumanymą. Puoškitės taip, kad būtų malonu, rinkitės jums naudingas spalvas. Drabužiai, kuriais vilkėdama atrodote dar stambesnė, negu esate iš tikrųjų, įstums jus Į neviltį. Taip pat neužmirškite, kad apdaras Įvairiais būdais gali paslėpti jūsų figūros trūkumus. Ar kada nors girdėjote apie dietą trumpakojėms moterims? O plačiapetėms? Žinoma, ne. Pateikiame kelis patarimus dailiosios lyties atstovėms, kurių kūno linijos nėra visiškai idealios.

❖ Jeigu jūsų klubai platūs, segėkite minkštus klostytus arba tiesius sijonus su mažu skeltuku. Švarkelis su petukais ir plačiais atvartais padės subalansuoti viršutinę ir apatinę kūno dali. Venkite sijonų su dvikraštemis klostėmis arba kelnių su uždedamomis kišenėmis ties klubais.

❖ Trumpakojės turėtų rinktis sijonus su ažūrine juostele žemiau kelių. Tinkamai priderinus pagal spalvą kojines ir batus, turi susidaryti viena ištisinė linija nuo pirštų galiukų iki klubų. Jeigu avite batus aukštais auliukais, sijonas turi dengti jų viršų. Taip pat rinkitės sukneles paryškintu juosmeniu arba išvien kirptas sukneles su ištisinėmis siūlėmis nuo kaklo iki pat apačios. Mūvėkite i apačią siaurėjančias kelnes, be atvartų. Atsisakykite sijonų aukščiau kelių, plačių kelnių ir batų, kurie baigiasi ties blauzdos viduriu arba aukščiau kulkšnių.

❖ Norėdamos paslėpti pilvą, rinkitės tiesaus silueto kelnes iš tokių audinių kaip poplinas, gabardinas arba vilnonė flanelė. Venkite trikotažo su sintetiniu pluoštu, elastinių diržų. Taip pat nevertėtų nešioti suknelių su diržu arba liemenuotų drabužių.

❖ Jeigu jūsų didelė krūtinė arba platūs pečiai, renkitės drabužiais siauromis rankovėmis, bliuzonais mažomis apykaklėmis, stačiu kaklu, siaurais atvartais ir atlyginkite juos ant tiesiai krentančios (neapgulančios) medžiagos. Venkite plačių apykaklių, išpūstų arba gofruotų rankovių, klosčių, petukų, plačių diržų,

pabrėžto juosmens. Drabužiai neturi aptempti krūtinės arba menčių. Bet kuriuo atveju segėkite gerą liemenėlę.

115. NEATIDĖLIOKITE GYVENIMO VĖLESNIAM LAIKUI

Pirkite naujas sukneles, pakeiskite savo gyvenimo būdą, jau dabar pradėkite aerobikos pratimus.

116. AMŽIUS NETURI JUMS TRUKDYTI

"Jūs visada galite padėti savo organizmui ir pataisyti savo sveikatą", - įsitikinęs Džekas La Lanas, kuris 50 metų buvo laikomas "amerikietiškuoju sveikatos karaliumi".

Žinoma, su amžiumi jūsų organizmas mėgins sukaupti riebalų, tačiau neprivalote su tuo sutikti. Jeigu nieko nedarysite ir nesipriešinsite amžiaus poveikiui jūsų medžiagų apykaitai, galima garantuoti, kad visą likusį gyvenimą jūsų svoris pamažu didės. Tačiau nėra priežasčių, kodėl sulaukę 60 metų negalėtumėte sverti tiek, kiek svėrėte, kai jums buvo 20 melų.

117. RASKITE KITŲ GYVENIMO DŽIAUGSMŲ

Jeigu valgis jums - tai apdovanojimas, pasirinkite kitą prizų sistemą. Nusipirkite gėlių, gražų kavos puodelį arba naują suknelę.

118. SVERKITĖS KARTĄ PER SAVAITĘ

Sverkitės kartą per savaitę tuo pačiu metu. Svoris nuolat keičiasi, ir vakare galbūt sversite daugiau negu rylą. Jeigu visą dieni) griežtai laikėtės dietos, tai gali jus ypač nuliūdinti.

119. BIJOKITE PANA JŲ, DOVANAS NEŠANČIŲ

Artimiesiems, draugams bei kolegoms praneškite apie savo norą suliesėti. Paprašykite suprasti jus, jeigu atsisakysite jų siūlomų pyragų arba nepriimsite kvietimo kartu papietauti.

PROTINGOS MINTYS

120. NEPAMESKITE GALVOS

Daugelis žmonių pasiryžę išvis nieko nevalgyti, kad tik greičiau suliesėtų. Nesielkite šitaip!

❖ Badaujant iš pradžių greitai nukrenta svoris dėl to, kad netenkama daug vandens ir raumenų masės, - Įspėja daktaras Hartas Fišeris, vienas knygos "Kaip sumažinti jūsų riebalų termosą" autorių. - Tačiau sulėtėja medžiagų apykaita, organizmas, stengdamasis žūtbūt išgelbėti jums gyvybę, stabdo svorio mažėjimą." Todėl nepakankamai valgant galiausiai padėtis stabilizuojasi - jūs neliesėjale, nors ir nevalgote.

121. BŪKITE PROTINGI

Jeigu atsisakysite maisto arba apribosite savo mitybą keliais produktais (pavyzdžiui, pasirinksite vien vaisių arba ryžių dietą), jūsų organizmas negaus svarbių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Be to, dėl tokios griežtos dietos gali padidėti širdžiai, inkstams ir kepenims tenkantis krūvis. Kaip rašoma medicinos literatūroje, staigiai numetus svorį, - o to jūs ir siekiate tokia griežta dieta, - gali atsirasti tulžies akmenų.

"Gerai, kad bado dietai reikia ištvermės, - tvirtina daktaras Brajanas vStemfordas, Luisvilio universiteto medicinos mokyklos sveikatos apsaugos centro direktorius, - nes, kuo ilgiau laikotės tokios dietos, tuo daugiau žalos ji gali padaryti. Tai labiausiai tinka dietoms, kuriose yra mažiau kaip 1000 kalorijų per dieną."

DIETA BRANGIAI KAINUOJA

Kai kuriais duomenimis, vienu metu dietos laikosi 65 mln. amerikiečių. Beje, rinką tiriančių firmų rezultatai rodo, kad jie išleidžia labai daug pinigų -29 mlrd. dolerių per metus - savo svoriui kontroliuoti; Tikimasi, kad 1995 m. ši suma padidės iki 51).7 mlrd. dolerių.

122. UŽBURTAS RATAS:

LIESĖJAME, STAMBĖJAME_g LIESĖJAME...

Kaskart suliesėti 10-12 kg - varginantis užsiėmimas. Kai kada vėl susidarantys riebalai susikaupia ant klubų arba ant kojų, tad vėl atgavę ankstesnį svorį, atrodote dar storesnį, negu buvote anksčiau.

Tačiau ši švytuoklė veikia ne tik išvaizdą. Ji gali būti pavojinga jūsų sveikatai. Dėl svorio svyravimų galiausiai prasideda "dietinė hipertonija" - nuolatinis aukštas kraujospūdis, kurį sukelia norepinefrinas - hormonas, kuris siaurina kraujagysles ir didina jose spaudimą. Dažniausiai badaujant antinksčiuose išsiskiria mažiau norepinėfrino. Iš pradžių kraujospūdis krenta. Bet, kaip parodė su gyvūnais atlikti tyrimai, po kelių svorio pasikeitimo ciklų ląstelės, gaminančios norepinefriną, tampa atsparesnės šiam poveikiui, ir išlieka aukštas kraujospūdis.

Ilgalaikis svorio svyravimas gali būti priežastis, kodėl apkūnūs žmonės hipertonija serga du kartus dažniau negu normalaus svorio žmonės. Dėl cikliškų svorio svyravimų tokiems pacientams labiausiai gresia širdies nepakankamumas.

Štai dar graudesnė statistika. Vakarų Los Andželo medicinos centre atlikti chroniškai liesėjančių ir stambėjančių pacientų tyrimai parodė, kad 80 proc. jų sirgo diabetu, o 25 proc. mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai 13 kartų daugiau negu pirmalaikių mirčių tarp tų, kurie turėjo per didelį svorį, tačiau nemėgino suliesėti!

Dabar geros naujienos. Jeigu jums pavyks nuolat išlaikyti pasiektą svorį, dėl jo svyravimų padidėjęs kraujospūdis pamažu stabilizuosis, kaip ir insulino kiekis.

Kuo dažniau atsikratote riebalų, o po to vėl sukaupiate juos ant pilvo, tuo didesnė tikimybė susirgti diabetu bei suaktyvinti veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas.

12J. ATMINKITE TAI

Stebuklingų dietų nebūna. Jeigu norite suliesėti, teks gerai apgalvoti programą, ką daryti, kad nepakenktumėte savo sveikatai. Pagal gerą programą: ❖ būtina pasirinkti fizinius pratimus;

❖ dienos kalorijų norma turi būti ne mažiau kaip 1200 (jeigu jums nereikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra);

❖ svarbu sumažinti kūno svorį ne daugiau kaip 1-2 svarais (450-900 g) per savaitę;

❖ reikia valgyti įvairius produktus, kuriuose yra visi būtini elementai;

patartina skatinti tokius mitybos bei elgesio pokyčius, kurių galėtumėte laikytis visą gyvenimą.

724. KANTRYBĖS, TIKTAI KANTRYBĖS

Jeigu ketinate suliesėti, turėkite kantrybės. "Norint atsikratyti riebalų, reikia šiek tiek laiko, - teigia daktaras Stemfordas. - Jei gu greitai liesėjate, netenkate ne riebalų. Visa, kas viršija 1-2 svarus (450-900 g) per savaitę - tai daugiausia vanduo, angliavandeniai ir raumenų audinys."

125. NESITIKĖKITE GREITOS SĖKMĖS

Šalta kalakutiena gali būti geras maistas, tačiau neverta pradėti laikytis dietos per vieną dieną. Maitinkitės kaip visuomet ir pa mažu keiskite savo racioną. Kiek turi trukti šis perėjimas? Oregono valstijos medicinos universiteto asistentė, dietologė Sonia Konor pataria skirti tiek laiko, kiek reikės. Pakeisti savo ir visos šeimos dietą jai prireikė penkerių metų. "Mes vis dar šį bei tą keičiame. Tai nepaliaujamas procesas."

Ketvirtas skyrius

VEŽIO

PROFILAKTIKOS PLANAS

Ar tarp jūsų artimųjų ir pažįstamų yra žmonių, sergančių vėžiu? "Turbūt yra. (Ši liga aplanko tris iš kas ketvirtos amerikiečių šeimos ir kasmet nusineša 500 tūkst. gyvybių.)

JAV dauguma žmonių miršta nuo plaučių, krūties, storosios žarnos bei prostatos vėžio. Per pastaruosius 30 metų mirčių nuo krūties vėžio skaičius nepasikeitė, tačiau mirtingumas nuo prostatos vėžio padidėjo 9 proc., storosios žarnos vėžio - 22 proc. tarp vyrų, o nuo plaučių vėžio - net 161 proc. tarp vyrų ir nepaprastai daug - 396 proc. - tarp moterų.

Taigi vėžys tapo antrąja pagal dažnumą mirties priežastimi JAV. O kas sukelia šį epideminį ar genetišką nukrypimą?

Dažniausiai tai priežastys, kurias patys sudarome. Antai iš dėžutės pasiimame trijų colių ilgio popierinį cilindrą, vieną jo galą dedame į burną, o kitą uždegame žiebtuvėliu - nors puikiai žinome, kad 83 proc. plaučių vėžio atvejų prasideda dėl rūkymo. Arba atvažiuojame prie užkandinės, užsisakome kiaulienos, kuo daugiau keptų bulvių, suprasdami, jog papildomi 1000 g riebalų, suvalgytų per mėnesį, 40 proc. padidina tikimybę mirti nuo krūties vėžio. Arba iš ryto valgome gatavus pusryčius, kuriuos nusipirkome sužavėti reklamos, nepaisydami to, kad dieta, kurioje yra nedaug ląstelienos, tiesiogiai susijusi su storosios žarnos vėžiu.

TOKIŲ SUSIRGIMŲ GALIMA IŠVENGTI

Mokslininkai įsitikinę, kad 35 proc. visų mirčių nuo vėžio - neteisingos mitybos, 30 proc. rūkymo, 2 proc. - užterštos aplinkos ir 1 proc. maisto priedų poveikio padarinys.

Sudėjus šiuos skaičius pasirodo, kad daugiau kaip 68 proc. vėžinių ligų prasideda dėl mūsų pačių arba aplinkinių žmonių kaltės. Vadinasi, visų šių mirčių galima išvengti.

Kokių konkrečiai? Nuo šlapimo pūslės, gerklų, krūties, skrandžio, odos, plaučių, gimdos, kepenų, virškinimo trakto, burnos ertmės bei storosios žarnos vėžio, jeigu atidžiai rinksimės, ką valgyti, gerti ir kuo kvėpuoti. Siūlome perskaityti patarimus, kaip tai padaryti.

. - -

MAISTAS, APSAUGANTIS NUO VĖŽIO

126. VALGYKITE A VIZŲ KRUOPA S IR KITUS LĄSTELIENOS ŠALTINIUS

Kelis dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatai aiškiai parodė, kad žmones, valgantys maistą, kuriame gausu ląstelienos, rečiau suserga vėžinėmis ligomis, ypač storosios žarnos vėžiu.

Kodėl? "Ląsteliena atskiedžia žarnyno turinį ir sumažina kancerogeninių medžiagų buvimo žarnyne laiką", - tvirtina Amerikos onkologų draugija.

Tačiau dauguma žmonių nesuvalgo reikiamo kiekio ląstelienos.

Kad padidintumėte ląstelienos kiekį savo racione, valgykite tokius produktus kaip rupiai maltų miltų duoną, ryžių, kviečių bei avižų koše, orinius kukurūzus, razinas, persikus, abrikosus, obuolius su žievėmis, apelsinus, braškes, vyšnias, bulves, špinatus, žirnius, pomidorus, pupeles, morkas ir brokolius.

127. VALGYKITE MAŽIAU RIEBALŲ

"Daugybė tyrimų rodo, jog valgant labai riebų maistą padidėja tikimybė susirgti krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiu", - teigia Amerikos onkologų draugija.

Todėl sumažinkite per parą suvartojamų riebalų kiekį, pirmiausia paskelbkite karą sotiesiems riebalams, t.y. tiems, kurie lieka kieti kambario temperatūroje. Dauguma gydytojų neabejoja, jog riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. visų jūsų gaunamų kalorijų.

Pradėkite nuo liesos mėsos, paukštienos be odelės ir liesų pieno produktų. Žuvį, mėsą bei paukštieną patariama virti arba kepti, bet ne kepinti.

128. TEGYVUOJA VITAMINAS A!

Viso pasaulio tyrinėtojai šlovina vitaminą A

❖ Kanadoje ir Indijoje pacientams, kurie gaudavo vitamino A, užsitraukė daugiau kaip pusė burnos ertmės opų, kurios dažniausiai virsta vėžiniais augliais.

❖ Velso universiteto medicinos koledže dėl vitamino A darinio priešvėžiniai ir vėžiniai odos augliai sumažėjo penkiolikai pacientų.

❖ Kinijoje 26 iš 27 moterų priešvėžinius gimdos kaklelio pokyčius išsigydė vaginaliniais tamponais, kuriuose buvo kito vitamino A darinio.

❖ Kolorado valstijos universiteto Medicinos mokslų centro mokslininkai pastebėjo, kad retinolio rūgštis, sintetinė vitamino A forma, sulėtino vėžio ląstelių augimą laboratorinėje .

Tai tik keli pavyzdžiai iš daugelio tyrimų, kurie byloja apie teigiamą vitamino A poveikį. Tačiau būtina įspėti, jog didelės vitamino A dozės gali būti toksiškos, todėl nepatartina vartoti jį kaip vitaminų priedą. Geriau valgykite daugiau maisto, turtingo vitamino A.

Tai pirmiausia tamsiai žalios arba ryškiai geltonos daržovės - Špinatai, pomidorai, morkos, bei vaisiai, pavyzdžiui, abrikosai ir persikai.

129. VIENA MORKA PER DIENĄ

Beta karotinas - tai natūralūs vaisiuose bei daržovėse esantys dažai, kurie žmogaus organizme virsta vitaminu A. Kaip ir vitaminas A, beta karotinas naudingas plaučių vėžio profilaktikai.

Kiek karotino reikia suvartoti, kad sumažėtų tikimybė susirgti vėžiu? Ne taip jau ir daug. Kaip nustatė mokslininkai, maždaug tiek, kiek jo yra vienoje morkoje.

130. RŪKALIAMS BŪTINI VITAMINAI B

Kadangi tyrimai rodo, jog vitamino B_l2 ir folinės rūgšties rūkalių organizme yra mažiau negu nerūkančių, mokslininkai spėja, kad tabako dūmai gali šalinti šiuos svarbius B grupės vitaminus iš plaučių ląstelių.

Vitamino B₁₂ randama liesoje mėsoje ir kai kuriuose jūros produktuose, pavyzdžiui, lašišose ir austrėse. Geri folinės rūgšties šaltiniai - pupelės, sojų pupos, žirniai, špinatai, alaus raugas, brokoliai ir saldžios bulvės.

KAI KURIEMS ŽMONĖMS RŪKYMAS YRA, DVIGUBAI KENKSMINGAS

Jeigu jūs - moteris ir kas nors iš jūsų tėvų ar protėvių sirgo plaučių vėžiu, jums nevalia net galvoti apie cigaretę. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad . paveldimas polinkis susirgti plaučių vėžiu rūkančioms moterims beveik padvigubina realaus jo pavojaus tikimybę.

131. NEPIKTNAUDŽIAUKITE KIAULIENA...

Nitratai tradiciškai naudojami mėsai konservuoti, nes sunaikina botulizmo bacilas. Tačiau, saugodami nuo apsinuodijimo, nitratai sukelia pavojų susirgti vėžiu.

Amerikos onkologų draugijos duomenimis, šalyse, kur maiste ir vandenyje yra daug nitratų, plačiai paplitęs skrandžio bei stemplės vėžys.

Be to, chemikai tvirtina, jog nitratai gali skatinti nitrozaminų susidarymą tiek maiste, tiek ir žmonių virškinimo trakte. Kaip nustatyta tyrimų su gyvūnais metu, nitrozaminams būdingos kancerogeninės savybės.

Nitratų yra daugelyje mėsos produktų, kaip antai dešrelėse, kiaulienoje, kumpyje. Geriau nepiktnaudžiaukite šiais produktais arba visai jų atsisakykite.

138. ...ARBA GAMINKITE JĄ MIKROBANGŲ KROSNELĖJE

Tyrinėtojai nustatė, kad mikrobangų krosnelėje paruoštoje kiaulienoje yra mažiau kancerogeninių nitrozaminų negu keptuvėje keptoje mėsoje.

Tačiau mikrobangų krosnelėje ruošta kiauliena netampa liesesnė, net jeigu naudojamos popierinės servetėlės, todėl, jeigu norite

atsikratyti ne tik nitrozammais, bet ir riebalais, vietoj kiaulienos rinkitės liesus produktus.

133. VALGYKITE KIAULIENĄ SU APELSINŲ SULTIMIS

Žmonėms, kurie kasdien valgo šviežių vaisių, turtingų vitamino C, mažesnė tikimybė susirgti skrandžio, stemplės, burnos gleivinės, gerklų bei gimdos kaklelio vėžiu. Taip pat turima duomenų, kad šis vitaminas gali sumažinti storosios žarnos ir plaučių vėžio pavojų.

Matyt, vitaminas C virškinimo organų vėžio profilaktikai naudingas dėl to, kad suvalgius maisto, kuriame yra nitratų, jis neleidžia skrandyje susidaryti kancerogeniniams nitrozaminams.

Šiuos tyrimus atliekantys mokslininkai pataria antikancerogeniniam poveikiui pasiekti valgyti kuo daugiau citrusinių vaisių, o ne gerti vitamino C tabletes. Paaiškėjo, kad tos tautos ir žmonių grupės, tarp kurių rečiausiai pasitaiko minėtos vėžio rūšys, vitaminą C daugiausia gauna iŠ šių produktų. Neatmetama ir galimybė, kad loki atsparumą vėžiui sukelia ne vitaminas C, o kažkokia kita medžiaga, esanti citrusiniuose vaisiuose.

134. KALCIS PADEDA SUSTABDYTI STOROSIOS ŽARNOS VĖŽĮ

Jutos valstijos universiteto medicinos mokyklos mokslininkai, išanalizavę 231 storosios žarnos vėžiu sergančio ir 391 sveiko žmo¹gaus mitybą, pastebėjo, kad pastarųjų maiste buvo daugiau kalcio.

Matyt, Šį rezultatą galima paaiškinti tuo, jog kalcis lėtina storosios žarnos vėžio vystymąsi, sujungdamas riebalus ir tulžyje

esančias rūgštis, dėl kurių žarnyne atsiranda vėžiniai navikai.

135. MAČIAU ATVERKITE BURNĄ VITAMINUI E

Vitaminas E veiksmingas prieš burnos ertmės vėžį. Be to, jame yra elementų, kurie gali užkirsti kelią ir kitoms vėžio rūšims.

Šitai patvirtina suomių mokslininkų gauti rezultatai. Per 10 metų jie ištyrė 21 tūkst. žmonių ir nustatė, kad asmenims, vartojusiems gana daug vitamino E, tikimybė susirgti vėžiu buvo 36 proc. mažesnė negu žmonėms, kurie gavo šio vitamino mažiausiai.

Mokslininkų spėjimu, vitaminas E pasižymi antioksidaciniu

poveikiu, o sulėtėjus oksidavimosi procesams ląstelėse gali sumažėti auglių atsiradimo pavojus.

Vitaminas E taip pat padidina chemoterapijoje vartojamų vaistų veiksmingumą.

Vitamino E gausu kviečių daigų aliejuje, saulėgrąžų aliejuje ir sėklose, migdoluose, žemės riešutuose, omaruose bei lašišinėse žuvyse.

136. ATSARGIAU SU GELEŽIMI

Vašingtono nacionalinio vėžio instituto specialistai nustatė, kad žmonėms, turintiems daug geležies, didesnė tikimybė susirgti vėžiu.

Geriau papildomai nevartoti geležies, jeigu jums jos nereikia. Jeigu manote, jog būtina "apsidrausti", rinkitės mullivitaminų ir mikroelementų kompleksą, kuriame yra visa geležies dienos norma - 18 miligramų.

Tačiau dauguma žmonių pakankamą geležies kieki gali gauti su maistu, kuriame gausu šio elemento. Geras geležies šaltinis -liesa jautiena, tamsi paukštiena, žuvis, džiovintos pupos, kruopos, džiovinti vaisiai ir lapines daržovės.

Paskutinis patarimas: tuo pačiu metu valgykite daugiau produktų, kuriuose gausu vitamino C. Jis pagerina geležies Įsisavinimą.

137. SELENAS TEIKIA TAM TIKRŲ VILČIŲ

Išankstiniai tyrimai rodo, jog trūkstant seleno gali padidėti susirgimo vėžiu tikimybė.

Sitai visiškai nereiškia, jog būtina nedelsiant skubėti pirkti seleno priedų. Kadangi selenu galima apsinuodyti, Amerikos onkologų draugija tvirtina, kad vartoti seleną kaip maisto priedą be medikų kontrolės nepatartina. ■

Reikiamą seleno kieki gausite valgydami jūros produktus (ypač tuną), pupeles, kepenėles, kruopas, riešutus ir ryžius.

138. SILPNĄSIAS VIETAS UŽDENKITE KOPŪSTO LAPU

Mokslininkus seniai domino, ar kryžmažiedžiuose augaluose (tokiuose kaip kopūstai, briuseliniai kopūstai ir brokoliui) nėra medžiagos, apsaugančios nuo vėžio.

Tyrimai parodė, kad kryžmažiedžių šeimos daržoves galima įtraukti į dietą vėžio profilaktikai.

139. KUO DAUGIAU SVOGŪNŲ

Kaip tvirtina mokslininkai, pastebėtas ryšys tarp susirgimų vėžiu sumažėjimo ir suvalgomų svogūninių šeimos daržovių - svogūnų bei česnakų.

Nemažai šių daržovių suvartojantiems žmonėms pavojus susirgti skrandžio vėžiu sudaro tik 40 proc., palyginti su tais, kurie retai jų valgo.

140. VALGYKITE BRAŠKES

Mokslininkai išaiškino, kad braškėse yra rūgšties, kuri naikina kancerogenines medžiagas. Oleino rūgštis ardo angliavandenilius - grupę medžiagų, esančių tabako dūmuose ir sukeliančių vėžį.

Oleino rūgšties yra ir vynuogėse.

141. ŽUVIES PATIEKALAI SAUGO NUO VĖŽIO

Mokslininkai, tyrę 32 šalių gyventojų maistą, nustatė, kad tie, kurie mėgsta žuvį, rečiau tampa vėžio aukomis.

Šalyse, kuriose paplitęs krūties vėžys, žuvies suvalgoma nedaug.

Mokslininkai spėja, jog ryšys tarp žuvies ir vėžio gali priklausyti nuo to, kad žuvyje yra daug riebiųjų rūgščių. Kaip patvirtino laboratoriniai tyrimai, šios rūgštys slopina vėžinių ląstelių augimą.

142. ARBATA JUMST

Tokijo nacionalinio vėžio tyrimo centro mokslininkai įsitikinę, kad žalia arbata (taip vadinama dėl to, jog ruošiama iš žalių lapelių ir neturi fermentų) gali sustabdyti vėžinių auglių vystymąsi.

Tuose Japonijos rajonuose, kur įprasta gerti žalią arbatą, labai mažai žmonių miršta nuo vėžio.

143. MOKYKITĖS KEPTI ANT ANGLIŲ

O! Čirškiančios mėsos kvapas gali pažadinti plėšrūną net pačiame ramiausiame žmoguje. Deja, tiek dūmai, tiek kepinimas skatina kancerogeninių medžiagų susidarymą, ir jos gali patekti į jūsų

maistą. Pateikiame kelis patarimus, kaip elgtis, kad vakarėlis su kepta mėsa nepakenktų.

❖ Rinkitės neriebią mėsą.

❖ Kepsnį suvyniokite į foliją, kad mėsą uždengtumėte nuo dūmų bei ugnies. Folijoje padarykite angas riebalams ištekėti. Daržoves ir žuvį irgi suvyniokite į foliją, kad išsaugotumėte jų skonį bei kvapą ir uždengtumėte nuo dūmų.

❖ Palaistykite kepamą mėsą, kad ji nebūtų per sausa. Tik nepilkite riebalų, nes jie gali užsidegti. Vietoj jų tinka citrinų sultys arba vynas. .

❖ Storus mėsos gabalėlius pirmiausia apvirkite arba paruoškite mikrobangų krosnelėje. Tada iškepkite juos. Sutaupysite laiko, be to, į mėsą prisigers mažiau dūmų.

❖ Prieš pradėdami valgyti, nupjaustykite apdegusius lopinėlius.

GYVENIMAS BE VEZIO

144. ĮSTOKITE Į NERŪKANČIŲJŲ DRAUGIJĄ

Rūkymas sukelia vėžį. Vargu ar šis neginčijamas faktas ką nors stebina.

Iš tiesų rūkymas - pagrindinė žinoma vėžio priežastis, kuri gali būti pašalinta.

Mesti rūkyti niekada nevėlu, kad ir kiek laiko anksčiau traukėte dūmą. Du kartus mažesnė tikimybė, kad žmogus, kuris nuo 20 metų kasdien surūko po vieną pakelį ir meta rūkyti būdamas 60-ties, sulaukęs 70 metų susirgs plaučių vėžiu negu žmogus, kuris rūko iki 70 metų.

Tad tegul kita jūsų paimta cigaretė būna paskutinė.

DŪMAI - PAVOJAUS SIGNALAS

Žmogui, kuris per dieną surūko du ar daugiau pakelių cigarečių, tikimybė susirgti vėžiu yra 20-25 kartus didesnė negu nerūkančiam. Net tie, kurie rūko silpnesnes cigaretes, plaučių vėžio aukomis tampa 11 kartų dažniau negu nerūkantys.

45, PADARYKITE TAI DEL JOS

Jeigu kiti argumentai jūsų neveikia, paklausykite: rūkalių žmonos krūties vėžiu serga dažniau negu nerūkančių vyrų žmonos.

Vienas tyrinėtojas iš Oregono išnagrinėjo 50-ties šalių pateiktą informaciją ir pastebėjo, jog ten, kur plaučių vėžys pakerta daug vyrų, nuo krūties vėžio miršta daug moterų.

146. RIEBALAI IR VEZYS

Dėl per didelio svorio padidėja tikimybė susirgti kai kuriomis vėžio formomis. Gimdos, tulžies pūslės, inkstų, skrandžio, storosios žarnos bei krūties vėžys susijęs su nutukimu.

Analizuojant duomenis apie žmones, kurių svoris 40 proc. ar Jaugiau viršijo normą, nustatyta, jog pavojus susirgti vėžiu moterims buvo 55 proc, o vyrams - 33 proc. didesnis negu normalaus svorio žmonėms.

147. GERKITE SAIKINGAI

Dėl alkoholio vartojimo prasideda 3 proc. visų vėžinių susirgimų, tarp jų kepenų, stemplės, gerklų, tiesiosios ir storosios žarnų, krūties vėžys.

Siaurės Kalifornijoje ištyrus 106 203 vyrus bei moteris nustatyta, jog žmonėms, kurie per dieną išgerdavo daugiau kaip 3 porcijas alkoholinių gėrimų, grėsė 3 kartus didesnis pavojus susirgti tiesiosios žarnos vėžiu negu nevartojantiems svaigalų.

Harvardo medicinos mokykloje išanalizuoti 89 tūkst. moterų valgymo bei gėrimo Įpročiai. Paaiškėjo, kad toms, kurios per dieną alkoholiu svaigindavosi vieną kartą ar daugiau, 50 proc. dažniau grėsė krūties vėžys.

Tiesa, dauguma mokslininkų pripažįsta, jog tarp vėžio ir alkoholio nėra tiesioginio ryšio. Visų pirma, daugelis šių tyrimų dalyvių ne tik neatsisakydavo taurelės, bet ir rūkė. Alkoholio suvartojimas taip pat gerokai skyrėsi.

Vis dėlto užtektinai faktų byloja, jog nesaikingas alkoholio vartojimas neduoda nieko gero

Peršasi išvada: jeigu jums reikia išgerti, tai darykite saikingai.

148. NEUŽMIRŠKITE KUNO KULTŪROS

Kaip rodo kai kurie tyrimai, sportuojantys žmonės rečiau serga vėžiu.

Harvardo universiteto mokslininkai, ištyrė 17 tūkst. žmonių, nustatė; jog nuo vėžio daugiausia mirė tų, kurie mažiausiai sportavo. Tų, kurie kūno kultūrai skyrė bent šiek tiek dėmesio, reikalai klostėsi geriau, palyginti su sėdimą gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis, tačiau ne taip puikiai, kaip aktyviems sportininkams.

Net tie, kurie studijų metais noriai sportavo, vėliau rečiau tampa vėžio aukomis.

Nesportavę žmonės krūties vėžiu serga 2 kartus, o lyties organų vėžiu - 2,5 karto dažniau negu buvę sportininkai ir sportininkės.

Kol kas dar neaišku, kaip kūno kultūra įtakoja veži. Tačiau kad ir kaip būtų, vaikščiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu - pasirinkite bet kokią sporto šaką ir nepagailėkite skirti jai bent po 30 minučių tris kartus per savaitę.

FIZIN| DARBĄ DIRBANTYS ŽMONĖS REČIAU SERGA VĖŽIU

Trijų nepriklausomai vienas nuo kito atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog fizinį darbą atliekantys žmonės, pavyzdžiui, dailidės, sodininkai, laiškanešiai ir kiti, daug rečiau serga storosios žarnos vėžiu negu buhalteriai, teisininkai, kontorų tarnautojai bei kiti specialistai, kurie visą darbo dieną skrebena plunksnomis ir tvarko dokumentus.

149. NUSIRAMINKITE

Per 22 metus ištyrus daugiau kaip 3 tūkst. vyrų nustatyta, jog A tipo stipriosios lyties atstovai (nekantrūs, agresyvūs, atkaklūs) dažniau miršta beveik nuo visų vėžio rūšių.

Stebėjimų duomenimis, A tipo vyrams gresia 50 proc. didesnė tikimybė mirti nuo bet kokios rūšies vėžio, išskyrus plaučių vėžį, negu pasyvaus B tipo atstovams. Mirtingumas nuo plaučių vėžio buvo vienodas.

Tyrinėtojai kol kas negali vienaprasmiškai atsakyti, kodėl A tipo žmonės dažniau serga vėžiu, tačiau spėja, kad tai priklauso ne tiek nuo jų asmeninių savybių, kiek nuo gyvenimo būdo.

150. ŠYPSOKITĖS IR GYVENSITE ILGIAU

Depresija gali padidinti tikimybę tapti vėžio auka, suaktyvinti šią ligą, nors, laimė, vargu ar gali būti susirgimo vėžiu priežastis.

Ar tai reiškia, jog gera nuotaika padeda ilgiau gyventi? Daugelis, tarp jų ir mokslininkai, teigiamai atsako į šį klausimą. Kad ir kaip būtų, būtent šito reikia siekti.

DĖMESYS SAU GELBSTI GYVYBĘ

Svarbu neužmiršti, jog galima savarankiškai apžiūrėti

savo krūtinę. Kaip teigia JAV gydytojai, per 70 proc.

krūties vėžio atvejų nustato pačios moterys.

TIKRINIMASIS IŠGELBSTI GYVYBĘ

151. APŽIŪRĖKITE SAVO KRŪTINĘ IŠ VIRŠAUS ŽEMYN

Apčiupinėkite savo krūtis iš viršaus žemyn (pirštai turi slysti nuo raktikaulio žemyn ir nuo pažastų krūtinkaulio link) ir greičiau pastebėsite auglius, negu besinaudodamos tradicine koncentriškų ratų schema.

152. VYRAI, DĖMESIOI

Kiaušinėlių vėžys - viena labiausiai paplitusių vėžio formų, kuria serga 15-34 metų vyrai. Ligos požymiai - vieno arba abiejų kiaušinėlių padidėjimas ir nuolatinis nestiprus skausmas - dažnai lieka nepastebėti, todėl gydytojai pataria reguliariai apžiūrėti savo kiaušinėlius.

Kartą per mėnesį, po karšto dušo arba vonios, kai kapšelis atsipalaidavęs, didžiuoju ir rodomuoju pirštais pavoliokite kiek

vieną kiaušinėlį. Jeigu pastebėsite mažytį, kietą, beveik neskausmingą mazgelį arba pabrinkimą, nedelsdami kreipkitės į urologą.

Pastebėjus auglį ankstyvoje stadijoje ir tinkamai gydant, turite 75 proc. šansų gyventi dar 5 metus. Jeigu nesigydysite, tokių galimybių neturėsite.

/53. IŠSITIRKITE PRIEŠINĘ L/A UKĄ

Prostatos vėžiu daugiausia serga vyresni negu 60 metų vyrai. Tai trečioji pagal mirtingumą vėžio rūšis. JAV kasmet nuo jo miršta apie 25 tūkst. žmonių.

Gydytojai pataria vyrams, sulaukusiems 40 metų, kasmet pasitikrinti priešinę liauką.

154. SAUGOKITĖS TIESIOSIOS IR STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO

Tiesiosios ir storosios žarnos vėžys užima antrąją vietą pagal paplitimą tarp vyrų. Beje, 75 proc. ligonių gali būti išgelbėti, jeigu liga pastebėta ankstyvoje stadijoje ir pradėtas atitinkamas gydymas.

Siekiant padidinti tiesiosios bei storosios žarnos vėžio šiuolaikinės diagnostikos galimybes, patariama visiems vyresniems negu 50 metų vyrams ir moterims kasmet atlikti savo išmatų tyrimus. Analinis kraujavimas, kuris dažnai nepastebimas plika akimi, - vienas pirmųjų vėžio požymių.

RŪPINIMASIS ODA

155. PRIŽIŪRĖKITE SAVO NATŪRALŲJĮ KOSTIUMĄ

Mažiausiai 90 proc. odos vėžio atvejų visiškai arba iš dalies išgydomi, jeigu jie laiku pastebimi. Todėl įpraskite kasmet pasitikrinti savo natūralųjį kostiumą. Pasinaudokite rankoje laikomu veidrodėliu ir dideliu veidrodžiu vonioje - nepalikite nepastebėtos nė vienos raukšlelės ar įtarimą keliančio ženklo.

Įką derėtų atkreipti dėmesį? Į visus odos darinius, kurie atsirado po ankstesnės apžiūros. Jie gali būti rausvi, persišviečiantys, rudi, gelsvi, juodi arba įvairiaspalviai. Jeigu jie didėja, kreipkitės į gydytoją. Tačiau jūsų atsakomybė neturėtų tuo apsiriboti. Bet kokią dėmę ar išaugą, kuri atkreipė jūsų dėmesį - niežti, skauda, eižėja, kraujuoja, užsitraukia ir vėl atsiveria, - taip pat privalu parodyti gydytojui, kaip ir bet kurią žaizdą ar opą, jei ji neužgyja ilgiau kaip 4 savaites.

156. KAIP NEPA VOJINGĄ APGAMĄ ATSKIRTI NUO PIKTYBINIO

Atkreipkite dėmesį į nevienodos spalvos apgamus nelygiais kraštais. Nepavojingų apgamų kraštai ryškūs, o spalva vienoda, ruda arba gelsva.

Jeigu aptikote įtartiną apgamą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laiku pastebėjus priešvėžinį apgamą, įmanomąjį nesunkiai pašalinti, nesukeliant jokios grėsmės organizmui, kol šis darinys dar nevirto vėžiniu augliu.

157. NAUDOKITE KREMĄ NUO ĮDEGIMO

Per didelė ultravioletinių spindulių dozė - pagrindinė susirgimų odos vėžiu priežastis.

Didžiausias pavojus susirgti gresia šviesiaodžiams, dažniausiai rausvaplaukiams arba blondinams, nes jų odoje maža melanino - apsauginio pigmento, saugančio nuo nudegimo.

Kad ir kokios spalvos būtų jūsų oda, Amerikos onkologų draugija pataria neišeiti į gatvę, nepasitepus kremu nuo įdegimo.

158. DRABUŽIAI - JŪSŲ SKYDAS

Jeigu jūsų drabužiai permatomi, pro juos prasiskverbia ir saulės spinduliai, todėl persišviečiančia palaidinuke renkitės vakare. Saulėtą dieną vilkitės marškinėlius ilgomis rankovėmis, mūvėkite kelnes iš plono, bet tankaus audinio. Ir būtinai užsidėkite skrybėlaitę - geriau labai dideliais kraštais!

159. SAVO DIENOTVARKĘ SUDERINKITE SU SAULE

Stenkitės neišeiti į lauką pavojingiausiu paros metu (nuo 12 iki 16 vai. vasarą). Geriausia tai daryti anksti rytą arba antroje dienos pusėje.

Nesižavėkite apsiniaukusiu oru. Kadangi 85 proc. ultravioletinių

spindulių prasiskverbia pro debesis, apsiniaukusiu oru spinduliavimas beveik taip pat pavojingas kaip ir giedrą dieną.

160. NEŠIOKITE AKINIUS NUO SAULĖS

Odos vėžys gali pakenkti jūsų vokams, todėl nešiokite akinius nuo saulės, beje, tokius, kurie sugertų ne mažiau kaip 95 proc. ultravioletinių bei 75 proc. regimųjų ir infraraudonųjų spindulių. Jeigu šie duomenys neužrašyti ant akinių rėmelių, pasiteiraukite pardavėją.

161. NEUŽMIRŠKITE LUPŲ

Lūpos gauna nemažai ultravioletinių spindulių, o jos visiškai neturi apsauginio pigmento. Tačiau kiek kartų rūpestingai tepėtės kremu nuo įdegimo, bet visiškai užmiršote pasirūpinti lūpomis?

162. NESINAUDOKITE ĮDEGIMO KREMAIS

Ant kai kurių kremų pakuočių užrašyta, kad kremas skatina įdegimo procesą, tad norimą odos spalvą galite įgyti trumpesnį laiką būdami saulėje.

Mažiau saulės norint įdegti? Manote, kad tai nemažas indėlis į vėžio profilaktiką? Taip tik atrodo. Visa tai - vien reklama. Kaip tvirtina dermatologai, įdegimą skatinantys kremai visiškai neveiksmingi. Tad nešvaistykite vėjais savo pinigų arba nusipirkite gero kremo nuo įdegimo.

163. MOKYKITĖS IŠ TŲ, KURIE DIRBA GRYNAME ORE

Trumpai būnant kaitrioje saulėje, matyt, kyla didesnis pavojus susirgti odos vėžiu negu joje būnant ilgai ir gaunant vis didesnį spindulių kiekį.

Ištyrus žmones, dirbančius lauke, pavyzdžiui, asmens sargybinius ir ūkininkus, kurie lyg ir turėtų dažniau sirgti vėžiu, pasirodė, kad odos vėžiu jie serga taip pat dažnai ar net rečiau negu žmonės, dirbantys patalpoje.

Kodėl? Vienas galimų paaiškinimų yra tai, kad kabinetuose sėdintys žmonės apšvitinami rečiau, tačiau intensyviau. O žmonės, dirbantys atvirame ore, atvirkščiai, ilgą laiką gauna pamažu didėjančią dozę spindulių.

Todėl, jeigu norite pasimėgauti saule, imkite pavyzdį iš tų, kurie dirba lauke, ir pamažu didinkite gaunamą spindulių kiekį.

164. NESIKAITINKITE SOLIARIUME

Soliariumų savininkai, tvirtinantys, kad deginimasis jų įstaigoje ne toks pavojingas kaip kaitinimasis saulėje, tiesiog dezinformuoja savo klientus, teigia Federalinė produktų ir vaistų administracija. Jos surengti tyrimai parodė, jog įdegimo prietaisas, naudojantis A tipo ultravioletinius spindulius, iš tikrųjų didina pavojų susirgti odos vėžiu.

Jeigu soliariume naudojami B tipo ultravioletiniai spinduliai, tai irgi nežada nieko gero. Šie spinduliai taip pat sukelia vėžį. Todėl geriau venkite šių dėžučių tamsoje šviečiančiais vamzdeliais.

TRUMPAKOJAI MAŽIAU SERGA

Žemaūgiai žmonės vėžiu serga rečiau negu aukštaūgiai. Bent jau šitaip byloja statistika. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, neaukštiems žmonėms (žemesniems kaip 169 cm ūgio) gresia mažesnis pavojus susirgti vėžiu. Per 10 metų ištyrus 12 tūkst. žmonių, nustatyta, jog 25 proc. mažaūgių trečdaliu rečiau sirgo vėžiu negu kiti 75 proc.

KITI BŪDAI APSISAUGOTI NUO VĖŽIO

165. NEDARYKITE PER DAŽNA/ DANTŲ RENTCENOSKOPIJOS

Suaugusiems žmonėms, kurių dantys sveiki, nederėtų šviesti jų rentgenu dažniau negu kartą per 18 mėnesių. Rentgeno spinduliai, gaunami šviečiant dantis, padidina pavojų susirgti vėžiu. Nors ši rizika nedidelė, nevertėtų jos nepaisyti.

166. JEIGU GAMTA REIKALAUJA, TAI NE BE REIKALO

Dažnas šlapinimasis gali padėti išvengti šlapimo pūslės vėžio Tokią netikėtą išvadą padarė Izraelio mokslininkai, stebėję atsitiktinai pasirinktą vyrų - miestiečių ir kaimiečių - grupę (631).

Vyrai iš kaimo, kurie šlapimo pūslės vėžiu serga rečiau negu miestiečiai, šlapinosi, kaip nustatė mokslininkai, vidutiniškai 8 kartus, o miestiečiai - tik 5 kartus per dieną.

Kodėl susidaro toks skirtumas? Specialistų teigimu, kaimiečiai geria daugiau skysčių. Be to, kiekvienas miestietis patvirtins, kad kaimo vietovėje rasti tinkamą medį daug paprasčiau negu tualetą - mieste.

Kadangi ilgalaikis šlapimo sulaikymas šlapimo pūslėje gali būt, vėžio priežastis, kai kurie mokslininkai spėja, jog miestiečiai šlapimo pūslės vėžiu dažniau serga dėl to, kad jiems dažniau tenka kentėti ieškant tualeto.

167. PAUKŠČIAIS GĖRĖKITĖS IŠ TOLO

Olandijos mokslininkai pastebėjo, kad žmonėms, auginantiems paukščius, tikimybė susirgti plaučių vėžiu padidėja 7 kartus!

Šio reiškinio priežastis kol kas nenustatyta, tačiau spėjama, kad paukščių mylėtojai įkvepia per daug alergenų bei dulkių dalelių, kurios gali sukelti ligą.

Jeigu mylite paukščius, geriau kieme pastatykite lesyklėlę. Čia atskris daug sparnuočių, be to, nereikės valyti narvelio. Jeigu vis dėlto nenorite skirtis su savo numylėtiniu, rūpinkitės, kad narvelyje visuomet būtų švaru, o jį valykite užsidėję respiratorių arba užsirišę marlės raištį.

168. LANKYKITĖS PA S ONKOL OGĄ

Jeigu dviem ar daugiau artimų jūsų giminaičių prasidėjo kiaušidžių, skydliaukės, krūties, smegenų, kaulų vėžys arba jie sirgo nuo vaikystės, didelis pavojus, kad jūs bei kiti jūsų šeimos nariai tapsite šios ligos aukomis. Būtent šios vėžio rūšys bei piktybinė melanoma ir šeimyninė adenomatozinė polipozė (paveldimas polinkis susidaryti polipams žarnyne, kurie gali virsti vėžiniu augliu), matyt, yra genetiškai nulemti.

Ką gi daryti? Būtina nuolat tirtis, kad liga būtų pastebėta kuo anksčiau.

169. NAUDOKITE MECHANINES

KONTRA CEPTINES PRIEMONES

Pietų Kalifornijos universitete atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog moterims, kurios 10 metų nuolat naudojo kontraceptinius tepalus bei želė arba jų partneriai neužmiršdavo prezervatyvų, 75 proc. sumažėjo tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Moterims, kurios šias priemones naudojo 2-9 metus, rizika sumažėjo per pusę.

Šie rezultatai patvirtina, jog dauguma gimdos kaklelio vėžio atvejų prasideda nuo sukėlėjo, kuris perduodamas lytiškai. Mechaninės kontraceptinės priemonės apsaugo gimdos kaklelį nuo virusų.

Penktas skyrius

PADARYKITE SAVO APLINKĄ SVEIKĄ IR NEPAVOJINGĄ

Kiekvieną dieną valgome vaisius ir daržoves, nes mokslininkai tvirtina, kad tai labai naudinga, pavyzdžiui, vėžio profilaktikai. Kiekvieną dieną žemė, kuri išaugina šias daržoves bei vaisius, tręšiama cheminėmis medžiagomis, kurių dauguma, kaip teigia tyrinėtojai, pavojingi mūsų sveikatai, taip pat gali sukelti vėžį.

Kiekvieną savaitę stengiamės valgyti daugiau jūros žuvies, nes specialistai nustatė, kad jos riebaluose yra medžiagų, stiprinančių širdį. Tačiau laikraščiuose skaitome apie jūrų užteršimą naftos produktais, gyvsidabriu, pramonės atliekomis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.

Metame rūkyti, nes geriau negu kada nors anksčiau suprantame, jog šis įprotis - tai tikimybė susirgti vėžiu. Bet pastebime, jog kitų žmonių rūkomų cigarečių dūmai ne mažiau žalingi mūsų sveikatai.

Mes sandarinome savo namų langus, izoliavome lubas, išbetonavome pamatus, įstatėme sandariai užsidarančias duris saugomės energetinės krizės. Šiuo metu mums gresia radioaktyvios radono dujos, kurios savaime susidaro ir kaupiasi net rūpestingai izoliuotose patalpose. Jos neturi nei spalvos, nei kvapo, bet ruošia dirvą susirgimams vėžiu.

Bėgiojame asfaltuotais keliais, miname dviračių pedalus, siekdami išlaikyti gerą fizinę būklę ir gražiai atrodyti, bet vietoj to pastebime, jog visą kelią kvėpuojame automobilių išmetamomis dujomis, kurios ardo mūsų plaučius.

Šie nuolatiniai "taip, bet..." neišvengiamas mokestis už tai, kad gyvename šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau ši padėtis nėra be išeities.

VISUR ESANTI CHEMIJA

Nuo Antrojo pasaulinio karo, kai buvo atrasti pirmieji sintetiniai pesticidai, chemijos pramonės produktai taip paplito, jog dabar be jų sunku įsivaizduoti savo gyvenimą.

Cheminės medžiagos labai atsparios. Prieš kelis dešimtmečius į dirvą subertų pesticidų pėdsakai aptinkami gyvulių, kurie šiuo metu ėda šioje žemėje išaugusią žolę, kūne. Pesticidai metų metais išlieka dirvoje ir vandenyje, plinta oru ir keliauja per visą mitybos grandinę nuo augalų iki žmogaus. Nors mūsų maiste, vandenyje bei ore randami tik toksinų likučiai, ne vienus metus kaupdamiesi audiniuose jie gresia mūsų sveikatai.

Pesticidai - ne vienintelė grupė medžiagų, su kuriomis tenka kasdien susidurti. Jeigu gyvenate, dirbate arba pietaujate kartu su rūkančiais žmonėmis, jūs pasmerkiate save daugiau kaip 4000 įvairių medžiagų - tarp jų 43 laikomos kancerogeninėmis - poveikiui kiekvieną sykį, kai jūsų bičiuliai užtraukia dūmą.

Jeigu sportuojate gatvėje, ypač arti kelių, kuriuose intensyvus eismas, jūs įkvepiate mažiausiai dvigubai daugiau anglies dvideginio bei kitų kenksmingų medžiagų, palyginti su tais, kurie tik retkarčiais atsiduria prie judrių magistralių. Nors ir keista, tokią kainą jūs mokate už pastangas sustiprinti savo plaučius.

Uždarose patalpose nuodingų dujų aptinkama 2-5 kartus daugiau negu gryname ore. Įvairių ūkyje naudojamų medžiagų garai sudaro nematomą, neturintį kvapo nuodingą debesį tiesiog jūsų namuose.

TAI TIKROVĖ, TAČIAU JĄ GALIMA ATSIŽVELGTI

Jeigu jau mums tenka valgyti, gerti ir miegoti pasaulyje, kuriame gausu cheminių medžiagų, turime žinoti, koks yra jų poveikis. Kad ir kaip būtų, vis dėlto galima sumažinti potencialiai pavojingų toksinų žalą mūsų organizmui. Štai kaip tai padaryti.

DĖMESIO, PESTICIDAI!

170. PIRKITE LIETUVIŠKUS PRODUKTUS

Užsienio gamintojai dažnai naudoja uždraustus pesticidus arba per dideles leistinų naudoti pesticidų dozes. Antai importiniuose moliūguose gali būti 7 kartus daugiau likutinių pesticidų.

171. PAŠALINKITE VIRŠUTINIUS LAPUS

Nuimdami viršutinius kopūstų bei salotų lapus, su jais išmetate ir nemažą pesticidų dalį.

172. VALYKITE VISKĄ, KĄ TIK ĮMANOMA

Taip pat pravartu nulupti daržoves ir vaisius, kurių žievė plona, pavyzdžiui, morkas bei obuolius. Nors taip netenkama dalies maistingųjų medžiagų, vis dėlto pašalinama ir nemaža pesticidų, kurie iš dirvos būna patekę į vaisius. Su žieve taip pat nulupamos grybelinės vaškinės apnašos, kurios susidaro ant tokių produktų, kaip agurkai, obuoliai, baklažanai, pastarnokai ir citrinos.

KAS JUMS LABIAUSIAI PATINKA?

Kenksmingų pesticidų likučių mažiausiai randama kukurūzuose, bananuose, arbūzuose ir žiediniuose kopūstuose, daugiausia - persikuose, vyšniose bei agurkuose.

173. LUOBELĖ IR ŽIEVĖ- APSAUGA NUO PESTICIDŲ

Vaisių ir daržovių augintojai naudoja pesticidus, norėdami gauti gerą gražiai atrodančių gėrybių derlių. Tačiau vaisiuose bei daržovėse, kurių luobelė kieta, nevalgoma - citrusinių vaisių, arbūzų, bananų ir kukurūzų, - yra gerokai mažiau pesticidų negu vaisiuose plona žievele arba visai be jos.

174. VAL YKITE KIETA S DARŽO VES

Kietas daržoves valykite šepetėliu, geriau po tekančiu vandeniu. Tačiau, mokslininkų nuomone, šitaip valant neįmanoma pašalinti pesticidų, kurie susikaupia vaisiuje jam augant.

175. MINKŠTIEMS VAISIAMS REIKIA DĖMESIO

Kai kuriuos vaisius ir daržoves, pavyzdžiui, vynuoges, nuplauti ne taip paprasta. Vynuoges bei panašius produktus plaukite inde, o po to perpilkite juos vandeniu kiaurasamtyje, kad nuplautumėte pesticidų likučius.

O dėl vaisių, ant kurių žievelės yra vaškinių apnašų, tai obuolius geriausia nutrinti šepetėliu karštame tirpale indams plauti (kad suminkštėtų apnašos), po to rūpestingai nuplauti juos šva-r riame vandenyje.

176. PAŠALINKITE MĖSOS IR PA UKŠTIENOS RIEBAL US

Vandenyje ir pašare likę pesticidai kaupiasi gyvulių riebaliniuose audiniuose ir gali patekti i jūsų organizmą, kai valgote jautieną, kiaulieną arba paukštieną. Todėl nupjauti riebalus verta ne tik siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų - tai padeda sumažinti pesticidų keliamą pavojų, •i

177. ATSARGIAU SU PADAŽAIS

Nuimkite riebalus nuo mėsos arba paukštienos sultinio. Nevartokite lydytų riebalų, nepilkite jų Į padažus. Šitaip jūs pašalinsite pesticidus, be to, sutaupysite kalorijų.

SODAS BE CHEMIKALŲ

178. PATIKRINKITE, AR JŪSŲ SODO DIRVOŽEMYJE NĖRA ŠVINO

Jeigu sodas yra netoli judrios magistralės, reikėtų patikrinti, ar dirvožemyje nėra švino. Apsinuodijus šiuo labai toksišku metalu, kyla pavojus susirgti kraujo, nervų sistemos bei inkstų ligomis, o nuo didelės švino dozės žmogus gali net mirti.

Dirvožemį būtina tikrinti ir tuo atveju Jeigu gyvenate šalia aerouosto arba jeigu vietoj jūsų sklypo kitados buvo sąvartynas.

VAIKAI LABIAUSIAI RIZIKUOJA

Pietų Kalifornijos universiteto tyrinėtojai pastebėjo, jog vaikams, kurių tėvai namuose naudoja pesticidus, pavojus vaikystėje susirgti leukoze padidėja 3,8 karto. Jeigu purškiami sodai, leukozės pavojus padidėja 6,5 karto.

179. IEŠKOKITE PESTICIDAIS NEUŽTERŠTO SKLYPO

Dar vienas būdas sumažinti pesticidų poveikį jūsų organizmui - patiems auginti kai kuriuos produktus. Tačiau ekologiškai švari žemdirbystė - sudėtingas dalykas. Pirmiausia būtina rasti tinkamą sklypą. Štai keli patarimai:

❖ Venkite tokių sklypų, kur jūsų kaimynų naudojamus pesticidus gali atpūsti vėjas arba pernešti vanduo,

❖ Sužinokite, kaip šį sklypą dirbo ankstesni jo savininkai. Ar jie naudojo pesticidus? Jeigu dali želdynų ketinate paversti sodu arba daržu, išsiaiškinkite, ar dirva nebuvo laistoma cheminėmis trąšomis arba priemonėmis nuo piktžolių. Šių medžiagų likučių ilgai gali būti likusių žemėje, ir per šaknis jos gali patekti net į neseniai pasodintus augalus.

180. KAIP SKLYPĄ IŠVALYTI NUO PESTICIDŲ

Jeigu jūsų sklype anksčiau buvo naudojami pesticidai, galbūt verta atsivežti naujo, neužteršto dirvožemio. Vis dėlto nebūtina to daryti, nes Įmanoma savo jėgomis išvalyti žeme nuo chemikalų. Kaip tai padaryti?

❖ Dvi savaites prieš sodindami augalus kuo dažniau - du tris kartus per savaitę sukaskile sklypą. Kai kurie pesticidų likučiai suyra nuo saulės šviesos.

❖ Savo sode valgomuosius augalus kaitaliokite su dekoratyviniais. Pastarieji išsiurbs iš dirvos daugiau pesticidų likučių.

181. MOKYKITĖS IŠSIVERSTI ORGANINĖMIS TRĄŠOMIS

Štai keli patarimai: ❖ Treškite savo sklypą kompostu ir mėšlu.

❖ Mulčiuokite dirvą lapais, šienu, susmulkinta žieve arba dumbliais. Taip pat tinka nupjauta žolė, jeigu tik želdynai nebuvo purškiami pesticidais.

❖ Rinkitės ligoms atsparių rūšių sėklas bei daigus. Augalai bus atsparūs, jie augs ir brandins vaisius, netręšiami pesticidais.

❖ Kad nesudarytumėte kenkėjams bei ligų sukėlėjams palankių sąlygų, įvairias kultūras sodinkite eilėmis, pavyzdžiui, vienoje vietoje nesodinkite visų pomidorų, o kitoje - visų kopūstų.

❖ Taikykite sėjomainą. Pavyzdžiui, jeigu pomidorus šiais metais pasodinote vienoje vietoje, kitąmet auginkite juos kitur. Tada daržovėms mažiau pakenks peržiemoję kenkėjai.

❖ Šalinkite ir naikinkite sergančius augalus, nukirstas medžių šakas bei nukritusius vaisius, kuriuose gali veistis kenkėjai.

.....

JEIGU TENKA NAUDOTI PESTICIDUS.

182. PIRMA, LAIKYKITĖS INSTRUKCIJOS

Pagrindinė saugumo priemonė, kurios privalote laikytis naudodami pesticidus, - atidžiai perskaitykite instrukciją ir jos ne-pažeiskite. Štai keli patarimai pradedantiesiems:

❖ Nenaudokite pesticidų daugiau, negu patariama instrukcijoje. Taip nesunaikinsite daugiau kenkėjų, o tik didesnis pavojus grės jums, jūsų šeimai bei naminiams gyvūnams.

❖ Naudokite pesticidus tik tuo metu, tomis sąlygomis ir tiems tikslams, kuriems juos skyrė gamintojas.

❖ Pesticidus laikykite fabriko pakuotėje - niekada neperpilki--i te jų į tuščius butelius ar kitokius indus. Neužmirškite, jog ant

į pakuotės turi būti aiškiai nurodytas pavadinimas.

183. ANTRA, ELKITĖS ATSARGIAI

❖ Nenaudokite pesticidų vėjuotu oru. Nestovėkite veidu priešais veją.

184. DARBO METU NERŪKYKITE .

Kai kurie pesticidai lengvai užsidega, todėl, jeigu užsirūkysite dirbdami su jais, galite sukelti gaisrą ir apdegti. Be to, rūkant nuo dingos medžiagos nuo jūsų rankų lengvai gali patekti į burną. C kadangi traukdami dūmą giliai įkvepiate, į organizmą patek dvigubai daugiau nuodingų garų.

■

185. SUSEMKITE IŠLIETUS PESTICIDUS

Jeigu išliejote nuodingas medžiagas, nedelsdami jas susemkite tik nemėginkite jų nuplauti vandeniu, nes galiausiai nuodai atsidurs jūsų šulinio vandenyje arba dirvoje. Užterštą plotą pabarstykite sugeriančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, pjuvenomis. Po to su berkite šias medžiagas į plastiko maišą ir išvežkite į sąvartyną.

186. NEUŽMIRŠKITE RŪPESTINGAI NUSIPRAUSTI

Baigę dirbti su pesticidais, būtinai nusiprauskite po dušo srove, rūpestingai išsimuilinkite, net jeigu neišliejote nė lašo chemikalų. Taip pat svarbu nuplauti avalynę, išskalbti darbo drabužius beje, atskirai nuo kitų skalbinių.

187. IŠMESKITE VISAS ATLIEKAS

1\iščių ar pustuščių chemikalų indų nepalikite prie namų ar ga raže. Atminkite, kad tai - nuodai! Nepilkite pesticidų likučių į kanalizaciją arba į tualetą - jie gali patekti į vandens šaltinius. Pesticidų pakuotės nedeginkite kieme arba šiukšlių deginimo krosnyse - degant susidaro nuodingos dujos, be to, gali įvykti sprogimas.

KĄ BYLOJA ETIKETĖ

Įstatymas įpareigoja firmas, pesticidų gamintojas, nurodyti šių cheminių medžiagų toksiškumo laipsnį. Atkreipkite dėmesį į užrašus ant pakuotės: Danger (pavojinga). Ši nuoroda įspėja, jog produktas labai toksiškas.

Warning (atsargiai). Produktas - vidutinio toksiškumo. Caution (dėmesio). Šis produktas mažai toksiškas.

Apsinuodijimo pesticidais požymiai gali būti įvairūs. Tai priklauso nuo to, kokių cheminių medžiagų Įkvėpėte, prarijote ar jums Įsigėrę per odą. Tačiau, jeigu po darbo su pesticidais pastebėjote ką nors įtartina (pavyzdžiui, tamsu akyse, pradėjote _;

viduriuoti, svaigsta galva, skauda galvą, negalite susikaupti), nedelsdami kreipkitės i gydytoją. Neužmirškite pasiimti medžiagų, su kuriomis dirbote, pakuotės.

KOVA SU KENKĖJAIS GAMTINĖMIS PRIEMONĖMIS

188. TARAKONAI!

Manoma, jog boro rūgštis naikina tarakonus beveik taip pat sėkmingai, kaip ir kai kurios brangesnės priemonės. Štai nuostabios paskutinės vakarienės šiems gyvybingiems kenkėjams receptas: sumaišykite vieną puodelį natrio borato (borakso), 1/2 puodelio miltų, 1/4 puodelio cukraus pudros ir 1 puodelį kukurūzų miltų. Šių miltelių pabarstykite tamsiuose, šiltuose kampuose, kuriuos taip mėgsta tarakonai: po kriauklėmis ir viryklėmis, už šaldytuvo, vonioje bei tualete. Mišinį laikykite kuo toliau nuo vaikų. Jeigu mažyliai jo paragaus, gali nusinuodyti. •

Praėjus šiek tiek laiko, miltelius sušluokite arba susiurbkite dulkių siurbliu ir pabarstykite naujų. Procedūrą kartokite tol, kol visai išnaikinsite tarakonus.

18PLAUKITE SAVO CELES

Jeigu ant kambarinių augalų pastebėjote vabalėlių, neskubėkite griebtis cheminių priemonių. Verčiau augalų stiebus bei lapus nuplaukite silpnu muilo tirpalu, pavyzdžiui, vaikišku šampūnu.

190. SKALBKITE ŠUNS KILIMĖLĮ

Kilimėlį, ant kurio miega jūsų šuo arba katė, būtina dažnai skalbti karštame muilo arba skalbimo miltelių tirpale. Veterinarai tvirtina, kad tai veiksmingas būdas išnaikinti jūsų augintinio blusas, kurių gali būti ir jūsų namuose.

91. DULKIŲ 5IURBL YS PRIEŠ BL USA S

Dar vienas veiksmingas kovos su blusomis būdas dulkių siurbliu dažnai ir rūpestingai siurbti kilimus, baldus bei vietas, ki rfesc nuolat būna jūsų gyvūnai. Neskubėdami, kryžmiškais judesiais kiekvieną vietą perbraukite po 6-7 karius.

AR ŠVARUS ORAS?

192. NEBĖGIOKITE PO DŪMUS

Intensyviai sportuodami kvėpuojate daug giliau, tad i plaučius patenka 5-6 kartus daugiau oro negu ramybės būsenoje. Jeigu bėgiojate arba važiuojate dviračiu mieste ar parke, esančiame netoli gatvės, galite Įkvėpti sveikatai kenksmingų automobilių išmetamų dujų bei nuodingų dūmų. Tai dar ne viskas. Veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, iš jų susidaro tokios medžiagos kaip ozonas - chemiškai agresyvi ir sveikatai kenksminga deguonies forma. Nuodingų dujų debesis gali išplisti dideliame atstume. Rinkdamiesi laiką sportui, atkreipkite dėmesį į didžiausio oro užterštumo laikotarpius. Vasarą geriausia treniruotis rytais, o žiemą - vakarais. Vasarą ozono, kuris susidaro per dieną, daugiausia pastebima po vidurdienio, jis neišsisklaido iki tamsos. Žiemą ozonas mažiau pavojingas, bet sluoksnis, kuriame yra daug anglies, azoto, sieros dvideginio bei kitų kenksmingų medžiagų, šaltu oru gali išlikti visą naktį.

193. STEBĖKITE DEGIKLIUS

Visų dujinių prietaisų (taip pat ir vandens šildytuvų) ugnis turi būti žydra. Jeigu joje yra geltonų ruožų arba jos forma netaisyklinga, galite įkvėpti anglies dvideginio bei kitų kenksmingų nevisiškai sudegusių dujų produktų. Tad nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą.

19 KASMET REGULIUOKITE ŠILDYMO SISTEMĄ

Išvalyta, sureguliuota šildymo sistema veiksmingiau naudoja šilumą. Kasmet ją reguliuodami ne tik sutaupysite pinigų, bet ir

mažiau užteršite savo namų orą. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog, suderinus seną šildymo sistemą, kurioje deginamas mazutas, pakeitus purkštuvus ir filtrus, dūmų sumažėja 59 proc, anglies dvideginio - daugiau kaip 81 proc, dujų išskiriamo angliavandenilio - 90 proc, suodžių - 24 proc.

Dar vienas patarimas: jeigu būtina, paprašykite jūsų sistemą prižiūrinti techniką išsiurbti ją dulkių siurbliu. Tai reikėtų atlikti kartą per 1-5 metus, atsižvelgiant į tai. ar sistema rūksta.

195. PAKEISKITE SENĄ ŠILDYMO SISTEMĄ

Jeigu jūsų šildymo sistemos jau nebeįmanoma suderinti ir suremontuoti, kad ji būtų efektyvesnė, pamąstykite, ar ne geriau įrengti naują. Sistema, kuri veiksminga mažiau kaip 70 proc, yra nuostolinga. Sutaupyto kuro kaina galiausiai kompensuoja išlaidas naujai sistemai įsigyti, be to, jums bus lengviau kvėpuoti.

MIRŠTA, STENGDAMIESI SUŠILTI

JAV kasmet apie 3800 žmonių nusinuodija anglies dvideginiu - bespalvėmis ir bekvapėmis dujomis, kurios susidaro naudojant netvarkingus arba blogai vėdinamus šildymo prietaisus. Galimi anglies dvideginio šaltiniai namuose - tai dujiniai prietaisai, mazutu kūrenamos šildymo sistemos, krosnys, židiniai, žibaliniai šildytuvai.

96. PA TIKRINKITE S A V O KROSNĮ

Norėdami patikrinti, ar tvarkinga jūsų krosnis, išeikite i lauka ir pažvelkite į kaminą. Jeigu po valandos kūrenimo dūmų visai nesimato arba jų nedaug, vadinasi, krosnis gerai veikia.

97. UŽMIRŠKITE ŽIBALINIUS DEGIKLIUS

Žibaliniai šildytuvai skirti dirbti patalpose, kurios gerai vėdinamos, pavyzdžiui, plačiai atidaromi langai. Tačiau iš tikrųjų mažai kur yra tokia ventiliacija. Galiausiai juk žmonės nori sušilti. Tačiau žibaliniams degikliams reikia daug deguonies, o kai neįleidžiama

gaivaus oro, deginamas žmonėms reikalingas deguonis. Degimo metu išsiskiria daug nuodingų dujų, taip pat ir anglies dvideginio. Todėl geriausia ir saugiausia visiškai nenaudoti žibalinių degiklių.

198. DU KARTUS PATIKRINKITE RADONO KONCENTRACIJĄ

Radonas - radioaktyvios dujos. Atvirame ore dirvos išskiriamas radonas būna tokios mažos koncentracijos, kad nekelia pavojaus sveikatai. Tačiau, jeigu radonas išsiskiria uždaroje patalpoje (o šiuolaikiniai sandarūs namai būtent tokie ir yra), jo gali susikaupti pavojingas kiekis, tad žmonėms gresia plaučių vėžys. Kuo didesnė radono koncentracija ir kuo ilgiau žmonės yra jo veikiami, tuo didesnis pavojus susirgti.

Pusrūsyje radono koncentracija gali būti didesne negu kitose namo dalyse - iš dalies dėl to, kad jis yra arčiau žemės, iš dalies dėl to, kad prasčiau vėdinamas.

f 99. KAIP PAŠALINTI RADONĄ

Štai keli veiksmingi būdai radono koncentracijai sumažinti.

❖ Atidarykite langus.

❖ Jeigu name yra rūsys arba pusrūsis, atidarykite visas jo ventiliacijos angas iš visų pusių ir laikykite jas atviras visus metus.

❖ Nemiegokite patalpose, esančiose žemiau žemės lygio, nes kuo arčiau žemės, tuo susikaupia didesnis radono kiekis. Taigi tas, kurio miegamasis yra pirmame aukšte, rizikuoja labiau negu miegantys kituose aukštuose.

200. AUGALAI VALO ORĄ

Kambariniai augalai ne tik puošia jūsų namus, bet ir sugeria formaldehido, benzolo ir trichloretileno likučius, kurie teršia patalpų orą.

15-20 tinkamai parinktų kambarinių augalų vidutinio dydžio namuose visiškai gali atstoti gerą oro valytuvą. Kokie augalai tam geriausiai tinka? Labai geri šliaužiantys augalai, tačiau dar geriau - filodendras. JĮ lengva auginti, jis nereiklus, jam nereikia daug šviesos.

Nebūtina visas palanges apstatyti gėlių vazonais. Šliaužiantys augalai gali vyniotis grotelėmis ir špaleriais.

NAMŲ ŪKIS

201. NEŠVARUMAI IR ACTAS

Acto rūgšties tirpalas - paprasčiausias valgomasis actas - tinka ne tik salotoms pagardinti. Tai nekenksminga ir nenuodinga valymo priemonė. Štai keli patarimai.

Pelėsių ir apnašų valymas. Plyteles, vonios užuolaidėles bei kitus paviršius, ant kurių atsiranda pelėsių arba apnašų, valykite actu suvilgytu skuduru. Taip pat galima pasinaudoti senu dantų šepetuku.

Skalbinių minkštintojas. Paskutinį kartą skalaudamos skalbinius, į vandenį įpilkite 1/4 puodelio acto.

Kilimų dėmių valymas. Jeigu jūsų šuo arba katė ant kilimo paliko dvokiančią dėmę, pirmiausia pasistenkite ją pašalinti, paskui du puodelius acto Įpilkite Į 1 galoną (3,8 1) šalto vandens. Šiame tirpale sudrėkinkite švarų skudurą ir valykite dėmę. (Iš pradžių Įsitikinkite, kad kilimas nešviesėja, valydami jo mažiausiai pastebimą kamputį.) Dėmę valykite nedelsdami - kai įsigers, ją pašalinti bus daug sunkiau.

Stiklų ir veidrodžių valiklis. Sumaišykite 1 puodelį acto su 1 puodeliu vandens. Užpilkite šio tirpalo ant stiklo arba veidrodžio ir valykite ji skudurėliu arba popieriniu rankšluosčiu.

202. KAIP VALYTI KLOZETĄ

Klozetui plauti ir kvapui pašalinti nebūtina naudoti stipriai veikiančias chemines priemones. Pamėginkite toki būdą: pabarstykite klozetą soda, tada užpilkite šiek tiek acto ir patrinkite šepetėliu.

Jeigu klozetas labai nešvarus, pamėginkite Įpilti į jį apie 1/4 puodelio skalbinių balintojo ir palikite vienai dienai. Po to patrinkite šepetėliu ir nuleiskite vandenį. Nešvarumai turi ištirpti ir lengvai nusiplauti.

203. KUO KVEPIA JŪSŲ DAIKTAI?

Atsiimdami drabužius iš cheminės valyklos, pauostykite juos -ar neliko kokių nors chemikalų kvapo. Kvapas byloja, kad iš drabužių nevisiškai pašalintas perchlorctilenas (dažniausiai naudojama cheminio valymo priemonė). Kaip parodė tyrimai su gyvūnais,

perchlorctilenas sukelia vėžį. Žmonės, kurie dėvi cheminėje valykloje netinkamai išvalytus drabužius arba laiko juos namuose, yra veikiami šios medžiagos garų. Jeigu užuodžiate kvapą, daugiau nesikreipkite i šią cheminę valyklą.

204. NEBALINTAS POPIERIUS MAŽIAU PAVOJINGAS

"Greenpeace" ir kitos ekologijos organizacijos Įspėja, kad prekėse iš balinto popieriaus, pavyzdžiui, kavos filtruose, yra daug nuodingos medžiagos - dioksino. Firma "Melita", didžiausia pasaulyje šių filtrų gamintoja, jau siūlo nebalinto popieriaus produkciją. Kaip tvirtina firmos atstovai, naudojant naujuosius filtrus išvirta kava būna skanesnė negu perleista per paprastą filtrą.

ŠVARUS VANDUO

205. PASIRŪPINKITE SAVO ŠULINIU

Jeigu geriate šulinio vandeni, pasirūpinkite, kad jis nebūtų užterštas:

❖ Įsitikinkite, kad šulinys yra pakankamai gilus ir nesiekia vandeningo sluoksnio, esančio žemiau paviršinių vandenų, t. y. yra izoliuotas nuo jų.

❖ Prieš naudodami pesticidus savo kieme ar darže, pasidomėkite, ar jie neprasiskverbs Į dirvos vandenis. Jeigu gali taip atsitikti, nevartokite jų.

❖ Niekada nenaudokite ir neruoškile pesticidų netoli šulinio.

206. PATIKRINKITE VANDENS KOKYBĘ

Jeigu jūsų šulinio vanduo užterštas, filtruokite jį per granuliuotas aktyvintąsias medžio anglis.

207. LEISKITE NUTEKĖTI VANDENIUI IŠ ČIAUPO

Jeigu vandens neleidote 6 vai. ar ilgiau, pirmiausia išplaukite šalto vandens vamzdžius leisdami vandeni tol, kol jis taps kiek Įmanoma šaltesnis. Sugaišite maždaug nuo 30 sekundžių iki 5 minučių. Šitaip nubėgs užsistovėjęs vanduo, kuriame per naktį galėjo susikaupti švino, esančio vamzdžiuose.

208. PATAUPYKITE KARŠTĄ VANDENĮ VONIAI

Niekada negerkite karšto vandens, bėgančio atsukus čiaupą, ir nevartokite jo maistui gaminti. Karštas vanduo išplauna šviną iš vamzdžių bei lydmetalių intensyviau negu šaltas, ypač vietovėse, kur vanduo minkštas ir didelis jo rūgštingumas.

Tikimybė, kad vanduo užterštas švinu, didžiausia bent prieš penkerius metus pastatytuose namuose, nes jų vandentiekio vamzdžiuose dar nesusidarė tokių magnio ir kalcio druskų sankaupų, kurios neleidžia švinui patekti į vandenį.

209. GERIAMAS VANDUO BUTELIUOSE NE VISADA GERESNIS

Daugelis tvirtina, kad buteliuose parduodamas geriamas vanduo yra labai švarus, be kenksmingų elementų. Tai netiesa. Pastaruoju metu yra tik vienas įstatymas, reguliuojantis tokio vandens kokybę. Jis turi būti ne mažiau švarus negu vanduo, bėgantis atsukus čiaupą.

Pirkite tik vandenį, parduodamą stikliniuose, bet ne plastikiniuose buteliuose. Organiniai toksinai (pavyzdžiui, plastifikato-riai, dėl kurių plastikas yra lankstus) gali būti išplaunami iš butelio sienelių ir patekti į vandenį. Plastikas taip pat gali ištirpti.

Šeštas skyrius

NUOLAT STEBĖKITE KRAUJOSPŪDĮ

Daugelis užmiršta neabejotiną ryšį tarp padidėjusio kraujospūdžio ir mirtingumo: kuo aukštesnis jūsų kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė mirti anksčiau laiko.

Kodėl? Todėl, kad kiekvieną dieną kraujospūdžio fizinė jėga silpnina nervų sistemą, veikia širdį ir negailestingai spartina aterosklerozę - kraujagyslės siaurėja, jų sienelės darosi neelastingos - tol, kol kraujo srovė, tekanti į gyvybiškai svarbius organus, virsta siauručiu upeliu, negalinčiu palaikyti jūsų gyvybės. Susidaro sąlygos vystytis tokioms ligoms kaip inkstų nepakankamumas, insultas, širdies veiklos sutrikimai, dėl kurių jūsų gyvenimas gali sutrumpėti 15-20 metų. Toli gražu nėra atsitiktinis faktas, jog aukštą kraujospūdį turėjo pusė žmonių, kuriuos pirmą kartą ištiko širdies priepuolis, ir du trečdaliai tų, kurie patyrė pirmą insultą.

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai būdingas apkūniems, pagyvenusiems žmonėms, kurie turi paveldėtą polinkį į šią ligą, vartoja daug druskos arba piktnaudžiauja alkoholiu. Nors dėl aukšto kraujospūdžio, arba hipertonijos, kasmet miršta daug žmonių, iš esmės niekas nežino, kas jį sukelia.

Apie 5 proc. hipertonijos atvejų kyla dėl gana aiškių priežasčių - inkstų ligų, sutrikusios antinksčių veiklos, auglių bei kontraceptinių preparatų naudojimo. Kitų priežastys - kol kas paslaptis. Daugiausia įtarimų kelia dar neatrasto hormono, kuris padeda organizme išsaugoti druskas, perteklius, nuolatinis sūrus maistas, padidėjusi enzimo gamyba inkstuose, ypatinga itin aktyvių nervų grupė, įgimti įvairių kraujagyslių sutrikimai bei kai kurių organizmo gaminamų medžiagų, plečiančių kraujagysles, stygius.

NEBYLUS ŽUDIKAS

Deja, padidėjusį kraujo spaudimą, kad ir kokia būtų jo priežastis, sunku pastebėti. Nėra jokių požymių: nei kraujosruvų, bėrimo ar krešulių, kuriuos pamatę pasakytumėte: "Ak, mano aukštas kraujospūdis!" Požymių nebuvimas paaiškina faktą, kodėl iš 60 min. amerikiečių, kurių aukštas kraujospūdis, daugiau kaip pusė to nė nežino. Vienintelis būdas tai nustatyti - apjuosti ranką manžete, pripumpuoti į ją oro ir per stetoskopą išgirsti jūsų kraujo tėkmę, stebint manometro stulpelį.

Manometras rodo spaudimą jūsų arterijų viduje. Pavyzdžiui, normalus spaudimas dažniausiai yra 120/80 arba šiek tiek mažiau. Pirmas skaičius - tai vadinamasis sistolinis spaudimas. Jis susidaro, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas. Antras skaičius - tai diastolinis spaudimas, kuris atsiranda, kai širdis prisipildo kraujo kitam susitraukimui. Jeigu jūsų kraujospūdis yra 140/90 arba daugiau, dažniausiai tai vadinama hipertonija. Tačiau nemanykite, kad galite užmiršti apie kraujospūdį, jeigu jis yra tarpinėje zonoje tarp normalaus (120/80) ir aukšto (140/90) kraujospūdžio.

GYVSIDABRIO STULPELIS KYLA SU METAIS

Padidėjęs kraujospūdis galimas bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai būdingas vyresniems negu 40 metų žmonėms. Du trečdalius 65-74 metų ir tris ketvirtadalius vyresnių negu 75 metų žmonių vargina padidėjęs kraujospūdis.

KAIP SUREGULIUOTI KRAUJOSPŪDĮ

Tyrimai rodo, jog tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis be paliovos didėja, kai sistolinis spaudimas pakyla virš 130, o diastolinis - virš 85. Net tiems, kurių diastolinis spaudimas yra tik 85-89, būtina imtis priemonių ir stebėti spaudimą, nes dauguma tokių žmonių galiausiai suserga hipertonija.

Laime, prieš aukštą kraujospūdį yra profilaktikos priemonių, jį įmanoma išgydyti. Prieš 30 metų palyginti nedaug žmonių, sergančių hipertonija, galėjo kontroliuoti savo spaudimą. O dabar beveik kiekvienas pajėgus jį reguliuoti, daugumai žmonių pavyksta vėl padaryti jį normalų.

Šie patarimai padės jums tai pasiekti.

KĄ REIŠKIA SKAIČIAI

Idealus kraujospūdis (120/80) būna lik vadovėliuose. Ką rodo skaičiai, jeigu jie skiriasi nuo šios normos?

Kraujospūdis Diagnozė Sistoiinis (pirmas skaičius)

Mažiau kaip 140 Normalus kraujospūdis

140-159 Hipertonijos riba

Daugiau kaip 159 Hipertonija Diastolinis (antras skaičius)

Mažiau kaip 85 Normalus kraujospūdis

85-89 Padidėjęs kraujospūdis

90-104 Silpna hipertonija

105-114 Vidutinė hipertonija

Daugiau kaip 114 Smarki hipertonija

Termino "silpna" nereikia suprasti kaip "nereikšminga". Net jeigu hipertonija silpna, privalu susirūpinti.

GERIAU MAITINSITĖS, BUS MAŽESNIS KRAUJOSPŪDIS

210. DAUGIAU KALCIO

Tyrimų metu pastebėta, jog kuo daugiau kalcio maiste, tuo mažesnis kraujospūdis. Jauniems žmonėms, sergantiems silpna hipertonija, t.y. kurių diastolinis spaudimas 90-104, naudingi ir kalcio priedai. Žmonėms, kurie per dieną suvartodavo po 1000 miligramų

kalcio, diastolinis spaudimas sumažėjo, palyginti su tais, kurie gėrė placebą (neveiklias tabletes).

Tačiau kiti patikimi rezultatai rodo, jog kalcio perteklius, priešingai, didina kraujospūdį. Kuo gi tikėti?

Akivaizdu, kad kalcis mažina kraujospūdį tik tuo atveju, jeigu esate jautrūs druskai. Iš tiesų tyrimai patvirtina, jog kalcio priedai nėra naudingi, jeigu jūs nereaguojate į druską. Beje, įdomu, jog šis jautrumas, matyt, būdingas toms grupėms žmonių, kuriems labiausiai gresia hipertonija. Jauni žmonės dažniausiai nejautrūs druskai. O apskritai kalcio poveikis stiprėja su amžiumi.

Kalcio yra daug pieno produktuose, lašišose, kopūstuose.

211. MOKYKITĖS KASTI BULVES

Bulvės - turtingas kalio šaltinis, o tyrimai byloja, kad nuolat jas valgančių žmonių kraujospūdis sumažėjęs, mat kalis padeda pašalinti iš organizmo natrį bei vandeni ir taip reguliuoti spaudimą. Vienos ar kitos medžiagos perteklius didina kraujospūdį. Kalis taip pat šalina druską.

Mokslininkai nustatė, jog kalis naudingiausias tiems, kurie vartoja daug druskos. Organizmui kalio reikia 3 kartus daugiau negu druskos. Todėl įsitikinkite, ar jūsų racione yra užtektinai kalia (žr. lentelę; joje išvardyti kalio turtingi produktai). Turėkite omenyje, jog mineraliniai priedai, kuriuose randama šio elemento, gali būti toksiški.

KALIO ŠALTINIAI

Daugumai žmonių mažam kraujospūdžiui palaikyti reikia kalio gauti 3 kartus daugiau negu valgomosios druskos. Druska didina, o kalis mažina kraujospūdį. Kad gautumėte būtiną kalio kiekį, kasdien suvalgykite 1-3 porcijas maisto, kuriame gausu šio elemento. Daugiausia kalio yra šiuose produktuose.

Produktai Kiekis Kalis (mg)

Kepta bulve 1 vidutinio dydžio 844

Avokados vaisius 1/2 602

Razinos 1/2 puodelio 545

Produktai	Kiekis		Kalis (mg)
Sardinės	85 g		501
Apelsinų sultys	1 puodelis		496
Bananas	1 "		471
Citrinų mišinys	1/2 puodelio		445
Nugriebtas pienas	1 puodelis		406
Virta lašišų filė	85 g		378
Švieži abrikosai	3	-	313
Jautienos kepenys	85 g		309
Šviežias pomidoras	1		279
Keptos viščiukų krūtininės	85 g	■	210
Virti brokoliai	1/2 puodelio		127

212. NEUŽMIRŠKITE MAGNIO

Mažiausią kraujospūdį turi žmonės, vartojantys gana daug magnio.^

Japonijos mokslininkai tyrė ryšį tarp maiste randamo magnio kiekio ir kraujospūdžio. Pacientams, sergantiems silpna hipertonija (diastolinis spaudimas 90-104), vieną mėnesį jie kasdien duodavo po 600 mg magnio (siūloma dienos norma - 350 mg) ir pastebėjo, kad eksperimento dalyvių kraujospūdis smarkiai sumažėjo.

Tačiau jums visiškai nebūtina sukaupti daug mineralinių priedų su magniu. Kruopose, pupose, lapiniuose žalumynuose, moliūgo

sėklose, vaisiuose bei daržovėse jo yra užtektinai.

213. DARŽOVES VIRKITE GARUOSE

Paprastai verdant daržoves jos netenka nemažai kalio bei magnio ir lengvai prisisotina natrio, kuris didina kraujospūdį. Žinoma, dar blogiau daržoves virti sūdytame vandenyje. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo hipertonijos - tai daržoves virti garuose arba ruošti jas mikrobangų krosnelėje.

214. PARUOŠKITE BUTELĮ RŪGŠTIMS

Triptofanas - svarbi aminorūgštis, randama angliavandeniliuose. Ji padeda žmonėms užmigti, bet kartu mažina kraujospūdį. Smegenyse triptofanas virsta serotoninu - chemine medžiaga, kuri slopina nervinius impulsus. Mokslininkai mano, kad būtent serotoninas tiesiogiai mažina kraujospūdį.

Norint paskatinti serotonino susidarymą, užtenka 1-2 uncijų

(28-57 g) angliavandenilių, tokių kaip duona, krekeriai, makaronų

gaminiai, bulvės, ryžiai, kukurūzai, įvairios košės.

KUO ČIA DĖTAS KOFEINAS?

Nepaisant paplitusios nuomonės, kofeinas nesukelia hipertonijos. Tačiau kofeino dozė, esanti viename kavos puodelyje, 2-4 dalimis padidina spaudimą maždaug trims valandoms.

215. DAUGIAU LĄSTELIENOS

Kas bus, jeigu visą gyvenimą vartosite daug ląstelienos? Vieno tyrimo rezultatai parodė, jog septintosios dienos adventistų sektos narės, kurios maitinosi vien daržovėmis, turtingomis ląstelienos, vidutinis kraujospūdis buvo 98/65. Analogiškoje mormonų moterų grupėje, kurios racione buvo mėsos, vidutinis kraujospūdis siekė 103/73.

216. ALYVŲ IR ŽEMĖS RIEŠUTŲ ALIEJUS - TIKRAS AUKSAS

Stenfordo universitete atliktais tyrimais nustatyta, jog kiekvienas šaukštelis nesočiųjų riebalų, kuris tenka 1000 jūsų maisto kalorijų, sistolinį kraujospūdį sumažina 10 dalelių.

Kokie nesočiųjų riebalų šaltiniai geriausi? Alyvų arba žemės riešutų aliejus. Negailėkite alyvų aliejaus ruošdami salotas, daržoves, makaronus, o keptuose patiekaluose pakeiskite juo paprastus riebalus. Alyvų aliejuje kepkite daržoves.

įpraskite gyventi be druskos

217. UŽTENKA VIENO ARBATINIO ŠAUKŠTELIO

Natris - pagrindinis druskos elementas - veikia ne visus hiper-tonikus. Tačiau dauguma žmonių jam jautrūs. O natrio perteklius, kaip teigia specialistai, skatina tokių žmonių organizmą sulaikyti vandenį, ir dėl to kraujospūdis padidėja.

Jeigu jus taip pat jautrus druskai, sumažinkite jos paros kiekį iki 1500-2000 mg (maždaug tiek yra viename arbatiniame šaukštelyje).

218. AR JUS JAUTRUS DRUSKAI?

Kai kurie žmonės tokie jautrūs druskai, kad net nuo nedidelio jos kiekio gali staigiai pakilti kraujospūdis, kuris prieš tai buvo visiškai normalus.

Kaip nustatyti, ar jūs nesate jautrus druskai? Jokių paprastų medicininių būdų nėra, bet specialistai pataria štai ką. Mėnesį valgykite maistą be druskos ir stebėkite, ar nesumažės jūsų kraujospūdis. Jeigu sumažės, vadinasi, jūs, matyt, esate jautrus druskai ir ateityje jums naudinga kuo mažiau jos vartoti.

219. PALIKITE DRUSKINĘ AKT STALO

Mokslininkų teigimu, mažiau dedant druskos į ruošiamą maistą ir įberiant jos pagal skonį valgio metu, druskos suvartojama mažiau, o patiekalai nepraranda skonio.

Suprantama, laisvai tiesti ranką prie druskinės galima tik tada, kai maistas paruoštas su trupučiu druskos arba visiškai be jos.

220. GAMINKITE VALGĮ BE DRUSKOS

Sūdyti vandenį gaminant įvairius patiekalus - tai veikiau įprotis negu būtinybė. Atsisakykite šio įpročio ir, atėję į virtuvę, sumažinkite druskos kiekį visuose kulinariniuose receptuose arba visiškai jos nebevartokite. Atminkite, kad 99 atvejais iš 100 druska tik pagerina skonį, bet visiškai nėra pagrindinis - ir net būtinas -elementas. Taip pat neužmirškite nesūdyti kepinių.

VAKARUOSE HIPERTONIKŲ MAŽIAU

JAV vakaruose hipertonija serga trečdaliu mažiau žmonių negu kituose regionuose. Kodėl? Mokslininkai spėja, kad šių valstijų gyventojų gyvenimo būdas aktyvesnis, jie mažiau rūko ir rečiau būna nutukę, palyginti su kitų JAV rajonų gyventojais. Be to, jie valgo daugiau daržovių bei vaisių ir mažiau mėsos bei druskos.

221. PATIKRINKITE SAVO GERIAMĄ VANDENĮ

Vandenyje, kurį jūs geriate kiekvieną dieną, druskų gali būti daugiau, negu jų yra saujoje sūdytų riestainių. Kaip rodo tyrimai, viename litre vamzdžiais tekančio vandens gali būti nuo 4 iki 1900 miligramų natrio. Šulinio vanduo gali būti dar prastesnis.

Jūs manote, kad jūsų vanduo ne toks? Atminkite, jog natrio turtingas vanduo nebūtinai yra sūrus. Vienintelis būdas nustatyti natrio kiekį vandenyje - atlikti jo cheminę analizę.

Jeigu vandens kokybė nepatenkinama, druskai pašalinti naudokite filtrą.

DAUGIAU JUDĖKITE

222. DAR SYKĮ APIE KŪNO KULTŪROS NAUDĄ

Tyrimai rodo, jog nuolat darant fizinius pratimus ir priverčiant širdį stipriau pumpuoti kraują, pavyzdžiui, greitai vaikštant, kraujospūdis gali sumažėti 4-5 dalelėmis.

Kaip? Yra du mechanizmai. Pirma, po fizinių krūvių per arterijas pratekančio kraujo kiekis sumažėja dėl to, kad sumažėja druskos kiekis kraujuje - juk jūsų prakaitas sūrus, ar ne? Antra, kraujuje sumažėja medžiagų, kurios verčia arterijų sieneles susitraukti ir didina kraujospūdį.

Kiek laiko reikia skirti kūno kultūrai? Daugumos tyrimų metu, kai buvo nustatytas kraujospūdžio sumažėjimas, fiziniai pratimai būdavo atliekami po 30-60 min. tris kartus per savaitę. Tačiau nereikėtų pradėti nuo tokio krūvio - jį didinkite pamažu.

223. VALGYKITE IR BĖGIOKITE

Dieta, kurioje maža natrio ir daug kalio, dažniausiai mažina kraujospūdį. Saikingas fizinis krūvis - taip pat. Nenuostabu, kad, kaip pastebėjo Floridos mokslininkai, vieno ir kito derinys yra dvigubai naudingas. Tai daug veiksmingiau negu kiekvienas šių metodų atskirai.

224. DVIRAČIU - NUO HIPERTONIJOS

Japonijos mokslininkai nustatė, jog, ramiai važiuojant dviračiu, kraujospūdis gali sumažėti ir likti žemas. Jie atliko tyrimą, kurio

metu grupė vidutinio amžiaus vyrų bei moterų, sergančių vidutinio laipsnio hipertonija, važinėjo dviračiu tris kartus per savaitę po 60 minučių. Po dešimties savaičių pacientų kraujospūdis sumažėjo 13 dalelių, o kai kuriems tapo normalus.

225. NUEITI NUO HIPERTONIJOS GREIČIAU NEGU PER VALANDĄ

Grupė pacientų greitai vaikščiojo 40 minučių. Juos stebėjo Masačiūsetso valstijos universiteto specialistai. Tiriamųjų kraujospūdis gerokai sumažėjo. Maža to, šis poveikis išliko mažiausiai 2 valandas.

RYTAIS BŪKITE ATIDUS

Minimalus kraujospūdis dažniausiai būna apie 3 vai. ryto, bet paskui greitai didėja ir laikotarpiu nuo 6 vai. iki vidurdienio pasiekia didžiausią ribą. Būtent tuo metu ištinka daugiausia širdies priepuolių, insultų bei infarktu.

226. NEVAIKŠČIOKITE SU SVORIU RANKOSE

Vaikščiojant su svoriu rankose gali padidėti kraujospūdis.

227. KELDAMI SVORI, NESULAIKYKITE KVĖPAVIMO

Kvėpavimo sulaikymas keliant sunkų svorį padidina kraujospūdį, nes laikinai suspaudžiamos kraujagyslės.

Stenkitės ramiai kvėpuoti, kad nepakiltų kraujospūdis. Pavyzdžiui, iškvėpkite keldami svorį, ir spaudimas sumažės. Šito neužmirškite, nesvarbu, ką kelsite - ar štangą, ar porceliano dėžutę.

DĖMESIO: VAISTAI

228. ASPIRINAS GALI PADARYTI KITUS VAISTUS BEVERČIUS

Šlapimą varantys vaistai, kurie dažnai vartojami skysčio kiekiui kraujuje sumažinti, gali būti beverčiai, jeigu tuo pat metu geriate

nesteroidinius temperatūrą mažinančius vaistus, tokius kaip aspirinas. Jeigu geriate kokius nors vaistus kraujospūdžiui sumažinti, prieš pradėdami vartoti kitus, net parduodamus be recepto, pasitarkite su savo gydytoju ar farmacininku.

229. VAISTAI NUO OPŲ GALI SUKELTI PAŠALINĮ POVEIKĮ

Paplitęs vaistas nuo opų cimetidinas, kurio prekybinis pavadinimas yra tagametas, gali sutrukdyti jūsų organizmui efektyviai panaudoti betablokatorius vaistus, kurie dažnai skiriami kraujospūdžiui sumažinti. Su gydytoju išsiaiškinkite, ar jis gali būti derinamas su tais vaistais, kuriuos šiuo metu geriate, arba nevartokite jo.

230. PILIULĖS NUO VIRŠSVORIO DIDINA KRAUJOSPŪDĮ

Jeigu ketinate gerti dietines piliules, skatinančias liesėjimą, būkite atsargūs. Daugelyje šių medžiagų, kurios ir laisvai parduodamos, ir vartojamos gydytojo nurodymu, yra fenilpropanolamino. Manoma, kad jis slopina tą smegenų dalį, kuri kontroliuoja apetitą. Tačiau kai kuriems žmonėms nuo jo padidėja kraujospūdis.

RAMUS GYVENIMAS

231. LIAUKITĖS TRIUKŠMĄ VĘI

Japonijos mokslininkų tyrinėjimų rezultatai rodo, jog kuo triukšmingesnė žmogaus aplinka, tuo didesnis jo kraujospūdis.

Mokslininkai nustatė, jog tarp asmenų, kurie dirbo esant didesniam kaip 85 decibelų triukšmui, hipertonikų buvo dvigubai daugiau negu tarp tų, kurių darbo vietoje triukšmas neviršijo 80 decibelų.

Kas yra 80 decibelų? Maždaug tokį triukšmą sukelia dulkių siurblys (70-80 decibelų), žadintuvas (80) arba intensyvus gatvės eismas (75-85). Jeigu negalite atsikratyti šio triukšmo, nueikite j vaistinę ir nusipirkite porą ausų kamštukų.

232. įjunkite muziką

Kai kurie muzikos terapijos specialistai įsitikinę, jog muzika gali sumažinti kraujospūdį. Jų manymu, tam geriausiai tinka tyli instrumentinė muzika, kurios ritmas lėtas, tolygus.

233. dviejų porcijų užtenka

Specialistai pataria per dieną išgerti ne daugiau kaip dvi porcijas alkoholio. Kitaip tariant, 710 ml alaus arba 237 ml vyno, arba 59 ml likerio. Jeigu gersite daugiau, gali padidėti jūsų kraujospūdis.

BLOGAI BŪTI AUKŠTAŪGIU

Deja, kuo jūs aukštesnis, tuo didesnis gali būti jūsų kraujospūdis. Beje, tai ne hipertonija. Tiesiog kuo žmogus aukštesnis, tuo reikia didesnio kraujospūdžio, kad kraujas patektų į smegenis.

234. numeskite per didelį svorį

Apkūnūs žmonės linkę sirgti hipertonija. Matyt, būtent todėl vienas patikimiausių būdų kraujospūdžiui sumažinti - tai suliesėti. Daugumos žmonių spaudimas sumažėja 1 dalele, svorį sumažinus 2 svarais (0,9 kg). Pavyzdžiui, jeigu jūs suliesėsite 20 svarų (9 kg), spaudimas gali nukristi net 10 dalelių - daugeliui to užtenka, kad atsikratytų hipertonijos ir kraujospūdis vėl taptų normalus.

235. rūkydami turėsite daugiau problemų

Tabako dūmai sukelia arterijų spazmus, o tai verčia širdį intensyviau dirbti, kad kraujas būtų pumpuojamas per susiaurėjusias arterijas bei venas. Be to, rūkymas susilpnina kai kurių kraujospūdį mažinančių vaistų veikimą ir padidina kraujo išsiliejimo smegenyse tikimybę, gresia blogiausia hipertonijos forma, kurią gydytojai vadina piktybine. Taigi, jeigu norite valdyti savo kraujospūdį, nerūkykite.

236. būkite savo darbo šeimininkas

Kaip teigia mokslininkai, nerimas, susijęs su darbu, gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą. Labiausiai rizikuoja tie, kurių prasti santykiai su kolegomis ir mažos galimybės paveikti priimamus sprendimus, taip pat tie, kurie nepasitiki savo ateitimi ir nemato perspektyvos.

Ką gi daryti? Jeigu tai įmanoma, imkitės atsakomybės už savo karjerą. Pamąstykite, ar nevertėtų paieškoti tinkamesnio darbo. Arba jei nesiseka bendrauti su klientais, pavesti tai kam nors kitam? O gal jums vertėtų imtis mažiau atsakingo darbo?

Kad ir kaip būtų, už savo darbą turite atsakyti tik jūs patys. Arba organizuokite jį taip, kad kiekvieną rytą su malonumu šoktumėte iš lovos, arba raskite kitą veiklą.

LIGONIO PORTRETAS

Tyrinėtojai nustatė, kad žmonės, kurių didelis kraujospūdis, priklauso gana aiškiam psichologiniam tipui. Jam būdingi trys pagrindiniai požymiai: Šie žmonės sunkiai išreiškia savo pyktį, nuoskaudą ar priešiškumą; jie bijo užmegzti ryšį su kitais žmonėmis; jie neigia arba nutyli savo problemas. Kokią įtaką tai turi ilgaamžiškumui? Mokslininkai tvirtina, jog emocijų nuslopinimas sergant hipertonija penkis kartus padidina pirmalaikės mirties tikimybę.

237. nemiga sukelia hipertoniją

Jeigu sergate hipertonija, ar jūsų nekamuoja ir nemiga? Mokslininkai teigia, kad miegant kvėpavimas nuolat sustoja. Žinoma, tik akimirkai, bet to užtenka, kad kraujospūdis labai pakiltų.

Izraelio mokslininkai stebėjo grupę žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, ir nustatė, kad 28 proc. tiriamųjų miego metu sutrikdavo kvėpavimas. Jie nustodavo kvėpavę daug - net 7 kartus -dažniau negu kiti žmones, stebėti nakties miego metu.

Jeigu jūsų vyras (ar žmona) pastebi, jog miegodami kartais liaujatės kvėpavę, būtinai pasakykite tai savo gydytojui. Galbūt jusi kraujospūdį galima labai paprastai sureguliuoti: tereikia tik išmokti valdyti savo kvėpavimą.

23 S. MOKYKITĖS ATSIPALAIDUOTI

Jeigu nuolat jaučiate įtampą, jūsų kraujospūdis gali padidėt Tačiau įvairūs atsipalaidavimo būdai gali sumažinti įtampos poveikį, ir ilgainiui spaudimas šiek tiek sumažėja.

Koks būdas geriausias? Mokslininkai daug metų taiko metodą kuris vadinamas "nuosekli raumenų relaksacija". Jei norite ta išmėginti, atsisėskite arba atsigulkite jums patogia poza, tada keletą kartų įtempkite ir vėl atpalaiduokite savo kūno raumenis.

Iš pradžių 3-4 sekundėms sugniaužkite kumščius ir sutelkit* dėmesį į šios įtampos sukeliamus pojūčius. Po to atpalaiduokit* rankas, iškraudami Įtampą. Tęskite pratimus - įtempkite ir atpalaiduokite pagrindines raumenų grupes - kaklo, pečių, nugaros rankų, pilvo preso, sėdmenų, klubų, blauzdų ir pėdų.

Tai darykite 10 minučių du kartus per dieną. Galiausiai išmoksite atpalaiduoti savo raumenis be jokios įtampos.

GARSIAU JUOKITĖS

Kaip teigia gydytojai, juokas sukelia trumpą ir nedidelį kraujospūdžio sumažėjimą. Todėl kuo daugiau juokitės. Pažiūrėkite kino komediją. Dažniau bendraukite su žmonėmis, kurie skatina jus šypsotis, o ne su tais, kurie kimba prie kiekvieno ištarto žodžio.

240. PAGLOSTYKITE SAVO NUMYLĖTINIUS

Kai glostote katę, šunį, triušį ar kitą švelnų, pūkuotą gyvūną, jūsų kraujospūdis gali sumažėti.

"Žmonių santykiai - tai keitimasis reikalavimais, - aiškina daktaras Kidas, psichologijos profesorius. - Naminiai gyvūnai - tai bendravimas su kitu gyvu padaru, kuris nieko nereikalauja ir myli jus, nieko nepaisydamas." Tačiau labai svarbu, kad tai būtų jūsų gyvūnas, pabrėžia daktaras Kidas. Pamačius nežinomą žvėrį, elgesys būna toks pat atsargus, kaip ir susitikus nepažįstamą žmogų.

241. ŽIŪRĖKITE Į UGNĮ ARBA Į ŽUVYTES

Visa, kas prikausto jūsų dėmesį taip, kad jūs žiūrite ir klausote, tačiau nieko nemąstote ir esate visai ramus, mažina kraujospūdį. Žiūrėkite j ugnį, j paukščius arba į akvariumo žuvytes. Toks užsiėmimas du kartus per dieną gali būti gera priemonė prieš silpną hipertoniją.

MATUOKITE KRAUJOSPŪDĮ

242. TIKRINKITE SAVO KRAUJOSPŪDĮ

Daugumai žmonių būtina savo kraujospūdį tikrinti mažiausiai du kartus per metus. Žmonėms, linkusiems sirgti hipertonija: nutukusiems, paveldėjusiems ligą, vartojantiems kontraceptines tabletes, piktnaudžiaujantiems alkoholiu - spaudimą privalu tikrinti ne rečiau kaip kartą per metus.

IKI KO PRIVEDA ŠEIMYNINIS GYVENIMAS

Kuo ilgiau gyvenote su savo sutuoktiniu (sutuoktine), tuo panašesnis jūsų kraujospūdis. Konektikute buvo ištirta daugiau kaip 1200 šeimų. Nustatyta, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, apkūnumo, kūno kultūros pratimų, rūkymo bei suvartojamos druskos kiekio, labai panašūs yra žmonos ir vyro kraujospūdžiai. Kodėl? Dėl streso, kuris tenka abiem sutuoktiniams, arba galbūt dėl bendravimo stygiaus. Jeigu kyla bendravimo sunkumų, tyrinėtojų teigimu, sutuoktinių kraujospūdis padidėja.

243. MATUOKITE TIKSLIAI

Gydytojai tvirtina, jog yra daug smulkmenų, kurios gali iškreipti kraujospūdžio matavimo rezultatus. Todėl prieš matuojant spaudimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes. Nusivilkite drabužį, o ne atsmaukite rankovę, nes ji gali spausti ranką, ir prietaiso parodymai bus netikslūs.

Kraujospūdį matuokite 2 ar 3 kartus. Beje, intervalas tarp ma tavimų turi būti mažiausiai 2 minutės.

244. PAPRAŠYKITE GYDYTOJĄ TO NEDARYTI

Jeigu bijote gydytojo, kuris matuoja jūsų kraujospūdį, jis gal padidėti. Tai vadinama "baltų chalatų hipertonija" - dėl to, kad daugelis medikų vilki baltus laboratorinius chalatus. Tada matavimo rezultatai būna per dideli.

"Maždaug trečdaliui žmonių namuose arba darbe kraujospūdis būna gerokai mažesnis negu gydytojo kabinete", - teigia Toronto universiteto profesorius daktaras Ričardas Rivsas.

Daktaro Rivso nuomone, tai gali reikšti, jog net 20 proc. žmonių, kuriems diagnozuota hipertonija, iš tikrųjų ja neserga. Kaip to išvengti? Tegul kraujospūdį jums matuoja ne gydytojas, o kitas žmogus. Ar parodymai skirsis?

Kaip išsirinkti tinkamiausią prietaisą kraujospūdžiui matuoti? Štai keli patarimai:

❖ Įsitikinkite, jog manžetė pakankamai didelė jūsų rankai. Jeigu manžetės dydis netinkamas, matavimo rezultatai gali būti netikslūs.

❖ Jeigu manžetę dėsitės savarankiškai, jums reikalinga D raidės formos sagtis. Ją patogu užsegti ir užtraukti viena ranka.

❖ Skaičiai ant prietaiso turi būti gerai matomi.

❖ Patikrinkite, ar gerai girdite per stetoskopą. Dažniausiai geriau girdėti per stetoskopą, kurio diafragma apskrita.

❖ Rinkitės prietaisą, prie kurio pateikiama paprasta ir suprantama instrukcija, kaip jį naudoti bei prižiūrėti. Paprašykite profesionalą mediką jums parodyti, kaip naudotis

prietaisu.

245. DAŽNIAU MATUOKITE KRAUJOSPŪDĮ, KAD JIS SUMAŽĖTŲ

Vienas paprasčiausių būdų kraujospūdžiui sumažinti gali būti nuolatinis jo matavimas - dažniau negu kartą per metus, kaip įprasta.

Pavyzdžiui, ištyrus 40 žmonių, sergančių silpna hipertonija, pasirodė, jog pacientų, kurių kraujospūdis buvo matuojamas kas

9 savaites, rezultatai buvo žemesni negu tų, kurie nematavo spaudimo.

Šio darbo vadovė daktarė Margareta A. Česni aiškina, jog tai gali būti vienas biologinio savaiminio reguliavimo būdų, nes pacientai pradeda nuolat stebėti savo kraujospūdį.

246. NAMŲ DARBAI

Matuojant kraujospūdį namuose, gali būti gautas tikslesnis jūsų spaudimo vaizdas, negu matuojant jį pas gydytoją. Vis dėlto svarbu, kaip ir kada matuojate spaudimą. Geriausia tai daryti 7 dienas po 4 kartus per dieną: anksti rytą, pirmoje dienos pusėje, antroje dienos pusėje ir vėlai vakare. Jums reikia sėdėti, o ranka turi būti pakelta maždaug širdies aukštyje.

Ne mažiau svarbu, kad namuose naudojamas kraujospūdžio matavimo prietaisas gerai veiktų, todėl eidami pas gydytoją pasiimkite jį ir patikrinkite.

247. DARYKITE TAI DRAUGE

Kad ir kokį kraujospūdžio reguliavimo metodą pasirinktumėte nedarykite to pats vienas. Tegul padeda jūsų šeima. Specialistą teigia, kad jums lengviau bus laikytis bet kokio režimo kraujos pūdžiui sumažinti, jeigu visa šeima jus palaikys.

Važinėkite dviračiu kartu su savo vaikais, eikite pasivaikščiot su žmona, pirkite valgį, kuris tinka jums visiems. Toks gyvenime būdas jiems naudingas ne mažiau negu jums.

Septintas skyrius

INSULTO GALIMA IŠVENGTI

Tą akimirką, kai pasaulis nublanks prieš akis, jūsų gyvenimas labai pasikeis. Jūs daugiau negalėsite kalbėti, mąstyti, laisvai judėti.

Kasmet pražūtingas smūgis ištinka maždaug 0,5 min. amerikiečių, iš jų miršta per 150 tūkst. nelaimėlių. Tai trečioji pagal svarbą mirčių JAV priežastis (ją lenkia tik širdies ligos ir vėžys). Nuo insulto miršta tris kartus daugiau žmonių, negu jų žūsta automobilių katastrofose.

Tačiau net du trečdaliai tų, kurie lieka gyvi, pasmerkti nešti savo kryžių - tampa invalidais: negali vaikščioti, sutrinka jų kalba, regėjimas, jie praranda atmintį, nesupranta, kas vyksta aplinkui, pažeidžiama gyvybinė organizmo veikla, net paralyžiuojama pusė kūno. Kas dešimtas išgyvenęs asmuo jau niekada nebeužsiima aktyvia veikla.

Kas yra insultas? Gydytojai jį vadina cerebriniu priepuoliu. Šis apibūdinimas labai tikslus. Cerebrinis - vadinasi, susijęs su smegenimis; priepuolis reiškia netikėtumą - insultas yra netikėtas smegenų aprūpinimo krauju sutrikimas. Jį gali sukelti kraujo krešulys, kartais jis ištinka dėl trūkusios arterijos sienelės. Be kraujo smegenys negauna joms būtino deguonies; be deguonies smegenys dūsta, jautrios jų ląstelės žūva arba yra rimtai pažeidžiamos. Po 4-5 minučių to padariniai būna nebepataisomi.

Jeigu pažeidžiamos ląstelės, kurios valdo, pavyzdžiui, kairiąją kūno pusę arba atmintį, jų veikla sutrinka. Jeigu žūva per daug smegenų ląstelių - jūs mirštate.

NELAIMĖ ATSĖLINA IŠ TOLI

Insultas nei iš šio, nei iš to neištinka žmogaus, kurio arterijos sveikos. Jis gresia, kai arterijos daugelį metų yra ardomos arba būna nuolatinėje įtampoje. Daugeliu atvejų ant arterijų vidinių sienelių nusėdantis cholesterinas bei kitos medžiagos siaurina jas, tad mažėja kraujo srovė. Šis procesas vadinamas ateroskleroze, arba arterijų elastingumo sutrikimu, ir yra pagrindinė insulto priežastis. Aukštas kraujospūdis irgi kenkia arterijoms. Dėl krūvio, kuris arterijoms tenka esant dideliam kraujospūdžiui, kraujagyslės pasidaro neelastingos, atsiranda randų. Be to, laikas -neišvengiamas senėjimas - taip pat silpnina arterijas.

Dėl visų šių priežasčių padidėja tikimybė, kad kraujo krešulys įstrigs tarp vidinių arterijų sienelių ir sustabdys kraujo srovę. Jeigu tai atsitinka arterijoje, kuria kraujas teka į širdį, ištinka širdies priepuolis, jeigu arterijoje, aprūpinančioje smegenis, - insultas.

Protingi žmonės - tie, kurie, kaip ir jūs, rūpinasi savo sveikata, - imasi priemonių insultui išvengti.

Pagrindinis jūsų ginklas - tai gydymasis ir kraujospūdžio kontrolė. Nustatyta, jog aukštą kraujospūdį turėjo 40-70 proc. trombozinio (prasidėjusio dėl arterijų užsikimšimo) arba hemoraginio (prasidėjusio dėl arterijų trūkimų) insulto aukų. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai labai svarbu sveikai gyventi ir tinkamai maitintis.

Insultas niekada neištinka be priežasties. Jo galima išvengti,

ir jūs turite tai žinoti.

GYDYKITE SAVE, TINKAMAI MAITINDAMIESI

248. MAŽIAU RIEBALŲ

Geriausias būdas pašalinti cholesteriną, dėl kurio siaurėja arterijos, - tai mažiau vartoti riebalų bei sočiųjų riebalų turinčio maisto. Tad valgykite mažiau mėsos (apsiribokite tik liesa mėsa), riebių pieno produktų, kepsnių bei sviesto.

249. PAIMKITE DAR VIENĄ PORCIJĄ

Turime omenyje daržovių ir vaisių porciją.

Mokslininkai, 12 metų stebėję 859 žmones, padarė išvadą, jog tiems, kurie kasdien valgė vaisių ir daržovių, sumažėjo insulto pavojus, palyginti su tais, kurie jų nevalgė. Specialistai teigia, jog

papildoma daržovių bei vaisių porcija kasdieniame jūsų maisto racione 40 proc. sumažina tikimybę mirti nuo insulto.

250. KAUS - JŪSŲ GYNĖJAS

Vaisiai ir daržovės saugo jus nuo insulto, nes aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis. Juose gausu kalio.

Daugiausia kalio randama tokiuose produktuose kaip bulvės, avokados vaisiai, apelsinai, datulės, pomidorai, morkos, mango vaisiai bei razinos.

PRIEPUOLIS - INSULTO PRANAŠAS

Tyrimai rodo, jog yra ryšys tarp epilepsijos ir insulto. 4,5 proc. žmonių, kuriuos pirmą kartą ištinka insultas, serga epilepsija. Mokslininkai taip pat tvirtina, kad epilepsijos priepuolis gali būti insulto pranašas.

251, MOKYKITĖS IŠ ESKIMU

Eskimai vartoja daug riebaus maisto, tačiau insulto atvejai tarp jų labai reti. Kodėl?

Eskimai valgo daug žuvies, su ja ir gauna didžiąją dalį riebalų. Riebioje žuvyje yra daug riebiųjų rūgščių, kurios, kaip nustatyta, mažina cholesterino bei kitų kenksmingų riebalų jūsų maiste kiekj. Be to, riebiosios rūgštys sumažina kraujo krešulių susidarymo galimybę.

Mokslininkai neabejoja, kad, jeigu valgysite žuvį bent du kartus per dieną, gali gerokai sumažėti insulto tikimybė.

Riebiose žuvyse yra daugiau riebiųjų rūgščių, o jūrų žuvyse jų dažniausiai yra daugiau negu upėse besiveisiančiose žuvyse. Pirmiausia vertėtų paminėti silkes, lašišas. Tarp kitų žuvų dėmesio verti rykliai, jūriniai ešeriai, plekšnės, menkės, ešeriai.

252. "SAUSUMOS JŪREIVIU'KELIU

Jeigu nemėgstate žuvies, tačiau norite pasinaudoti riebiųjų rūgščių pranašumais, pamėginkite į savo racioną įtraukti sojų pupas, graikinius riešutus arba kviečių daigus. Be to, tokiose daržovėse, kaip špinatai, brokoliai ir žiediniai kopūstai, randama labai maža riebalų.

253. VITAMINAS E NELEIDŽIA SUSIDARYTI KREŠULIAMS

Vitaminas E padeda užkirsti kelią biocheminiam procesui, kuris vadinamas kraujo kūnelių sulipimu. Jis prasideda, kai kraujo kūneliai - mažos kraujo dalelės - sukimba ir pradeda krešėti. Gali susidaryti gumulai, o dėl jų gresia insultas. Taigi vitaminas E

užkerta kelią insultui.

Geri vitamino E šaltiniai - kviečių daigai, saulėgrąžos ir žemės

riešutai (pirkite tik nesūdytus), taip pat saulėgrąžų, kukurūzų ir sojų aliejus (jie itin naudingi, nes turtingi nesočiųjų riebalų, kurie taip pat padeda išvengti insulto).

254. MAŽIAU DRUSKOSI

Druskos perteklius jūsų organizme verčia inkstus šalinti ją. Tuo pat metu išsiskiria hormonai, didinantys kraujospūdį, taigi ir insulto tikimybę.

Tyrimų duomenys rodo, jog hipertonija retai sergama šalyse, kuriose suvartojama nedaug druskos. Geriausias būdas sumažinti druskos suvartojimą - nedėti jos gaminant maistą.

255. DU NAUJI NAUDINGI ĮPROČIAI

Kuo toliau nuo akių, tuo toliau nuo burnos - tokia turėtų būti viena jūsų naujųjų taisyklių. Maistą, didinanti riziką susirgti insultu - visus riebius, daug cholesterino turinčius užkandžius bei konditerijos gaminius - padėkite kuo toliau, kad jų nė nematytumėte ir nejaustumėte pagundos. Geriausia vieta jiems - tolimiausiame šaldytuvo kamputyje. Lentynų priekyje laikykite vaisius bei daržoves.

Antras naudingas įprotis - lėčiau valgyti. Galbūt jūs suvalgote per daug - taip pat per daug ir riebalų - tiesiog dėl to, jog per greitai kemšate. Mėgaukitės maistu.

KAIP SUMAŽINTI PAVOJŲ

256. stebėkite savo kraujospūdį

Jeigu didėja jūsų kraujospūdis, didesnis ir insulto pavojus. Gydytojai pataria pagal galimybes palaikyti ne didesnį kaip 140/90 kraujospūdį - jis laikomas normaliu ir nepavojingu.

AVERTINKITE SAVO PAVOJŲ

Jus gali ištikti insultas, jeigu jums tinka bent vienas šių teiginių:

❖ Jums daugiau kaip 55 metai.

♦t* Jūsų šeimoje buvo insulto atvejų.

❖ Jūsų aukštas kraujospūdis.

❖ Jūsų kraujuje per daug cholesterino.

❖ Jūsų širdis nesveika.

❖ Jūs rūkote.

Jūs piktnaudžiaujate alkoholiu.

❖ Jūsų svoris per didelis.

❖ Jūs sergate diabetu.

257. dar kartą pagalvokite apie

kontraceptines tabletes

Vartojančioms kontraceptines tabletes moterims padidėja insulto pavojus.

Vis dėlto silpnos tabletės tinka kai kurioms moterims iki 45 metų. Širdies priepuolio arba insulto pavojus - pagrindinis pašalinis šių tablečių poveikis.

Pasitarkite su savo gydytoju, kurios kontraceptinės tabletės geriausios.

s ss. neignoruokite trumpalaikio išeminio priepuolio

Pasitaiko, jog staiga pajaučiate silpnumą, tirpsta veidas, ranka ar koja. Nebesugebate rišliai kalbėti, akyse pasidaro tamsu, svaigsta galva, sunku stovėti. Po kelių minučių tai praeina.

Jeigu jums yra buvę kažkas panašaus, kreipkitės į gydytoją. Tai galėjo būti trumpalaikis išeminis priepuolis, kuris dar vadinamas

mažuoju insultu.

Maždaug 44 proc. žmonių, patyrusių mažąjį insultą, per savaitę ištinka tikras insultas. Apskritai insulto pavojus jiems yra 10 kartų didesnis negu tiems, kurie niekada nepatyrė mažojo insulto.

Todėl jūs privalote nedelsdami kreiptis į gydytoją. Pavojingiausia - pirmoji savaitė po mažojo insulto.

Jeigu įtariate, jog anksčiau esate patyrę mažąjį insultą, vis tiek kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Tyrimai rodo, jog kai kuriuos žmones insultas gali ištikti praėjus 5 metams po trumpalaikio išeminio priepuolio.

INSULTO TIKIMYBĖ DIDĖJA SU AMŽIUMI

70 proc. insulto atvejų tenka 65 metų ir vyresniems žmonėms. Vyrams jis pasitaiko dažniau negu moterims. Kai kurie duomenys taip pat rodo, jog sunkiai besiverčiantys žmonės insulto aukomis tampa dažniau negu pasiturintys. Be to, vyresniems kaip 55 metų žmonėms insulto tikimybė du kartus padidėja kas kiekvieną dešimtmetį.

259. diabetikai privalo būti dvigubai atsargūs

Jeigu sergate diabetu, jums gresia dukart didesnis insulto pavojus. Nors jis gali ištikti ir vyrus, ir moteris, insulto tikimybė didžiausia diabetikėms.

Kaip diabetas gali paspartinti insultą? Specialistai mano, kad jis stimuliuoja širdies ligų bei aterosklerozės vystymąsi, matyt, ardydamas arterijas ir skatindamas cholesterino nusėdimą ant jų sienelių. Šioms nuosėdoms kaupiantis didėja pavojus, kad arterijos užsikimš - tai pagrindinė insulto priežastis.

Tačiau diabetas visiškai nereiškia, jog insultas neišvengiamas. Jeigu sėkmingai kontroliuojate savo diabetą, gali sumažėti insulto rizika.

260. GALVĄ SKAUDA NE BE PRIEŽASTIES

Stiprūs galvos skausmai - vienas svarbiausių prasidedančio insulto požymių. Iš tiesų 99 proc. subarachnoidinio hemoraginio insulto aukų prieš nelaimę skundėsi stipriais galvos skausmais. Dažnai prieš insultą ištinka mažasis insultas, kurio būdingiausias požymis - taip pat galvos skausmas. Jeigu jums daugiau kaip 35 metai, neignoruokite prasidėjusių stiprių galvos skausmų.

Kitas požymis, įspėjantis, jog galvos skausmas nėra tam tikros laikinos ligos priežastis, - tai, kad jis atsiranda esant fiziniams krūviams, tada sulėtėja pojūčiai, apima ramybė ir abejingumas, nors ir nežymus.

Jeigu pastebėjote panašių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydantis įmanoma išvengti insulto.

SVEIKAS GYVENIMO BŪDAS

261. NESTAMSĖKITE

Ar jums tinka jūsų diržas? Ar nepastebėjote, kad jūsų kojų pirštai pamažu "dingsta" iš akiračio, kai žiūrite tiesiai žemyn? Jums visiškai nebūtina atrodyti kaip sumo kovotojas, kad būtumėte laikomas sunkiasvoriu ir jus pakirstų insultas.

Jeigu optimalus kūno svoris 10 proc. didesnis, gerokai padidėja insulto tikimybė.

Kas yra 10 proc.? Tai reiškia, kad jūsų marškiniai nebeužsise-ga taip lengvai, kaip anksčiau. Jūs jau nebematote po savimi kėdės, kai sėdatės ant jos.

Vidutinio kūno sudėjimo vyrui, kurio ūgis - 6 pėdos (183 cm), 10 proc. nereikajingo svorio - tai 180 svarų (81,6 kg) vietoj 164 svarų (74,6 kg). Šis skirtumas ne toks jau didelis, tačiau kiekvienas papildomas kilogramas didina insulto tikimybę.

262. PIL VA S PADIDINA JUMS GRESIANT/ PA V OJŲ

Jeigu norite išvengti insulto, rūpinkitės, kad jūsų pilvas nepasirodytų iš už durų anksčiau negu jūs pats. Švedijos mokslininkai pastebėjo, jog pilvoti žmonės insulto aukomis

tampa daug dažniau negu tie, kuriems riebalai kaupiasi ant rankų, kojų ar sėdmenų.

263. IŠGĖRUS GRESIA INSULTAS

Jeigu įpratote kasdien išgerti kokteilį ir bare praleidžiate vis daugiau ir daugiau laiko - einate teisingu keliu insulto link. Kaip rašoma leidinyje "New England Journal of Medicine", anglų tyrinėtojai nustatė, jog alkoholiu piktnaudžiaujantiems vyrams insultas gresia 4 kartus dažniau negu negeriantiems stipriosios lyties atstovams.

Jeigu neketinate visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų, bent jau nepiktnaudžiaukite jais.

KNARKIANTYS ŽMONĖS - TAI INSULTO AUKOS Knarkiantys vyrai dažniau tampa insulto aukomis. Bent jau tokią išvadą padarė Helsinkio universiteto mokslininkai, išanalizavę daugiau kaip 4 tūkst. žmonių ligų istorijas. Visi patyrę insultą arba širdies ligomis sergantys asmenys miegodami knarkdavo. O tarp tų, kurie miegodavo ramiai, nepastebėta nė vieno insulto atvejo. Tad mokslininkai spėja, jog knarkimas, matyt, gali būti laikomas tikru gresiančio insulto rodikliu.

264. SPORTUOKITE

Argi reikia aiškinti, kodėl? Štai dar viena priežastis. Nyderlanduose atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog žmonės, kurie aktyviai leisdavo savo laisvalaikį, 40 proc. rečiau sirgo insultu negu tie, kurie ilsėdavosi ant sofos arba fotelyje.

Kūno kultūra laikoma bet kokia fizinė veikla, kai eikvojamos kalorijos ir padažnėja pulsas.

265. NEUŽMIRŠKITE PROFILAKTIKOS

Jums nebūtina tapti maratono bėgiku, kad fiziniai pratimai būtų naudingi. Net paprastas vaikščiojimas greitu tempu naudingas insulto profilaktikai; tai - 80 proc. bėgiojimo ristele veiksmingumo.

Reikėtų greitai pavaikščioti po 30 minučių bent tris kartus per savaitę.

Koks yra greitas tempas? Tai maždaug 4 mylios (6,44 km) per valandą, arba 1 mylia (1,61 km) per 15 minučių.

266. UŽGESINKITE CIGARETĘ

Tyrimai rodo, jog insulto tikimybė rūkaliams 2-3 kartus didesnė negu nerūkantiems žmonėms.

Iš tiesų, kuo daugiau rūkote, tuo labiau rizikuojate. Viename straipsnyje, išspausdintame "New England Journal of Medicine", pateikiami tokie duomenys: užkietėjusiems rūkaliams (surūkantiems daugiau kaip 40 cigarečių per dieną) insulto tikimybė yra du kartus didesnė negu tiems, kurie apsiriboja mažiau kaip 10 cigarečių per dieną.

Tačiau yra ir viltį teikiančių naujienų. Jeigu atsikratysite šio žalingo įpročio, jums nebegrės ir insultas. Insulto tikimybė gerokai sumažėja per pirmuosius dvejus metus po to, kai metate rūkyti, o po penkerių melų tampa tokia pat, kaip visiškai netraukiantiems dūmo žmonėms.

267. NEVARTOKITE NARKOTIKŲ

Specialistams seniai buvo žinoma, jog kokainas gali sukelti hemoraginį insultą.

Kokainas kartu su kitomis medžiagomis didina kraujospūdį ir dažnina pulsą. Tokia būsena trunka 20-60 minučių, ji priklauso nuo narkotikų dozės bei vartojimo būdo. Neigiamas rūkomo narkotiko poveikis smegenims prasideda vos po 10 sekundžių ir gali tęstis 36 valandas.

268. BŪKITE ATSARGŪS VASARĄ

Pavojus tapti insulto auka padidėja kylant temperatūrai. Vasarą insultų bei mažųjų insultų būna daugiau negu žiemą.

Izraelio mokslininkai nustatė, jog insulto tikimybė karštomis dienomis tris kartus didesnė negu vėsiu oru.

Mokslininkai pataria: jeigu numatomi karšti orai, gerkite daugiau skysčių ir, jeigu tik galima, būkite vėsiose patalpose.

269. VĖDINKITE ANGLIMIS KŪRENAMAS KROSNIS

Šanchajaus (Kinija) Suchua rajone nuo insulto miršta 17 proc vyrų. Mokslininkai nutarė išsiaiškinti, kodėl čia insultas pakerta tiek daug žmonių, ir padarė išvadą, jog dėl to kaltos anglimis kūrenamos krosnys.

Jeigu patalpas šildote tokia krosnimi, įsitikinkite, kad ji tinkamai įrengta ir gerai vėdinama. Jeigu tuo abejojate, pasikonsultuokite su anglimis ir malkomis kūrenamų krosnių specialistu. -

270. TAI DARYKITE VISA ŠEIMA

Deja, insultas nesirenka savo aukų. Jis gali pakirsti kiekvieną iš mūsų. Tiesa, insultas retai ištinka jaunus žmones, tačiau žalingi jaunystės įpročiai nepraeina be pėdsakų, ir vėliau padidėja insulto pavojus. Todėl nekeiskite savo dietos bei gyvenimo būdo vienas pats. Darykite tai visa šeima. Artimųjų parama padės ir jums, ir jiems sėkmingai kovoti su rizika susirgti insultu.

Aštuntas skyrius

APSISAUGOJIMAS NUO INFEKCIJOS

■

Jų apstu visur: po šlapia kempine virtuvės kriauklėje, vonios muilinėje, telefono ragelio skylutėse, ant pieno pakelio sienelių, ant durų rankenos, ant žmogaus, su kuriuo sveikinatės, rankos.

Kur tik pažvelgsite, jie tyko. Laukia tos akimirkos, kada galės užšokti ant jūsų ir įsmukti į porą, žaizdelę ar įdrėskimą - į bet kokį nuošaliausią jūsų kūno kampelį.

Jie tuščiai nesiblaško. Kai kurie net nelaukia, kol jūs juos pasigriebsite. Tam tikras rūšis perneša vėjas. Jis glosto stalo paviršių, grindis, durų rankeną, telefono ragelį, vonią, koridorių ir galiausiai palieka jų, gyvų arba mirusių, kiekviename jūsų kūno lopinėlyje tiek, kol jie tiesiog padengia visą plotą. Žmonės yra apsupti jų, palaidoti po jais.

Kas jie tokie? Ligų sukėlėjai. Bakterijos. Virusai ir kiti mikrobai, kuriems būdinga bendra savybė: nuo jų žmonėms pasidaro blogai, labai blogai.

MIKROBAI KARO KELYJE

Mikrobai būna įvairiausių formų ir dydžių. Kai kurie atrodo it lazdelės, kiti panašūs net į miniatiūrinį kosminį laivą.

Visi jie labai maži. Viename kvadratiniame colyje (6,5 kv. cm) jūsų odos laisvai gali tilpti daugiau kaip 1 mln. bakterijų. Tačiau tai, ką bakterijos gali padaryti jūsų kūnui, visai nepriklauso nuo jų dydžio.

Bakterijos sukelia tokias gyvybei pavojingas ligas kaip stabligę, tuberkuliozę, sifilį, toksinį šoką. Joms užkrėtus maistą, žmogus

sunkiai apsinuodija ir net gali susirgti mirtinai pavojingu botu-lizmu. Virusai sukelia įvairiausias ligas - gripą bei geltą, polio-mielitą, pasiutligę, AIDS ir net kai kurias vėžio rūšis. Vienintelis jūsų ginklas prieš juos - tai jūsų imuninė sistema.

Kaip jūsų imuninė sistema sužino, jog į organizmą įsiveržė užpuolikas mikrobas? Ir ką reikia daryti, kad ši sistema visada būtų pasirengusi stoti į kovą'

MAISTAS KAIP APSISAUGOJIMO PRIEMONĖ

271. NEPAKLIŪKITE Į SPĄSTUS

Alkana armija negali nugalėti. Teisingai maitintis - tai viena svarbiausių priemonių, kurios galite imtis, kad apsisaugotumėte nuo infekcinių ligų.

"Mes pastebėjome, kad žmonių, kurie valgo vienodą maistą ir kuriems trūksta vienos arba kelių maistingųjų medžiagų (žmonių, kurie laikosi dietos, valgo tik užkandinėse, pagyvenusio amžiaus žmonių) imuninė sistema gali būti susilpnėjusi", - teigia daktaras Brajanas Morganas iš Kolumbijos universiteto.

Atkreipkite dėmesį į tai, jog kalbama ne apie nepakankamą, bet apie netinkamą maitinimąsi. Subalansuokite savo dietą, pataria daktaras Morganas. Rinkitės produktus, kuriuose maža riebalų, daug ląstelienos, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

272. AR JUMS NETRŪKSTA VITAMINO A?

Mikrobai jus nuolat puola. Jeigu jiems suteiksite galimybę pralaužti pirmąją gynybos liniją - jūsų odą - jie įveiks jus.

Vitaminas A maitina ir gydo odą. Be jo oda išdžiūsta, suskeldėja, ir atsiveria kelias mikrobams. Vitaminas A taip pat padeda

išsaugoti apsauginę burnos, plaučių, šlapimo pūslės, skrandžio, žarnyno bei gimdos kaklelio gleivinę.

Tačiau vitaminas A imuninei sistemai svarbus dar ir dėl to, kad jis padeda suaktyvinti vadinamuosius T leukocitus, kurie užmuša mikrobus. Matyt, vitaminas A yra tarsi reguliatorius, iškviečiantis j kovą šiuos leukocitus. Kai vitamino A trūksta, šis reguliatorius neveikia.

Norėdami aprūpinti savo organizmą reikiamu kiekiu vitamino A, kiekvieną dieną valgykite daugiau geltonų, oranžinių bei žalių daržovių - morkų, špinatų, brokolių.

275. BETA KAROTINAS UŽMUŠA BAKTERIJAS

Beta karotinas, augalinė vitamino A forma, gali būti dar veiksmingesnė kovos su įsiveržėliais priemonė. "Laboratoriniai tyrimai rodo, kad ši medžiaga skatina makrofagų veiklą", - teigia daktaras Ronaldas Rosas Vatsonas iš Arizonos valstijos universiteto. Makrofagai - tai didelės ląstelės, kurios ieško vėžinių auglių, pagriebia ir suvirškina juos.

Beta karotinas taip pat gali būti veiksmingas prieš kai kurias bakterijų rūšis. Jo yra daug geltonose ir oranžinėse daržovėse, -morkose, abrikosuose - bei žalumynuose, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose, špinatuose ir garstyčių lapuose.

274. VITAMINAS B; STIPRINA IMUNITETĄ

Kai kurie B grupės vitaminai labai svarbūs jūsų imunitetui sustiprinti.

Vitaminas B₆ būtinas baltiesiems kraujo kūneliams, gaminantiems antikūnius. Be to, reikalingas užkrūčio liaukai, kurioje susidaro T leukocitai. Matyt, jis gali ir sustiprinti šias apsaugines ląsteles.

Vis dėlto tai nereiškia, kad jums būtina gerti dideles vitamino B₆ dozes. Jos gali būti net pavojingos gyvybei. Dauguma mūsų su maistu gauname tik trečdalį rekomenduojamos vitamino B₆ dienos normos (2 mg). Svarbu nuolat valgyti daugiau produktų, kuriuose gausu B grupės vitaminų, pavyzdžiui, kruopų, pupelių, bananų.

275. VITAMINAS C APSĄ UGO IĄ STELES

Mokslininkai nustatė, kad vitaminas C skatina interferono -medžiagos, kuri neleidžia virusams daugintis, - gamybą. Jeigu virusai negali daugintis, jie negali ir plisti - vadinasi, nesukelia ligos.

Interferonas taip pat skatina ląstelių, naikinančių auglius, susidarymą.

Vitaminas C dar veikia prieš bakterijas. Jis palaiko baltųjų kraujo kūnelių sveikatą (baltieji kraujo kūneliai gamina antikūnius, būtinus bakterijoms sunaikinti).

276. VITAMINAS E UŽKERTA KELIĄ LĄSTELIŲ SENĖJIMUI

Kaip rodo tyrimai, vitaminas E stabdo oksidavimąsi, todėl, žmogui senstant, jis neleidžia silpnėti organizmo imuninei sistemai.

277. PADARYKITE SAVO IMUNINĘ SISTEMĄ TVIRTĄ KAIP GELEŽIS

Geležis ne tik padeda išlaikyti sveiką kraują. Ji labai svarbi slopinant jūsų imuninės sistemos infekcijas.

Geležies yra hemoglobine - proteine, kuris ląsteles aprūpina deguonimi. Geras aprūpinimas deguonimi sudaro sąlygas fagocitams - narsiems jūsų imuninės sistemos kovotojams - apsupti ir sunaikinti įsiveržusias bakterijas.

Jeigu jums trūksta geležies, tampate lengva auka nemažam pulkui infekcijų, ypač skrandžio ir žarnyno. Dėl geležies stygiaus taip pat gali susilpnėti jūsų atsparumas kai kuriems virusams.

Vis dėlto nevartokite didelių geležies dozių, ypač jeigu jau sergate. Matyt, geležis skatina bakterijų dauginimąsi.

Geriausia valgyti užtektinai produktų, turtingų geležies - sojų pupelių, špinatų, liesos jautienos, bulvių, brokolių.

278. CINKAS STIPRINA JŪSŲ GYNYBĄ

Mokslininkai pastebėjo, kad cinkas būtinas daugeliui imuninės sistemos dalių, tad, kai jo trūksta, gresia rimti padariniai.

Cinkas saugo organizmą, ypač pagyvenusių žmonių. Jo gausu jūros produktuose, liesoje jautienoje, moliūgo sėklose, veršienos ir jautienos kepenyse, tamsioje viščiukų mėsoje.

279. VALGYKITE LAŠIŠIHIŲ ŠEIMOS ŽUVIE

Tikra sensacija: mokslininkai nustatė, jog, valgant riebiųjų rūgščių turtingą žuvį, pavyzdžiui, lašišas, imuninė sistema gali tapti tvirta kaip šarvas.

Jeigu visas savo riebiąsias rūgštis gaunate su augaliniu aliejumi ir susiduriate su gripo virusu arba, tarkim, kancerogenine medžiaga, jūsų organizmui mažiau galimybių tai įveikti.

Vis dėlto tai nereiškia, jog nedelsdami turėtumėte augalini aliejų išbraukti iš savo dietos. Tačiau reikėtų vartoti ir žuvų taukus.

GYVENIMAS BE LIGŲ

280. PIRMIAUSIA - IŠSIMIEGOTI

Geras miegas naktį - tikras košmaras mikrobams.

Miegas - tai jūsų imuninės sistemos remontas. Kai miegate, visi jūsų organizmo procesai sulėtėja, o imuninė sistema gauna daugiau maistingųjų medžiagų.

281. TEIGIAMAI VERTINKITE GYVENIMĄ

Ar nepastebėjote, jog kartais susergate po itin įtemptų jūsų gyvenimo laikotarpių? Tai nenuostabu. Įtampa susilpnina jūsų imuninę sistemą, ir atsiveria kelias infekcijoms.

Jeigu jūsų darbas yra įtemptas, nuolat esate nusivylęs, imuninė sistema silpnėja. Atsipalaiduokite, ir imunitetas sustiprės.

Grupė Pensilvanijos mokslininkų išaiškino, jog, giliai atsipalaidavus 20 minučių, organizme išsiskiria gerokai daugiau imunog-lobulino A, vieno pagrindinių kovotojų su infekcijomis.

282. SVEIKAS KŪMAS - GERIAUSIAS ANTIKŪNIS

Sitai bent atrodo labai įtikėtina.

Verta nurodyti, jog, kaip rodo tyrimai bei klinikinė analizė, sportuojančių žmonių imuninėje sistemoje kažkas pasikeičia. Šie pokyčiai naudingi. Tačiau treniruotė turi teikti malonumą. Jeigu ne - matyt, jūsų užsiėmimai buvo per daug intensyvūs.

100

287. MESKITE RŪKYTI IR ATLYGINSITE ŽALĄ

Jokių abejonių čia negali būti! Kiekvienas užsitraukimas - tai smūgis jūsų imuninei sistemai. Mokslininkai nustatė, jog rūkalių sumažėjęs gebėjimas susidaryti antikūniams, kurie viršutinius kvėpavimo takus saugo nuo infekcijų.

Taip pat pastebėta, jog rūkalių T leukocitai, naikinantys mikrobus, mažiau aktyvūs negu nerūkančių žmonių.

Kaip jau turbūt supratote, rūkymas kenkia plaučiams. Tabako dūmai paralyžiuoja bronchų blakstienėles - mikroskopines plaučių plaukelių struktūras, kurios apsaugo nuo infekcijų.

Sveikuose plaučiuose blakstienėles nuvalo nuo sienelių ploną gleivių sluoksnį. Rūkančio žmogaus plaučiuose jos per silpnos ir nesugeba atlikti šio darbo. Dėl to gleivės kaupiasi, atsiranda rūkaliams būdingas kosulys.

Laimė, žalą, kurią rūkymas padaro imuninei sistemai, galima atlyginti, metus rūkyti. Todėl, jeigu rūpinatės savo imunine sistema, atsisakykite dūmo.

284. NEŠVARUMAI JŪSŲ IMUNINĖJE SISTEMOJE

Jeigu dažnokai išgeriate, suteikiate gerų progų pasilinksminti ir infekcijoms.

Piktnaudžiaujantiems alkoholiu žmonėms sumažėja granulocitų - svarbių apsauginių ląstelių, kurios telkiasi užkrėstoje vietoje ir naikina nekviestus svečius.

Alkoholis taip pat silpnina jūsų organizmo gebėjimą gaminti antikūnius prieš bet kokią naują infekciją.

Ką gi daryti? Jeigu geriate, bent jau nepraraskite saiko.

285. P AKLA USYKITE MAMOS PA TARIMO

Plauti rankas prieš valgį ir išėjus iš tualeto - geras įprotis, ypač jeigu norite išvengti infekcijų. Ligų sukėlėjai dažnai nuo nešvarių rankų patenka tiesiai jums į burną. Pravartu bent suvilgyti rankas vandeniu, o jeigu netoliese guli muilo gabalėlis, nepatingėkite paimti jį į rankas.

286. SAUGOKITĖS ERKIŲ

Laimo ligą (panašią į artritą) sukelia bakterija, kurią perneša clninė erkė. Dažniausiai tai būna tik nedidelis negalavimas.

101

Tačiau, jeigu jis nepastebimas ilgą laiką, sutrinka klausa, gali būti pažeisti sąnariai, prasidėti neuralgija, kartais net chroniškas artritas arba širdies ligos.

Elninės erkės paplitusios miškuose, pamiškėse, aukštoje ir net nupjautoje žolėje.

Kad išvengtumėte kontakto su erkėmis - ligų nešėjomis, laikykitės šių saugumo taisyklių.

❖ Jeigu lik galima, venkite užkrėstų teritorijų. .

❖ Prieš eidami į užkrėstą teritoriją, kelnių apačią sukiškite į kojines, o marškinius sukamšykite j kelnes.

❖ Vilkėkite šviesius drabužius. Bus lengviau pastebėti ir numes ti erkę, kol ji dar neįsisiurbė į kūną.

❖ Vilkėkite marškinius ilgomis rankovėmis.

❖ Avėkite gerai suvarstomais batais. Vaikščiokite keliukų ir takų viduriu.

❖ Nuolat apžiūrėkite save bei savo gyvūnus.

❖ Grįžę namo, nusiprauskite ir apžiūrėkite save.

Jeigu į kūną įsisiurbė erkė, nemėginkite iškrapštyti jos degtuku. Paimkite ploną pincetą ir pasistenkite pačiupti erkę arčiau prie odos. Traukite pamažu, kad nenuplėštumėte jos galvutės arba žandikaulių ir nepaliktumėte jų žaizdelėje kartu su infekcija. Nedelsdami patepkite žaizdą antiseptine medžiaga, kad infekcija neišplistų.

287. LAIKU PASISKIEPYKITE NUO STABLIGĖS

Kai užlipate ant surūdijusios vinies, per vėlu galvoti, kaip pasiskiepyti nuo stabligės. Pasistenkite išvengti nelaimingo atsitikimo, o nuo stabligės skiepykitės kas 10 metų. Jeigu jūsų darbas arba pomėgiai tokie, kad galite įsipjauti, jsidrėksti arba įsidurti galbūt verta skiepytis kas 5 metai.

KAS YRA ŠVARA?

Viename kvadratiniame colyje (6,5 kv. cm) ką tik nupraustos odos gali būti apie 1 min. bakterijų. Prisiminkite šitai, kai kitą kartą nuspręsite tik suvilgyti

rankas.

288. SAUGOKITĖS TOKSINIO ŠOKO

Toksinis šokas - reta, tačiau gyvybei pavojinga infekcija, kurią galite gauti naudodamos itin aktyvius tamponus.

Susirgimų kontrolės centro atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kiekvienas tamponų absorbcinio sugebėjimo gramas 37 proc. padidina toksinio šoko tikimybę.

Naudokite tik neaktyvius tamponus (prieš pirkdamos juos perskaitykite etiketę). Jeigu menstruacijų metu pakyla temperatūra, pastebite panašų į nudegimą bėrimą, pykina arba viduriuojate, nebenaudokite tamponų ir kreipkitės į gydytoją.

289. NEDIDELES ŽAIZDELES PAŠILDYKITE

Šildydami nedideles žaizdas, galite išvengti infekcijos. Kaip pranešama žurnale "Archives of Surgcry", vietinis šildymas naudingas žaizdoms, nes priteka daugiau kraujo ir žaizdelė greičiau apsitraukia plėvele.

Jeigu žaizdelė neužgyja kelias dienas, porai valandų pridėkite prie jos šildyklę arba karštą rankšluostį. Tai darykite 2-3 kartus -ši procedūra gali padėti.

290. SA UGUS SEKSĄ S

Prezervatyvai neduoda visiškos garantijos, tačiau gerokai sumažina pavojų užsikrėsti sifiliu ir daugeliu kitų venerinių ligų.

Patikimiausi prezervatyvai gaminami iš latekso, o ne iš gyvūnų audinių. Įsitikinkite, ar prezervatyvo galiukas laisvas, kad jis neplyštų išsiveržus sėklai. Kartu su prezervatyvu niekada nenaudokite iš naftos gaminamų tepalų, pvz., vazelino, nes tepalai gali jį pragraužti.

Neužmirškite, jog ilgainiui lateksas suyra. Niekada nenaudokite prezervatyvų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

KAIP PAGAMINTI STERILŲ MAISTĄ

191. ARBA KARŠTAS, ARBA ŠALTAS

Laikykitės vienos paprastos taisyklės: maistas turi būti arba įltas, arba karštas.

Paruošto maisto nepalikite atvėsti ant virtuvės stalo, prieš dėdami jį į šaldytuvą. Kol maistas vėsta, jis ilgai būna tokios temperatūros, kokią mėgsta bakterijos. Maistą patartina vėsinti 40 laipsnių Farenheito (22 laipsniai Celsijaus) temperatūroje. Produktus po 4 valandų nedelsdami sudėkite į šaldytuvą.

Produktus atšildykite šaldytuve, o ne virtuvėje. Jeigu skubate, atšildykite juos po šalto vandens srove (produktų neišpakuokite).

PAVOJINGAS PAUKŠTIS

Viena iš 25 tūkst. viščiukų mėsos porcijų ją suvalgiusiam žmogui sukelia skrandžio sutrikimus. Palyginkite: suvalgius jūros produktų, tarp jų šviežių ar truputį apvirtų moliuskų, tokiais negalavimais skundžiasi vienas iš 250 tūkst. valgiusių šiuos patiekalus.

292. VIRTUVĖ - NE VIETA RŪKYTI

Jeigu jūs rūkote, tai darykite po pietų. Netraukite dūmo gamindami maistą.

Kai rūkote, rankomis imate cigaretę. Taigi seilių patenka ant

jūsų pirštų, o nuo jų - į maistą.

■

293. NESKUBĖKITE RAGAUTI

Jeigu nekantraujate kuo greičiau paragauti valgio, galite suvalgyti jo daugiau, negu ketinote, ir jums gresia vadinamoji "žydžių liga".

Toks pavadinimas šiai ligai duotas todėl, kad žydės, gamindamos tradicinę farširuotą žuvį, yra įpratusios ją ragauti, nors patiekalas būna dar neparuoštas. Jos taip pat dažnai kreipiasi į gydytoją dėl šios ligos. Po ilgų tyrinėjimų nustatyta, kad ragaudamos maistą moterys užsikrėsdavo parazitais, kurie dar būdavo gyvi nevisiškai paruoštoje žuvyje.

Tad pirma gerai išvirkite ar iškepkite valgį ir tik tada jį ragaukite.

294. RŪPESTINGAI VIRKITE VIŠČIUKUS

Prastai išvirti viščiukai gali būti salmonelių lizdas. Kaip paaiškėjo, viščiukai dažnai būna užsikrėtę šiomis bakterijomis (vieno tyrimo, kurį atliko Ajovos valstijos universitetas, metu paaiškėjo, kad 40 proc. išdarinėtų pakuotų viščiukų mėsoje yra salmonelių).

Tačiau šios bakterijos nepakenčia šilumos. Jeigu viščiuko mėsą įkaitinsite tiek, kad gabalėlių viduje temperatūra siektų 160 laipsnių Farenheito (75 laipsnius Celsijaus), visos joje esančios bakterijos žus. Viščiukų patiekalų likučius taip pat būtina įkaitinti iki tokios temperatūros, o ne šiaip sau pašildyti.

295. NEĮSILEISKITE INFEKCIJOS Į VIRTUVĘ

Jeigu sergate, geriau negaminkite maisto. Taip pat nelieskite maisto, jeigu turite infekuotų žaizdų, pūlinių, spuogų arba jūsų oda suerzinta, nes kitaip tik padėsite infekcijai toliau plisti.

296. ATSARGIAU SU ŽALIAIS PRODUKTAIS

Daugelis maisto infekcijų perduodama per užkrėstus prietaisus. Niekada tuo pačiu peiliu nepjaustykite žalių viščiukų, o po to - daržovių. Peilį būtinai nuplaukite po kiekvieno naudojimosi juo. Jeigu viščiukas buvo užsikrėtęs salmonelėmis, jos nuo nešvaraus peilio gali patekti į salotas.

Baigusios ruošti žalią mėsą arba paukštieną, gerai nusiplaukite rankas, o indus bei pjaustymo lentelę taip pat nuplaukite su muilu ir karštu vandeniu.

Dar geriau turėti dvi lenteles: vieną - mėsai pjaustyti, kitą -daržovėms. Lentelę mėsai būtina dezinfekuoti. Jeigu jau pradėjome kalbėti šia tema, virtuvės reikmenis geriausia kaitinti indų plovimo mašinoje.

297. BŪKITE A TSARGŪS RESTORANUOSE

Dažnai infekcija jūsų tyko ne namuose. Atėję į restoraną, saugokitės nekviestų svečių, kurių gali būti jūsų lėkštėje.

Štai keli patarimai. ❖ Karšti patiekalai turi būti karšti, o šalti - tik šalti. Karšti patiekalai, atvėsę iki žemesnės kaip 140 laipsnių Farenheito (60 laipsnių Celsijaus) temperatūros, arba šalti patiekalai, įšilę iki

45 laipsnių Farenheito (7 laipsnių Celsijaus), gali padaryti jums nemaža žalos. Šiltas krevečių salotas arba šaltą omarą geriau atiduokite atgal j virtuvę. ❖ Įsitikinkite, kad ant stalelio su salotomis (kai rengiamas švediškas stalas) yra žnyplės salotoms paimti ir kad lankytojai jomis naudojasi. Atkreipkite dėmesį j jų dydį. Kai kuriuose restoranuose manoma, jog nedidelės žnyplės asocijuojasi su mažomis porcijomis. Tačiau jos dažnai išslysta iš rankų. Kai žnyplės vėl padedamos ant salotų, į patiekalą patenka bakterijų-

298. NEVALGYKITE ŽALIŲ PRODUKTŲ

Ne visada nepavojinga gardžiuotis žalia mėsa arba jūros produktais. Jūs labai rizikuojate - šiuose valgiuose gali būti bakterijų.

Epidemiologai taip pat ryžtingai pataria negerti nevirinto pieno. Įsitikinkite, kad jūsų mėgstamas pienas pasterizuotas.

Taip pat neverta valgyti nešvarių arba įdužusių kiaušinių. Ant jų gali būti paukščių išmatų, kuriose knibždėte knibžda bakterijos.

299. APATINĖ LENTYNĖLĖ - PATI SAUGIAUSIA

Specialistai pataria žalią paukštieną šaldytuve laikyti ant žemiausios lentynos.

Kad ir kaip gerai, jūsų nuomone, būtų suvynioti viščiukai, pakuotė vis tiek gali būti nehermetiška. O jeigu paukštiena padėta šaldytuvo apačioje, pavojus, kad salmonelių pateks ant kitų produktų, bus mažiausias.

300. NUPLAUKITE BAKTERIJAS

Rūpestingai plaukite visus vaisius bei daržoves, ypač jeigu ketinate valgyti žalias. Plaudami daržoves ir vaisius, pašalinsite bakterijas, kurių galėjo ant jų patekti darže, lauke ar parduotuvėje.

■

301. SA UGOKITĖS PELĖSIŲ

Laikui bėgant ant jūsų produktų gali atsirasti pelėsių. Apipeliję produktai greičiau genda ir gali sukelti alerginę reakciją. Tam tikromis sąlygomis kai kurios pelėsių rūšys gali gaminti mikotoksinus (nuodingas medžiagas).

106

Jeigu radote apipelijusių produktų, jokiu būdu jų neuostykite: pelėsiai gali sukelti rimtas kvėpavimo organų ligas. Jeigu produktai labai supeliję, rūpestingai suvyniokite juos j popierių ir išmeskite.

Gerai išplaukite šaldytuvą, kuriame buvo laikomi šie produktai, patikrinkite kitus produktus. Jeigu ant jų pastebėsite bent mažytę pelėsių dėmelę, pasinaudokite šiais patarimais.

❖ Iš sūrio išpjaukite mažiausiai 2,5 cm gabalėlį aplinkui pelėsių dėmelę ir po ja. Sūrį suvyniokite į kitą popierių ir vėl padėkite į šaldytuvą. Tą patį reikia daryti su kieta saliami ir su rūkytais viščiukais.

♦> Pelėsius nuo džemų ir želė nubraukite šaukšteliu. Tada švariu šaukšteliu nuimkite dar vieną džemo sluoksnį aplinkui pelėsių dėmę. Jeigu likęs džemas atrodo normaliai ir gardžiai kvepia, jį galima valgyti. Jeigu jaučiate fermentų skonį arba kvapą, uogienę išmeskite.

❖ Pelėsių dėmes ant kietų daržovių, tokių kaip kopūstai arba morkos, nesunku išpjauti. Pradėjusias pelėti minkštas daržoves, pavyzdžiui, pomidorus, pipirus arba salotas, būtina nedelsiant išmesti.

❖ Iš karto išmeskite apipelijusius minkštus ir lydytus sūrius, grietinėlę, grietinę, jogurtą, supjaustyto sūrio gabalėlius, kiaulieną, dešreles, dešrų faršą, pyragėlius su mėsa, atidarytus mėsos konservus, virtus viščiukus, duoną, pyragą, bandeles, sausainius, pyragėlius, kukurūzus, riešutus, miltus, kruopas, ryžius, džiovintas pupas bei žirnius.

MIRTINA LIGA

Jeigu dangtelis išsipūtęs, konservus verčiau išmeskite. Viename puodelyje botulizmo sukėlėjų yra tiek toksinų, kad jie sunaikintų visą žmoniją.

302. AR NE JUMS SIS ĮSPĖJIMĄ S?

Beveik 50 proc. žalių moliuskų, tokių kaip austrės, gali turėti neseniai atrastų ir labai nuodingų bakterijų, nuo kurių kartais gali

net mirti žmonės, kurių kepenys nesveikos arba susilpnėjusi imuninė sistema. (Dėl tos pačios priežasties tokiems žmonėms, kurie turi neužgijusių žaizdų, nevertėtų maudytis atviruose vandens telkiniuose.)

Žurnale "Annals of Internal Medicine" išspausdintame straipsnyje rašoma, jog būtina vengti bet kokio kontakto su žaliais moliuskais. Virti moliuskai nepavojingi, jeigu tik gerai išvirti.

393. ATIDŽIAI TIKRINKITE KONSERVUS

Botulizmas - mirtina liga, kuria susergama suvalgius užkrėstų konservų arba perdirbtų produktų. Iš 10-15 botulizmo atvejų kai kuriuos sukelia pagaminti produktai, tačiau 75 proc. jų dažniausiai prasideda, suvalgius naminių konservų.

Kad apsisaugotumėte nuo šios ligos, tikrinkite visus konservuotus produktus. Užkrato požymiai gali būti išsipūtė dangteliai, užsidėjęs pelėsių sluoksnis arba putos, nemalonus kvapas.

Jeigu Įtariate botulizmą, nedelsdami išmeskite šiuos produktus tokioje vietoje, kur jų nepasiektų nė vienas žmogus ar gyvūnas. Praneškite apie tai jūsų miesto ar rajono higienos centrui.

304, KONSERVUOKITE A TSARGIA U

Itin atsargiai gaminkite naminius konservus. Jeigu griežtai nesilaikysite technologijos, galite padaryti rimtą, kartais net gyvybei pavojingą klaidą. Atminkite, jog skirtingi produktai nevienodai konservuojami. Pavyzdžiui, ypač griežtai reikia laikytis instrukcijų hermetiškai konservuojant daržoves, mėsą, paukštieną, jūrų ir gėlųjų vandenų žuvis. Šių produktų mažas rūgštingumas, o tai puiki maitinamoji terpė botulizmui.

Konservavimui nenaudokite mikrobangų krosnelės. Joje stiklainiai neįšyla iki tokios temperatūros, kurioje žūva visos bakterijos.

KAIP APSISAUGOTI NUO AIDS

305. VENKITE RIZIKOS GRUPĖMS PRIKLAUSANČIŲ PARTNERIŲ

Vienas iš būdų užsikrėsti AIDS - lytinis kontaktas su sergančiu arba infekuotu žmogumi.

Didžiausios rizikos grupėms priklauso homoseksualai ir biseksualai, narkomanai, kurie narkotikus leidžiasi į veną, sergantieji hemofilija, prostitutės, heteroseksualai.

Be abejo, turite žinoti, kas yra jūsų partneris. Santuokinė ištikimybė ir prezervatyvai taip pat sumažina riziką. Tačiau patikimiausia - neturėti ryšių su žmonėmis, sergančiais AIDS.

306. BUITINIS KONTAKTAS NEPAVOJINGAS

Matyt, seilės sumažina AIDS viruso aktyvumą. Buvo stebimos šeimos, kurių vienas narys sirgo AIDS ir jis valgė kartu su visais, naudojosi bendrais stalo įrankiais, indais bei dantų šepetukais. Kiti šeimos nariai AIDS neužsikrėtė. Vieno tyrimo metu buvo patikrinti 83 žmonės, sergantys AIDS, ir tik vieno jų seilėse rastas virusas.

Virusas taip pat nerastas infekuotųjų AIDS skrepliuose ir nosies gleivinėje. Specialistai tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas buitinio kontakto metu.

307. BUČINYS Į SKRUOSTĄ NEPAVOJINGAS

Bučiniai, matyt, taip pat nėra pavojingi. Vis dėlto venkite "prancūziškų bučinių" su sergančiais žmonėmis, nors užsikrėtimo AIDS tokiu būdu atvejų neužregistruota.

Net intymiau bendraujant AIDS viruso perdavimo per seiles atvejų nepastebėta. Taigi, bučiuojant į skruostą arba į lūpas, ne-gresia pavojus užsikrėsti AIDS.

308. AIDS NEPERDUODAMAS PER GLAMONES

Jūs nerizikuojate užsikrėsti AIDS, kai apsikabinate su šia liga sergančiu žmogumi. Tokių asmenų prakaite arba ant odos viruso nerasta. Minėtose šeimose, kurių vienas narys sirgo AIDS, žmonės dažnai apsikabindavo ir nevengdavo artimų nelytinių kontaktų. Nė vieno užsikrėtimo atvejo nepastebėta.

Kad būtų užkrėstos ląstelės, virusas turi patekti į kraują. Kai spaudžiame ranką arba apsikabiname su ligoniu, to neatsitinka.

309. STERftlZUOTl ŠVIRKŠTAI NEPAVOJINGI

AIDS virusas gali būti perduodamas per nesterilius švirkštus, nauc- jamus leidžiant vaistus, tatuiruojant kūną arba duriant ausis.

Sterilizavimas padeda išvengti šio pavojaus. Virusas žūva, švirkštus įkaitinus iki 60 laipsnių Celsijaus.

310. VABZDŽIAI NEPLATINA AIDS

Legenda, jog AIDS gali platinti vabzdžiai, atsirado tada, kai mokslininkai iškėlė hipotezę, kad būtent dėl jų 1982-1987 m. Belgleido mieste (Floridos valstija) tarp žmonių, nepriklausančių žinomoms rizikos grupėms, labai padaugėjo sergančių AIDS.

Tačiau atidžiau ištyrus šią vietovę nustatyti kiti užkrato šaltiniai. Pirma, dauguma infekuotųjų buvo 20-45 metų amžiaus. Antra, išsamesnis tyrimas parodė, kad infekcija Belgleide paplito dėl lytinių kontaktų ir narkotikų leidimosi į veną. Trečia, ištyrus vabzdžius, nebuvo rasta jokių AIDS viruso požymių.

311. AIDS NEUŽSIKRĖSITE NUO KLOZETO DANGČIO

Jūs nerizikuojate užsikrėsti AIDS nuo klozeto dangčio, net jeigu prieš jus tualetu naudojosi žmogus, sergantis AIDS. Viruso negali būti ant dangčio - ore jis iš karto žūva.

Kartais pavykdavo rasti virusą ligonių šlapime, tačiau jo būdavo tiek nedaug, kad, mokslininkų nuomone, ši liga tokiu būdu neperduodama.

AIDS virusas taip pat buvo išskirtas iš išmatų, tačiau nė viename iš 11 tyrimų, kai buvo stebėta daugiau kaip 700 ligonių, kurie su neinfekuotais žmonėmis naudojosi bendrais tualetais, nenustatyta, kad virusas būtų išplitęs tuo būdu.

Šiuo metu nežinoma nė vieno atvejo, kad AIDS būtų užsikrėsta nuo kontakto su šlapimu, išmatomis, klozeto dangčiu ir pan.

312. RESTORANAS, KURIAME DIRBA HOMOSEKSUALAI, SVEIKATAI NEPAVOJINGAS

Jūs žinote, kad jūsų pamėgtame restorane dirbantis virėjas serga AIDS. Jo pirštai sutvarstyti. Ar negali jo kraujo lašas patekti į padažą ir jus užkrėsti? Ne.

Specialistų teigimu, tikimybė, kad šitaip atsitiks, labai maža, nes virusų kiekio keliuose kraujo lašeliuose neužtenka, kad žmogus užsikrėstų- Be to, mažai tikėtina, kad virusas nežus jūsų virškinimo trakte.

Devintas skyrius

TVIRTI KAULAI - ILGAM GYVENIMUI

Ji užkliudo stalo kampą - ir lūžta klubas. Ji stipriai užsikosėjo - lūžo stuburas.

Tai ne siaubo filmo scenos. Tai tikrovė, kuri gali atsitikti osteoporozės - kaulų ligos - aukai. Ši liga nėra mirtina - pražūtingos gali būti jos komplikacijos, pavyzdžiui, trombozė arba plaučių uždegimas. Tačiau jums nereikia bijoti savo paties griaučių. Osteoporozės įmanoma išvengti ir net išgydyti ją. Pirmiausia privalu žinoti, ko jūs turite vengti.

KAULO ISTORIJA

Kad suprastumėte, kas yra osteoporozė, turite įsisąmoninti, jog kaulas - gyvas. Tai sudėtingas, besivystantis audinys, kuris nuolat atsistato. Kol jūs jauni, naujų ląstelių susidaro daugiau, negu nunyksta senų. Tačiau maždaug apie 35 gyvenimo metus šis procesas tampa priešingu: nunyksta daugiau ląstelių, negu susidaro, ir kaulo masė vis mažėja. Likęs kaulas išakija - jame atsiranda daug mažų skylučių, kaulas tampa nebe toks tvirtas.

Osteoporozę lengva pastebėti, todėl daugumai pacientų, kurie j ligoninių priėmimo skyrius atvežami lūžus stuburui, klubams, dubens kaulams, riešui arba pečių kaulams, nustatoma būtent tokia diagnozė.

"Mūsų duomenimis, maždaug 33 proc. moterų, vyresnių kaip 65 metai, lūžta mažiausiai vienas slankstelis", - teigia daktaras Džonas Bailezikianas iš Kolumbijos universiteto.

Tai loterija. Štai ką reikėtų daryti, kad neatsidurtumėte tarp pralaimėjusiųjų.

PROFILAKTIKA - BET KURIAME AMŽIUJE

313. PATIKRINKITE SAVO GENEALOGINIO MEDŽIO TVIRTUMĄ

Specialistai mano, jog maksimalią žmogaus kaulų masę lemia genai. Jūs galite įvertinti savo polinkį sirgti kaulų ligomis, išanalizavę šeimos istoriją. Arba bent pažvelkite į savo motiną.

Pavyzdžiui, smulkus kūno sudėjimas yra paveldimas. Todėl, jeigu motina serga osteoporoze, visiškai gali būti, kad šia liga sirgs ir jos dukterys. Moterys, kurių svoris per mažas, linkusios sirgti šia liga dažniau negu tos, kurių svoris per didelis. Rūkymas ir sėdimas gyvenimo būdas - tai irgi rizikos veiksniai.

Moterų, sergančių osteoporoze, dukterų stuburo masė mažesnė. Dėl šio kaulų masės sumažėjimo joms ypač didelis lūžių pavojus.

314. NEDELSDAMI PRADĖKITE STIPRINTI KAULUS

Tvirtesni kaulai ilgiau būna sveikesni. Matyt, jais rūpintis reikia pradėti jaunystėje arba dar iki 30 metų. Jaunos moterys gali padidinti savo kaulų masę net 20 proc. Tai itin svarbu, siekiant užkirsti kelią osteoporozei.

Tačiau profilaktikos priemonės gali būti veiksmingos bet kuriame amžiuje - net tada, kai jau pastebite kaulų audinio irimo požymius.

315. SUSIDRAUGAUKITE SU KALCIU

Viena svarbiausių priemonių kaulams sustiprinti - valgyti maistą, kuriame būtų pakankamai kalcio.

Kodėl kalcis toks svarbus? Du trečdaliai kaulų masės - tai mineralinės medžiagos, o kalcis tarp jų sudaro apie 40 proc.

Kiek žmogui reikia kalcio? Rekomenduojama dienos norma -800 mg. Tačiau kai kurie ekspertai tvirtina, jog, gerokai prieš menopauzę pradėjus per dieną suvartoti po 1000-1500 mg kalcio, sumažėja kaulų lūžių tikimybė. Dauguma specialistų pataria suvartoti vidutiniškai 1200 mg kalcio per dieną.

PIENAS - SVARBIAUSIAS MAISTAS

Ar pienas turi įtakos kaulų stiprumui? Jugoslavų mokslininkai pastebėjo, kad vietovėje, kurios gyventojai kasdien suvartodavo daug pieno, klubų lūžių užregistruota 60 proc. mažiau negu ten, kur pieno buvo vartojama nedaug.

ĮVERTINKITE SAVO RIZIKĄ

Kokia tikimybė, kad jūs susirgsite osteoporoze? Štai žinomų rizikos veiksnių sąrašas. Kuo daugiau jų tinka jums,

tuo didesnis pavojus susirgti šia liga.

❖ Lytis (moterys serga dažniau).

❖ Amžius - kuo jūs vyresnis, tuo didesnė rizika. <• Menopauzės pradžia.

❖ Kaukazietiška kilmė.

❖ Kalcio stygius maiste.

❖ Sėdimas gyvenimo būdas.

❖ Per mažas svoris.

•> Osteoporoze serga jūsų šeimos narys.

❖ Rūkymas.

❖ Piktnaudžiavimas alkoholiu.

316. VALGYKITE DAUGIAU PIENO PRODUKTŲ

Gali būti, jog pakankamas pieno produktų kiekis kasdieniame jūsų racione - visa, ko jums reikia, kad gautumėte būtiną kalcio kiekį. Pieno produktai - pagrindinis kalcio šaltinis. Kadangi jie yra bene patys skaniausi, nebus sunku šių produktų daug suvalgyti. Žinoma, reikėtų rinktis liesus pieno produktus.

Štai kaip galite aprūpinti save būtinais 1200 mg kalcio, j dietą neįtraukdami papildomų riebalų: ❖ Viena stiklinė (237 ml) lieso pieno - 300 mg.

237 ml neriebaus jogurto - 350-450 mg.

43 g neriebaus sūrio - 300 mg. Polivitaminų dozė, kurioje yra 300 mg kalcio.

317. VALGYKITE DARŽOVES

Pieno produktai - ne vienintelis kalcio šaltinis. Jo daug yra žaliose daržovėse (išskyrus špinatus), moliuskuose, sardinėse. Štai kai kurie produktai, turtingi kalcio.

Atlanto sardinės, 85 g - 322 mg.

Lašiša, gabalėliais, su kaulais, 85 g - 203 mg.

Virti brokoliai, 1 puodelis - 178 mg.

Virtos pupos, 1 puodelis -128 mg.

318. VARTOKITE VITAMINŲ PRIEDUS

Kalcio priedai gaminami įvairių formų, kiekviename jų yra skirtingas kalcio kiekis. Jeigu nesate įsitikinę, jog su maistu gaunate reikiamą kalcio dozę (dauguma moterų jo negauna), pamąstykite, ar jums nevertėtų vartoti kalcio priedų.

Kai kurie kalcio priedai gali sukelti silpną pašalinį poveikį skrandžiui ir žarnynui (pavyzdžiui, gali užkietėti viduriai arba pykinti). Kalcio karbonatas labiausiai koncentruotas - jame yra 40 proc. kalcio. Kituose prieduose yra kalcio fosfato (31-40 proc. kalcio, tai priklauso nuo rūšies), kalcio laktato (13 proc.) bei kalcio gliukonato (9 proc).

KALCIO DOZAVIMAS

Dauguma mitybos specialistų mano, jog kalcio dienos norma turi būti:

❖ kūdikiams iki 6 mėnesių: 400 mg,

❖ 6 mėnesių - 1 metų mažyliams: 600 mg,

❖ 1-10 metų vaikams: 800 mg,

11-18 metų paaugliams: 1200 mg,

❖ moterims iki menopauzės: 1200 mg,

❖ nėščioms ir maitinančioms moterims: 1400 mg,

❖ moterims, gydomoms estrogenu: 1000 mg,

❖ moterims po menopauzės: 1500 mg,

❖ vyrams: 1000 mg.

19. PRIEDUS GERKITE VALGIO METU

Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, jog kalcį iš jo karbonato blogiau įsisavina organizmas žmonių, kurių skrandyje maža rūgščių arba jų visai nėra, o tai dažnai būdinga vyresniems negu 60 metų asmenims. Vis dėlto gydytojai teigia, jog galima pagerinti kalcio įsisavinimą, priedus geriant valgio metu. Taigi kalcį vartokite su maistu arba pasirinkite kitą priedų tipą.

380. SKYDAS NUO INKSTŲ AKMENŲ

Kalcio priedus reikia užsigerti stikline vandens. Kodėl?

Kasdien geriant 1000-1500 mg kalcio priedų, inkstuose gali susidaryti akmenys, jeigu esate linkę į tai. Jeigu jūsų šeimoje kas nors sirgo inkstų akmenlige, prieš pradėdami vartoti kalcio priedus pasitarkite su gydytoju.

Jeigu nutarėte juos vartoti, būtinai užgerkite dideliu kiekiu vandens. Veržlioje srovėje akmenėliai nesusilaiko. '

381. SUGERKITE SAULĖS VITAMINĄ

Vitaminas D labai svarbus kalciui žarnyne įsisavinti, todėl gydytojai tvirtina, jog žmogui būtina kasdien gauti 400 vienetų šio vitamino. Tam reikia gryname ore būti 15-60 min. ir valgyti produktus, turinčius daug vitamino D: jūros žuvį, kepenis, kruopas.

Dauguma gydytojų nepataria vartoti priedų su vitaminu D, nes didelės jo dozės toksiškos. Tačiau polivitaminai su vitaminu D dažniausiai yra naudingi.

KALCIO STYGIUS - BENDRA PROBLEMA

Kai mokslininkai tiria žmonių maistą, kalcis dažniausiai būna tarp trijų pirmųjų medžiagų, kurių gaunama nepakankamai. Kitos dvi medžiagos - tai geležis ir vitaminas E.

388. ATSARGIAI SU GAZUOTU VANDENIU

Jeigu gersite daug gazuotų nealkoholinių gėrimų, jūsų kaulai gali pasidaryti kaip puta.

Daugelio gazuotų gėrimų sudėtyje esantys fosfatai spartina kalcio išplovimą iš kaulų.

Atkreipkite dėmesį į užrašus ant etikečių ir pirkite tik tuos gėrimus, kuriuose nėra fosfatų. Gazuotame mineraliniame vandenyje jų nėra.

323. BORAS: DAR VIENA PRIEŽASTIS, KODĖL REIKIA VALGYTI DARŽOVES

Boras naudojamas vandeniui suminkštinti, tačiau jis gali sustiprinti ir jūsų kaulus. JAV žemdirbystės ministerijos atlikto tyrimo metu pastebėta, jog moterys, kurios gaudavo po 3 mg boro per dieną, neteko trečdaliu mažiau kalcio iš kaulų negu tos, kurios laikėsi dietos, kurioje buvo maža boro.

Boras padeda palaikyti hormonų balansą. Matyt, tai lėtina mineralinių medžiagų pasišalinimą iš kaulų.

Rekomenduojama boro dienos norma kol kas nenustatyta, bet pagal normalią subalansuotą dietą siūloma per dieną suvartoti apie 1,5 mg boro. Daugiausia jo yra vaisiuose (ypač obuoliuose, slyvose, kriaušėse ir vynuogėse), daržovėse, riešutuose, žalėsiuose bei pupose.

Tačiau didelės boro dozės gali būti pavojingos gyvybei, todėl mineralinių priedų nevartokite, nepasitarę su gydytoju. Geriausia kuo daugiau valgyti vaisių ir daržovių.

324. MANGANAS TAIP PAT SVARBUS

Mikroelementas manganas kaulams sustiprinti gali būti ne mažiau svarbus negu kalcis.

Geriausi mangano šaltiniai - tai žemės riešutai, ananasai, avižų kruopos, razinos, pupos, ryžiai, špinatai, gerai pribrendusių kviečių duona, jautiena, kiaušiniai, tunas, jogurtas.

Beje, pienas - geriausias kalcio bei magnio šaltinis.

325. PRAŠOM VALGYTI MAŽIAU ŠPINATU

Špinatuose yra oksalato - cheminės medžiagos, kuri trukdo įsisavinti kalcį. Tai nereiškia, jog turėtumėte išvis atsisakyti šių daržovių. Tačiau jeigu jums gresia osteoporozė, daug jų nevalgykite.

326. ALKOHOLINIAI GĖRIMAI NESTIPRINA KAULU

Ir vyrams, ir moterims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, kyla didesnis kaulų lūžių pavojus. Pastebėta, jog abiejų lyčių chroniškų alkoholikų kaulų masė mažėja, o kaulų audinio jie netenka greičiau negu negeriantys žmonės.

Specialistai pataria: jeigu svaiginatės alkoholiu, tai darykite saikingai.

327. RŪKALIAMS GREIČIAU LŪŽTA KLUBO KAULAI

Rūkaliai osteoporoze serga dažniau negu netraukiantys dūmo žmonės.

Rūkančioms moterims klubo kaulų lūžio pavojus padidėja 1,7 karto, o 10-20 proc. lūžių priežastis yra kaip tik rūkymas.

32$. VENKITE RŪKALIŲ

Net jeigu jūs nerūkote, galite susirgti osteoporoze dėl to, kad

aplinkui jus - daug rūkalių.

Dėl kadmio (cheminio elemento, esančio tabako dūmuose) pagyvenusių moterų kaulų masė gali pradėti greičiau irti.

ESTROGENAS GELBSTI KAULUS

Tyrimai rodo, jog estrogeno pakaitalo terapija gali užkirsti kelią 90 proc. stuburo lūžių, kurie ištinka moteris po menopauzės, ir 50 proc. sumažinti klubo kaulų lūžių skaičių.

329. PAMĄSTYKITE APIE TERAPIJĄ SU ESTROGENO PAKAITALU

Estrogenas padeda išlaikyti kalcį kauluose. Tačiau menopauzės metu jūsų organizme estrogenas nebesigamina, ir tai labai kenkia kaulams. Laimė, yra priemonė šiai problemai išspręsti - estrogeno tabletės.

JAV nacionalinis osteoporozės fondas praneša, kad terapija su estrogeno pakaitalu yra veiksmingiausias metodas kaulų audinio

irimui po menopauzės sumažinti. Tyrimai rodo, jog moterims, kurios estrogeną pradėjo vartoti praėjus keleriems metams po menopauzės, rečiau lūžta klubų ir riešų kaulai.

Jeigu jums gresia osteoporozė - p ji tyko 25 proc. pagyvenusių moterų - pasitarkite su savo gydytoju, ar jums nereikėtų estrogeno pakaitalo terapijos tuojau po menopauzės.

Tiesa, gydymas estrogenu yra šiek tiek pavojingas. Manoma, kad jis padidina gimdos vėžio rūšies - endometriozės - tikimybę nuo 1 atvejo 1000 moterų iki 4 susirgimų 1000 moterų. Tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, kad, kalbant apie osteoporozę, estrogeno nauda gerokai didesnė negu žala.

VERTA BUTI APKŪNIAI

Apkūnios moterys osteoporoze serga gerokai rečiau negu liesos. Mokslininkai mano, jog apkūnumas gali būti dvigubai naudingas: per didelio svorio krūvis stiprina kaulus, o dėl riebalų pertekliaus sparčiau gaminasi estrogenas hormonas, kuris taip pat naudingas kaulams.

330. VAISTUS RINKITĖS, ATSIŽVELGDAMI Į SA VO KAULŲ STIPRUMĄ

Kai kurie vaistai, kuriuos jūs galbūt vartojate, gali neigiamai veikti kaulus. Pasitarkite su gydytoju, ar jie nepadidins rizikos susirgti osteoporoze.

33 1. JUDINKITE KAULUS

Dirbantys kaulai - tai sveiki kaulai. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog pacientai, kurie lovoje išgulėjo 11-61 dieną, prarado vidutiniškai 1 proc. juosmens stuburo slankstelių mineralinių medžiagų. Grįžus prie normalaus režimo, kaulams atstatyti reikėjo apie 200 dienų.

Ir vyrams, ir moterims kasdienis fizinis krūvis, įskaitant stovėjimą, vaikščiojimą, lipimą laiptais, namų bei sodo darbus, užkerta kelią osteoporozei.

332. AMENORĖJA: PER DAUG NAUDINGO - ŽALINGA

Kūno kultūra naudinga osteoporozės profilaktikai, tačiau jaunos moterys, kurios treniruojasi tiek daug, kad nutrūksta menstruacijų ciklas (ši būsena vadinama amenorėja), iš tikrųjų padidina tikimybę susirgti šia liga. Amenorėja dažniausiai pasitaiko moterims, kurių organizme yra maža riebalų, o jos daug treniruojasi. Tačiau ji gali prasidėti ir bet kuriai liesai moteriai.

Moterys turi žinoti, kad jeigu dėl treniruočių sutrinka menstruacijų ciklas, jos rizikuoja netekti kaulų audinio.

Amenorėja prasideda, kai nuslopinama estrogeno - svarbaus hormono, kuris stiprina kaulus, - gamyba.

Gerai, kad šis praradimas gali būti pataisytas. Kai sportininkės sumažina treniruočių intensyvumą, jų menstruacijų ciklas vėl tampa normalus, o kaulų masė gerokai padidėja.

Kad ir kaip būtų, neatsisakykite fizinių pratimų - tik nepersistenkite. O normalios treniruotės tik sustiprins jūsų kaulus.

333. VAIKŠČIOJIMAS PĖSČIOMIS JŪSŲ GYVENIME

Gali būti, jog kasdienio pasivaikščiojimo sparčiu tempu po 45 minutes jums visiškai užteks, kad išvengtumėte osteoporozės. Tyrinėtojai stebėjo 9 pagyvenusias moteris, kurios šitaip vaikščiojo vienus metus. Stebimo laikotarpio pabaigoje moterų kaulų audinio tankumas padidėjo maždaug 3 proc. To paties amžiaus moterų, nedariusių fizinių pratimų, grupėje kaulų tvirtumas per tą patį laiką sumažėjo 10 proc.

Todėl apsidrauskite ir kiekvieną dieną sparčiu tempu vaikščiokite bent 45 minutes.