1 Puslapis. Kaip išsaugoti sveikatą - 555 patarimai

Kaip išsaugoti sveikatą - 555 patarimai

Pirmas skyrius

ILGAAMŽIU MAISTAS

Žmogaus kūnas sudėtas taip, kad funkcionuotų maždaug 120 metų, bet šitaip, matyt, niekada nebūna. Dažniausiai turbūt dėl to, kad, sėsdami prie stalo, kiekvieną kartą prarandame dalį mums skirto laiko.

Kaip? Ogi pažiūrėkite, ką dedame sau į burną. Mes gauname su maistu per daug kalorijų, per daug cholesterino, per daug rie­balų ir per maža ląstelienos. Vartojame per daug prieskonių, per daug druskos, valgome per daug visokio beverčio maisto ir per maža vitaminų bei mineralinių medžiagų.

    Kad ir kokiu požiūriu vertintume savo mitybą, pasirodo, jog tai, ką valgome, ir tai, ko nevalgome, greitai nuvaro mus j ka­pus. Per daug cholesterino ir sočiųjų riebalų? Pasveikinkite save - šis pražūtingas duetas sukelia aterosklerozę, užkemša arterijas, sudaro sąlygas būsimiems širdies priepuoliams bei insultams. Per daug kalorijų? Tai dar vienas žingsnis ta pačia kryptimi: per di­delis svoris - didžiausias rizikos susirgti diabetu veiksnys. Per maža ląstelienos, trūksta kalcio? Galite neabejoti, kad padidėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu.

Šį sąrašą galima tęsti be galo. Bet, pasirodo, įmanoma išveng­ti beveik trečdalio pirmalaikių mirčių dėl šių ligų  reikia tik pa­keisti savo mitybą.

ILGO GYVENIMO MAISTAS

   OBUOLIAI - vienas geriausių pektino, tirpiųjų skaidulų, šal­tinių. Būtent pektinas padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nes mažina cholesterino kiekį kraujuje, taip pat saugo nuo dide­lių cukraus kiekio kraujuje svyravimų ir taip padeda jį kontro­liuoti. Obuolių pektinas lėtina maisto virškinimą ir greičiau pasijaučiate sotūs - tai tampa jūsų sąjungininku kovoje su per di­deliu svoriu. Vienas obuolys - tai vidutiniškai 81 kalorija. Be abe­jonės, šis vaisius - puikus geros sveikatos simbolis.

  S. ABRIKOSAI* Juose gausu karotino ir ląstelienos, kurie užkerta kelią vėžiui, taip pat yra daug kalio, kuris saugo nuo hipertoni­jos bei insulto. Sauja džiovintų abrikosų (maždaug 10 puselių) -tai tik 83 kalorijos; jie gali šiek tiek pasaldinti gyvenimą tam, ku­ris rūpinasi savo svoriu.

   S. AVOKADOS VAISIAI. Galimas dalykas, kad šie vaisiai -didžiausias kalio šaltinis, kokį tik galima rasti. Jie nepakeičiami kovoje su hipertonija. Deja, labai kaloringi (324 kalorijos viena­me vaisiuje), todėl neverta jais piktnaudžiauti. Avokados vaisiai dažnai peikiami, nes juose gausu riebalų. O iš tikrųjų tai daugiau­sia nesotieji riebalai, kurie gana naudingi sveikatai, pirmiausia dėl to, jog mažina cholesterino kiekį.

    4. BANANAI. Dviejuose nedideliuose bananuose yra tiek pat ląstelienos, kiek vienoje baltos duonos riekėje, be to, juose ne­maža kalio, kuris mažina kraujospūdį. Kadangi bananuose nedaug riebalų ir natrio, o gausu karotino bei vitamino C, bananai įtrau­kiami į kiekvieną dietą, skirtą vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei nutukimo profilaktikai. Vieno banano maistinė vertė - apie 100 kalorijų.

    5. MIEŽIAI. Juose maža riebalų ir natrio, daug proteino ir ląste­lienos. Vienas puodelis virtų miežių kruopų -170 kalorijų. Jų sriu­bos ir antrieji patiekalai visiškai gali atstoti mėsą.

   6. PUPOS. Vargu ar įmanoma rasti tokią pupų rūšį, kuri nebūtų naudinga. Pupos gerokai sumažina cholesterino kiekį, jeigu jo yra per daug, be to, jose gausu kalio, kalcio ir proteino, labai maža riebalų, todėl jos turėtų pakeisti  riebią mėsą ant jūsų stalo.

     7. BUROKĖLIAI. Apie jų energetinę vertę nereikia nė kalbėti, todėl galite valgyti burokėlius, nebijodami pažeisti dietos.

  8. BROKOLIAI - geriausia daržovė vėžinių ligų profilaktikai. Puo­delis brokolių - tai puodelis karotino, vitamino C, kalcio ir kalio. Dėl šių sudedamųjų dalių bei nedidelio kiekio riebalų ir natrio

brokoliai padeda išvengti dar daugelio ligų; širdies ir kraujagys­lių sistemos sutrikimų, osteoporozės. Brokolių puodelyje yra 24 kalorijos - tai padeda suliesėti. Taigi brokoliai - bene naudingiau­sias maistas.

   9, BRIUSELIO KOPŪSTAI. Sios mažos brangenybės iš jūsų daržo - tai geras vitaminų A ir C šaltinis.

  10. GRIKIAI turi vieną vertybę, kuria nepasižymi kitos kruopos. Tyrimai parodė, jog grikių dieta teigiamai veikia cukraus kiekj kraujujc, o tai naudinga diabetikams.

   //. SMULKINTI KVIEČIAI. Artimuosiuose Rytuose jie yra pagrindinė kai kurių patiekalų sudedamoji dalis. Vienas puodelis smulkintų kietų žieminių kviečių suteiks jums gerą dozę kalio, padedančio išvengti insulto ir sumažinti kraujospūdį.

  12. KOPŪSTAI. Žali kopūsto lapai - tai viena tų daržovių, kuri naudinga, kad ir kokia būtų jūsų sveikatos būklė. Smulkiai su­pjaustytų kopūstų puodelyje yra užtektinai kalcio, kalio, vitaminų A ir C. Tai tik 16 kalorijų, beveik nėra natrio ir riebalų, gausu ląstelienos, daug įvairių komponentų, mažinančių kancerogeni­nių medžiagų poveikį. Tyrimai rodo, kad tie, kurie nevalgo ko­pūstų, tris kartus dažniau suserga storosios žarnos vėžiu negu tie, Į kurių stalą jie patiekiami bent kartą per savaitę. Kopūstai nau­dingi sergantiems hipertonija, be to, padeda išvengti insulto, dia­beto ir nutukimo.

  13. MORKOS. Tarp visų jūsų sveikatos gynėjų morkos - visapu­siškos čempionės. Tai geriausiai prieinamas karotino, kuris užker­ta kelią vėžiniams susirgimams, šaltinis. Antai jeigu rūkaliai ne­valgo morkų, jiems tris kartus padidėja tikimybė susirgti plaučių vėžiu. Morkose randama gana daug kalio, ląstelienos. Jos saugo nuo infarkto ir hipertonijos. Šiose daržovėse gausu tirpiųjų skai­dulų, o tai svarbu siekiant išvengti diabeto. Kadangi morkoje be­veik nėra riebalų ir tėra tik 31 kalorija, lai idealus maistas no­rintiems suliesėti.

  14. VYŠNIOS - tikra gamtos dovana saldumynų mėgėjams: jose beveik nėra cukraus ir riebalų! Tačiau karotino - ne mažiau ne­gu daugelyje daržovių. Vyšniose taip pat yra daug kalio, kuris naudingas insulto ir hipertonijos profilaktikai.

  15. VIŠČIUKU KRŪTININĖJE nedaug kalorijų, maža riebalų ir natrio - tai idealus maistas norintiems apsisaugoti nuo hiperto­nijos, insulto bei nutukimo. Pusė keptos viščiuko krūtininės (be odelės) - 142 kalorijos.

   16. KUKURŪZAI. Juose daug karotino, ląstelienos ir tik 66 ka­lorijos pusėje puodelio! Todėl kukurūzai - svarbi sudedamoji da­lis bet kurios dietos, skirtos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, dia­beto bei nutukimo profilaktikai.17.ŽLĖGTAINIAI. Jums tai atrodo keista? Iš tikrųjų neverta vi­sai atsisakyti mėsos, bent jau tuo atveju, jeigu galite apriboti sa­vo apetitą. Vertėtų tik rinktis liesesnius gabalėlius ir nekimšti per daug. Gerai iškeptame žlėgtainyje gausu kalio ir geležies, kuri yra kraujo sudedamoji dalis. Viename žlėgtainyje, sveriančiame 227 g, yra 276 kalorijos.

  18. ČESNAKAI yra aštraus skonio; jie naikina cholesteriną, su­kelianti širdies ir kraujagyslių ligas, aktyvina kraujo krešulių, dėl kurių ištinka insultas, irimo procesą. Česnako galvutė - tai 4 ka­lorijos. Česnakai jūsų racione - bene pigiausia priemonė, pade­danti išvengti daugelio negalavimų.

  19. GREIPFRUTAI padeda suliesėti, nes juose gausu ląstelienos, todėl greičiau atsiranda sotumo jausmas, ir nedaug kalorijų (pusė greipfruto - tik 38 kalorijos). Be to, jie turi gana daug kalio ir yra naudingi norint išvengti hipertonijos ir insulto. Viename greipfrute yra didesnė negu vienos dienos vitamino C norma.

  20. PLEKŠNĖS mėsai būdinga nemažai gydomųjų savybių. Joje beveik nėra sočiųjų riebalų, yra daug proteino, gausu vitamino B, kaloringumas nedidelis: 85 gramai plekšnės - tik 120 kalorijų.

  21. KIVI VAISIAI, arba kinų agrastai, - puikus vitamino G ir ge­ras kalio šaltinis.

 22. KALIAROPĖS - kryžmažiedžių šeimos daržovės, kurioms bū­dingos antikancerogeninės savybės. Jose taip pat gausu kalio ir vitamino C.

  23. CITRINOS. Sic citrusinių šeimos vaisiai puikūs tuo, ko juo­se nėra, - o nėra nei riebalų, nei natrio, nei kalorijų. Citrinos ne­pakeičiamos, siekiant atsikratyti per didelio svorio.

  24. MANGO VAISIAI. Šiose tropikų gėrybėse randama daug ka­rotino, kalio ir ląstelienos. Jose lik 135 kalorijos. Valgykite mango vaisius, laikydamiesi dietos vėžio bei hipertonijos profilaktikai.

25. PIENAS. Viena stikline pieno - tai gera kalio ir kalcio por­cija. Tik neužmirškite, kad pienas turi būti liesas. Nenugriebta­me piene yra tiek daug riebalų, kad visi jo pranašumai netenka vertės.

26. GRYBAI - tai kalio, natrio šaltinis; be tojuose yra šiek tiek magnio. Tai nekaloringas, beveik neturintis riebalų maistas.

27. PERSIKAI. Vienas persikas - tai gera karotino ir kalio por­cija, taip pat nedidelis magnio kiekis.

28. RIEŠUTAI labai kaloringi - 28 g riešutų turi apie 170 kalo­rijų. Juose gausu riebalų, tik daugiausia nesočiųjų, kurie stiprina širdį. Juos geriau valgyti po nedaug. Riešutai vertingi dar ir tuo, kad juose yra kalio bei magnio, kurie reguliuoja kraujospūdį.

29. ALYVŲ ALIEJUS. Tiesiog stebėtinas šio auksinės spalvos skysčio gebėjimas užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių sistemos li­goms. Nustatyta, kad jis mažina cholesterino kieki. Vis dėlto neužmirškite, kad alyvų aliejus - tai riebalai, beje, labai kalorin­gi: 1 valgomasis šaukštas - 20 kalorijų. Todėl jį vartokite tik kaip kitų riebalų pakaitalą.

30. SVOGŪNAI. Tyrimai rodo, jog šiose daržovėse yra medžiagų kurios didina naudingo cholesterino kiekį, tad mažėja pavojus su sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, jog svogūnuose esantys aliejai neleidžia atsirasti piktybiniams augliams. Gali būti, jog svogūnas padeda išvengti astmos.

31. APELSINAI turi daug vitamino C ir padeda peršalus. Šis vi­taminas taip pat naudingas vėžio profilaktikai.

32. AUSTRĖS. Didžiausia jų vertybė - ne spindintis perlas, o cin­kas, kuris stiprina imuninę sistemą ir saugo organizmą nuo in­fekcijų. Niekada nevalgykite termiškai neapdorotų austrių.

33. MELIONAS. Šio populiaraus tropikų vaisiaus minkštime nau­dingų elementų yra daugiau negu bet kuriuose kituose produk­tuose. Jame gausu kalio, ląstelienos, kalcio yra tiek, kiek ketvir­tadalyje stiklinės pieno, karotino - daugiau negu vienos dienos norma, vitamino C - trys dienos normos.

34. PETRAŽOLĖS. Šių daržovių ryškiai žalia spalva byloja, kad jos - ne vien kvepiantys prieskoniai. Tai geras vitaminų A ir C, svarbių vėžinių ligų profilaktikai, šaltinis.

35. MAKARONŲ GAMINIAI. Porcija makaronų - tai 200 kalo­rijų ir labai nedaug riebalų, tad juos galima vadinti sveiku mais­tu. Makaronai pagaliau atsikratė blogos reputacijos - neva tai maistas, nuo kurio storėjama, - ir užėmė deramą vietą tarp svei­kos mitybos produktų. Juose gausu vitamino B, nemaža cinko bei geležies. Tik nepaskandinkite visų šių pranašumų tirštame riebia­me padaže. Geriausia vartoti paprastą pomidorų padažą.

36. KRIAUŠĖS Gamta davė joms nedaug natrio ir šiek tiek ka­lio bei kalcio, todėl kriaušės naudingos tiems, kurie stebi savo kraujospūdį.

37. ŽALIEJI ŽIRNELIAI - sveikatos požiūriu beveik idealus mais­tas. Juose yra karotino, kalio, ląstelienos, padedančių išvengti vėžio, insulto, širdies ligų, hipertonijos ir diabeto. Be to, nedaug

arba visiškai nėra riebalų, natrio, cholesterino. Pusė puodelio virtų žaliųjų žirnelių - tik 67 kalorijos.

38. PIPIRAI - raudonieji ir žalieji, saldieji ir kartieji - tai dau­giau vitamino C, apsaugančio nuo vėžio, negu jo randama pilno­je apelsinų sulčių stiklinėje.

39. DATULES. Šviežios datulės, kaip ir melionai bei pastarnokai, turi bene daugiausia iš visų produktų ląstelienos. Jose taip pat yra karotino.

40. SLYVOS. Vienas puodelis slyvų kompoto suteiks jums pusę vienos dienos karotino normos, taip pat dozę kalio ir nemažą pa­sitenkinimą.

41. GRANATAI aprūpins jūsų organizmą kaliu, būtinu insultui išvengti, be natrio arba riebalų priedų, taip pat geležimi, reika­linga kraujui.

42. BULVĖS - vienas geriausių žinomų kalio šaltinių. Tačiau sie­kiant jj išsaugoti, šių daržovių nederėtų virti - patartina jas kepti arba troškinti. Ir neužmirškite, kad bulves reikia valgyti nenu­luptas.

43.MOLIŪGUOSE gausu karotino, ir, matyt, tai geriausios daržovės, vartojamos vėžio profilaktikai. Net virtame moliūge lie­ka tiek sveikatai naudingų elementų, kad pusė puodelio moliūgų - tai 5 vienos dienos karotino normos. Juose taip pat daug ląste­lienos, yra kalio ir kalcio. Kadangi moliūgai nekaloringi, juose ne­daug natrio ir riebalų, tai idealus dietinis maistas.

44. LAŠIŠOS, šviežios arba virtos, tu n daug riebiųjų rūgščių, mažinančių cholesterino kiekį ir naudingų širdžiai. Galima val­gyti ne tik konservuotų lašišų mėsą, bet ir kaulas. Juose yra tiek pat kaulus stiprinančio kalcio, kiek randama 1/2 stiklinės pieno.

45. SARDINĖS duoda dvejopą naudą. Jų riebaluose gausu rie­biųjų rūgščių, kurios stiprina širdį, o kauluose daug kalcio, todėl sardinės - vienas geriausių produktų osteoporozės profilaktikai. Tik nepatartina jų valgyti kiekvieną dieną.

44m ŠPINATAI - geras karotino šaltinis. Be to, juose yra kalio ir kalcio. Kadangi špinatuose labai maža riebalų ir kalorijų -12 ka­lorijų puodelyje žalių špinatų, - į juos turbūt pirmiausia turėtų atkreipti dėmėsi norintys suliesėti.

47. DAIGAI. Neužmirškite kviečių daigų: tyrimai rodo, kad šie maži nekenksmingi daigeliai gali apsaugoti nuo ląstelių geneti­nių pokyčių, sukeliamų kai kurių kancerogeninių medžiagų.

4$. BRAŠKĖSE yra oleino rūgšties; manoma, jog ši rūgštis neut­ralizuoja kai kurių kancerogeninių medžiagų, esančių cigarečių dūmuose, kumpyje bei žemės riešutų aliejuje, poveikį.

49. MANDARINAI. Kaip ir apelsinai, jie vertinami pirmiausia dėl vitamino C. Tačiau, kitaip negu apelsinai, puodelis mandarinų skiltelių - tai porcija karotino, todėl šie vaisiai naudingi vėžio pro­filaktikai.

50. POMIDORAI. Nesvarbu, kur išauginti, švieži pomidorai - vie­na geriausių dovanų jūsų organizmui. Juose gausu vitaminų A ir C, kalio, ląstelienos, maža riebalų bei natrio, todėl jie tinka nuo visų ligų.

51. ARBŪZAI. Šalta it ledas arbūzo skiltis karštą vasaros dieną ne tik atgaivins išdžiūvusią jūsų burną. Be skanių sulčių, gausite vitaminų A ir C, kalio bei kalcio. Nors nemažoje skiltyje yra 150 kalorijų, arbūzas padės jums palengva reguliuoti svorį.

52. KVIETINĖ DUONA. Tai tradicinis naudingos ląstelienos šal­tinis. Joje taip pat yra B grupės vitaminų, geležies ir maža rie­balų. Tegul kvietinės duonos nuolat būna ant jūsų stalo.

53. JOGURTAS - puikus kalio ir kalcio šaltinis. Tačiau ne visi jie lygiaverčiai. Kai kurių rūšių jogurtai yra tokie riebūs, kad beveik nebeturi gydomojo poveikio. Todėl neužmirškite įsitikinti, kad valgote neriebų jogurtą.

Antras skyrius ❖

ATJAUNINKITE SAVO ŠIRDĮ

PROBLEMOS ESMĖ

Ne taip seniai dauguma žmonių manė, kad širdies ir krauja­gyslių ligos - toks pat neišvengiamas garbaus amžiaus palydovas kaip ir žili plaukai bei raukšlės. Tačiau pastaraisiais metais JAV pastebimas mažėjantis skaičius žmonių, vyresnių kaip 75 metai, kurie, nepaisant minėtų galimybių, neserga širdies ligomis, bylo­ja, kad širdies ir kraujagyslių ligos anaiptol nėra neišvengiamas senėjimo padarinys. Priešingai, tai dėsningas jų aukų gyvenimo būdo rezultatas.

Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis yra ateroskle­rozė, arba arterijų elastingumo sumažėjimas. Ji prasideda dėl to, kad cholesterino nuosėdos kaupiasi ant vainikinių arterijų vidi­nių sienelių ir jas aplimpa taip, kaip sudžiūvusi avižinė košė priskrenta prie dubenėlio.

Jeigu leidžiama šioms nuosėdoms kauptis, arterijos vis siaurėja, mažėja jų elastingumas, dėl to kraujui sunkiau tekėti j širdį, ir sutrinka normali šio itin svarbaus organo veikla. Jeigu arterijos labai sukietėja arba susiaurėja, kraujas visiškai nebepatenka į širdį, ji nustoja plakusi. Vadinasi, liga įveikė dar vieną auką.

Šiuo atveju svarbūs įvairūs veiksniai. Žinoma, daug lemia pa­veldimumas. Jutos valstijos universiteto mokslininkai, atlikę vieną didžiausių paveldimų širdies ir kraujagyslių ligų tyrimų, tvirtina, kad jeigu du artimiausi jūsų giminaičiai - tėvai, broliai, seserys -patyrė širdies priepuolius iki 55 metų, pavojus, kad šiomis ligo­mis susirgsite gana jauno amžiaus, jums padidėja 5-10 kartų, pa­lyginti su tais, kurių šeimose niekas nesirgo širdies ligomis. Tačiau, kaip teigia medikai, gyvenimo būdas - daug svarbesnis veiksnys.

Sąrašo pradžioje nurodomas didelis cholesterino kiekis, kuris

dažniausiai atsiranda dėl maiste esančių sočiųjų riebalų gausos. Visoje JAV teritorijoje ištyrus 356 tūkst. žmonių iš 18 miestų nu­statyta: kuo daugiau cholesterino, tuo didesnis pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Toliau minimi rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, įtampa, per didelis svoris ir sėdimas gyvenimo bū­das - iš tiesų širdžiai būtinas didelis krūvis.

Užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms nėra labai sudėtin­ga. Pastebima tendencija, kad rizikos veiksniai susiję vienas su kitu - pašalinus vieną, gali susilpnėti ir daugelis kitų. Pavyzdžiui, apribojus riebalų kiekį maiste, ne tik sumažėja cholesterino kie­kis, bet ir svoris, o tai naudinga širdžiai. Mokant atsipalaiduoti, įmanoma sumažinti kraujospūdį, be to, sumažėja alkoholio bei rūkalų poreikis. Jeigu mesite rūkyti, ne tik palengvės arterijų dar­bas, bet ir pagerės jūsų savijauta, patrauklesni atrodys fiziniai pra­timai, o jie savo ruožtu irgi mažina tikimybę susirgti.

ĮVERTINKITE savo riziką

54. ATLIKITE MEDICININIUS TYRIMUS

Medicininis patikrinimas padės išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, nes jos bus pastebėtos ankstyvoje stadijoje, taip pat galėsite sužinoti, ar jums negresia rizikos veiksniai, kurie skirtingiems žmonėms labai nevienodi. Jūsų rizikos veiksniai tam tikra pras­me priklauso nuo lyties bei amžiaus. Pavyzdžiui, didelis choles­terino kiekis bei apkūnumas pavojingesni vyrams nei moterims, o diabetas pavojingesnis moterims nei vyrams.

55. GERA SAVIJAUTA NIEKO NEREIŠKIA

Reguliariai tikrinti sveikatą būtina net tuo atveju, jeigu nepa­stebite jokių nerimą keliančių požymių ir manote, jog esate sąly­ginai sveiki. Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad paslėpta išeminė liga (širdies ir kraujagyslių liga be jokių simptomų) yra pavojingesnė ir dažniau baigiasi širdies priepuoliu negu liga, kai vargina skaus­mai krūtinės srityje.

Išemija - tai kraujo kiekio sumažėjimas širdies raumens daly­je. Kraujas gali neatitekėti dėl arterijų spazmų arba kliūčių jose.

56. STEBĖKITE KRAUJOSPŪDĮ

Kraujospūdis - tai jėga, kuria kraujas tekėdamas veikia arte­rijų sieneles. Padidėjęs kraujospūdis rodo, kad jūsų širdis kraują pumpuoja intensyviau negu įprasta, ir arterijoms tenka didesnis krūvis.

Dėl negailestingo kraujospūdžio - 140/90 ir daugiau - arterijų sienelėse gali atsirasti randų, jos sukietėja, darosi neelastingos, padidėja pavojus susirgti ateroskleroze. Širdžiai vis sunkiau vi­sus organus bei audinius aprūpinti reikiamu kiekiu kraujo ir de­guonies. Dėl kelis mėnesius ir metus tenkančio didelio krūvio šir­dis padidėja. Galiausiai kyla pavojus, kad kraujo krešulys užkimš susiaurėjusią arteriją ir sukels širdies priepuolį.

Hipertonija - klastinga liga, nes ja sergančio žmogaus savijau­ta gali būti visiškai normali. Todėl svarbu nuolat matuoti krau­jospūdį.

57. STEBĖKITE SAVO SVORĮ

Mokslininkai teigia, jog viršsvoris širdžiai kenkia daug labiau, negu anksčiau buvo manoma. Tad jeigu bent šiek tiek suliesėsi­te, tai bus gerokai naudingiau, negu buvo galima tikėtis. Dėl per didelio svorio didesnė tikimybė susirgti, nes padidėja cholesteri­no kiekis, pakyla kraujospūdis, o tai yra rizikos veiksniai.

58. JEIGU KNARKIATE, KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ

Dar vienas rizikos veiksnys, kurio jūs galbūt nė neįtariate, -knarkimas. Knarkiantys žmonės 1,7 karto dažniau serga širdies ligomis negu tie, kurie ramiai miega; bendras širdies ligų ir in­sulto pavojus jų tyko 2,08 karto dažniau, teigia suomių moksli­ninkai, ištyrę per 4000 žmonių.

Labai garsiai knarkiant kraujuje sumažėja deguonies. Dėl to ne tik padidėja kraujospūdis, bet ir pasikeičia cholesterino kie­kis, sutrinka medžiagų apykaita, padidėja kenksmingo choleste­rino koncentracija.

Suomių tyrinėtojai mano, jog dėl knarkimo širdies ir kraują­

gyslių sistemai tenkantis krūvis gali būti viena iš priežasčių, kodėl širdies priepuoliai rytais ištinka tris kartus dažniau negu bet ku­riuo kitu paros metu.

59. MESKITE RŪKYTI, KOL NEVĖLU

Tabako dūmuose esančios medžiagos ardo arterijų sieneles. Kraujo kūneliai užlipdo pažeistus arterijų plotelius, tad padidėja tikimybė susidaryti gyvybei pavojingiems krešuliams.

Buvo stebima daugiau kaip 2500 žmonių nuo 65 iki 74 metų. Net turint galvoje kitus rizikos veiksnius, kaip antai amžių, lytį, svorį, diabetą bei paveldimumą, paaiškėjo, jog dėl širdies ir krau­jagyslių ligų rūkalių mirė daugiau negu nerūkančių žmonių.

60. TIEMS, KURIE NEATSISAKO IŠMESTI BURNELĘ

Saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas - ne daugiau kaip dvi porcijos per dieną - iš tiesų gali būti naudingas širdžiai, nes tai sumažina įtampą ir cholesterino kiekį. Tačiau daugiau kaip 2 alaus bokalai, arba 2 vyno taurės, arba 2 kokteiliai per dieną - toks kie­kis širdžiai žalingas: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies raumens bei nervų sistemos veikla.

Galiausiai tuos, kurie piktnaudžiauja alkoholiu - nesvarbu, alu­mi, vynu ar likeriu - dažniau ištinka širdies priepuoliai negu tuos, kurie mažai geria arba visiškai nevartoja svaigalų.

PRIEŠ RIEBALUS IR CHOLESTERINĄ

PAKEISKITE S A V O MITYBĄ

Jeigu tam ryšitės, galėsite pakeisti savo cholesterino kiekį į gerąją pusę ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę. Tin­kamai pasirinkus dietą, per gana trumpą laiką, maždaug per mėnesį, įmanoma gerokai sumažinti cholesterino kiekį.

62. NEVARTOKITE SOČIŲJŲ RIEBALŲ

Pirmiausia svarbu atsisakyti maisto, kuriame gausu choleste­rino, kaip antai grietinėlės ir kiaušinių. Tai, be abejo, būtina.

Tačiau dar svarbiau, kad apskritai nevartotumėte sočiųjų riebalų. Pasirodo, dėl jų cholesterino kiekis gali greičiau ir labiau padidėti, negu vartojant patį cholesteriną.

Jeigu valgysite nedaug gyvulinių produktų (tai pagrindinis cho­lesterino šaltinis) ir dažniau rinksitės vaisius bei daržoves, kuriose nėra cholesterino, tikrai sumažinsite cholesterino kiekį.

  TOKS GYVENIMAS 

KUO VYRESNIS, TUO PROTINGESNIS

Gelapo instituto atliktos apklausos rezultatai parodė, jog 85 proc. apklaustų 50 metų ir vyresnių žmonių nuolat tikrinosi savo cholesterino kiekį, o tarp 35-49 metų respondentų tokių buvo tik 50 proc. Visose amžiaus grupėse vidutiniškai tik vienas iš trijų suaugusiųjų (buvo apklausta 900) žinojo savo cholesterino kiekį.

63. VALGYKITE LIESUS PRODUKTUS

Pirkite mažo riebumo arba liesą pieną ir jogurtą. Vietoj rie­bios grietinėlės rinkitės nugriebtą pieną arba jų mišinį - 1:1. At­sisakykite riebių sūrių.

Jums gali būti naudingas nugriebtas pienas. Buvo stebimi 67 pacientai, kurie 12 savaičių kasdien išgerdavo po ketvirtį kvor­tos (237 ml) nugriebto pieno. Pasirodo, jų cholesterino kiekis su­mažėjo vidutiniškai 8 proc.

Kad jūsų maiste sumažėtų sočiųjų riebalų, vietoj sviesto var­tokite margariną. Kuo jis minkštesnis, tuo mažesnis jo hidrogenizavimas. Geriausi tie margarinai, kurių pagrindinė sudedamo­ji dalis yra skystas kukurūzų arba sojų aliejus. Kuo mažiau val­gykite sumuštinių su sviestu.

64. RIEBALUS PAKEISKITE PRIESKONIAIS

Galbūt jums atrodo, kad sviestas bei kiti riebalai būtini valgio skoniui pajusti, tačiau taip nėra. Sveikam maistui nereikia tokių komplimentų. Mėginkite valgius pagardinti žolelėmis, priesko­niais ir kitais pagardais, pavyzdžiui, sultimis ir garstyčiomis.

65. UŽSIPILKITE ALYVŲ ALIEJAUS

Alyvų aliejuje, kaip ir avokados vaisiuose bei riešutuose, gau­su ypatingos rūšies riebalų, kuriuos vartojant mažėja cholesteri­no kiekis. Dar labiau stebina tai, kad šie produktai mažina kenks­mingą cholesteriną ir neveikia naudingo.

66. ATSARGIAI VARTOKITE A UGALINĮ ALIEJŲ

Sunkioji alyva tinka automobiliui, o žmonėms naudingi leng­vieji aliejai. Jeigu reikia pagardinti salotas arba pagal receptą įpil­ti aliejaus į kitą patiekalą, rinkitės mažiau prisotintą. Štai mažiau­siai ir daugiausiai prisotintų augalinių aliejų sąrašas (pirmiausia pateikiami geriausi, pabaigoje - blogiausi aliejai):

- rapsų,

- saulėgrąžų,

- kukurūzų,

- alyvų, • -sojų,

- žemės riešutų.

67. MOKĖKITE RINKTIS IR PARUOŠTI MĖSĄ

Nutarę valgyti liesą jautieną, imkite nugarinę ir šlauninę, filė, išpjovą. Liesiausia - apatinės galvijų kojų dalies mėsa. Iš kiaulienos rinkitės filė arba kumpį.

68. NUPJAUKITE RIEBIĄ MĖSĄ

Britų medicinos žurnalo duomenimis, galima valgyti truputį mėsos, tačiau prieš vartojimą būtina pašalinti visus riebalus. Vi­sai normalus riebalų kiekis - 27 proc. Tai daug mažiau negu 40 proc, kurių paprastai būna daugumos žmonių maiste.

Mėsos suvalgysite mažiau, jeigu ją gaminsite mažesnėmis por­cijomis. Mėsą supjaustykite arba sukapokite mažais gabalėliais įdėkite į kitus patiekalus, kad ji būtų tik v-

dinis produktas.  Cholesterino kiekiui sumažinti.

Tada sumažinkite mėsos kieki .Kasdien sugraužiant po dvi mor­kas.

Rekomenduoja per dieną suvalgyti ne daugiau kaip 6 uncijas (170 g) mėsos. Lengviausia pasiekti šį rezultatą, pradėjus nuo pusryčių. Kai įprasite, stenkitės mažiau mėsos suvalgyti per pietus.

Anglijos mokslininkai išmatavo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių cholesterino kiekį ir nustatė, kad tiems, kurie valgė mėsą, cho­lesterino buvo daugiausia. Vegetarų bei tų, kurie nevalgė mėsos ir rinkosi žuvį, cholesterino kiekis buvo daug mažesnis, o mažiau­sias pasirodė esąs tų griežtų vegetarų, kurie nevalgė nei mėsos, nei pieno produktų, nei kiaušinių.

Mokslininkai teigia, kad, sprendžiant pagal skirtingą choleste­rino kiekį, vainikinių širdies arterijų liga vegetarai suserga 24 proc.y o griežti vegetarai - 57 proc, rečiau negu žmones, valgan­tys mėsą.

Vegetarų kraujospūdis bei cholesterino kiekis dažniausiai bū­na mažesnis. Daugeliui atrodė, jog abu šie skirtumai atsiranda dėl to, kad nevalgoma mėsos. Tačiau, kaip nustatyta eksperimen­tais, dieta, kurioje nedaug riebalų bei cholesterino, galima pa­aiškinti tik nedidelį cholesterino kiekį vegetarų kraujuje. O krau­jospūdžio sumažėjimą lemia mineralinės medžiagos - kalis, kal­cis ir magnis, kurių gausu vegetarų dietą sudarančiuose vaisiuo­se bei daržovėse.

69. ĮVERTINKITE ŽUVIES PRANAŠUMUS

Žuvis naudinga širdžiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, joje mažiau sočiųjų riebalų negu jautienoje, kiaulienoje ar avienoje, todėl tai geras mėsos pakaitalas. Antra, daugelio rūšių žuvyse ran­dama nemažai riebiųjų rūgščių - ypatingų medžiagų, naudingų širdžiai.

Aštuntajame dešimtmetyje buvo stebimi Grenlandijos eski­mai, kurie valgė riebų maistą, daugiausia riebią žuvį. Kaip bu­vo galima spėti pagal šių tyrimų rezultatus, jūros žuvies - ir rie­biųjų rūgščių, esančių žuvų riebaluose - vartojimas buvo tiesio­giai susijęs su veninių arterijų ligomis: jomis eskimai sirgo rečiau.

Kiti tyrimai parodė, jog riebiosios rūgštys plečia arterijas, mažina kraujospūdį bei tikimybę, kad susidarys kraujo krešuliai, taip pat pasižymi kai kuriomis kitomis teigiamomis savybėmis.

Biocheminiai riebiųjų rūgščių poveikio mechanizmai gana sudėtingi ir galutinai dar neišaiškinti. Vis dėlto daugelis gydytojų tvirtina turį pagrindo teigti, jog vartojant riebiąsias rūgštis su žuvi­mi, ypač tuo metu, kai imatės ir kitų priemonių, gali sumažėti ve­ninių vainikinių arterijų ligų pavojus.

Todėl specialistai pataria mažiausiai dvi dienas per savaitę val­gyti žuvį. Riebiųjų rūgščių daugiausia randama lašišose, tunuo­se, silkėse, sardinėse.

70. PAMĖGINKITE RIEŠUTUS, PUPAS IR SAULĖGRĄŽAS

Tiems, kurie nemėgsta žuvies, yra kito maisto. Graikiniai riešutai bei jų aliejus, sojų pupos, pupos ir rapsų aliejus - taip pat geri riebiųjų rūgščių šaltiniai.

71. DAR VIENAS BŪDAS JUSIĮ DIETAI PAGERINTI

Būtina valgyti mažiau mėsos ir daugiau viščiukų. Viščiukai -vienas geriausių mėsos pakaitalų. Už juos vertingesnės tik žuvys. Nors vištienoje nėra riebiųjų rūgščių, sočiųjų riebalų joje mažiau negu jautienoje, kiaulienoje arba avienoje.

Geriausia viščiukų su visa odele nekepti keptuvėje arba or­kaitėje, o virti keraminiuose induose arba troškinti. Viščiukų odelėje randama didžioji dalis riebalų, todėl patiekalus reikia ga­minti be odelės arba prieš valgant ją nupjauti.

72. DAUGIAU LĄSTELIENOS

Nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų mažiausiai miršta žmo­nių, kurie valgo daug ląstelienos. Ląsteliena taip pat padeda išvengti storosios žarnos vėžio ir kai kurių kitų ligų.

Mokslininkai mano, kad ląsteliena galbūt neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, kurie gali užkimšti arterijas ir sukelti širdies priepuolį arba insultą.

73. DVI MORKOS PER DIENĄ

Morkos - dar vienas puikus būdas cholesterino kiekiui su­mažinti, neabejoja mokslininkai. Kasdien sugraužiant po dvi mor­kas

, cholesterino kiekį galima sumažinti net 20 proc. Taip pat svei­ka valgyti svogūnus, kopūstus ir brokolius.

74. KAIP GERIAU VIRTI KAVĄ!

Kaip tvirtina žurnalas "Šiuolaikinė medicina", cholesterino ge­rokai padaugėja žmonėms, kurie paprastai verda ir filtruoja kavą.

Tačiau jei žmonės verda kavą kavos virimo aparatu, jų choles­terino kiekio pokyčių tyrinėtojai nepastebėjo. Jų manymu, šiuo būdu kenksmingos medžiagos tiesiog pašalinamos.

75. PAGERINKITE SAVO KRAUJĄ, VALGYDAMI SVOGŪNUS

IR ČESNAKUS

Klinikiniai tyrimai rodo, jog česnakuose yra medžiagų, kurios neleidžia susidaryti kraujo krešuliams. Geriausias būdas pasinau­doti teigiamu česnako poveikiu kraujui - valgyti česnako skilte­les. Česnakas, pridėtas prie kitų produktų, veikia silpniau.

Gali būti, jog verta valgyti ir svogūnus, kuriems būdingos pa­našios, nors ir silpnesnės cheminės savybės.

76. GERKITE KIETĄ VANDENĮ

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ir Nacionalinės mokslų akademijos (JAV) duomenimis, yra ryšys tarp to, ar kietą vandenį geriate, ir pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligo­mis. Geriant kietesnį vandenį, rečiau mirštama nuo šių ligų.

Kai kurie tyrimai rodo, jog didelis kalcio kiekis kietame van­denyje gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų dažnumui. Kal­cis gali mažinti cholesterino kiekį kraujuje ir didelį kraujospūdį. Be to, svarbu atminti, jog ne kietas vanduo naudingas, o minkštas - kenksmingas. Dėl nedidelio kalcio bei magnio kiekio minkšto vandens rūgštingumas padidėjęs. Jame geriau tirpsta toksiški me­talai, o vandens minkštintojai padidina natrio dozę.

Jeigu jūsų namuose įrengta vandens minkštinimo sistema, šią problemą nesudėtinga išspręsti: raskite neminkštinto salto van­dens vamzdį, atvestą prie šalto vandens čiaupo jūsų virtuvėje, ir gerkite iš jo tekantį vandenį. Jeigu gyvenate vietovėje, kurioje vanduo minkštas, bet rūpesčių kelia sunkieji metalai, įrenkite van­dens filtrą, kuris juos pašalina, arba pirkite buteliais parda­vinėjamą išvalytą geriamąjį vandenį.

SPORTUOKITE - SUSTIPRINSITE ŠIRDĮ

77. SPORTAS VIETOJ DIETOS

Vieno tyrimo duomenimis, sportas padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pavojų ne mažiau negu griežta dieta.

Stenfordo bei Vašingtono universitetų mokslininkai tyrė kūno kultūros poveikį, kai nesilaikoma dietos, ir dietos įtaką nespor­tuojantiems žmonėms - eksperimente dalyvavo 155 vyrai, kuriuos vargino per didelis svoris. Pastebėta, jog tiek dieta, tiek kūno kul­tūra vienodai padeda padidinti naudingo cholesterino ir sumažinti kenksmingų trigliceridų bei riebalų kiekį ir kūno masę. Visa tai tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Geriausias variantas vis dėlto yra dietos ir kūno kultūros deri­nys. Tačiau, jeigu reikia pasirinkti ką nors viena, veiksmingesni fiziniai pratimai, nes daugumai žmonių lengviau jprasti sportuo­ti, negu laikytis dietos.

791 SAIKINGŲ TRENIRUOČIŲ UŽTENKA

Norint sumažinti pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, visiškai nereikia būti sportininku fanatiku. Užtenka saikingo fi­zinio aktyvumo. 5930 vyrų bei moterų tyrimai rodo, jog tų, kurie nuolat vaikščiojo pėstute ir lipdavo laiptais, širdis buvo stipresnė negu tų, kurie daug sėdėdavo. Pasirinkus saikingą fizinį krūvį, pa­stebimas mažesnis viršsvoris, žemesnis kraujospūdis, mažesnis cholesterino ir trigliceridų kiekis.

79. PĖSČIOMIS NUO INFARKTO

Vis daugiau faktų byloja, jog vaikščiojimas pėsčiomis - bene ge­riausia priemonė, kurią galite pasiūlyti savo širdžiai.

Šiaurės Karolinos valstijos universitete atliktų 2802 moterų ty­rimai parodė, kad sportuojančioms moterims tikimybė mirti nuo širdies priepuolio yra tris kartus mažesnė. Be to, taip pat su­mažėja kraujospūdis. Gydytojai rekomenduoja pėstute nueiti po 3 mylias (4,8 km) 3-5 kartus per savaitę.

Jeigu ieškote dar vienos sporto šakos, kuri taip pat stiprintų širdį, galite pasirinkti plaukimą.

Fiziniai pratimai (angl. "aerobic", "aero-burning exerciscs" -

"pratimai orui sudeginti"), kaip antai bėgiojimas, plaukiojimas, vaikščiojimas - ne vienintelis būdas padėti savo širdžiai. Jai nau­dingi daugelis pomėgių.

Namuose juk atliekate įvairų fizinį darbą, pavyzdžiui, skaldo­te malkas, plaunate langus, valote grindis, tvarkote sodą, plau­nate automobilį, kasate sniegą. Tam būtina skirti ne mažiau kaip 30 minučių kasdien.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad žmones, kurie rūpestin­gai prižiūrėjo savo sodą, gerokai rečiau ištikdavo širdies priepuo­liai negu tuos, kurie niekada nesustodavo pasidžiaugti kvepiančia rože ir pan.

80. NES/TRENIRUOK f TE IKI VISIŠKO IŠSEKIMO

Jeigu esate iš tų žmonių, kurie mano, jog sportuoti reikia tol, kol nebeliks jėgų, arba bent jau tol, kol visiškai pavargsite, gali būti, kad jūsų treniruotės širdžiai mažiau naudingos, negu turėtų būti.

Jeigu sutinkate pralaimėti varžybas su pačiu savimi, bėkite neišmatuotą atstumą arba nebeskaičiuokite, kelintą kartą plau­kiate. Vietoj to jums vertėtų prisiversti sportuoti tik nustatytu lai­ku ir treniruotę tęsti iki natūralaus nuovargio.

Patarimai tiems, kurie rūpinasi savo širdimi

81. RA SKITE ĮTAMPOS PRIEŽA STĮ

Akivaizdu, jog dėl įtampos gerokai padaugėja cholesterino, sutrinka riebalų balansas kraujuje. Taigi įtampa tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis bei netikėtais širdies priepuoliais.

KAD {TAMPA NEVIRŠYTŲ LEISTINŲ NORMŲ, PASINAUDOKITE ŠIAIS PATARIMAIS.

❖ Nemanykite, jog dinamiškas gyvenimas neišvengiamai sukelia įtampą. Harvardo medicinos mokyklos gydytojai tvirtina, kad, jeigu intensyvų gyvenimo ritmą vadinsite įtemptu, tai iš tiesų be jokių priežasčių gali sukelti įtampą. Nesirūpinkite dėl da­lykų, kurie nėra labai svarbūs.

Susikoncentruokite ties tuo, kas iš tiesų svarbu, o visa kita pa­likite savieigai.

❖ Pakeiskite savo dienotvarke arba aplinką. Kartais. nedideli jūsų gyvenimo, darbo krūvio arba aplinkos pokyčiai gali pašalinti rimtesnes Įtampos priežastis.

❖ Nesistenkite visur pasiekti tobulumo. Šitaip tik pasmerkiate sa­ve nesėkmei, o drauge ir didesnei įtampai.

82. APSĄ UCOKITE SA VO ŠIRDĮ NUO ŠEIMYNINIŲ

NESKLANDUMŲ

Širdies priepuoliai bei insultai dažniausiai ištinka vienišus ir išsiskyrusius žmones, byloja statistika. Našliai arba išsiskyrusieji priversti ieškoti naujų draugų ir kaimynų; gyvenantys šeimoje ir nevedę žmonės šio rato artimųjų niekada nebuvo praradę. Gy­venimo stabilumo praradimas kaip tik ir daro šeimyninės padėties pokyčius įtemptus ir žalingus žmogaus sveikatai.

83. VENKITE PRIEŠIŠKUMO JAUSMO

Vienu metu daugelis gydytojų tvirtino, jog žmonėms, amžinai skubantiems, linkusiems varžytis, ambicingiems, lengvai išveda­miems iš pusiausvyros, širdies priepuolis arba mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų gresia labiau negu kantresniems ir ramesniems žmonėms.

Tačiau tyrimai parodė, jog širdies ir kraujagyslių ligomis serga lik tie, kuriems būdingas tam tikras charakterio bruožas priešiškumas.

'Žmonės, priešiški savo aplinkai - ne tik irzlūs, bet ir šiurkštūs,

priekabūs, ciniški, kerštingi, manipuliuojantys kitais - linkę sirgti

širdies ir kraujagyslių ligomis.

Jeigu priešiškumas iš tiesų pražūtingas širdžiai, ar galima laiku

atsikratyti ir išvengti širdies priepuolio? Be abejo, galima.

Daktaras Mejeris Iridmanas pateikia lokius patarimus.

Almeskile mintis apie priešiškumą - mintis apie tai, kad jis bū­tinas norint pirmauti, kad jūs negalite būti kitokie, kad rodyti savo meilę ir priimti ją iš kitų yra silpnumo požymis.

❖ Nesigėdykite rodyti savo meile bei susižavėjimą artimaisiais ir pasistenkite Įvertinti jų rodomą dėmesį.

❖ Sąmoningai priverskite save ieškoti abipusio supratimo ir ne­prisiminkite senų skriaudų, kai susitinkate su žmonėmis, ku­rie jums nepatinka.

DIENOS MIEGAS NAUDINGAS ŠIRDŽIAI

Atėnų universiteto medicinos mokykloje atlikti tyrimai parodė, kad graikai, kurie nusnausdavo mažiausiai 30 min. per dieną, turėdavo 30 proc. mažiau rūpesčių dėl širdies negu tie, kurie dieną visiškai nemiegodavo.

ŠIRDIES TERAPIJA

84. VARTOKITE VITAMINĄ E

Vitamino H kiekis kraujuje bei kraujagyslėse galbūt yra vienas iš veiksnių, nuo kurių priklauso aterosklerozės išsivystymo grei­tis. Vitaminas E saugo raudonuosius kraujo kūnelius nuo pražūtingo oksidavimosi, kuri sukelia rūkymas - vienas iš veiks­nių, skatinančių širdies ir kraujagyslių ligas.

Vitaminas E mažina kraujo kūnelių sulipimo ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę.

Didelis vitamino E kiekis gali sukelti nepageidaujamą kraujo suskystėjimą žmonėms, kurie, pavyzdžiui, vartoja antikoaguliantus

arba kuriems trūksta vitamino K.

KAI KURIE JUSŲ VARTOJAMI VAISTAI

85. TIESIOG ASPIRINAS

Jeigu jūs vyras ir jums daugiau kaip 50 metų, su savo gydytoju pasitarkite, ar jums verta gerti po vieną aspirino tabletę per dieną. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad šis vais­tas gali 44 proc. sumažinti širdies priepuolio pavojų.

Tyrinėtojai taip pat pastebėjo, kad aspirinas veikė tik 50 metų ir vyresnius vyrus. Nors eksperimente dalyvavo vien stipriosios lyties atstovai, mokslininkai teigia, kad moterų rezultatai, matyt, būtų analogiški.

Manoma, jog aspirinas užkerta kelią širdies priepuoliams, nes kraujo kūneliams neleidžia sudaryti krešulių ir prilipti prie arte­rijų sienelių.

86. AR GERAS JŪSŲ NITROGLICERINAS!

Jeigu jūsų širdis nesveika ir jums skirtas nitroglicerinas, turite būti įsitikinę, kad jį galima vartoti. Jeigu pasibaigęs tablečių ga­liojimo laikas arba jos buvo netinkamai laikomos, vaistai galėjo prarasti savo gydomąsias savybes.

Mokslininkai ištyrė iš 150 pacientų paimtas nitroglicerino tab­letes ir nustatė, jog 25 proc. ligonių nešiojosi vaistus, kurie jau negalėjo padėti.

Kad neabejotumėte savo tablečių veiksmingumu, laikykite jas patikimoje vietoje. Nedėkite į tą pačią dėžutę kitų vaistų arba va­tos. Nitroglicerinas gali išgaruoti, jį gali sugerti įvairios medžiagos.

Sandariai uždarykite dėžutę ir nelaikykite jos arti šilumos šal­tinio. Naujų vaistų pirkite kas 6 mėnesius.

Kaip nustatyti, ar tabletės nepasenusios? Normalus nitroglice­rinas burnoje tirpsta greitai, šiek tiek dilgčioja liežuvį. Jeigu to nepastebite, tabletes būtina pakeisti.

EMOCIJOS IR ŠIRDIS

Ar emocijos susijusios su širdies veikla? Los Andželo universitete (Kalifornijos valstija) atlikto eksperimento metu nustatyta, kad šešiems iš 10 žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, po emocionaliai jaudinančių įvykių susiaurėja vainikinės arterijos, mažiau kraujo atiteka į širdį. Mokslininkų teigimu, tai paaiškina faktą, kodėl kai kuriuos žmones širdies priepuolis ištinka patyrus stresą.

Trečias skyrių

KAIP ATSIKRATYTI NEREIKALINGŲ KILOGRAMŲ

87. VALGYKITE KUO DAUGIAU DARŽOVIŲ

Dar niekas nesustorėjo maitindamasis brokoliais - žinoma, jei­gu prie jų neprideda grietinės. Todėl įpraskite kiekvieną kartą, sėsdami prie stalo, valgyti daržoves, taip pat išmokite mėgautis natūraliųjų skoniu. O jeigu daržoves valgysite su riebalais bei kitu kaloringu maistu, tik nutolsite nuo tikslo.

88. VALGYKITE PO NEDAUG IR DAŽNAI

Venkite daug maisto suvalgyti iš karto. Mažesnes porcijas pa­skirstykite visai dienai.

Kai dažniau valgote, bet mažiau suvalgote vienu metu, pasi­gamina mažiau insulino, organizme susidaro mažiau naujų rie­balų ląstelių. Be to, mažiau ir dažniau valgant į kraują patenka mažiau trigliceridų (kraujo riebalų) bei insulino, todėl mažiau jų virsta riebalų ląstelėmis.

89. TO REIKIA BŪTENT JUMS

Kai mėginate suliesėti, negalvokite, kad padarysite malonią staigmeną savo vyrui, tėvams arba draugams. Sėkme džiaugsitės tik tada, kai pati norėsite tapti lieknesnė.

90. UŽSIBRĖŽKITE REALIAS UŽDUOTIS

Jeigu stengsitės iš karto labai suliesėti, visiškai gali būti, jog pa­tirsite nesėkmę. O tada prarasite pasitikėjimą savo jėgomis.

Kalbant apie konkrečius tikslus, užsibrėžtą uždavinį galima mėginti paaiškinti šitaip: paimkite kokį nors daiktą, sveriantį maždaug tiek, kiek norite suliesėti, ir palaikykite jį rankose. Jūs

greitai pajusite, kokia našta kūnui yra šie nereikalingi kilogramai. Net 10 svarų (4,54 kg) - gana nemažas svoris.

91. VENKITE PAGUNDŲ

Vienas paprasčiausių būdų suliesėti - vengti bet kokių pagundų. Jums tereikia tik pasistengti išvengti tokių aplinkybių, kurios ska­tina persivalgyti. Neikite pirkti produktų išalkę, nepirkite mais­to, kurio jums nevalia valgyti. Nepalikite ant virtuvės stalo gun­dančio maisto (arba bulvių traškučių pakelių ant šaldytuvo). Ven­kite progų, kai galite suvalgyti per daug, pavyzdžiui, susitikimo su bičiuliais restorane. Nutraukite bet kurį šios įvykių grandinės ryšį - ir tai padės jums kontroliuoti suvalgyto maisto kiekį.

MOTERYS LABIAU LINKUSIOS \ APKŪNUMĄ

Suomijoje buvo ištirti 17 294 žmonės. Paaiškėjo, jog iki 40 metų ir vyrai, ir moterys linkę priaugti svorio. Vėliau vyrų svoris nebesikeičia, o moterys pilnėja dar 20 metų. JAV bei Kanadoje daugiausia sveria 10 metų vyresni žmonės - 50 metų vyrai ir 64 metų moterys. Taigi vidutinio amžiaus moterų svoris dažniau negu vyrų būna per didelis.

92. LIPK NUO SOFOS, TINGINY

Jeigu esate įpratę žiūrėti televizorių, galite priaugti nereika­lingų kilogramų. Ištyrus 6138 vyrus paaiškėjo, kad tarp tų, kurie prie televizoriaus sėdėdavo ilgiau kaip 3 valandas per dieną, bu­vo du kartus daugiau nutukusių negu tarp tų, kurie tam skirdavo mažiau kaip 1 valandą per dieną.

93. PIETŪS - TAI ĮVYKIS

Gali pasirodyti, kad vienu metu atlikti du darbus, pavyzdžiui, valgyti pietus ir žiūrėti naujienų laidą - geras būdas veiksmingai išnaudoti savo laiką. Visiškai ne! Šitoks derinys gali sukelti tai,

ką specialistai vadina "atotrūkiu nuo valgio". Nekreipdami dėme­sio į tai, ką kramsnojate, pradėsite valgyti per greitai, suvalgysi-te per daug, to nė nesuvokdami.

Valgydami niekada nežiūrėkite televizoriaus. Sutelkite dėmesį ir valgykite lėtai, gardžiuodamiesi burnoje tirpstančiu kąsneliu. Maistą kramtykite po 10-20 kartų. Ir skaičiuokite. Kiekvienas ga­balėlis turi suteikti malonumą.

94. PRADĖKITE NUO SALOTŲ

Europiečiui gali pasirodyti keista valgyti salotas prieš pagrin­dinį patiekalą, tačiau būtent jos (pagardintos nekaloringu, nerie­biu padažu) numalšins jūsų apetitą anksčiau, negu ateis pagrin­dinio patiekalo eilė.

95. NEPRISIVALGYKITE NAKČIAI

Įpraskite didžiąją dalį kalorijų gauti pirmoje dienos pusėje, o vakare pasitenkinkite tik lengva vakariene. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie daugiausia valgo rytą, liesėja daug sėkmingiau negu tie, kurie tiek pat kalorijų gauna vakare. Per pusryčius suvalgy­tas maistas dieną labiau naudojamas energijos ištekliams papil­dyti negu vakarienė, kuri virškinama miegant.

96. PRASKIESKITE SAVO DIETĄ VANDENIU

Per dieną išgerkite po 6-8 stiklines vandens. Vanduo - gera šla­pimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Prieš valgį išgėrus vandens sumažėja apetitas, susidaro pilno skrandžio pojūtis. Visada lai­kykite stiklinę vandens prie savo lovos, kad numalšintumėte alkį, kuris jus pažadina naktimis.

97. PADEDA RAMINAMA MUZIKA

Prieš sėsdami prie stalo įjunkite lėtą, raminamą muziką. Gal­būt tada mažiau valgysite.

Šitaip tvirtina Baltimorės sveikatos klinikos mokslininkai. Jie stebėjo žmones, kurie valgo grojant greitai ir lėtai muzikai.

Kai skambėdavo lėta klasikinė muzika, tiriamieji rečiau kel­davo šaukštą prie burnos, ilgiau kramtydavo ir prarydavo maistą, prieš isidėdami į burną naują porciją. Nors jie sėdėdavo prie stalo

15 min. ilgiau, bet suvalgydavo mažiau. Taip pat akivaizdu, kad šie žmonės geriau leido laiką, nes daugiau kalbėdavosi su savo bičiuliais ir dažniau sakydavo, jog valgis suteikė malonumo.

98. SRIUBA MAŽINA APETITĄ

Tyrimai patvirtino šią teoriją: žmonės, kurie valgo daugiau sriu­bos, dažniausiai suvalgo mažiau maisto ir suvartoja mažiau ka­lorijų.

99. RYTDIENOS PIETUS PLANUOKITE ŠIANDIEN

Ką valgysite per kitus pietus, vakarienę ir 1.1., planuokite tik tada, kai esate pasisotinę, ir jums nereikės taip daug galvoti. Dar geriau pasiruošti valgiaraštį visai savaitei.

100. INDAI PADEDA LAIKYTIS DIETOS

Valgykite iš pilkų, žalių arba rudų lėkščių. Tyrimai rodo, kad tai padės jums mažiau valgyti. Mėlyna ir žalia spalva akis erzina mažiau negu geltona arba oranžinė.

Dar du patarimai, kaip serviruoti stalą.

❖ Valgi dėkite į mažas lėkštutes. Tada atrodys, kad jo yra dau­giau.

❖ Valgykite iš atskiros savo lėkštutės, sėdėkite savo Įprastoje vie­toje. Naudokitės japoniškojo serviravimo meno taisykle: kiek­vienas patiekalas, kad ir koks kuklus jis būtų, turi patraukliai atrodyti. Chroniškiems rajūnams tai padės įvertinti kiekvieną maisto gabalėlį, užuot prarijus jį nė nesusimąstant.

101. NEDIDELĖ APGAULĖ TIK Į NAUDĄ

Norite - tikėkite, norite - ne, tačiau nedidelė apgaulė gali padėti laikytis dietos. Gaudami per mažai kalorijų ir susilaiky­dami nuo mėgstamo valgio, galite siaubingai jaustis ir neištverti, nutarti nebesilaikyti dietos ir vėl prisikimšti pilvą. Todėl jeigu la­bai norite ledų, valgykite jų, bet nedaug. Ir susitaikykite su tuo, kad suliesėsite ne taip greitai. Guoskite save mintimi, kad, jeigu Iiesėjate lėtai, mažesnė tikimybė vėl papilnėti.

NEPASTOVI NUOTAIKA SKATINA PERSIVALGYMĄ

Kentukio valstijos universiteto psichologai pastebėjo, kad mėgstantiems skaniai pavalgyti žmonėms dažniau negu tiems, kurie saikingai valgo, būdinga staigi nuotaikų kaita - nerimo, depresijos arba priešiškumo priepuoliai. Šitai patvirtina daugeliui rajūnų seniai žinomą tiesą: dėl prastos nuotaikos lengva greitai persivalgyti, tai net tampa įprastu dalyku.

102. VALGYKITE LIESESMES SRIUBAS IR MĖSĄ

Kai sriubai verdate liesą jautieną, prieš dedamos kitus produk­tus nugraibykite riebalus. Išvirtą sriubą, kepsnį, troškintą mėsą atšaldykite ir nuimkite paviršiuje susidariusį riebalų sluoksnį.

103. GERIAUSIAS MAISTO GAMINIMO BŪDAS- VIRIMAS

Iš visų maisto gaminimo būdų virimas yra geriausias, siekiant sumažinti riebalų kiekį. Virdami žuvį arba paukštieną vandenyje arba sultinyje ant lėtos ugnies, pagaminsite patiekalą, kuriame bus

minimalus kiekis riebalų, bet jis nebus per sausas.

VIENATVĖJE NAUDINGA VALGYTI

Jūs nemėgstate sėsti prie stalo vienas? Tada perskaitykite šias eilutes. Džordžijos valstijos universitete atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad draugijoje žmonės suvalgo 44 proc. daugiau negu vienatvėje, nesvarbu, prieš kiek laiko buvo valgyta. Tačiau vis dėlto po pietų su draugais tiriamieji jautėsi 30 proc. mažiau patenkinti negu po valgio vienatvėje.

DEGINAME RIEBALUS

*

104. BŪTINI FIZINIAI PRATIMAI

Yra mažiausiai trys priežastys, kodėl laikantis dietos būtina at­likti fizinius pratimus.

❖ Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, kuri laikantis dietos sulėtėja, padeda sudeginti riebalus bei kalorijas.

❖ Fiziniai pratimai neleidžia susilpnėti širdies raumeniui, kuris reaguoja į dietą. Kai didėja jūsų svoris, daugėja raumenų ir rie­balų. Širdis taip pat plečiasi, kad pajėgtų atlaikyti didesnį krūvį. O kai liesėjate, širdžiai tenkantis krūvis mažėja, nes jai reikia pumpuoti kraują per mažesnę masę. Mankšta didina šį krūvį ir neleidžia susilpnėti širdies raumeniui:

❖ Sportas padeda sudeginti kalorijas.

105. MYLIOS PRIEŠ KIL OGR AMUS

Kuo daugiau sveriate, turbūt tuo sunkiau bus sportuoti, bet vis dėlto tai būtina. Be abejo, galima patarti eiti pasivaikščioti. Tai nėra didelis krūvis raiščiams, o kalorijos eikvojamos. Jei nueisi­te 1 mylią, sunaudosite maždaug 100 kalorijų.

Pradėkite pamažu ir vaikščiokite normaliu tempu. Batus sutep­kite vazelinu arba pabarstykite talku, kad netrintų. Jeigu sveria­te labai daug, apsiaukite sportiniais bateliais.

Pėsčiomis vaikščiokite tol, kol pajausite nuovargį, net jei iš pradžių tai būtų ir visai nedaug. Pagal kvėpavimą suprasite, ka­da reikia baigti. Jeigu neištveriate ilgesnio kaip 5 min. trunkančio pasivaikščiojimo, tegul taip ir bus. Kai įprasite, pridėkite dar 5 min. Svarbiausia - vaikščioti pėsčiomis kiekvieną dieną, kad ir po nedaug. Ilgainiui pamatysite rezultatus.

106. VAIKŠČIOKITE VANDENYJE

Vaikščiojimas vandenyje - tai puikus pratimas tiems, kurių figū­ra sudribusi, svoris per didelis arba kurie anksčiau nėra sportavę. Nebūtina mokėti plaukti. Kaip ir pasivaikščiojimams pėstute, šiuo atveju nereikia jokių specialių priemonių - net batų! Taip pat ne­reikės sušlapti plaukų. Tereikia tik vaikščioti baseine, kad vanduo

būtų apsėmęs klubus arba krūtinę, po 20 min. ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Atliekant šį pratimą, sudega 460 kalorijų per valandą - be jokių didesnių pastangų ir pavojaus susižeisti.

107. TIKSLAS - 300 KALORIJŲ

Norint sėkmingai suliesėti, būtina surasti tokią pratimų pro­gramą, kad kiekvieno užsiėmimo metu sudegtų ne mažiau kaip 300 kalorijų.

Be vaikščiojimo pėstute, galima pasirinkti važiavimą dviračiu, plaukiojimą arba kokius nors kitus fizinius pratimus. Štai popu­liariausios fizinio aktyvumo formos bei jų energetinis veiksmin­gumas per 1 vai., apskaičiuotas 132 svarus (60 kg) sveriančiam žmogui, atliekančiam vidutinio intensyvumo pratimus. Tie, kurie sveria mažiau, sunaudos keliomis kalorijomis mažiau; tie, kurie sveria daugiau, neteks atitinkamai daugiau kalorijų.

Tinklinis: 310

Sodo darbai: 345

Važiavimas dviračiu: 370

Plaukimas: 375

Aerobika: 395

Meninė gimnastika: 395

Bėgimas: 585.

108. TRENIRUOKITĖS NEVALGĘ

Jeigu norite suliesėti, prieš treniruotes nevalgykite. Kanzaso valstijos universitete surengtame tyrime dalyvavo dvi grupės mo­terų. Paaiškėjo, kad, nors abi grupės išeikvojo maždaug vieno­dai kalorijų, bet sudegintų riebalų kiekis gerokai skyrėsi. Pa­vyzdžiui, sportuojant, kai po valgio praėję 90 min., sudegdavo 69 kalorijos riebalų. O tam pačiam krūviui įveikti nieko nevalgiu­sios moterys sunaudodavo 94 kalorijas riebalų.

Mokslininkai padarė išvadą, kad pavalgius prieš treniruotę or­ganizmas sunaudoja daugiau energijos angliavandenių sąskaita ir sudegina mažiau riebalų. Taigi, jeigu nusprendėte suliesėti, atidėkite valgymą po treniruotės.

NESUSTOKITE PUSIAUKELĖJE

109. VEIDRODIS - JŪSŲ TEISĖJAS

Nebūtina turėti kokį nors prietaisą, kad galėtumėte išmatuoti savo pastangų suliesėti rezultatus. Tegul veidrodis ir drabužiai bus jums konsultantai.

110. BE REIKALO NEPASIDUOKITE PANIKAI

Jeigu pastebėjote, kad jūsų svoris nemažėja, nepulkite į paniką. Tiesiog jūsų organizmas persitvarko. Gerkite daugiau vandens, darykite fizinius pratimus arba sumažinkite kalorijų dienos normą (tačiau ne mažiau kaip 1000 kalorijų per dieną), ir pasieksite no­rimą rezultatą.

111. ATSIŽVELKITE Į SAVO INDIVIDUALIUS YPATUMUS

Kokį būdą laikytis dietos pasirinksite, daugiausia priklauso nuo jūsų individualių ypatumų. Žmones, kurie mano esą "emociona­lūs", "jausmingi", geriausių rezultatų pasiekia kartu su kitais, pa­vyzdžiui, norinčių suliesėti grupėse. Žmonėms, linkusiems logiškai mąstyti, geriausia dietos laikytis vieniems.

Jeigu sunku laikytis dietos, galbūt taip yra ne dėl kalorijų, o dėl socialinės aplinkos. Komunikabilioms asmenybėms reikia būti grupėje, o atkaklesniems žmonėms labiau patinka veikti savaran­kiškai.

112. UŽ S!B REIKI TE PA TRA UKLŲ TIKSLĄ

Nusipirkite naują drabužį tokio dydžio, iki kurio norėtumėte suliesėti per kelias savaites, ir kiekvieną rytą rengdamiesi į jį žiūrėkite, o kartą per savaitę pasimatuokite. Iš tikrųjų drabužiai gali būti patikimesnis jūsų rezultatų rodiklis negu svarstyklės. Įmanoma suliesėti dviem dydžiais, tačiau nenumesti nė pusės ki­logramo. Jeigu viską vertinsite tik pagal svarstyklių parodymus, galite nepelnytai nusivilti savimi.

113. PASIKABINKITE SAVO IDEALĄ ANT ŠALDYTUVO

Užmirškite demoralizuojanti pokštą - jūsų nuotrauką, priklijuotą prie šaldytuvo. Tai tik slėgs jus. Geriau pakabinkite nuotrauką, ku­rioje

jus nufotografuota liekna, arba fotografiją žmogaus, kurio fi­gūra žavitės, - kad matytumėte idealą, kurio siekiate.

14. DRABUŽIAI PADEDA SULIESĖTI

Kai stengiatės suliesėti, renkitės taip, kad išryškintumėte savo rezultatus. Šitai padės tęsti pradėtą sumanymą. Puoškitės taip, kad būtų malonu, rinkitės jums naudingas spalvas. Drabužiai, ku­riais vilkėdama atrodote dar stambesnė, negu esate iš tikrųjų, įstums jus Į neviltį. Taip pat neužmirškite, kad apdaras Įvairiais būdais gali paslėpti jūsų figūros trūkumus. Ar kada nors girdėjo­te apie dietą trumpakojėms moterims? O plačiapetėms? Žino­ma, ne. Pateikiame kelis patarimus dailiosios lyties atstovėms, ku­rių kūno linijos nėra visiškai idealios.

❖ Jeigu jūsų klubai platūs, segėkite minkštus klostytus arba tie­sius sijonus su mažu skeltuku. Švarkelis su petukais ir plačiais atvartais padės subalansuoti viršutinę ir apatinę kūno dali. Ven­kite sijonų su dvikraštemis klostėmis arba kelnių su uždeda­momis kišenėmis ties klubais.

❖ Trumpakojės turėtų rinktis sijonus su ažūrine juostele žemiau kelių. Tinkamai priderinus pagal spalvą kojines ir batus, turi susidaryti viena ištisinė linija nuo pirštų galiukų iki klubų. Jei­gu avite batus aukštais auliukais, sijonas turi dengti jų viršų. Taip pat rinkitės sukneles paryškintu juosmeniu arba išvien kirptas sukneles su ištisinėmis siūlėmis nuo kaklo iki pat apačios. Mūvėkite i apačią siaurėjančias kelnes, be atvartų. At­sisakykite sijonų aukščiau kelių, plačių kelnių ir batų, kurie bai­giasi ties blauzdos viduriu arba aukščiau kulkšnių.

❖ Norėdamos paslėpti pilvą, rinkitės tiesaus silueto kelnes iš to­kių audinių kaip poplinas, gabardinas arba vilnonė flanelė. Venkite trikotažo su sintetiniu pluoštu, elastinių diržų. Taip pat nevertėtų nešioti suknelių su diržu arba liemenuotų drabužių.

❖ Jeigu jūsų didelė krūtinė arba platūs pečiai, renkitės drabužiais siauromis rankovėmis, bliuzonais mažomis apykaklėmis, stačiu kaklu, siaurais atvartais ir atlyginkite juos ant tiesiai kren­tančios (neapgulančios) medžiagos. Venkite plačių apykaklių, išpūstų arba gofruotų rankovių, klosčių, petukų, plačių diržų,

pabrėžto juosmens. Drabužiai neturi aptempti krūtinės arba menčių. Bet kuriuo atveju segėkite gerą liemenėlę.

115. NEATIDĖLIOKITE GYVENIMO VĖLESNIAM LAIKUI

Pirkite naujas sukneles, pakeiskite savo gyvenimo būdą, jau da­bar pradėkite aerobikos pratimus.

116. AMŽIUS NETURI JUMS TRUKDYTI

"Jūs visada galite padėti savo organizmui ir pataisyti savo svei­katą", - įsitikinęs Džekas La Lanas, kuris 50 metų buvo laikomas "amerikietiškuoju sveikatos karaliumi".

Žinoma, su amžiumi jūsų organizmas mėgins sukaupti riebalų, tačiau neprivalote su tuo sutikti. Jeigu nieko nedarysite ir nesi­priešinsite amžiaus poveikiui jūsų medžiagų apykaitai, galima ga­rantuoti, kad visą likusį gyvenimą jūsų svoris pamažu didės. Tačiau nėra priežasčių, kodėl sulaukę 60 metų negalėtumėte sver­ti tiek, kiek svėrėte, kai jums buvo 20 melų.

117. RASKITE KITŲ GYVENIMO DŽIAUGSMŲ

Jeigu valgis jums - tai apdovanojimas, pasirinkite kitą prizų sis­temą. Nusipirkite gėlių, gražų kavos puodelį arba naują suknelę.

118. SVERKITĖS KARTĄ PER SAVAITĘ

Sverkitės kartą per savaitę tuo pačiu metu. Svoris nuolat keičia­si, ir vakare galbūt sversite daugiau negu rylą. Jeigu visą dieni) griežtai laikėtės dietos, tai gali jus ypač nuliūdinti.

119. BIJOKITE PANA JŲ, DOVANAS NEŠANČIŲ

Artimiesiems, draugams bei kolegoms praneškite apie savo norą suliesėti. Paprašykite suprasti jus, jeigu atsisakysite jų siū­lomų pyragų arba nepriimsite kvietimo kartu papietauti.

PROTINGOS MINTYS

120. NEPAMESKITE GALVOS

Daugelis žmonių pasiryžę išvis nieko nevalgyti, kad tik greičiau suliesėtų. Nesielkite šitaip!

❖ Badaujant iš pradžių greitai nukrenta svoris dėl to, kad neten­kama daug vandens ir raumenų masės, - Įspėja daktaras Hartas Fišeris, vienas knygos "Kaip sumažinti jūsų riebalų termosą" autorių. - Tačiau sulėtėja medžiagų apykaita, organizmas, stengdamasis žūtbūt išgelbėti jums gyvybę, stabdo svorio mažėjimą." Todėl nepakankamai valgant galiausiai padėtis sta­bilizuojasi - jūs neliesėjale, nors ir nevalgote.

121. BŪKITE PROTINGI

Jeigu atsisakysite maisto arba apribosite savo mitybą keliais produktais (pavyzdžiui, pasirinksite vien vaisių arba ryžių dietą), jūsų organizmas negaus svarbių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Be to, dėl tokios griežtos dietos gali padidėti širdžiai, inkstams ir kepenims tenkantis krūvis. Kaip rašoma medicinos li­teratūroje, staigiai numetus svorį, - o to jūs ir siekiate tokia griežta dieta, - gali atsirasti tulžies akmenų.

"Gerai, kad bado dietai reikia ištvermės, - tvirtina daktaras Brajanas vStemfordas, Luisvilio universiteto medicinos mokyklos sveikatos apsaugos centro direktorius, - nes, kuo ilgiau laikotės tokios dietos, tuo daugiau žalos ji gali padaryti. Tai labiausiai tin­ka dietoms, kuriose yra mažiau kaip 1000 kalorijų per dieną."

DIETA BRANGIAI KAINUOJA

Kai kuriais duomenimis, vienu metu dietos laikosi 65 mln. amerikiečių. Beje, rinką tiriančių firmų rezultatai rodo, kad jie išleidžia labai daug pinigų -29 mlrd. dolerių per metus - savo svoriui kontroliuoti; Tikimasi, kad 1995 m. ši suma padidės iki 51).7 mlrd. dolerių.

122. UŽBURTAS RATAS:

LIESĖJAME, STAMBĖJAME_g LIESĖJAME...

Kaskart suliesėti 10-12 kg - varginantis užsiėmimas. Kai kada vėl susidarantys riebalai susikaupia ant klubų arba ant kojų, tad vėl atgavę ankstesnį svorį, atrodote dar storesnį, negu buvote anksčiau.

Tačiau ši švytuoklė veikia ne tik išvaizdą. Ji gali būti pavojinga jūsų sveikatai. Dėl svorio svyravimų galiausiai prasideda "dietinė hipertonija" - nuolatinis aukštas kraujospūdis, kurį sukelia norepinefrinas - hormonas, kuris siaurina kraujagysles ir didina jose spaudimą. Dažniausiai badaujant antinksčiuose išsiskiria mažiau norepinėfrino. Iš pradžių kraujospūdis krenta. Bet, kaip parodė su gyvūnais atlikti tyrimai, po kelių svorio pasikeitimo ciklų ląstelės, gaminančios norepinefriną, tampa atsparesnės šiam po­veikiui, ir išlieka aukštas kraujospūdis.

Ilgalaikis svorio svyravimas gali būti priežastis, kodėl apkūnūs žmonės hipertonija serga du kartus dažniau negu normalaus svo­rio žmonės. Dėl cikliškų svorio svyravimų tokiems pacientams la­biausiai gresia širdies nepakankamumas.

Štai dar graudesnė statistika. Vakarų Los Andželo medicinos centre atlikti chroniškai liesėjančių ir stambėjančių pacientų ty­rimai parodė, kad 80 proc. jų sirgo diabetu, o 25 proc. mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai 13 kartų daugiau negu pirmalai­kių mirčių tarp tų, kurie turėjo per didelį svorį, tačiau nemėgino suliesėti!

Dabar geros naujienos. Jeigu jums pavyks nuolat išlaikyti pa­siektą svorį, dėl jo svyravimų padidėjęs kraujospūdis pamažu sta­bilizuosis, kaip ir insulino kiekis.

Kuo dažniau atsikratote riebalų, o po to vėl sukaupiate juos ant pilvo, tuo didesnė tikimybė susirgti diabetu bei suaktyvinti veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas.

12J. ATMINKITE TAI

Stebuklingų dietų nebūna. Jeigu norite suliesėti, teks gerai ap­galvoti programą, ką daryti, kad nepakenktumėte savo sveikatai. Pagal gerą programą: ❖ būtina pasirinkti fizinius pratimus;

❖ dienos kalorijų norma turi būti ne mažiau kaip 1200 (jeigu jums nereikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra);

❖ svarbu sumažinti kūno svorį ne daugiau kaip 1-2 svarais (450-900 g) per savaitę;

❖ reikia valgyti įvairius produktus, kuriuose yra visi būtini ele­mentai;

patartina skatinti tokius mitybos bei elgesio pokyčius, kurių galėtumėte laikytis visą gyvenimą.

724. KANTRYBĖS, TIKTAI KANTRYBĖS

Jeigu ketinate suliesėti, turėkite kantrybės. "Norint atsikratyti riebalų, reikia šiek tiek laiko, - teigia daktaras Stemfordas. - Jei gu greitai liesėjate, netenkate ne riebalų. Visa, kas viršija 1-2 sva­rus (450-900 g) per savaitę - tai daugiausia vanduo, angliavan­deniai ir raumenų audinys."

125. NESITIKĖKITE GREITOS SĖKMĖS

Šalta kalakutiena gali būti geras maistas, tačiau neverta pradėti laikytis dietos per vieną dieną. Maitinkitės kaip visuomet ir pa mažu keiskite savo racioną. Kiek turi trukti šis perėjimas? Ore­gono valstijos medicinos universiteto asistentė, dietologė Sonia Konor pataria skirti tiek laiko, kiek reikės. Pakeisti savo ir visos šeimos dietą jai prireikė penkerių metų. "Mes vis dar šį bei tą keičiame. Tai nepaliaujamas procesas."

Ketvirtas skyrius

VEŽIO

PROFILAKTIKOS PLANAS

Ar tarp jūsų artimųjų ir pažįstamų yra žmonių, sergančių vėžiu? "Turbūt yra. (Ši liga aplanko tris iš kas ketvirtos amerikiečių šei­mos ir kasmet nusineša 500 tūkst. gyvybių.)

JAV dauguma žmonių miršta nuo plaučių, krūties, storosios žarnos bei prostatos vėžio. Per pastaruosius 30 metų mirčių nuo krūties vėžio skaičius nepasikeitė, tačiau mirtingumas nuo pro­statos vėžio padidėjo 9 proc., storosios žarnos vėžio - 22 proc. tarp vyrų, o nuo plaučių vėžio - net 161 proc. tarp vyrų ir nepaprastai daug - 396 proc. - tarp moterų.

Taigi vėžys tapo antrąja pagal dažnumą mirties priežastimi JAV. O kas sukelia šį epideminį ar genetišką nukrypimą?

Dažniausiai tai priežastys, kurias patys sudarome. Antai iš dėžutės pasiimame trijų colių ilgio popierinį cilindrą, vieną jo galą dedame į burną, o kitą uždegame žiebtuvėliu - nors puikiai žino­me, kad 83 proc. plaučių vėžio atvejų prasideda dėl rūkymo. Ar­ba atvažiuojame prie užkandinės, užsisakome kiaulienos, kuo daugiau keptų bulvių, suprasdami, jog papildomi 1000 g riebalų, suvalgytų per mėnesį, 40 proc. padidina tikimybę mirti nuo krū­ties vėžio. Arba iš ryto valgome gatavus pusryčius, kuriuos nusi­pirkome sužavėti reklamos, nepaisydami to, kad dieta, kurioje yra nedaug ląstelienos, tiesiogiai susijusi su storosios žarnos vėžiu.

TOKIŲ SUSIRGIMŲ GALIMA IŠVENGTI

Mokslininkai įsitikinę, kad 35 proc. visų mirčių nuo vėžio - ne­teisingos mitybos, 30 proc. rūkymo, 2 proc. - užterštos aplinkos ir 1 proc. maisto priedų poveikio padarinys.

Sudėjus šiuos skaičius pasirodo, kad daugiau kaip 68 proc. vėžinių ligų prasideda dėl mūsų pačių arba aplinkinių žmonių kaltės. Vadinasi, visų šių mirčių galima išvengti.

Kokių konkrečiai? Nuo šlapimo pūslės, gerklų, krūties, skrandžio, odos, plaučių, gimdos, kepenų, virškinimo trakto, bur­nos ertmės bei storosios žarnos vėžio, jeigu atidžiai rinksimės, ką valgyti, gerti ir kuo kvėpuoti. Siūlome perskaityti patarimus, kaip tai padaryti.

. - -

MAISTAS, APSAUGANTIS NUO VĖŽIO

126. VALGYKITE A VIZŲ KRUOPA S IR KITUS LĄSTELIENOS ŠALTINIUS

Kelis dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatai aiškiai parodė, kad žmones, valgantys maistą, kuriame gausu ląstelienos, rečiau suserga vėžinėmis ligomis, ypač storosios žarnos vėžiu.

Kodėl? "Ląsteliena atskiedžia žarnyno turinį ir sumažina kan­cerogeninių medžiagų buvimo žarnyne laiką", - tvirtina Ameri­kos onkologų draugija.

Tačiau dauguma žmonių nesuvalgo reikiamo kiekio ląstelienos.

Kad padidintumėte ląstelienos kiekį savo racione, valgykite to­kius produktus kaip rupiai maltų miltų duoną, ryžių, kviečių bei avižų koše, orinius kukurūzus, razinas, persikus, abrikosus, obuo­lius su žievėmis, apelsinus, braškes, vyšnias, bulves, špinatus, žir­nius, pomidorus, pupeles, morkas ir brokolius.

127. VALGYKITE MAŽIAU RIEBALŲ

"Daugybė tyrimų rodo, jog valgant labai riebų maistą padidėja tikimybė susirgti krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiu", - tei­gia Amerikos onkologų draugija.

Todėl sumažinkite per parą suvartojamų riebalų kiekį, pirmiau­sia paskelbkite karą sotiesiems riebalams, t.y. tiems, kurie lieka kieti kambario temperatūroje. Dauguma gydytojų neabejoja, jog riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. visų jūsų gaunamų kalorijų.

Pradėkite nuo liesos mėsos, paukštienos be odelės ir liesų pie­no produktų. Žuvį, mėsą bei paukštieną patariama virti arba kepti, bet ne kepinti.

128. TEGYVUOJA VITAMINAS A!

Viso pasaulio tyrinėtojai šlovina vitaminą A

❖ Kanadoje ir Indijoje pacientams, kurie gaudavo vitamino A, užsitraukė daugiau kaip pusė burnos ertmės opų, kurios dažniausiai virsta vėžiniais augliais.

❖ Velso universiteto medicinos koledže dėl vitamino A darinio priešvėžiniai ir vėžiniai odos augliai sumažėjo penkiolikai pa­cientų.

❖ Kinijoje 26 iš 27 moterų priešvėžinius gimdos kaklelio pokyčius išsigydė vaginaliniais tamponais, kuriuose buvo kito vitamino A darinio.

❖ Kolorado valstijos universiteto Medicinos mokslų centro moks­lininkai pastebėjo, kad retinolio rūgštis, sintetinė vitamino A forma, sulėtino vėžio ląstelių augimą laboratorinėje .

Tai tik keli pavyzdžiai iš daugelio tyrimų, kurie byloja apie teigiamą vitamino A poveikį. Tačiau būtina įspėti, jog didelės vitamino A dozės gali būti toksiškos, todėl nepatartina vartoti jį kaip vitaminų priedą. Geriau valgykite daugiau maisto, tur­tingo vitamino A.

Tai pirmiausia tamsiai žalios arba ryškiai geltonos daržovės - Špinatai, pomidorai, morkos, bei vaisiai, pavyzdžiui, abriko­sai ir persikai.

129. VIENA MORKA PER DIENĄ

Beta karotinas - tai natūralūs vaisiuose bei daržovėse esantys dažai, kurie žmogaus organizme virsta vitaminu A. Kaip ir vita­minas A, beta karotinas naudingas plaučių vėžio profilaktikai.

Kiek karotino reikia suvartoti, kad sumažėtų tikimybė susirgti vėžiu? Ne taip jau ir daug. Kaip nustatė mokslininkai, maždaug tiek, kiek jo yra vienoje morkoje.

130. RŪKALIAMS BŪTINI VITAMINAI B

Kadangi tyrimai rodo, jog vitamino B_l2 ir folinės rūgšties rū­kalių organizme yra mažiau negu nerūkančių, mokslininkai spėja, kad tabako dūmai gali šalinti šiuos svarbius B grupės vitaminus iš plaučių ląstelių.

Vitamino B₁₂ randama liesoje mėsoje ir kai kuriuose jūros pro­duktuose, pavyzdžiui, lašišose ir austrėse. Geri folinės rūgšties šaltiniai - pupelės, sojų pupos, žirniai, špinatai, alaus raugas, bro­koliai ir saldžios bulvės.

KAI KURIEMS ŽMONĖMS RŪKYMAS YRA, DVIGUBAI KENKSMINGAS

Jeigu jūs - moteris ir kas nors iš jūsų tėvų ar protėvių sirgo plaučių vėžiu, jums nevalia net galvoti apie cigaretę. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad . paveldimas polinkis susirgti plaučių vėžiu rūkančioms moterims beveik padvigubina realaus jo pavojaus tikimybę.

131. NEPIKTNAUDŽIAUKITE KIAULIENA...

Nitratai tradiciškai naudojami mėsai konservuoti, nes sunai­kina botulizmo bacilas. Tačiau, saugodami nuo apsinuodijimo, nit­ratai sukelia pavojų susirgti vėžiu.

Amerikos onkologų draugijos duomenimis, šalyse, kur maiste ir vandenyje yra daug nitratų, plačiai paplitęs skrandžio bei stemplės vėžys.

Be to, chemikai tvirtina, jog nitratai gali skatinti nitrozaminų susidarymą tiek maiste, tiek ir žmonių virškinimo trakte. Kaip nu­statyta tyrimų su gyvūnais metu, nitrozaminams būdingos kance­rogeninės savybės.

Nitratų yra daugelyje mėsos produktų, kaip antai dešrelėse, kiaulienoje, kumpyje. Geriau nepiktnaudžiaukite šiais produktais arba visai jų atsisakykite.

138. ...ARBA GAMINKITE JĄ MIKROBANGŲ KROSNELĖJE

Tyrinėtojai nustatė, kad mikrobangų krosnelėje paruoštoje kiaulienoje yra mažiau kancerogeninių nitrozaminų negu kep­tuvėje keptoje mėsoje.

Tačiau mikrobangų krosnelėje ruošta kiauliena netampa liesesnė, net jeigu naudojamos popierinės servetėlės, todėl, jeigu norite

atsikratyti ne tik nitrozammais, bet ir riebalais, vietoj kiau­lienos rinkitės liesus produktus.

133. VALGYKITE KIAULIENĄ SU APELSINŲ SULTIMIS

Žmonėms, kurie kasdien valgo šviežių vaisių, turtingų vita­mino C, mažesnė tikimybė susirgti skrandžio, stemplės, burnos gleivinės, gerklų bei gimdos kaklelio vėžiu. Taip pat turima duo­menų, kad šis vitaminas gali sumažinti storosios žarnos ir plaučių vėžio pavojų.

Matyt, vitaminas C virškinimo organų vėžio profilaktikai nau­dingas dėl to, kad suvalgius maisto, kuriame yra nitratų, jis ne­leidžia skrandyje susidaryti kancerogeniniams nitrozaminams.

Šiuos tyrimus atliekantys mokslininkai pataria antikancerogeniniam poveikiui pasiekti valgyti kuo daugiau citrusinių vaisių, o ne gerti vitamino C tabletes. Paaiškėjo, kad tos tautos ir žmonių grupės, tarp kurių rečiausiai pasitaiko minėtos vėžio rūšys, vita­miną C daugiausia gauna iŠ šių produktų. Neatmetama ir gali­mybė, kad loki atsparumą vėžiui sukelia ne vitaminas C, o kažko­kia kita medžiaga, esanti citrusiniuose vaisiuose.

134. KALCIS PADEDA SUSTABDYTI STOROSIOS ŽARNOS VĖŽĮ

Jutos valstijos universiteto medicinos mokyklos mokslininkai, išanalizavę 231 storosios žarnos vėžiu sergančio ir 391 sveiko žmo¹ gaus mitybą, pastebėjo, kad pastarųjų maiste buvo daugiau kalcio.

Matyt, Šį rezultatą galima paaiškinti tuo, jog kalcis lėtina sto­rosios žarnos vėžio vystymąsi, sujungdamas riebalus ir tulžyje

esančias rūgštis, dėl kurių žarnyne atsiranda vėžiniai navikai.

135. MAČIAU ATVERKITE BURNĄ VITAMINUI E

Vitaminas E veiksmingas prieš burnos ertmės vėžį. Be to, ja­me yra elementų, kurie gali užkirsti kelią ir kitoms vėžio rūšims.

Šitai patvirtina suomių mokslininkų gauti rezultatai. Per 10 metų jie ištyrė 21 tūkst. žmonių ir nustatė, kad asmenims, vartojusiems gana daug vitamino E, tikimybė susirgti vėžiu buvo 36 proc. mažesnė negu žmonėms, kurie gavo šio vitamino mažiausiai.

Mokslininkų spėjimu, vitaminas E pasižymi antioksidaciniu

43

poveikiu, o sulėtėjus oksidavimosi procesams ląstelėse gali su­mažėti auglių atsiradimo pavojus.

Vitaminas E taip pat padidina chemoterapijoje vartojamų vaistų veiksmingumą.

Vitamino E gausu kviečių daigų aliejuje, saulėgrąžų aliejuje ir sėklose, migdoluose, žemės riešutuose, omaruose bei lašišinėse žuvyse.

136. ATSARGIAU SU GELEŽIMI

Vašingtono nacionalinio vėžio instituto specialistai nustatė, kad žmonėms, turintiems daug geležies, didesnė tikimybė susirg­ti vėžiu.

Geriau papildomai nevartoti geležies, jeigu jums jos nereikia. Jeigu manote, jog būtina "apsidrausti", rinkitės mullivitaminų ir mikroelementų kompleksą, kuriame yra visa geležies dienos nor­ma - 18 miligramų.

Tačiau dauguma žmonių pakankamą geležies kieki gali gauti su maistu, kuriame gausu šio elemento. Geras geležies šaltinis -liesa jautiena, tamsi paukštiena, žuvis, džiovintos pupos, kruopos, džiovinti vaisiai ir lapines daržovės.

Paskutinis patarimas: tuo pačiu metu valgykite daugiau pro­duktų, kuriuose gausu vitamino C. Jis pagerina geležies Įsisavinimą.

137. SELENAS TEIKIA TAM TIKRŲ VILČIŲ

Išankstiniai tyrimai rodo, jog trūkstant seleno gali padidėti su­sirgimo vėžiu tikimybė.

Sitai visiškai nereiškia, jog būtina nedelsiant skubėti pirkti se­leno priedų. Kadangi selenu galima apsinuodyti, Amerikos on­kologų draugija tvirtina, kad vartoti seleną kaip maisto priedą be medikų kontrolės nepatartina. ■

Reikiamą seleno kieki gausite valgydami jūros produktus (ypač tuną), pupeles, kepenėles, kruopas, riešutus ir ryžius.

138. SILPNĄSIAS VIETAS UŽDENKITE KOPŪSTO LAPU

Mokslininkus seniai domino, ar kryžmažiedžiuose augaluose (tokiuose kaip kopūstai, briuseliniai kopūstai ir brokoliui) nėra medžiagos, apsaugančios nuo vėžio.

Tyrimai parodė, kad kryžmažiedžių šeimos daržoves galima įtraukti į dietą vėžio profilaktikai.

139. KUO DAUGIAU SVOGŪNŲ

Kaip tvirtina mokslininkai, pastebėtas ryšys tarp susirgimų vėžiu sumažėjimo ir suvalgomų svogūninių šeimos daržovių - svo­gūnų bei česnakų.

Nemažai šių daržovių suvartojantiems žmonėms pavojus su­sirgti skrandžio vėžiu sudaro tik 40 proc., palyginti su tais, ku­rie retai jų valgo.

140. VALGYKITE BRAŠKES

Mokslininkai išaiškino, kad braškėse yra rūgšties, kuri naikina kancerogenines medžiagas. Oleino rūgštis ardo angliavandenilius - grupę medžiagų, esančių tabako dūmuose ir sukeliančių vėžį.

Oleino rūgšties yra ir vynuogėse.

141. ŽUVIES PATIEKALAI SAUGO NUO VĖŽIO

Mokslininkai, tyrę 32 šalių gyventojų maistą, nustatė, kad tie, kurie mėgsta žuvį, rečiau tampa vėžio aukomis.

Šalyse, kuriose paplitęs krūties vėžys, žuvies suvalgoma nedaug.

Mokslininkai spėja, jog ryšys tarp žuvies ir vėžio gali priklau­syti nuo to, kad žuvyje yra daug riebiųjų rūgščių. Kaip patvirtino laboratoriniai tyrimai, šios rūgštys slopina vėžinių ląstelių augimą.

142. ARBATA JUMST

Tokijo nacionalinio vėžio tyrimo centro mokslininkai įsitikinę, kad žalia arbata (taip vadinama dėl to, jog ruošiama iš žalių la­pelių ir neturi fermentų) gali sustabdyti vėžinių auglių vystymąsi.

Tuose Japonijos rajonuose, kur įprasta gerti žalią arbatą, la­bai mažai žmonių miršta nuo vėžio.

143. MOKYKITĖS KEPTI ANT ANGLIŲ

O! Čirškiančios mėsos kvapas gali pažadinti plėšrūną net pačia­me ramiausiame žmoguje. Deja, tiek dūmai, tiek kepinimas ska­tina kancerogeninių medžiagų susidarymą, ir jos gali patekti į jūsų

maistą. Pateikiame kelis patarimus, kaip elgtis, kad vakarėlis su kepta mėsa nepakenktų.

❖ Rinkitės neriebią mėsą.

❖ Kepsnį suvyniokite į foliją, kad mėsą uždengtumėte nuo dūmų bei ugnies. Folijoje padarykite angas riebalams ištekėti. Daržoves ir žuvį irgi suvyniokite į foliją, kad išsaugotumėte jų skonį bei kvapą ir uždengtumėte nuo dūmų.

❖ Palaistykite kepamą mėsą, kad ji nebūtų per sausa. Tik nepil­kite riebalų, nes jie gali užsidegti. Vietoj jų tinka citrinų sultys arba vynas. .

❖ Storus mėsos gabalėlius pirmiausia apvirkite arba paruoškite mikrobangų krosnelėje. Tada iškepkite juos. Sutaupysite laiko, be to, į mėsą prisigers mažiau dūmų.

❖ Prieš pradėdami valgyti, nupjaustykite apdegusius lopinėlius.

GYVENIMAS BE VEZIO

144. ĮSTOKITE Į NERŪKANČIŲJŲ DRAUGIJĄ

Rūkymas sukelia vėžį. Vargu ar šis neginčijamas faktas ką nors stebina.

Iš tiesų rūkymas - pagrindinė žinoma vėžio priežastis, kuri ga­li būti pašalinta.

Mesti rūkyti niekada nevėlu, kad ir kiek laiko anksčiau traukėte dūmą. Du kartus mažesnė tikimybė, kad žmogus, kuris nuo 20 metų kasdien surūko po vieną pakelį ir meta rūkyti būdamas 60-ties, sulaukęs 70 metų susirgs plaučių vėžiu negu žmogus, kuris rūko iki 70 metų.

Tad tegul kita jūsų paimta cigaretė būna paskutinė.

DŪMAI - PAVOJAUS SIGNALAS

Žmogui, kuris per dieną surūko du ar daugiau pakelių cigarečių, tikimybė susirgti vėžiu yra 20-25 kartus didesnė negu nerūkančiam. Net tie, kurie rūko silpnesnes cigaretes, plaučių vėžio aukomis tampa 11 kartų dažniau negu nerūkantys.

45, PADARYKITE TAI DEL JOS

Jeigu kiti argumentai jūsų neveikia, paklausykite: rūkalių žmonos krūties vėžiu serga dažniau negu nerūkančių vyrų žmonos.

Vienas tyrinėtojas iš Oregono išnagrinėjo 50-ties šalių pateiktą informaciją ir pastebėjo, jog ten, kur plaučių vėžys pakerta daug vyrų, nuo krūties vėžio miršta daug moterų.

146. RIEBALAI IR VEZYS

Dėl per didelio svorio padidėja tikimybė susirgti kai kuriomis vėžio formomis. Gimdos, tulžies pūslės, inkstų, skrandžio, storo­sios žarnos bei krūties vėžys susijęs su nutukimu.

Analizuojant duomenis apie žmones, kurių svoris 40 proc. ar Jaugiau viršijo normą, nustatyta, jog pavojus susirgti vėžiu mo­terims buvo 55 proc, o vyrams - 33 proc. didesnis negu normalaus svorio žmonėms.

147. GERKITE SAIKINGAI

Dėl alkoholio vartojimo prasideda 3 proc. visų vėžinių susir­gimų, tarp jų kepenų, stemplės, gerklų, tiesiosios ir storosios žarnų, krūties vėžys.

Siaurės Kalifornijoje ištyrus 106 203 vyrus bei moteris nusta­tyta, jog žmonėms, kurie per dieną išgerdavo daugiau kaip 3 por­cijas alkoholinių gėrimų, grėsė 3 kartus didesnis pavojus susirgti tiesiosios žarnos vėžiu negu nevartojantiems svaigalų.

Harvardo medicinos mokykloje išanalizuoti 89 tūkst. moterų valgymo bei gėrimo Įpročiai. Paaiškėjo, kad toms, kurios per dieną alkoholiu svaigindavosi vieną kartą ar daugiau, 50 proc. dažniau grėsė krūties vėžys.

Tiesa, dauguma mokslininkų pripažįsta, jog tarp vėžio ir alko­holio nėra tiesioginio ryšio. Visų pirma, daugelis šių tyrimų dalyvių ne tik neatsisakydavo taurelės, bet ir rūkė. Alkoholio su­vartojimas taip pat gerokai skyrėsi.

Vis dėlto užtektinai faktų byloja, jog nesaikingas alkoholio vartojimas neduoda nieko gero

Peršasi išvada: jeigu jums reikia išgerti, tai darykite saikingai.

148. NEUŽMIRŠKITE KUNO KULTŪROS

Kaip rodo kai kurie tyrimai, sportuojantys žmonės rečiau ser­ga vėžiu.

Harvardo universiteto mokslininkai, ištyrė 17 tūkst. žmonių, nu­statė; jog nuo vėžio daugiausia mirė tų, kurie mažiausiai sportavo. Tų, kurie kūno kultūrai skyrė bent šiek tiek dėmesio, reikalai klostėsi geriau, palyginti su sėdimą gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis, tačiau ne taip puikiai, kaip aktyviems sportininkams.

Net tie, kurie studijų metais noriai sportavo, vėliau rečiau tam­pa vėžio aukomis.

Nesportavę žmonės krūties vėžiu serga 2 kartus, o lyties organų vėžiu - 2,5 karto dažniau negu buvę sportininkai ir sportininkės.

Kol kas dar neaišku, kaip kūno kultūra įtakoja veži. Tačiau kad ir kaip būtų, vaikščiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu - pasi­rinkite bet kokią sporto šaką ir nepagailėkite skirti jai bent po 30 minučių tris kartus per savaitę.

FIZIN| DARBĄ DIRBANTYS ŽMONĖS REČIAU SERGA VĖŽIU

Trijų nepriklausomai vienas nuo kito atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog fizinį darbą atliekantys žmonės, pavyzdžiui, dailidės, sodininkai, laiškanešiai ir kiti, daug rečiau serga storosios žarnos vėžiu negu buhalteriai, teisininkai, kontorų tarnautojai bei kiti specialistai, kurie visą darbo dieną skrebena plunksnomis ir tvarko dokumentus.

149. NUSIRAMINKITE

Per 22 metus ištyrus daugiau kaip 3 tūkst. vyrų nustatyta, jog A tipo stipriosios lyties atstovai (nekantrūs, agresyvūs, atkaklūs) dažniau miršta beveik nuo visų vėžio rūšių.

Stebėjimų duomenimis, A tipo vyrams gresia 50 proc. didesnė tikimybė mirti nuo bet kokios rūšies vėžio, išskyrus plaučių vėžį, negu pasyvaus B tipo atstovams. Mirtingumas nuo plaučių vėžio buvo vienodas.

Tyrinėtojai kol kas negali vienaprasmiškai atsakyti, kodėl A ti­po žmonės dažniau serga vėžiu, tačiau spėja, kad tai priklauso ne tiek nuo jų asmeninių savybių, kiek nuo gyvenimo būdo.

150. ŠYPSOKITĖS IR GYVENSITE ILGIAU

Depresija gali padidinti tikimybę tapti vėžio auka, suaktyvinti šią ligą, nors, laimė, vargu ar gali būti susirgimo vėžiu priežastis.

Ar tai reiškia, jog gera nuotaika padeda ilgiau gyventi? Dau­gelis, tarp jų ir mokslininkai, teigiamai atsako į šį klausimą. Kad ir kaip būtų, būtent šito reikia siekti.

DĖMESYS SAU GELBSTI GYVYBĘ

Svarbu neužmiršti, jog galima savarankiškai apžiūrėti

savo krūtinę. Kaip teigia JAV gydytojai, per 70 proc.

krūties vėžio atvejų nustato pačios moterys.

TIKRINIMASIS IŠGELBSTI GYVYBĘ

151. APŽIŪRĖKITE SAVO KRŪTINĘ IŠ VIRŠAUS ŽEMYN

Apčiupinėkite savo krūtis iš viršaus žemyn (pirštai turi slysti nuo raktikaulio žemyn ir nuo pažastų krūtinkaulio link) ir greičiau pastebėsite auglius, negu besinaudodamos tradicine koncentriškų ratų schema.

152. VYRAI, DĖMESIOI

Kiaušinėlių vėžys - viena labiausiai paplitusių vėžio formų, ku­ria serga 15-34 metų vyrai. Ligos požymiai - vieno arba abiejų kiaušinėlių padidėjimas ir nuolatinis nestiprus skausmas - dažnai lieka nepastebėti, todėl gydytojai pataria reguliariai apžiūrėti savo kiaušinėlius.

Kartą per mėnesį, po karšto dušo arba vonios, kai kapšelis at­sipalaidavęs, didžiuoju ir rodomuoju pirštais pavoliokite kiek­

vieną kiaušinėlį. Jeigu pastebėsite mažytį, kietą, beveik neskaus­mingą mazgelį arba pabrinkimą, nedelsdami kreipkitės į urologą.

Pastebėjus auglį ankstyvoje stadijoje ir tinkamai gydant, turi­te 75 proc. šansų gyventi dar 5 metus. Jeigu nesigydysite, tokių galimybių neturėsite.

/53. IŠSITIRKITE PRIEŠINĘ L/A UKĄ

Prostatos vėžiu daugiausia serga vyresni negu 60 metų vyrai. Tai trečioji pagal mirtingumą vėžio rūšis. JAV kasmet nuo jo miršta apie 25 tūkst. žmonių.

Gydytojai pataria vyrams, sulaukusiems 40 metų, kasmet pa­sitikrinti priešinę liauką.

154. SAUGOKITĖS TIESIOSIOS IR STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO

Tiesiosios ir storosios žarnos vėžys užima antrąją vietą pa­gal paplitimą tarp vyrų. Beje, 75 proc. ligonių gali būti išgelbėti, jeigu liga pastebėta ankstyvoje stadijoje ir pradėtas atitinkamas gydymas.

Siekiant padidinti tiesiosios bei storosios žarnos vėžio šiuolai­kinės diagnostikos galimybes, patariama visiems vyresniems ne­gu 50 metų vyrams ir moterims kasmet atlikti savo išmatų tyri­mus. Analinis kraujavimas, kuris dažnai nepastebimas plika aki­mi, - vienas pirmųjų vėžio požymių.

RŪPINIMASIS ODA

155. PRIŽIŪRĖKITE SAVO NATŪRALŲJĮ KOSTIUMĄ

Mažiausiai 90 proc. odos vėžio atvejų visiškai arba iš dalies išgydomi, jeigu jie laiku pastebimi. Todėl įpraskite kasmet pasi­tikrinti savo natūralųjį kostiumą. Pasinaudokite rankoje laikomu veidrodėliu ir dideliu veidrodžiu vonioje - nepalikite nepastebėtos nė vienos raukšlelės ar įtarimą keliančio ženklo.

Įką derėtų atkreipti dėmesį? Į visus odos darinius, kurie atsi­rado po ankstesnės apžiūros. Jie gali būti rausvi, persišviečian­tys, rudi, gelsvi, juodi arba įvairiaspalviai. Jeigu jie didėja, kreip­kitės į gydytoją. Tačiau jūsų atsakomybė neturėtų tuo apsiriboti. Bet kokią dėmę ar išaugą, kuri atkreipė jūsų dėmesį - niežti, skau­da, eižėja, kraujuoja, užsitraukia ir vėl atsiveria, - taip pat priva­lu parodyti gydytojui, kaip ir bet kurią žaizdą ar opą, jei ji neužgy­ja ilgiau kaip 4 savaites.

156. KAIP NEPA VOJINGĄ APGAMĄ ATSKIRTI NUO PIKTYBINIO

Atkreipkite dėmesį į nevienodos spalvos apgamus nelygiais kraštais. Nepavojingų apgamų kraštai ryškūs, o spalva vienoda, ruda arba gelsva.

Jeigu aptikote įtartiną apgamą, nedelsdami kreipkitės į gydy­toją. Laiku pastebėjus priešvėžinį apgamą, įmanomąjį nesunkiai pašalinti, nesukeliant jokios grėsmės organizmui, kol šis darinys dar nevirto vėžiniu augliu.

157. NAUDOKITE KREMĄ NUO ĮDEGIMO

Per didelė ultravioletinių spindulių dozė - pagrindinė susirgimų odos vėžiu priežastis.

Didžiausias pavojus susirgti gresia šviesiaodžiams, dažniausiai rausvaplaukiams arba blondinams, nes jų odoje maža melanino - apsauginio pigmento, saugančio nuo nudegimo.

Kad ir kokios spalvos būtų jūsų oda, Amerikos onkologų drau­gija pataria neišeiti į gatvę, nepasitepus kremu nuo įdegimo.

158. DRABUŽIAI - JŪSŲ SKYDAS

Jeigu jūsų drabužiai permatomi, pro juos prasiskverbia ir saulės spinduliai, todėl persišviečiančia palaidinuke renkitės vakare. Saulėtą dieną vilkitės marškinėlius ilgomis rankovėmis, mūvėki­te kelnes iš plono, bet tankaus audinio. Ir būtinai užsidėkite skrybėlaitę - geriau labai dideliais kraštais!

159. SAVO DIENOTVARKĘ SUDERINKITE SU SAULE

Stenkitės neišeiti į lauką pavojingiausiu paros metu (nuo 12 iki 16 vai. vasarą). Geriausia tai daryti anksti rytą arba antroje die­nos pusėje.

Nesižavėkite apsiniaukusiu oru. Kadangi 85 proc. ultravioletinių­

spindulių prasiskverbia pro debesis, apsiniaukusiu oru spin­duliavimas beveik taip pat pavojingas kaip ir giedrą dieną.

160. NEŠIOKITE AKINIUS NUO SAULĖS

Odos vėžys gali pakenkti jūsų vokams, todėl nešiokite akinius nuo saulės, beje, tokius, kurie sugertų ne mažiau kaip 95 proc. ultravioletinių bei 75 proc. regimųjų ir infraraudonųjų spindulių. Jeigu šie duomenys neužrašyti ant akinių rėmelių, pasiteiraukite pardavėją.

161. NEUŽMIRŠKITE LUPŲ

Lūpos gauna nemažai ultravioletinių spindulių, o jos visiškai neturi apsauginio pigmento. Tačiau kiek kartų rūpestingai tepėtės kremu nuo įdegimo, bet visiškai užmiršote pasirūpinti lūpomis?

162. NESINAUDOKITE ĮDEGIMO KREMAIS

Ant kai kurių kremų pakuočių užrašyta, kad kremas skatina įdegimo procesą, tad norimą odos spalvą galite įgyti trumpesnį laiką būdami saulėje.

Mažiau saulės norint įdegti? Manote, kad tai nemažas indėlis į vėžio profilaktiką? Taip tik atrodo. Visa tai - vien reklama. Kaip tvirtina dermatologai, įdegimą skatinantys kremai visiškai ne­veiksmingi. Tad nešvaistykite vėjais savo pinigų arba nusipirkite gero kremo nuo įdegimo.

163. MOKYKITĖS IŠ TŲ, KURIE DIRBA GRYNAME ORE

Trumpai būnant kaitrioje saulėje, matyt, kyla didesnis pavojus susirgti odos vėžiu negu joje būnant ilgai ir gaunant vis didesnį spindulių kiekį.

Ištyrus žmones, dirbančius lauke, pavyzdžiui, asmens sargybi­nius ir ūkininkus, kurie lyg ir turėtų dažniau sirgti vėžiu, pasirodė, kad odos vėžiu jie serga taip pat dažnai ar net rečiau negu žmonės, dirbantys patalpoje.

Kodėl? Vienas galimų paaiškinimų yra tai, kad kabinetuose sėdintys žmonės apšvitinami rečiau, tačiau intensyviau. O žmonės, dirbantys atvirame ore, atvirkščiai, ilgą laiką gauna pamažu didėjančią dozę spindulių.

Todėl, jeigu norite pasimėgauti saule, imkite pavyzdį iš tų, ku­rie dirba lauke, ir pamažu didinkite gaunamą spindulių kiekį.

164. NESIKAITINKITE SOLIARIUME

Soliariumų savininkai, tvirtinantys, kad deginimasis jų įstaigo­je ne toks pavojingas kaip kaitinimasis saulėje, tiesiog dezinfor­muoja savo klientus, teigia Federalinė produktų ir vaistų admi­nistracija. Jos surengti tyrimai parodė, jog įdegimo prietaisas, naudojantis A tipo ultravioletinius spindulius, iš tikrųjų didina pa­vojų susirgti odos vėžiu.

Jeigu soliariume naudojami B tipo ultravioletiniai spinduliai, tai irgi nežada nieko gero. Šie spinduliai taip pat sukelia vėžį. Todėl geriau venkite šių dėžučių tamsoje šviečiančiais vamzde­liais.

TRUMPAKOJAI MAŽIAU SERGA

Žemaūgiai žmonės vėžiu serga rečiau negu aukštaūgiai. Bent jau šitaip byloja statistika. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, neaukštiems žmonėms (žemesniems kaip 169 cm ūgio) gresia mažesnis pavojus susirgti vėžiu. Per 10 metų ištyrus 12 tūkst. žmonių, nustatyta, jog 25 proc. mažaūgių trečdaliu rečiau sirgo vėžiu negu kiti 75 proc.

KITI BŪDAI APSISAUGOTI NUO VĖŽIO

165. NEDARYKITE PER DAŽNA/ DANTŲ RENTCENOSKOPIJOS

Suaugusiems žmonėms, kurių dantys sveiki, nederėtų šviesti jų rentgenu dažniau negu kartą per 18 mėnesių. Rentgeno spindu­liai, gaunami šviečiant dantis, padidina pavojų susirgti vėžiu. Nors ši rizika nedidelė, nevertėtų jos nepaisyti.

166. JEIGU GAMTA REIKALAUJA, TAI NE BE REIKALO

Dažnas šlapinimasis gali padėti išvengti šlapimo pūslės vėžio Tokią netikėtą išvadą padarė Izraelio mokslininkai, stebėję atsitiktinai pasirinktą vyrų - miestiečių ir kaimiečių - grupę (631).

Vyrai iš kaimo, kurie šlapimo pūslės vėžiu serga rečiau negu miestiečiai, šlapinosi, kaip nustatė mokslininkai, vidutiniškai 8 kartus, o miestiečiai - tik 5 kartus per dieną.

Kodėl susidaro toks skirtumas? Specialistų teigimu, kaimiečiai geria daugiau skysčių. Be to, kiekvienas miestietis patvirtins, kad kaimo vietovėje rasti tinkamą medį daug paprasčiau negu tualetą - mieste.

Kadangi ilgalaikis šlapimo sulaikymas šlapimo pūslėje gali būt, vėžio priežastis, kai kurie mokslininkai spėja, jog miestiečiai šla­pimo pūslės vėžiu dažniau serga dėl to, kad jiems dažniau tenka kentėti ieškant tualeto.

167. PAUKŠČIAIS GĖRĖKITĖS IŠ TOLO

Olandijos mokslininkai pastebėjo, kad žmonėms, auginantiems paukščius, tikimybė susirgti plaučių vėžiu padidėja 7 kartus!

Šio reiškinio priežastis kol kas nenustatyta, tačiau spėjama, kad paukščių mylėtojai įkvepia per daug alergenų bei dulkių dalelių, kurios gali sukelti ligą.

Jeigu mylite paukščius, geriau kieme pastatykite lesyklėlę. Čia atskris daug sparnuočių, be to, nereikės valyti narvelio. Jeigu vis dėlto nenorite skirtis su savo numylėtiniu, rūpinkitės, kad nar­velyje visuomet būtų švaru, o jį valykite užsidėję respiratorių ar­ba užsirišę marlės raištį.

168. LANKYKITĖS PA S ONKOL OGĄ

Jeigu dviem ar daugiau artimų jūsų giminaičių prasidėjo kiaušidžių, skydliaukės, krūties, smegenų, kaulų vėžys arba jie sir­go nuo vaikystės, didelis pavojus, kad jūs bei kiti jūsų šeimos na­riai tapsite šios ligos aukomis. Būtent šios vėžio rūšys bei pikty­binė melanoma ir šeimyninė adenomatozinė polipozė (paveldi­mas polinkis susidaryti polipams žarnyne, kurie gali virsti vėžiniu augliu), matyt, yra genetiškai nulemti.

Ką gi daryti? Būtina nuolat tirtis, kad liga būtų pastebėta kuo anksčiau.

169. NAUDOKITE MECHANINES

KONTRA CEPTINES PRIEMONES

Pietų Kalifornijos universitete atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog moterims, kurios 10 metų nuolat naudojo kontraceptinius te­palus bei želė arba jų partneriai neužmiršdavo prezervatyvų, 75 proc. sumažėjo tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Moterims, kurios šias priemones naudojo 2-9 metus, rizika sumažėjo per pusę.

Šie rezultatai patvirtina, jog dauguma gimdos kaklelio vėžio at­vejų prasideda nuo sukėlėjo, kuris perduodamas lytiškai. Mecha­ninės kontraceptinės priemonės apsaugo gimdos kaklelį nuo virusų.