Spauskite Čiair skaitydami klausykite švelnios muzikos
Moters galia
Šis tas nauja, šis tas sena. Ši knyga padės moterims atskleisti tikrąsias jų galimybes. Joje rasite tiek senų, tiek naujų mano minčių. Pakartodami esmines mintis ir papildydami jas naujomis idėjomis, kuriame tvirtą pamatą ateičiai. Moteris, pasitikinti savo galiomis,- tai geriausia, ką galime duoti savo planetai. Kai moteris nuslopinta, sugniuždyta, pralaimi visi. Kai moteris laimi, laimime visi.
Louise L . Hay
TURINYS
ĮVADAS...................................................................11
PIRMASIS SKYRIUS
Pradėkime: mes turime daug padaryti
ir daug išmokti.................................................15
ANTRASIS SKYRIUS
Reklamos taikinyje - moters savigarba.......23
TREČIASIS SKYRIUS
Pasirinkime geras mintis
ir įsitikinimus...................................................27
KETVIRTASIS SKYRIUS
Tavo santykis su... pačia savimi....................51
PENKTASIS SKYRIUS
Vaikai, tėvų pareigos ir savigarba.................57
ŠEŠTASIS SKYRIUS
Jūsų sveikata yra jūsų rankose.......................65
SEPTINTASIS SKYRIUS
Patyrinėkime seksualumą...............................83
AŠTUNTASIS SKYRIUS
Nesibaiminkite kalbėti apie
seksualinę prievartą.........................................87
DEVINTASIS SKYRIUS
Tampate vyresnė: tebūna tai jūsų
aukso amžius..................................................101
DEŠIMTASIS SKYRIUS
Susikurkime finansiškai
saugią ateitį.....................................................119
VIENUOLIKTASIS SKYRIUS
Moterys palaiko moteris...............................127
PABAIGA..............................................................135
„ Kai kuriate bet kurį naują veikalą, bus geriausia, įei mintyse„išbaiigsitt
Christiane Nartthrup, M.D..
Pirmiausia įsiminkite, kad visi mokytojai tėra kūlgrindos akmenys jūsų tobulėjimo kelyje. Aš - irgi. Nesu žiniuonė ir nieko negydau. Esu su jumis, nes pasidalindama savo idėjomis noriu padėti jums patikėti savo jėgomis. Skaitykite daug knygų ir studijuokite kartu su įvairiais mokytojais, nes joks žmogus, jokia sistema, neapima visos egzistuojančios patirties. Gyvenimas pernelyg beribis, kad galėtumėm jį iki galo aprėpti, be to, jis pats savaime nuolat vystosi, skleidžiasi ir keičiasi. Skaitydami šią knygą, įsiminkite, kas joje yra geriausia. Tegu ši knyga virsta jūsų savasties dalimi, pasinaudokite ja ir keliaukite studijuoti pas kitus mokytojus. Nuolatos pieškite ir gilinkite savo supratimą apie Gyvenimą.
Visos moterys, ir jūs, ir aš, nuo pat mažumės buvo gėdijamos ir ujamos. Mūsų elgesį ir mąstyseną
formavo tėvai bei visuomenė: turėjome būti moterimis pagal visas taisykles ir nuorodas, iškentėti visa, ką patiria moterys. Tiesą pasakius, kai kurios iš mūsų tokiu vaidmeniu buvo patenkintos, bet daugelis - ne.
Gyvenimas nėra tolydus - suklostytas iš skirtingų evoliucijos periodų ir suteikiantis pamokančių patyrimų. Dabar mes gyvename nuostabų evoliucijos periodą. Juk taip ilgai moterys gyveno pagal vyrų vertybių sistemas ir jų užgaidas. Mums buvo liepiama, ką daryti, kada ir kaip. Atsimenu, būdama maža mergaitė, buvau mokoma eiti paskui vyrą per du žingsnius, žvelgti į jį padilbom ir teirautis: „Ką man manyti? Ką man daryti?" Tiesiogiai man taip elgtis neliepė, bet aš stebėdavau savo mamą, o ji taip darydavo, taigi to išmokau ir aš. Mano mamos aplinka išmokė ją visiško paklusnumo vyrui. Ji laikė barimą ir įžeidimus visiškai normaliais - taip elgiausi ir aš. Tai - puikus pavyzdys, kaip mes išmokstame elgesio modelių - kartodami ir įsimindami tėvų elgesį ir įsitikinimus.
Prabėgo daug laiko, kol supratau, kad toks elgesys nėra normalus, ir aš, kaip moteris, to nenusipelniau. Pamažu keisdama savo vidinius įsitikinimus - savo sąmonę - pradėjau kurti savigarbos ir savosios vertės pajutimo modelį. Tuo pat metu keitėsi ir išorinis mano pasaulis, aš nebetraukiau barningų ir despotiškų vyrų. Savigarba ir savosios vertės jautimas - svarbiausia, ką gali įgyti moteris. Jei šių savybių neturime, reikia jas išsiugdyti. Leidžiamės valdomos, nes manome esą „niekam tikusios". Kai mes jausime savo vertę, tada nesitaikstysime su žemesne padėtimi, barimu ir įžeidimais.
Šiandien savo darbu noriu padėti moterims tapti tokiomis, kokios jos gali būti, pagelbėti joms rasti lygiavertę vietą pasaulyje. Noriu pamatyti, kad visos moterys geba mylėti save, gerbti save, jaučia savo vertę ir turi padėtį visuomenėje. Jokiu būdu nenoriu pažeminti vyrų, veikiau siekiu lyčių „lygybės", kuri naudinga visiems.
Skaitydami ir analizuodami šią knygą, prisiminkite, jog savo požiūriui ir įsitikinimams pakeisti reikia laiko. Galite paklausti: „Ar mes sugebėsime greitai suvokti ir įsisąmoninti naujas idėjas?" Kiekvienam žmogui vis kitaip. Taigi nenustatykite laiko ribos savo pažangai, tiesiog dirbkite kaip galima geriau, o Visata, kurioje slypi neribotas žinojimas, nuves jus tinkamu keliu. Žingsnis po žingsnio, akimirka po akimirkos, diena po dienos praktika padės mums pasiekti, ko norime.
PIRMAS SKYRIUS
Norėčiau pateikti jums puikų pavyzdį, kaip praeityje buvo ugdomos moterys. Štai ištrauka, kurią aptikau 1950-jų aukštosios mokyklos namų ūkio vadovėlyje:
1. Paruoškite pietus. Iš anksto, dar iš vakaro, suplanuokite, kada patieksite gardų valgį. Taip vyras supras, jog galvojate apie jį ir rūpinatės jo poreikiais. Dauguma vyrų grįžta namo išalkę, taigi valgis yra malonaus sutikimo, kurio jam reikia, dalis.
2. Pasirenkite. Kol jis sugrįš, kad atsigautumėte, pailsėkite penkiolika minučių. Pasidažykite, juostele perjuoskite plaukus, atrodykit žvali. Jis praleido dieną tarp darbo išvargintų žmonių. Pasistenkite būti linksma ir įdomi. Nuobodi jo diena turi virsti ypatinga.
3. Sutvarkykite namus. Prieš pat vyrui sugrįžtant, paskutinį kartą apeikite namus, surinkite vadovėlius, žaislus, popierių ir pan. Skudurėliu nuvalykite nuo stalo dulkes. Grįžęs jūsų vyras išgyvens dangišką tvarkos ir ramybės palaimą, o tai suteiks džiaugsmo jums pačiai!
4. Papuoškite vaikus. Jei vaikai maži, skirkite jiems keletą minučių, nuprauskite rankas, veidukus, sušukuokite, jei reikia, perrenkite. Vaikai - mažyčiai stebuklai, ir jam patiktų matyti, jog jie - svarbūs.
5. Sumažinkite triukšmą. Prieš jam sugrįžtant, išjunkite triukšmą keliančią skalbimo mašiną, džiovintuvą, indų plovimo mašiną ar dulkių siurblį. Pasistenkite įkalbėti vaikus būti tyliai. Džiaukitės matydama jį. Pasitikite maloniai šypsodamasi.
6. Draudimai: nesutikite jo dėstydama problemas ar skųsdamasi. Nebarkite, jei pavėlavo pietų. Pagalvokit, jog tai smulkmena palyginti su tuo, ką jis nuveikė per visą dieną. Leiskite jam pasijusti jaukiai. Pasodinkite į minkštą krėslą arba pasiūlykite išsitiesti miegamajame. Būkite paruošusi karštą arba šaltą gėrimą. Pakedenkite jo pagalvę ir pasisiūlykit nuauti batus. Kalbėkite žemu, švelniu, raminamu, maloniu balsu. Leiskite jam pailsėti ir atsipalaiduoti.
7. Išklausykite jį: norite pasakyti jam daugybę dalykų, tačiau jo sugrįžimas nėra tam tinkamiausias laikas. Leiskite kalbėti jam pirmam.
8. Vakaras tebūna jo: niekada nepriekaištaukite, kad vyras jūsų nenusiveda kur nors pavakarieniauti ar į kokį malonų renginį. Verčiau pasistenkite suvokti kupiną slegiančios įtampos jo pasaulį, poreikį pailsėti ir atsipalaiduoti.
Nieko bloga čia nėra, JEI jūs norite taip gyventi. Tačiau supraskite, jog beveik visos jaunos moterys tais laikais būdavo nuteikiamos paminti save, kad įtiktų savo vyrams. Taip privalėjo elgtis „gera žmona". Vyrams - puiku, tačiau moterims - toli gražu ne. Šiandien moterys turi permąstyti savo gyvenimą. Mes galime atrasti save iš naujo, kai išmoksime suabejoti netgi tuo, kas atrodo pakankamai įprasta: virti, kepti, tvarkyti namus, auginti vaikus, būti siuntinėjamos, vairuoti, mes galime atrasti save iš naujo. Visi šie dalykai, kuriuos taip seniai atliekame automatiškai, turi būti iš naujo patikrinti. Ar mes norime kaip ir anksčiau gyventi tik dėl keletos mažmožių, kurių pamažu neteksime ?
Išaukštinti moteris - nereiškia pažeminti vyrus. Vyrų žeminimas tolygus moters engimui. Mes nenorime į tai įsipainioti. Tokia elgsena visus veda į aklavietę, ir jaučiu, jog mums to jau gana. Dėl nesėkmių gyvenime kaltindamos save, vyrus arba visuomenę, nesurasime išeities ir liksime bejėgės. Kaltinimas visada yra bejėgiškumo išraiška. Geriausia, ką mes galime padaryti dėl vyrų, - liautis būti aukomis ir veikti, drauge. liau suprasime, kad visiems užteks
Užjaučiu vyrus dėl jų gyvenime sutinkamų sunkumų. Turintys aibę reikalų, apsikrovę darbais jie taip pat neša sunkią naštą ir patiria slegiančią įtampą. Nuo mažumės berniukai mokomi neverkti, neišreikšti savo jausmų ir ilgainiui jie išmokomi užgniaužti jausmus. Mano nuomone, tai - vaiko kankinimas ir žalojimas. Nereikėtų stebėtis, kad suaugę vyrai išlieja tiek daug pykčio. Be to, daugelis vyrų gailisi, jog stokojo gerų santykių su tėvais. Jei nori pamatyti verkiantį vyrą, suteik jam saugią aplinką ir leisk išsipasakoti apie tėvą. Paprastai iškyla tiek daug liūdesio, kai vyrai prabyla apie neišsakytus dalykus: kaip jie ilgėjosi, kad jų vaikystė būtų buvusi kitokia ir kaip skausmingai jie troško išgirsti iš tėvų, kad yra mylimi ir vertinami.
Moterims kultūra įteigė, jog norint būti „gera", reikia kitų poreikius iškelti aukščiau savųjų. Dauguma mūsų nugyveno savo gyvenimus, ati-tikdamos reikalavimą „kokios mes turėtume būti", o ne - „kokios mes esame". Daugelis moterų piktinasi, nes jaučiasi „priverstos tarnauti" kitiems labiau nei privalo. Todėl nereikėtų stebėtis, kad tiek daug moterų yra išsekusios. Beje, moterys, kurios dirba, dirba dviem pamainom; viena - įstaigoje, o kita prasideda grįžus namo. Savęs aukojimas žudo auką.
Patikėkite, nereikia susirgti tam, kad pailsėtum. Manyčiau, kad daugelis moterų negalavimų kyla iš didelio noro šiek tiek pailsėti. Tai yra maloniausias laikas. Leiskite sau pailsėti
, nes, tiesą sakant, tik gulėdama patale moteris nustoja darbuotis.
Spausk
Mes turime žinoti - tikrai žinoti - jog nesame antrarūšiai piliečiai. Tai tik mitas, įamžintas tam tikrų visuomenės sluoksnių, ir - visiška nesąmonė! Siela juk nėra blogesnė ir neturi lyties. Turime vertinti ir savo gyvenimą, savo sugebėjimus, taip, kaip esame išmokyti vertinti kitų. Žinau, kad kilus feministiniam judėjimui, moterys tiesiog kunkuliavo iš pykčio dėl patiriamos neteisybės ir dėl visko kaltino vyrus. Tuo metu tai gal ir buvo reikalinga. Moterims reikėjo įveikti savo žlugimą, tai buvo savotiška terapija. Jei kada nors, norėdamos atsikratyti vaikystėje patirtų skriaudų, eisite pas psichoterapeutą, tai pirmiausia, kad galėtumėte pasveikti, turėsite išlieti visas praeityje susikaupusias emocijas.
Kai mums duodama laiko išreikšti tuos jausmus, mes atgauname pusiausvyrą. Šiuo metu kaip tik tai ir vyksta. Dabar kaip tik tinkamas laikas išsivaduoti nuo pykčio ir priekaištų, jautimosi auka ir bejėgiškumo. Metas pripažinti savo galią ir pareikšti apie ją. Metas įgauti savo mąstymo būdą ir pradėti kurti taip trokštamą lygybės pasaulį.
Kai moteris išmoks pati pasirūpinti savimi gerąja prasme, gerbti save ir jausti savo vertę, gyvenimas visiems žmonėms, kartu ir vyrams, ims keistis teigiama linkme. Atsiras lyčių tarpusavio meilė ir darna, moterys ir vyrai gerbs vieni kitus. Pagaliau suprasime, kad visiems užteks vietos po saule, būsime palankūs ir suteiksime laimingų akimirkų vieni kitiems. Tikiu, kad galime sukurti tokį pasaulį, kuriame jausimės saugūs, mylėsime vieni kitus, kuriame galėsime būti laimingi ir visapusiški.
Jau seniai mes, moterys, troškome pačios tvarkyti savo gyvenimą, taigi pasitaikė puiki proga tapti tokia, kokia svajojai. Taip, tarp vyrų ir moterų dar yra daug neteisybės. Mums vis dar tenka spręsti, ką galime gauti, per teismus. Įstatymai buvo parašyti vyrams. Teismas net prievartavimo bylose kalba apie tai ,„kaip šiuo atveju pasielgtų protingas vyras".
Norėčiau paraginti moteris pradėti kampaniją dėl įstatymų perrašymo, kad jie būtų priimtini tiek vyrams, tiek moterims. Susivienijusios moterys turi milžiniškos galios, kai siekia rezultato. Tokia sukaupta susivienijusių moterų energija gali kelti net pagarbią baimę. Prieš septyniasdešimt penkerius metus moterys susivienijo dėl balsavimo teisės, o dabar moterys gali kelti savo kandidatūras rinkimuose.
Norėčiau padrąsinti moteris siekti vietos politikoje, nes politika mums taip pat atviras veiklos laukas. Čia nėra jokių korporacinio pasaulio apribojimų. Jei norime tokių įstatymų ir vyriausybės, kurie palaikytų ir moteris, privalome dalyvauti šios srities veikloje. Pradėti galime nuo žemiausios grandies. Tam, kad įsitrauktum į politiką, nereikia rengtis visą gyvenimą. Politinė karjera - įtakinga vieta moteriai.
Ar žinote, kad 1935 m. Eleonora Ruzvelt Kongrese iškovojo įstatymą, kad kiekviename naujame name būtų įrengtas tualetas ir vonia? Dauguma Kongreso narių vyrų tam prieštaravo: „Jei visi savo namuose turės tualetą ir vonią, kaip mes tada atskirsime turtingus nuo vargšų?!" Šiandien tualetas ir vonios kambarys mums yra savaime suprantama namo dalis, todėl mes pamirštame, jog kadaise viena stipri moteris stojo prieš visą Kongresą, kad būtų priimtas toks įstatymas. Susitelkusios moterys gali išjudinti kalnus, tada ir pasaulyje bus jaukiau gyventi.
Mes jau nužygiavome ilgą kelią siekdamos savo tikslo. Kolonijiniais laikais vyras buvo neginčytinas namų valdovas, dėl menkiausio nepaklusnumo mušantis tarnus, vaikus ir žmoną. 1850-taisiais nė viena padori moteris negalėjo džiaugtis intymiu gyvenimu. Taip, mes nuėjome ilgą kelią, o dabar kaip tik pradedame naują savo evoliucijos etapą. Turime daug ką nuveikti ir dar daug ko išmokti. Dabar moterys prieina naują laisvės ribą. Joms reikia naujų kūrybinių sprendimų, net ir vienišoms.
ANTRAS SKYRIUS
Reklamos taikinyje - moters savigarba
Norėdami įsiūlyti pirkti savo produkciją, reklamos kūrėjai nusitaikė į moterį ir pasinaudojo tuo, kad mes stokojame savos vertės jutimo. Daugelio reklamų potekstė skamba: „Nesi pakankamai gera... todėl gali įsitvirtinti tik pirkdama mūsų produkciją". Mes leidome reklamos darbuotojams nusitaikyti į mus, nes esame įsitikinusios, jog kažkas su mumis yra ne taip, ir tai reikia sutvarkyti. Privalome liautis pirkti pagal jų pastangas priversti mus jaustis blogesnėmis.
Mėgstamiausias reklamos puolimo taikinys - mūsų kūnas. Dėl neigiamos pažiūros į savo kūną, kurią perėmėme iš visuomenės ir gausios moteriai skirtos reklamos: „esi nepakankamai graži", mes, be jokios abejonės, dažniausiai bodimės savo kūnu. Kiek mūsų gali tikrai pasakyti, jog yra patenkintos savo trūkumais? Mums pakanka
rūpesčių, stengiantis susitaikyti su savo nosies ar klubų forma. Įdomu, kokio amžiaus būdamos mes išmokstame savąją vertę sutapatinti su kūno verte. Juk vaikai niekada nesijaučia nepilnaverčiai dėl savo klubų formos!
Kaip ir dar pažeidžiamas paaugles, taip ir mus jau puola reklama, stengdamasi palaužti mūsų savigarbą ir įteigti, jog mums būtinai reikia kaip tik šio produkto, kad pasijustumėm patrauklios ir malonios kitiems. Štai kodėl mūsų visuomenėje paauglės mergaitės jaučia nepilnavertiškumą. Šis menkavertiškumo jausmas dažnai lydi mus ir suaugusius. Tabako kampanijos mėgsta apeliuoti į paaugles, nes žino, jog kreipdamosi į menkai savo vertę jaučiantį žmogų, gali jį prisijaukinti ir įgyti klientą iki gyvos galvos. Argi galime leisti jiems taip elgtis su mūsų vaikais?
Kartą išgirdau trejų metų mergaitę sakant: „Aš nesivilksiu šios suknytės, su ja atrodau stora". Dešimties metų mergaitės laikosi dietos! Mokyklose plinta anoreksija ir bulimija. Ką mes darome su savo vaikais? Jei turite vaikų, būtinai jiems atskleiskite, kaip juos išnaudoja reklama. Išanalizuokite kartu reklaminius skelbimus. Tegul vaikas pats supranta ir jums paaiškina, kuo manipuliuoja reklama. Nuo mažumės vaiką mokykite pajėgti gyventi protingai pasirenkant, labiau paveikti kitus, negu reaguoti.
Ar pastebėjote, kad leidiniuose moterims viename numeryje kartu su naujausiomis dietomis spausdinami tukinantys saldžių patiekalų receptai? Kokio pobūdžio informaciją jie teigia? Storėkite - laikykitės dietos - storėkite - laikykitės dietos... Neverta stebėtis, kad tiek daug moterų tai badauja, tai storėja. Jokiu būdu negalima gyventi pagal kiekvienoje reklamoje ar informacijos priemonėse pateiktus principus. Kitą kartą, regėdami reklamą žurnale ar televizijoje, stebėkite ją kritiškai. Klauskite: kokią iš tiesų informaciją pateikia reklamos skelbėjai? Ar jie verčia tave jaustis priklausoma ir nepasitikinčia savimi? Ar siūlo tau gyventi pagal nepasiekiamos svajonės modelį? Pradėjusi juoktis iš reklamos, pastebėsi, jog ji anaiptol nebedaro tau tokios įtakos. Išnaudotojiška reklama - dar vienas moterų valdymo ir jų kontroliavimo būdas. Mes norime padaryti visa, ką galime, kad susigrąžintume pasitikėjimą savimi.
Norėčiau, jog kaskart žvelgdamos į žurnale arba televizijos komerciniu kanalu rodomą reklamą, be jokių abejonių žeidžiančią moters prigimtį, užuot dejavusios „ach, jei tik mano klubai atrodytų kaip jos", prisėstumėte ir parašiusios išsiųstumėte atvirlaiškį šiai kompanijai su žodžiais: „Kaip drįstate mane taip išnaudoti. Niekada daugiau nepirksiu jūsų gaminių!" Jei mes visos pasiųstumėme atvirlaiškius išnaudotojiškoms kompanijoms, o produktus pirktumėm tik iš tokių firmų, kurios gina moters interesus, reklama smarkiai pasikeistų.
Daugumą daiktų mes perkame, nes manome: „o , jei aš tai turėčiau, viskas būtų gerai". Tačiau šios mūsų mintys sugrąžina mus prie
26
MOTERS GALIA
ankstesnio įsitikinimo: „nesame pakankamai gražios, mielos". Mums reikia žinoti, iš tiesų žinoti, jog mes esame puikios kaip tik tokios, kokios ESAME.
Susėskite su draugėmis ir peržvelkite bet kurį moterims skirtą leidinį. Ištirkite straipsnius ir reklamas. Supraskite, ką jūs regite ir kokias tikrąsias idėjas aukština reklama. Mes turime plačiai atmerkti akis ir gerai įsiklausyti. Ką gi regime? Ką girdime? Kaip reklamuotojai stengiasi mus kontroliuoti?
Susimąstykime!
TREČIAS SKYRIUS
Pasirinkime geras mintis ir įsitikinimus
Manyčiau, kad daugelis iš jūsų žino, jog mintys, kurias mes mąstome, žodžiai, kuriuos tariame, įsitikinimai, kurių laikomės, turi milžinišką galią. Jie suformuoja mūsų patyrimus ir mūsų gyvenimą. Atrodytų, jog kaskart mums mąstant mintį ar tariant žodį Visata įsiklauso ir
atsako mums. Tad jei gyvenime mums kažkas nepatinka, mes galime tai pakeisti. Turime savo minčių ir žodžių galią. Kai keičiame savo mąstyseną ir žodžius, kartu keičiasi ir mūsų patirtis. Nesvarbu, iš kur mes kilę, nesvarbu, kokia sunki buvo mūsų vaikystė, šiandien mes galime šį tą pakeisti. Tai galinga, išlaisvinanti samprata, jeigu šitaip tikime, mums tai tampa tiesa. Man tai - pagrindinis problemų sprendimo būdas. Pirmiausia mes keičiame savo mąstyseną, o paskui gyvenimas pagal ją mums atsako.
Mes visada išgyvename praeitį. Tai, ką išgyvename šią akimirką, mes susikūrėme praeities mintimis ir įsitikinimais. Taigi, jei gyvenime kai kas mums nepatinka, mes galime perkurti savo patirtį ateityje. Keisdami mąstymo būdą, nesulauksite greitų rezultatų, tačiau ilgainiui laikydamiesi naujojo mąstymo modelio, netrukus suprasite, jog šis tas keičiasi. Jei norite, kad rytojaus diena būtų palanki, jau šiandien keiskite savo mąstyseną. Nūdienos mintys formuoja rytdienos patirtį.
Daugelis žmonių manęs klausia: „Kaip aš galiu pozityviai galvoti, kai esu nuolat tarp negatyviai nusiteikusių žmonių?" Kai aš atsiduriu tarp žmonių, kurie kalba blogus dalykus, ištariu tyliai mintyse, o kartais net balsu: „gal jums taip ir atrodo, bet ne man". Toks požiūris leidžia kitiems žmonėms būti negatyviems, o aš lieku ištikima savo įsitikinimams. Kiek galėdama stengiuosi išvengti susitikimų su tokiais žmonėmis. Galėtumėte paklausti savęs, kodėl jūs visada atsiduriate tarp negatyviai mąstančių žmonių. Nepamirškite, jog mes negalime pakeisti kitų, galime pasikeisti tik patys. Kada pasikeisime iš vidaus, tada ir aplinkiniai sureaguos į mūsų permainą. Svarbiausias dalykas, kurį galime įgyvendinti, tai - pakeisti savo mąstyseną. Kad ir kaip esame užimti ar sunkiai dirbame, mes vis dėl to mąstome, ir niekas negali įsibrauti į mūsų mintis.
Norėčiau, kad savo žodyną praturtintumėt žodžiu: neuropeptidai. Šis žodis, sugalvotas
Keindeis Pert (Candace Pert) smegenų tyrimų metu , reiškia „cheminį žinių pasiuntinį", keliaujantį mūsų kūnu, kai pagalvojame mintį ar ištariame žodį. Jei mūsų mintys piktos, kaltinančios ar kritiškos, neuropeptidai pradeda gaminti chemines medžiagas, silpninančias mūsų imuninę sistemą, o jei mintys kupinos meilės, pasitikėjimo ir gėrio, pasiuntiniai perneša kitas chemines medžiagas, stiprinančias imuninę sistemą. Mokslas galiausiai sutinka su tuo, ką dauguma mūsų jau seniai žinojo - jog tarp mūsų kūno ir proto yra ryšys. Jis niekada nenutrūksta. Jūsų protas nuolatos perduoda jūsų mintis kiekvienai kūno ląstelei.
Kiekvieną mirksnį, sąmoningai arba nesąmoningai, mes renkamės sveikas arba nesveikas mintis. Šios mintys veikia mūsų kūną. Viena mintis pati savaime neturi mums didelės įtakos, tačiau per dieną mes mąstome apie 60 000 minčių, taigi minčių poveikis darosi stipresnis. Nuodingos mintys nuodija mūsų kūną. Mokslas dabar patvirtina, jog negalime sau leisti įsitraukti į negatyvių minčių srautą, nes jos sargdina ir žudo mus.
Ilgai nesupratau posakio: „Mes visi esame viena; mes - sukurti lygūs". Mačiau, jog esama žmonių turtuolių ir vargšų, gražių ir nepatrauklių, protingų ir kvailių, įvairių odos spalvų, rasių, religijų ir skirtingų požiūrių į gyvenimą. Ir man atrodė, jog jie tokie skirtingi. Kaip galime sakyti, jog jie visi sukurti lygūs?
Galiausiai suvokiau posakio reikšmę. Pagelbėjo lektorė Karolina Mys (Caroline Myss). Mat mintys, kurias mąstome, ir žodžiai, kuriuos tariame, paveikia visų mūsų kūnus vienodai. Neu-ropeptidai, cheminiai žinių pernešėjai, keliaujantys mūsų kūnais, vos tik ką pagalvojame ar ištariame, VEIKIA VISUS MUS LYGIAI TAIP PAT. Negera mintis nuodija tiek amerikiečio, tiek kino, tiek italo kūną. Pyktis nuodingas ir krikščioniui, ir judėjui, ir musulmonui. Vyrai, moterys, homoseksualai ar heteroseksualai, vaikai, senukai, visi VIENODAI reaguoja į mąstymo proceso sukeltus neuropeptidus.
Gailestingumas ir meilė vienodai gydo visus, kad ir kokioje šalyje gyventum. Visi planetos gyventojai turėtų pirmiausiai išsigydyti savo sielas, kad vėliau galėtų išgydyti savo kūnus. Mes esame čia tam, kad išmoktume atleidimo ir meilės. Niekas, kad ir kur jis gyventų, neišvengs tų pamokų. Taigi, ar jūs stengiatės kovoti prieš šias pamokas ir teigti esąs teisus? Ar norite mokytis atleisti kitiems ir sau? Ar norite mylėti save ir Gyvenimą paversti turtingu ir pilnaverčiu? Šios pamokos yra Gyvenimo pamokos ir veikia visus vienodai. Mes visi esame Viena. Visi mes sukurti lygūs. MEILĖ IŠGYDO VISUS! (Tuos, kurie pasirengę dirbti aukštesniu dvasiniu lygiu, raginu perskaityti
Klausytis muzikos
Karolinos Mys knygą „Dvasios anatomija: septyni galios ir išgijimo etapai" {Anatomy of the Spirit: The Seven Stages of Power and Healing). Jos knygoje pateikiama stulbinanti informacija.)
Taigi, ką jūs mąstote kaip tik dabar? Kokie neuropeptidai keliauja dabar jūsų kūnu? Ar jūsų mintys jus nuodija ar gydo?
Dauguma mūsų užsidaro pačių susikurtame pasipiktinimo ir įsižeidimo, apmaudo kalėjime. Mes neįsisąmoniname, kad kaltinimai labiau naikina kaltintoją nei kaltinamąjį. Neuropeptidai, pernešantys priekaištais persunktas mintis, lėtai nuodija kūno ląsteles.
Įsidėmėkime, jog mūsų ego stengiasi visada išlaikyti mus pavergtus ir nelaimingus. Juk ego - tai vidinis balsas, kuris visada mums šnabždės: „dar kąsnelį, dar vieną kokteilį, dar vieną cigaretę,... padaryk tai dar vieną, paskutinį kartelį". Tačiau mes esame ne vien tik kūnas, ne vien mintys, ne vien mūsų ego. Mes turime kūnus. Mes mąstome mintis, tačiau turėdami stiprų savigarbos ir savosios vertės pajautimą, niekada nepasiduosime savo ego balsui. Mes esame kur kas daugiau nei manome.
Norėčiau paprašyti jūsų, kad tuoj pat atsistotumėte ir, laikydamos rankose knygą, nueitumėte prie veidrodžio. Pažvelkite į savo akis veidrodyje ir ištarkite sau garsiai: „Myliu tave ir pradedu keisti savo gyvenimą gerąja linkme. Kiekvieną dieną aš vis labiau patobulinsiu savo gyvenimą. Galiu būti visiškai saugi ir laiminga." Pakartokite tai tris ar keturis kartus. Prieš kiekvieną kartojimą įkvėpkite. Stebėkite, kokios mintys šėlsta jūsų galvoje, kai sakote šį teiginį. Jūs galite pripažinti negatyvias mintis, nesuteikdami joms galios. Tai seni tauškalai. Tarkite joms: „dėkui, kad pasidalinai". Nuo šiol visada, kai tik pamatysite save veidrodyje, pažvelkite sau į akis ir tarkite sau ką nors teigiama. Jei skubate, tarstelėkite tik: „myliu tave". Šis paprastas pratimas atneš jums nuostabių vaisių. Jei manimi netikite, tiesiog pamėginkite.
Atsakymai glūdi mūsų viduje
Labai svarbu nuolatos turėti omeny, jog tai, ką mąstome ir kalbame, vėliau tampa mūsų patirtimi. Todėl atkreipkime dėmesį į savo mintis ir kalbą, kad galėtume formuoti gyvenimą pagal savo svajones. Mes galime ilgesingai dūsauti: „ak, kaip norėčiau turėti... arba - jei turėčiau... jei būčiau..." , bet taip sakydamos mes nepasitelkiame tokių žodžių ir minčių, kurie gali paversti šiuos norus realybe. Mes regime blogiausia, mąstome labai blogas mintis, o vėliau stebimės, kodėl mūsų gyvenimas nesiklosto taip, kaip norėtume.
Reikia surasti vidinius savo šaltinius ir ryšį su Visata - tą Didžiąją visos Gyvybės Versmę. Norėčiau, kad surastumėte savo vidinę šerdį. Mūsų visų viduje slypi neįkainojama išmintis, ramybė, meilė ir džiaugsmas. Toli ieškoti nereikia. Esu įsitikinusi, kad kiekvienoje iš mūsų yra toks beribis ramybės, džiaugsmo, meilės ir išminties šulinys. Kai sakau, jog jis čia pat, turiu galvoje, jog tam, kad pasiektume jį, tereikia užmerkti akis, giliai įkvėpti ir ištarti: „dabar aš pasineriu į tą šaltinį savo viduje, kur glūdi beribė išmintis. Visi atsakymai, kurių ieškau, slypi mano viduje".
Visi atsakymai į visus klausimus, kurių tik kada nors paklausime, jau glūdi mūsų viduje. Mums tereikia laiko susitelkti ir rasti juos. Štai kodėl vertinga ir svarbi yra meditacija. Ji taip mus nuramina, jog galime girdėti savo vidinį išminties balsą. Mūsų vidinė išmintis yra geriausias tiesioginis ryšys su Gyvenimu. Nereikia vaikytis tų vidinės išminties dovanų. Reikia tik sudaryti galimybę joms ateiti. Kaip tai daryti? Suraskite laiko ramiai pasėdėti tyloje ir stenkitės geriau pažinti save, rasti gilią ir skaidrią lyg kalnų ežeras ramybę. Meditacijos metu galite patirti džiaugsmą ir pasinerti į begalinės meilės versmes. Visa tai yra mūsų viduje ir niekas negali šių lobių iš mūsų atimti.
Mes turime pažinti naujas gelmes savo viduje ir nuspręsti, kaip norime gyventi savo gyvenimą. Mes, moterys, buvome nuteiktos sutikti su ribotu pasirinkimu. Dauguma ištekėjusių moterų yra be galo vienišos, nes jaučia praradusios galimybę rinktis. Jos elgiasi taip, kaip elgdavausi aš pati: žvelgia į vyrą ir laukia iš jo atsakymų, užuot gilinusios į savo vidų. Tačiau kad pakeistume savo gyvenimą, pirmiausia turime mintyse išmokti rinktis iš naujo. Keisdamos savo mąstymą, būtinai sulauksime išorinio pasaulio atgarsių apie mūsų pasikeitimus.
Tad prašyčiau jūsų panirti į savo vidinį pasaulį ir surasti valios jėgų tam, kad pakeistumėte savo mąstyseną. Savyje atraskite turtus ir panaudokite juos. Kai atskleisime vidinius lobius, suteiksime gyvenimui būties kilnumo.
Labai svarbu skirti laiko ir įsiklausyti į savo vidinę išmintį. Joks žmogus negali pasiekti vidinio žinojimo kasdien neskirdamas laiko pamedituoti. Pabūti tyloje - tai vertingiausia, ką galime padaryti. Niekas kitas nežino daugiau apie jūsų gyvenimą, apie tai, kas jums geriausia, tik jūs patys savo viduje. Įsiklausykite į savo vidinį balsą, per gyvenimą jis visada ves jus geriausiu keliu.
Susikurkime turtingą vidinę erdvę. Tegu mūsų mintys tampa geriausiais mūsų draugais. Dauguma žmonių vis mąsto tas pačias mintis. Nepamirškite, mes permąstome per dieną maždaug 60 000 minčių, ir didžiuma jų - tos pačios kaip vakar ir užvakar. Mintys gali būti negatyvumo rutina arba pagrindas naujam gyvenimui. Kasdien raskite naujų, kūrybingų minčių. Apmąstykite, kaip sena atlikti naujai.
Mūsų sąmonė yra tarsi sodas. Ar tai būtų sodas prie jūsų namo, ar proto sodas, svarbiausias žingsnis - dirva. Juk pirmiausia jūs išraunate piktžoles, išrenkate akmenis, nuolaužas. Paskui patręšiate. Pasodinus augalą tokioje dirvoje, jis užaugs greitai ir gražiai. Taip yra ir su mūsų sąmone. Jei norite, kad jūsų teiginiai suklestėtų, išraukite kiekvieną blogą mintį, pasėkite gerų įsitikinimų ir minčių. Jūs teigiate tai, ko norite gyvenime, ir niekas jūsų nesustabdys. Jūsų minčių sodas suvešės.
Baimės įveikimas
Kadangi dauguma moterų buvo auklėjamos tapti prižiūrėtojomis ir tarnaitėmis, pirmiausia tenkinti kitų reikmes, todėl jos ir neturi pakankamai savigarbos ir nejaučia savo vertės. Mes labai bijome, kad mus apleis. Bijome netekties, nesijaučiame saugios. Mums niekas neišugdė įsitikinimo, jog galime savimi pasirūpinti pačios. Buvome mokomos tik rūpintis kitais. Kai moteris išsiskiria su vyru, ją apima siaubas. Dar blogiau, jei jos turi mažų vaikų. Jos draskosi vis klausdamos savęs: „kaip aš dabar viena susitvarkysiu?"
Bijodamos gyventi savarankiškai, mes pasiliekame dirbti siaubingo darbo ir saugome pasibaisėtiną santuoką. Dauguma moterų mano, kad jos nieko nevertos, netiki, kad sugebėtų gyventi savarankiškai, o vis dėlto jos gali.
Dauguma moterų bijo pasisekimo. Jos netiki, kad yra vertos gerai jaustis, būti turtingos. Kai savus interesus atidedi vardan kitų, labai sunku pajusti, jog esi verta. Moterys net bijo didesnės sėkmės ar uždirbti daugiau pinigų nei vyras.
Tad kaip mums nugalėti baimę, kad mus paliks, arba sėkmės baimę? Jos yra dvi vienos monetos pusės. Reikia išmokti pasitikėti pačiu Gyvenimu. Gyvenimas laikys mus, ves ir vadovaus, jei tik mes jam leisime. Jei mes augome jausdamos kaltę ir mumis manipuliavo, mes visada jusim, jog „nesame pakankamai geros".
Jei buvome auginamos įtikinėjant, jog gyvenimas yra sunkus ir gąsdinantis, tai ir nemokame atsipalaiduoti ir leisti Gyvenimui mumis pasirūpinti. Skaitydamos laikraščius, matydamos televizijos ekrane smurtą, pradedame manyti, kad pasaulis tik ir laukia mus nutverti. Tačiau mes visi gyvename pagal savo sąmonės dėsnį - kuo tikime, tas ir virsta mums tikrove. Kas teisinga kažkam kitam, nebūtinai teisinga ir mums. Jei mes pasiduosime negatyviems visuomenės įsitikinimams, tada šie lūkesčiai mums išsipildys ir mes sulauksime nemalonumų.
Tačiau išmokę mylėti save, keisdami savo mąstymą, išsiugdę savigarbos ir savosios vertės jausmą mes leisime Gyvenimui teikti visą gėrį, kurį jis turi. Tai gali atrodyti supaprastinimas, bet yra tiesa. Kai atsipalaiduojame ir patikime: „Gyvenimas manimi rūpinasi ir aš jaučiuosi saugi", pajuntame, kad skriejame kartu su Gyvenimu. Pradėkite savo gyvenime stebėti vienu metu vykstančius puikius dalykus. Kai jums užsidega žalia šviesa ar gaunate gerą vietą mašinų stovėjimo aikštelėje, kai kas nors atneša jums tai, ko kaip tik reikia, kai išgirstate norimą žinią, sakykite: „ačiū tau!" Visata myli dėkinguosius. Kuo labiau dėkosi Gyvenimui, tuo daugiau Gyvenimas tau duos už ką dėkoti.
Esu iš tiesų įsitikinusi, kad Dievas mane globoja, kad esu saugi ir į mano gyvenimą ateina tik gėris. Esu pakankamai gera ir verta gero gyvenimo. Bet tam suvokti man prireikė daug laiko ir studijų. Turėjau iš kupinos kartėlio, baikščios, nelaimingos moters tapti pasitikinčia moterimi, dalijančia Gyvenimo gausybes.
Jei tik žinotumėte, kad kiekvienas iš mūsų turi du angelus sargus, niekados nebesijaus-tumėte vieniši. Šie angelai yra kartu su mumis, kad padėtų mums ir vadovautų, tačiau šito mes turime jų prašyti. Jie be galo mus myli ir laukia, kol juos pakviesime. Išmokite bendrauti su savo angelais ir niekada nebesijausite vieniši. Kai kurios moterys gali angelus sargus regėti, kai kurios jaučia juos, kai kurios girdi, kai kurios žino net jų vardus. Savuosius angelus aš vadinu „bičiuliais". Jaučiu juos kaip porą. Susidūrusi su sunkia problema, kurios nemoku įveikti, nematydama išeities, patikiu ją jiems: „bičiuliai, padėkit, nežinau ką man daryti". Kai mano gyvenime nutinka gerų dalykų, sutampančių įvykių, aš iškart sakau: „ačiū, bičiuliai, jūs iš tiesų padarėte gera. Labai vertinu šią jūsų pagalbą". Angelai taip pat mėgsta dėkingumą ir įvertinimą. Draugaukite su jais, pasitelkite jų pagalbą, juk dėl to jie lydi jus. Angelams patinka būti naudingiems!
Norėdamos bendrauti su savo angelais, ramiai atsisėskite, užsimerkite, kelis kartus giliai įkvėpkite ir pasistenkite už savo pečių - vieną vienoje pusėje, kitą kitoje - pajusti jų buvimą. Pajuskite jų meilę ir šilumą. Paprašykite, kad jie pasirodytų jums. Leiskite sau patirti jų globą. Paprašykite pagelbėti jums išspręsti kokią problemą ar atsakyti į jums rūpimą klausimą. Galite iškart pajusti užsimezgusį ryšį, o kartais reikia šiek tiek ilgiau padirbėti. Tačiau būkite tikri: angelai sargai iš tiesų yra šalia ir jie jus myli. Jums nėra ko bijoti.
Savo įsitikinimų pažinimas
Pasvarstykime, kaip mes galime išsivaduoti ar pakeisti savo neigiamus įsitikinimus. Visų pirma, mes turime juos atpažinti, nes dauguma mūsų neturime nė menkiausio supratimo, kuo tikime. Pažinę neigiamą įsitikinimą galime nuspręsti, ar norime, kad jis toliau nulemtų mūsų gyvenimo aplinkybes.
Greičiausias būdas suvokti savo įsitikinimus - sudaryti jų sąrašą. Kelių didelių popieriaus lapų pakaks. Kiekvieno lapo viršuje parašykite: KUO AŠ TIKIU (žmonės, darbas, pinigai, santuoka, sveikata, senatvė, mirtis ir 1.1.). Atidžiai parašykite šį sakinį apie viską, kas turi jūsų gyvenime reikšmę. Skirtinguose lapuose dėstykite skirtingas temas. Paskui užsirašykite mintis, atėjusias į galvą rašant tuos sakinius. Šiam darbui atlikti tikrai nepakaks kelių minučių. Galite kasdien šiai užduočiai skirti keletą minučių. Užsirašykite kiekvieną kilusią mintį, kad ir kokia kvaila ji atrodys. Tik užsirašykite. Šie jūsų įsitikinimai yra vidinės, iš pasąmonės kilusios taisyklės, pagal kurias jūs gyvenate. Jūs nesugebėsite pakeisti savo gyvenimo, kol neperprasite blogų įsitikinimų, kurių jūs laikotės. Pažinusios save galite keistis, tapti tokiu žmogumi, kokiu norite ir gyventi, kaip svajojate.
Daugmaž pabaigę sąrašą, perskaitykite jį. Žvaigždute pažymėkite kiekvieną įsitikinimą, kuris jus palaiko ir augina. Tokius įsitikinimus išsaugokite ir stiprinkite. Kitos spalvos pieštuku išryškinkite kiekvieną įsitikinimą, kuris yra negatyvus, trukdo jums siekti tikslo. Tokie įsitikinimai stabdo jus ir neleidžia savęs realizuoti. Jų norite atsikratyti.
Pažvelkite į kiekvieną neigiamą nuostatą ir paklauskite savęs: „Ar aš noriu, kad ji griautų mano gyvenimą? Ar noriu jos laikytis toliau?" Jei nusprendėte pasikeisti, sudarykite naują sąrašą. Kiekvieną negatyvų teiginį (visi įsitikinimai yra teiginiai) paverskite teigiamu požiūriu. Pavyzdžiui, teiginį „Mano santykiai su vyrais yra tikra nelaimė" paverskite „Vyrai mane gerbia ir myli". „Niekada nieko nepasieksiu" pakeiskite „Aš esu savimi pasitikinti, veikli moteris". „Nežinau, kaip rasti gerą darbą" pakeiskite „Gyvenimas man tikrai pasiūlys gerą darbą". „Aš vis sergu tai viena, tai kita liga" - „Esu stipri, tvirta, sveika moteris". Tai pavyzdžiai iš mano pačios patirties. Jūs taip pat galite kiekvieną savo neigiamą įsitikinimą pakeisti nauju asmeniniu įstatymu sau. Susikurkite savo gyvenimo gaires. Visa neigiama paverskite teigiamu. Kasdien garsiai perskaitykite naujuosius pozityvius teiginius.
Skaitykite stovėdamos prieš veidrodį - taip jie greičiau taps tiesa. Veidrodžiai - stebuklingai
tinka teiginiams išsakyti.
Teiginiai - nauja gyvenimo kryptis
Teiginiai visada turi būti reiškiami esamuoju laiku. Sakykite: „Turiu..." ar „Esu" vietoje „Turėsiu..." ar „Norėčiau būti...". Kai teiginiai išsakomi būsimuoju laiku, laukiami rezultatai lieka „kažkur ten", nepasiekiami.
Labai dažnai mums tiesiog nelieka laiko sau, todėl puikus būdas nugvelbti jo vidiniam darbui - susiburti drauge kelioms į vieną studijuojančią grupelę. Pakaktų tam skirti vieną popietę ar vakarą per savaitę. Sudarinėkite kartu savo sąrašus, padėkite suformuluoti teiginius, aptarkite likusią knygos dalį. Kelios savaitės bendro darbo gali daryti stebuklus. Jūs pasimokysite viena iš kitos. Kolektyvinė energija yra labai galinga. Jums tereikės užrašų knygutės, veidrodžio, didelės dėžės šilkinio popieriaus ir atviraširdiškumo.
Nuoširdūs atsakymai gali suteikti gyvenimui naują kryptį. Taigi šio to paklauskime savęs. Tikinu jus, nesvarbu, didelė ar maža bus grupelė, kiekviena jūsų labiau suvoks, kas ji yra, ir keis savo gyvenimą.
•Kaip galiu pakeisti ir pagerinti savo gyvenimą?
•Ko noriu iš savo sutuoktinio?
• Ko, mano įsitikinimu, man reikia iš savo sutuoktinio?
• Ką man daryti, kad to pasiekčiau? (Nesitikėkite visko iš savo sutuoktinio. Tiek jam, tiek jums tai būtų nepakeliama našta.)
• Kaip man įgyvendinti savo pašaukimą? Ko man trūksta?
• Kuo remsiuosi, kai nebus kas mane palaiko?
• Ar aš žlugsiu, jei liksiu viena? Ar sugebėsiu sukurti nuostabų gyvenimą ir tapsiu šviečiančiu kelrodžiu kitoms moterims?
• Ko aš jau išmokau? Ko dar reikia išmokti?
• Kaip man bendradarbiauti su Gyvenimu?
Pats laikas išsiaiškinti savo gyvenimo filosofiją ir susikurti asmenines taisykles - teiginius, pagal kuriuos galime gyventi, įsitikinimus, kurie turtina mus ir palaiko. Štai mano taisyklių rinkinys, kurį susidariau per tam tikrą laiką:
• Visada esu saugi ir dieviškai globojama.
• Man atsiveria visa, ką reikia žinoti.
• Visa, ko man reikia, gaunu deramu laiku ir tinkamoje vietoje.
• Gyvenimas yra kupinas džiaugsmo ir meilės.
• Myliu ir esu mylima.
• Esu energinga ir sveika.
• Ko imuosi, viskas sekasi.
• Noriu keistis ir tobulėti. •*Mano pasaulyje viskas yra gerai.
Kartoju šiuos teiginius dažnai, jais pradedu ir pabaigiu savo dieną. Kartoju juos, kai man nesiseka. Kai prasta nuotaika, pvz., sakau: „esu energinga ir sveika", kol pasijuntu geriau. Jei tenka eiti tamsoje, kartoju: „esu visada saugi, dieviškai globojama". Šie teiginiai yra mano dalis, aš akimirksniu galiu jų imtis. Siūlau jums taip pat susidaryti tokį sąrašą, atspindintį jūsų gyvenimo filosofiją šiuo metu. Visada galėsite jį pakeisti ar papildyti. Dabar pat sugalvokite savo naujas asmenines taisykles. Susikurkite saugų pasaulį. Vienintelė jėga, galinti jums pakenkti - jūsų pačių mintys ir įsitikinimai, o jie yra pakeičiami.
Kaip ir kiekvienas žmogus, aš taip pat turiu problemų ir patiriu krizių. Štai kaip aš išmokau jas įveikti. Iškilus problemai, tuojau pat sakau:
„Viskas gerai. Viskas vyksta dėl mano aukštesnio gėrio, viskas vyksta mano sielos labui. Tokia situacija - tik į naudą. Aš saugi". Arba
„Viskas gerai. Visa, kas vyksta - dėlei visų
aukštesnio gėrio. Tokia situacija - tik į naudą. Mes saugūs."
Nesustodama kartoju kurį nors šių teiginių kartais net dvidešimt minučių. Netrukus mano protas prašviesės ir aš kitaip išvysiu tą pačią situaciją, galbūt atsiras išeitis iš problemos arba suskambės telefonas ir kažkas pasikeis. Beje, nuslūgus panikai, dažnai pamatome, kad pasikeitimas - tik į gerą. Kartais bandymai kontroliuoti savo patirtį nėra mums pati geriausia išeitis.
Laikymasis tokios nuostatos visada man padeda, atsitraukiu į šalį nuo problemos ir teigiu tiesą apie save ir gyvenimą. Sutramdau savo „nerimaujančią sąmonę" ir leidžiu Visatai rasti sprendimą. Taip elgiuosi ir transporto priemonių kamščiuose, oro uostuose, bendraudama su žmonėmis, turėdama sunkumų dėl sveikatos ar darbo problemų. Taip išmoksite skrieti su Gyvenimu, užuot kovojusios su kiekvienu planų pasikeitimu. Tebūna tai „nauja" reakcija į problemas, ir patys pamatysite, kaip jos dingsta.
Mokymasis ir tobulėjimas yra mūsų sielos vystymosi dalis. Kaskart ką nors nauja išmokę, mes giliname savo Gyvenimo sampratą. Mums vis dar reikia ištirti ir panaudoti 90 % mūsų smegenų. Tikiu, kad gyvename pačiu nuostabiausiu laiku, todėl kiekvieną rytą dėkoju Gyvenimui, kad esu ir visa tai išgyvenu. Kiekvieną rytą aš penkias ar dešimt minučių dėkoju už kietą, gerą miegą, dėkoju už savo kūną, už namus, savo gyvūnėlius, draugus, daiktus, kuriuos turiu, už nuostabią patirtį, kuri laukia manęs. Visada baigiu prašymu, kad Gyvenimas suteiktų man daugiau išminties, supratimo, kad kasdien plėstųsi mano akiratis. Kai daugiau įžvelgiame, tai daugiau ir suvokiame, ir sužinome, Gyvenimas tampa paprastesnis. Pasikliauju, kad manęs laukia puiki ateitis.
Klausytis
Prisiminkite: teiginiai yra pozityvūs sakiniai, sąmoningai keičiantys mintis ir nuteikiantys sąmonę naujam gyvenimo būdui. Pasirinkite teiginius, kurie jus, kaip moteris, sustiprina.
Kasdien tvirtinkite bent kelis iš šių teiginių:
eiliniai; moA^vlm/S/
Aš, kaip moteris, turiu galią. Suvokiu, kokia esu nuostabi . Aš įžvelgiu savyje nuostabią sielą.
Esu išmintinga ir graži. Man patinka tai, ką randu savyje. Myliu ir gerbiu save. Esu savarankiška moteris. Pati esu atsakinga už savo gyvenimą. Aš atskleidžiu savo gabumus. Esu laisva, todėl galiu būti, kuo tik panorėjusi. Gyvenu nuostabų gyvenimą. Mano gyvenimas kupinas meilės. Meilė mano gyvenime prasideda kartu su manimi.
Aš esu savo gyvenimo šeimininkė. Aš esu stipri moteris. Esu verta meilės ir pagarbos. Nesu kieno nors pavaldinė, esu laisva. Noriu išmokti gyventi kitaip. Jaučiu žemę po kojomis. Pripažįstu ir panaudoju savo galią.
Aš nebijau likti viena. Džiaugiuosi savo vieta gyvenime. Myliu ir gėriuosi savimi.
Aš myliu, džiaugiuosi ir palaikau kitas moteris. Aš gyvenu pilnavertį gyvenimą. Aš išgyvenu visas meilės vingrybes. Man patinka būti moterimi. Džiaugiuosi, kad gyvenu kaip tik čia ir dabar. Mano gyvenimas kupinas meilės. Aš priimu kaip dovaną savo laikmetį. Jaučiuosi esanti visapusiška ir vientisa asmenybė. Turiu viską, ko man reikia. Niekas man nesutrukdys tobulėti. Aš saugi, man viskas klojasi gerai.
Noriu įsisąmoninti, kad esu nuostabi. Ryžtuosi pašalinti iš savo minčių ir gyvenimo visa, kas bloga: destrukciją ir baimę, kurios neleisdavo man būti tokia nuostabia moterimi, kokia man skirta. Jaučiu po savo kojomis tvirtą pagrindą, išlaikau save, mąstau savarankiškai. Turiu viską, ko man reikia. Niekas nesutrukdys man tobulėti. Kuo labiau realizuoju save, tuo labiau žmonės mane myli. Esu tarp tų moterų, kurios padeda kitoms. Esu laimė planetai. Mano ateitis - šviesi ir nuostabi.
Taip ir yra !
Atminkite: menkiausias jūsų mąstysenos pasikeitimas gali išnarplioti didžiausią problemą. Jei Gyvenimo teisingai paklausite, Gyvenimas jums atsakys.
Yra be galo daug būdų pasikeisti. Pradėkime sąžiningai žvelgti į savo trūkumus - ne į tai, kas blogai, bet į tuos barjerus, kuriuos susikūrėme ir kurie trukdo. Paskui nepeikdamos savęs pašalinkime šias kliūtis. Dauguma šių barjerų suformuoti dar vaikystėje, nes mes tiesiog perėmėme kitų žmonių įsitikinimus. Jei kadaise jų išmokome, tai galime ir atsikratyti. Įsisąmoniname, jog norime išmokti mylėti save. Laikykimės šių gairių:
1. Liaukitės save kritikavusios.
Tai bergdžias veiksmas, niekada neduosiantis ko nors gero. Nekritikuokite savęs, nusimeskite tą naštą. Nekritikuokite ir kitų, nes trūkumai, kuriuos įžvelgiame kituose, yra vien atspindys mūsų pačių trūkumų. Blogai manyti apie kitą - tai apriboti save. Tik mes patys teisiame save, ne Gyvenimas, ne Dievas, ne Visata.
Myliu save ir pasitikiu savimi.
2. Nesibaiminkite.
Visi norime atsikratyti baimės. Dažnai mintimis save kankiname. Vienu metu galime mąstyti tik vieną mintį, tad išmokime apmąstyti pozityvų teiginį. Taip pasikeis pats mūsų gyvenimas. Jei pajusite, kad vėl blogomis mintimis save gąsdinate, iškart sakykite:
Daugiau nesibaiminsiu. Esu dieviška,
didinga gyvybės apraiška.
Nuo šiol gyvenu pilnakraujį gyvenimą.
3. Stebėkite, koks jūsų požiūris į save.
Pernelyg įsipareigodami kitiems, nustumiame į šoną save. Save prisimename tik retsykiais. Taigi pats laikas pasirūpinti, kas esate jūs. Įsipareigokite mylėti save. Pasirūpinkite savo širdimi ir siela.
Man patinka, kokia esu.
4. Elkitės taip, tarsi būtumėte mylima.
Gerbkite save ir saugokite. Mylėdamos save, lengviau atsiversite kitų meilei. Meilės įstatymas reikalauja sutelkti dėmesį į tai, ko nori, o ne į tai, ko nenori. Susikaupk į tai, kad esi mylima.
Šią akimirką myliu save.
5. Rūpinkitės savo kūnu.
Jūsų kūnas yra brangi šventovė. Jei ketinate gyventi ilgą ir visapusį gyvenimą, turite jau dabar rūpintis savo kūnu. Norite puikiai atrodyti, o svarbiausiai - gerai jaustis ir būti energinga. Tokiu būdu svarbu mityba ir pratimai. Iki paskutiniosios gyvenimo akimirkos privalote lengvai judėti ir likti lankstaus kūno. Esu sveika, laiminga ir vientisa.
6. Lavinkitės.
Dažnai teisinamės, kad „nežinome to" ar „ano", nežinome, „ką daryti", o juk esame gabios, protingos ir galime daug ko išmokti. Aplink tiek knygų, paskaitų, įrašų kasetėse. Jei trūksta pinigų, naudokitės biblioteka.
Susiraskite savipagalbos, tobulinimosi grupę. Tikrai žinau, kad mokysiuos iki gyvenimo pabaigos.
Aš nuolat lavinuos ir tobulėju.
7. Susikurkite saugią finansinę ateitį.
Kiekviena moteris turi teisę į savo pinigus. Tai mums svarbus įsitikinimas, savojo vertingumo dalis. Visada galime pradėti nuo menkos sumos, svarbiausia - išmokti taupyti. Čia jums tikrai padės pozityviai veikiantys teiginiai.
Mano pajamos nuolat didėja. Ko tik imuosi, viskas sekasi.
8. Atskleiskite savo kūrybiškumą.
Kūrybingumą galima išreikšti bet kuria veikla - tiek kepant pyragą, tiek projektuojant namą. Raskite šiek tiek laiko saviraiškai. Jei turite vaikų ir stokojate laiko, raskite draugę, kuri trumpam pasirūpins jūsų vaikais. Kitąkart jūs pasirūpinsite jos mažyliais. Taip abidvi galėsite skirti laiko sau. Jūs to verta. Sakykite:
Visada randu laiko kūrybai.
9. Džiaugsmas ir laimė tebūna jūsų pasaulio šerdis.
Kiekvieno mūsų viduje glūdi džiaugsmas ir laimė, tereikia į ją panirti. Grįskite savo gyvenimą šiuo džiaugsmu. Kai mes esame laimingos, esame kūrybingos, nesijaudiname dėl menkniekių, tada galime priimti naujas idėjas. Puiku, jei dažnai teigiate:
Esu kupina džiaugsmo ir spinduliuoju
laime.
10.Būkite nuosekli, laikykitės duoto žodžio.
Kad galėtumėte gerbti ir vertinti save, turite būti nuosekli, laikytis žodžio. Net sau nežadėkite to, ko negalėsite padaryti. Nežadėkite sau, jog rytoj pradėsite laikytis dietos arba kasdien mankštinsitės, nebent jūs tikrai žinote, jog tai pajėgsite. Juk norite pasitikėti savimi.
11. Ištobulinkite stiprų dvasinį ryšį su gyvenimu.
Tai gali būti susiję arba nesusiję su iš vaikystės priimta religija. Būdami vaikai, mes neturėjome pasirinkimo, tačiau suaugę laisvai galime rinktis savo dvasinį kelią ir įsitikinimus. Vienuma yra ypatingas jūsų gyvenimo momentas, kad galėtumėte pabūti nuošalyje ir panirti į savo vidinį pasaulį. Pabūkite tylumoje ir įsiklausykite į savo vidinį balsą. Mano dvasiniai įsitikinimai suteikia man tvirtybės, jie padeda man tobulėti.
Norėtume, kad priimtute šias idėjas ir kartotute, kol jas įsisąmoninsite ir imsite jomis gyventi.
KETVIRTAS SKYRIUS
Tavo santykis su... pačia savimi
Šiame skyriuje nekalbėsime apie tai, kaip rasti idealų vyrą arba kaip geriau sutvarkyti jūsų santykius (apie tai jau parašyta be galo daug knygų). Šiame skyriuje norėčiau paliesti pačią svarbiausią santykių pusę - santykį su pačia savimi.
Daugelis moterų kelia klausimą: „Ar galiu gyventi pilnavertį gyvenimą be vyro?".
Tai daugelį jų gąsdina. Mes turime pripažinti savo baimę ir nugalėti ją. Sudarykite savo nuogąstavimų sąrašą („AŠ BIJAU..."), paskui peržvelkite jį ir bandykite vienaip ar kitaip juos išsklaidyti. Nereikia su jais kovoti, nes tai suteikia būgštavimams didesnės galios. Medituodamos žvelkite į kiekvieną nuogąstavimą ir paskui svieskite juos į vandens sūkurį, kuris juos prarytų. Paskui kiekvieną baimę pakeiskite geru
teiginiu. „Bijau, kad niekas manęs nemylės" pakeiskite „Aš esu, aš giliai ir stipriai save myliu". Jei mes pačios negalime sau dovanoti meilės, kurios taip trokštame, mes tikrai jos nepatirsime iš išorinio pasaulio. Nešvaistykite be reikalo laiko, laukdamos kažko, ko šiuo metu jūsų gyvenime nėra. Pradėkite būti su savimi švelni ir mylinti. Leiskite širdžiai, kūnui ir sielai pajusti meilę. Elkitės su savimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi mylimas žmogus.
Beveik visos moterys kažkurį laiką pragyvena vienos - jaunystėje arba išsiskyrusios, kartais - našlaudamos. Manau, visoms moterims, netgi toms, kurios šiuo metu puikiai sutaria, reikia savęs paklausti: „Ar esu pasirengusi gyventi viena?". Priklausyti nuo kitų žmonių, leisti jiems rūpintis mumis - vadinasi, nesemti iš savo vidinių šaltinių. Netgi gyvendamos su kitais, turime rasti laiko pabūti vienos -- laiko suprasti, kas mes esame, laiko pamąstyti apie tikslus ir pokyčius, kurių norime. Vienumos laikas gali būti toks pat nuostabus, kaip ir laikas kartu su geriausiais draugais.
Šiandien prieš netekėjusią moterį atsiveria visas pasaulis. Ji gali kilti taip aukštai, kaip leidžia sugebėjimai bei pasitikėjimas savimi. Ji gali keliauti, rinktis darbą, užsidirbti pinigų, turėti daug draugų ir išsiugdyti savo vertės jausmą. Jei nori, ji gali netgi turėti intymių ryšių. Šiandien moteris gali pasirinkti turėti vaiką be santuokos, ir visuomenė jos tikrai nesmerks (taip elgiasi dauguma gerai žinomų aktorių ar visuomenės veikėjų). Šiuolaikinė moteris pati gali susikurti savo gyvenimo būdą.
Daugelis moterų pasaulyje būna susietos su vyrais trumpalaikiais saitais, o paskui lieka vienos visą likusį gyvenimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra apie 122 milijonai vyrų ir 129 milijonai moterų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje skirtumas dar didesnis. Vienišų žmonių skaičius auga sparčiai kaip niekada. Tikrai nenorime žvelgti į šią statistiką kaip į tragediją. Norime čia įžvelgti progą moters evoliucijai. Pačios žinote, kaip kartais būna gyvenime: kai nenorime pakeisti to, ką privalome, gyvenimas priverčia mus tai pakeisti. Pavyzdžiui, nemetate nepakenčiamo darbo, o paskui jus tiesiog atleidžia. Gyvenimas suteikia jums progą, kuria nepasinaudojote pačios. Moterys nesiėmė sąmoningai keistis, nors tai buvo būtina gyvenimo pilnatvei, o dabar verčia pats gyvenimas.
Mūsų viduje slypi meilė
Gaila, kad, neturėdamos greta vyro, dauguma moterų verkia ir dejuoja. Netekėjusi ar neturinti vyro moteris neturėtų jaustis nepilnavertė. Sakydamos, kad „ieškome meilės", mes teigiame, kad mūsų gyvenime jos nėra. Tačiau kiekvienos mūsų viduje glūdi meilė. Niekas niekada mums nesuteiks tos meilės, kurią galime suteikti pačios. Dovanodamos meilę sau žinome, kad niekas jos iš mūsų neatims. Liaukimės ieškoti meilės ten, kur jos nėra. Nenuilstamos partnerio paieškos yra tokios pat liguistos, kaip ir nepavykę tarpusavio santykiai. Jeigu mes ieškome partnerio, tai atspindi mūsų jausmą, kad kažko trūksta. Kaip ir kiekviena priklausomybė, tai labai nesveika. Tai tik kita forma išreikštas klausimas: „Kas su manimi yra ne taip?"
Daug būgštavimų susiję su „įpročiu ieškoti partnerio" ir daugybė jausmų, kad „nesu pakankamai šauni". Mes suteikiame tokią svarbą partnerio suradimui, ir todėl dar pernelyg daug moterų sutinka tenkintis nepilnaverčiais ir įžeidimų kupinais santykiais. Mes neturėtume taip elgtis, tai nėra meilė sau.
Nereikia susikurti sau skausmo ir kančių, jaustis vienišomis ir nelaimingomis. Kaip žinia, pasirenkame mes pačios, tad galime rinktis iš naujo - tai, kas mus palaiko. Nuo pat vaikystės mes buvome nuteiktos, kad mažai ką galime rinktis, tačiau tai - praeitis. Nepamirškite,
jog dabar kiti laikai, o galios esmė slypi dabartyje. Tai, kuo tikėsime ir ką priimsime šiandien, sukurs mūsų ateitį. Mes galime pakeisti savo mąstyseną ir įsitikinimus. Jau dabar galime pradėti kurti naujus horizontus. Žvelkite į tai, kad esate viena, kaip į dovaną.
Kartais mums kur kas geriau likti vienoms. Vis dažniau moterys pasibaigus pirmajai santuokai skyrybomis arba našlyste, jei gali pragyventi savarankiškai, vengia ištekėti antrą kartą. Vedybos pirmiausia naudingos vyrui. Atimdami nepriklausomybę, vedybomis jie pavergia moterį. Moterys buvo išmokytos vardan sėkmingų vedybų atsisakyti savo interesų, todėl vyrai tiki, kad vedybos yra tam, kad juos palaikytų. Tačiau dauguma moterų dabar, užuot praradusios nepriklausomybę, gyvena vienos. Jos nebenori paklusti vyrui.
Sena patarlė sako: „Moteris laiko pusę dangaus". Laikas, kad tai virstų tiesa. Verkšlen-damos, pykdamos, darydamos iš savęs auką, atiduodamos savo jėgas vyrams ar sistemai, niekada to neišmoksime. Mūsų gyvenime vyrai yra tarsi veidrodžiai - jie atspindi mūsų įsitikinimus apie save. Dažnai mes ieškome, kad kiti mylėtų, nesuprasdamos, jog jie tegali atspindėti mūsų santykį su savimi. Tikrai reikia patobulinti mūsų pačių santykį su savimi. Didesnę savo darbo dalį norėčiau skirti tam, kaip moterys gali „suvokti ir panaudoti" savo galią gera linkme.
Mes turime aiškiai suprasti, kad meilė mūsų gyvenime prasideda kartu su mumis. Dažnai ieškome, kad „ponas Teisingasis" išspręstų visas mūsų problemas - gal tėvai, draugai ar mūsų vyrai. Kaip tik dabar atėjo metas pačioms tap-ti„ponia Teisingąja". Net jei šalia nebus „pono Teisingojo", jūs vis vien galite būti „ponia Teisingoji", nes gebate tvarkyti savo gyvenimą ir susikurti jį tokį, kokio tik norite.
Jei dabar šalia jūsų nėra artimo žmogaus, nemanykite, kad esate pasmerkta vienatvei. Pagalvokit, jog tai puiki proga susikurti tokį gyvenimą, koks net atrodė neįmanomas. Būdama maža mergaitė ir net jauna moteris, aš niekada neįsivaizdavau tokio gyvenimo, kokį gyvenu dabar. Mylėkite save ir leiskite Gyvenimui vesti jus ten, kur jums skirta. Sugrius visos užtvaros. Galėsime kilti taip aukštai, kaip tik panorėsime!
PENKTAS SKYRIUS
Vaikai, tėvų pareigos ir savigarba
„Kol mes turime „maldauti" sistemos, kad ji leistų mums kontroliuoti savo vaisingumą, esame vergės. Tai turi priklausyti nuo mūsų."
Iš Sonjos Džonson knygos „Nuo namų šeimininkės iki atskalūnės"
rėčiau pasikalbėti apie vaikus ir tėvų rūpesčius. Esu įsitikinusi, kad praeituose gyvenimuose aš turėjau daug vaikų, šiame gyvenime jų neturiu. Suprantu, jog tai šiuo metu yra man tinkamiausia. Visata suteikė mano gyvenimui puikios patirties, kuria pasidalindama ne vienam tapau „pavaduojančia" motina.
Netikėkite paplitusia nuomone, kad neturinti vaikų moteris yra nerealizavusi savęs. Tai galbūt kai kurioms moterims ir tinka, bet tikrai ne visoms. Visuomenė teigia, kad moteris privalo turėti vaikų, ir tai yra geriausias būdas išlaikyti
moterį ten, kur ji yra. Manau, kad viskam yra sava priežastis. Jeigu jūs neturite vaikų, galbūt jums lemta nuveikti gyvenime kažką kita. Jei trokštate vaikų ir jaučiate jų nebuvimą kaip netektį, tada pasielvartaukite. O paskui gyvenkite toliau. Nesielvartaukite visą likusį gyvenimą. Pasakykite sau:
„Žinau, kad visa, kas vyksta mano gyvenime, yra mano aukštesniam gėriui. Jaučiuosi visiškai pilnavertė ".
Juk tiek daug pasaulyje apleistų vaikų. Jei tikrai norite realizuoti motinišką instinktą, tada geriausia įvaikinti tokį vaiką. Mes galime padėti kitoms moterims, apglobti jas rūpesčiu ir pagelbėti joms pakilti. Galime gelbėti gyvulėlius. Aš pati turiu keturis šunis ir du triušiukus, kiekvienas jų turi savo nelaimės istoriją. Visus juos išgelbėjau nuo prieglaudos. Jie leido man suprasti, kad netgi per vienerius metus, paaukotus meilei, galima kurti stebuklus su visais, net ir su gyvuliais. Yra daug būdų gražinti ir gerinti pasaulį.
Tam, kad parduotų „vaisingumą", sukurta didžiulė pramonė. Jos pelnas - 2 milijardai dolerių. Vaisingumo klinikos dažnai pasitelkia agresyvią reklamą. Šioje pramonėje beveik nėra jokių apribojimų. Juk jūs tikrai nenorite, kad vaisingumas taptų desperatišku bandymu. Ypač
mėgstama visuomenės užgaida - „apvaisinimas mėgintuvėlyje", o tai nėra sveika. Jei jūsų kūnui skirta turėti kūdikį, jis jį turės. Jei negalite pastoti, tam yra priežastis; Sutikite su tuo. Gyvenime yra ką veikti. Galite rasti tokį pašaukimą, kuris galbūt jus labai nustebins.
Esu įsitikinusi, jog reikia laikytis atokiau nuo nevaisingumo gydymo, nes mes dar daug nežinome apie šią sritį. Gydytojai eksperimentuoja su moterų kūnu ir vaisiumi. Nevaisingumo gydymas labai brangus, be to - labai pavojingas. Tik dabar pradėti spausdinti straipsniai apie siaubingas tokių eksperimentų padarinius. Viena moteris, išmėginusi 40 tokių procedūrų, sumokėjusi milžinišką sumą pinigų, ne tik kad nepastojo, bet užsikrėtė aids*. Pasirodo, kad vienas jos donoras sirgo aids. Skaičiau apie sutuoktinių poras, įkeitusias savo namus, kad sumokėtų už gydymą, ir vis dėlto likusias bevaikėmis. Būkite atsargios ir gerai pasvarstykite, prieš pradėdamos gydytis dėl nevaisingumo. Perskaitykite ne tik vaisingumo klinikoje gautą literatūrą, bet viską, ką tik surasite šia tema. Būkite informuotos ir atsargios.
Aborto tema mūsų kultūroje nėra lengva, nes ji kelia daugybę argumentų už ir prieš. Čia ne Kinija, kur moterys tiesiog verčiamos daryti abortus, kad gyventojų taip sparčiai negausėtų. Taigi aborto tema įgavo moralinį, netgi politinį atspalvį, Kinija pavertė jį būtinybe. Judėjimai, nukreipti prieš abortus, teigia, kad moteris turi
* rašau AIDS mažosiomis raidėmis, kad sumenkinčiau šios negalios svarbą*
likti moterimi: gimdyti, auginti vaikus ir tarnauti šeimai. Taigi mūsų sugebėjimas dovanoti naują gyvybę traktuojamas kaip politinis klausimas. Moteriai labai sunku ryžtis abortui, todėl visada sakiau ir sakysiu: geriau aborto nedaryti. Tačiau jei moteris, atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, vis dėl to nusprendžia ryžtis abortui, niekada jos nekaltinsiu ir nesmerksiu.
Esu girdėjusi iš indėnių žiniuonių Šiaurinėje Bajoje, Meksikoje, kad yra žolių, kurios padeda išvengti nėštumo. Dukart išgėrusi jų nuoviro, moteris aštuoneriems metams tampa nevaisinga be jokių pašalinių padarinių. Visada žinojau, kad Gamta viskam turi savo vaistą, jei tik norime perprasti jos paslaptis. Tos iš mūsų, kurios „civilizuotesnės", rafinuotesnės ir nutolusios nuo gamtos, gydosi cheminiais vaistais ir chirurgija.
Tikiuosi, ateis laikas, kai mes išmoksime mintimis priimti arba atmesti pastojimą. Žinau, kad tai galima reguliuoti protu. Paprasčiausiai mes to dar neišmokome. Mokslininkai teigia, kad mes panaudojame tik 10 % mūsų smegenų. Tikrai išauš ta diena, kai mes panaudosim likusius 90 % ir atrasim, kad turime tokių galių, kokių net neįsivaizdavome turį.
Auklėkime vaikus mylėti save
Yra daug vienišų motinų, kovojančių, kad vienos užaugintų vaikus. Tai labai sunkus darbas, ir galiu pagirti kiekvieną moterį, kuri ryžtasi tokiai patirčiai. Šios moterys tikrai žino, ką reiškia žodis „nuovargis". Pagal tai, kiek yra skyrybų, kiekviena jaunamartė, nuspręsdama turėti vaikų, privalo paklausti savęs: „Ar galiu, ar įstengsiu savarankiškai užauginti vaiką?". Vaiko auginimas - kur kas sunkesnis darbas, nei tikisi jaunosios, o auginti vaiką vienai - beveik nepakeliama. Visuomenė turi reikalauti, kad visoms dirbančioms moterims būtų numatytos geros sąlygos auginti vaikus. Moterys turi padėti sukurti įstatymus, taikomus motinai ir vaikui.
Kaip motinos, mes neprivalome būti „super moterys", mes neprivalome būti „tobuli tėvai". Jeigu jau norite išmokti naujų įgūdžių, perskaitykite Vein Dajer (Wayne Dyer) knygą „Ko jūs tikrai linkite savo vaikams?" (What do you really want for your children?). Jei esate mylintys tėvai, jūsų vaikas turės puikią progą užaugti toks žmogus, kokį jūs norėtumėt turėti kaip savo draugą. Tokie vaikai užaugę bus laimingi ir pasitikintys savimi, galės realizuoti save. Tai teikia vidinę ramybę. Manau, geriausia, ką mes galime duoti savo vaikams - išmokti patys mylėti save. Vaikai juk mokosi iš pavyzdžių. Kai jūs patobulinsite savo gyvenimą, taip darys ir jie. Savo vertės jausmas pagelbės visai jūsų šeimai jausti savo vertę.
Kai vieniša auginate savo vaiką, yra ir privalumų. Moterys gali išauginti ir išauklėti savo sūnus puikiais vyrais. Juk taip dažnai jos skundžiasi vyrų elgesiu ir požiūriu, nors pačios juos užaugina. Jei mes norime, kad vyrai būtų malonūs, mylintys, gražiai bendrautų su moterimis, turime juos taip ir užauginti. Ko laukiate iš savo vyro, savo sutuoktinio? Siūlau užrašyti tai ir labai aiškiai žinoti, ko jūs norite, o tada, remdamasi šiais kriterijais auklėkite savo sūnų. Ateityje jo žmona už tai jus labai mylės, ir jūsų santykiai su sūnumi bus visada geri.
Jeigu jūs - vieniša mama, niekada neminėkite blogu žodžiu savo buvusio vyro. Tai tik išmokys jūsų vaiką, kad santuoka yra karas ir jis užaugęs pavers ją mūšio lauku. Motina daro savo vaikui pačią didžiausią įtaką. Moterys, susivienykite! Jeigu mes veiksime kartu, vyrai gali tapti tokie, kokių trokštame - ir netgi greit.
Norėčiau, kad mokyklose būtų dėstomos savigarbos ir savo vertės ugdymo pamokos. Suteikdami vaikams pasitikėjimo savo jėgomis, tokią išauginsime ir suaugusiųjų kartą. Aš gaunu labai daug laiškų iš vyrų ir moterų, kurie ugdo mokyklose vaikus pagal mano jau minėtus metodus ir sulaukia nuostabių rezultatų. Malonu matyti, kokie tampa vaikai. Paprastai jie turi tik to paties amžiaus klasės vaikus, tačiau vis vien gali įskiepyti jiems gerų idėjų.
Kai mūsų dukros išmoks jausti savo galią, jos niekada nesileis skriaudžiamos ar žeminamos. Ir mūsų sūnūs išmoks gerbti kitus, tarp jų ir visas gyvenime sutiktas moteris. Joks naujagimis berniukas nėra piktavalis, jokia vos gimusi mergaitė nėra auka ir nestokoja savo vertės jausmo.
Nepagarba kitiems ir savosios vertės stoka yra išmoktas elgesys. Vaikai išmokomi smurto, išmokomi jaustis aukomis. Jei norime, kad mūsų visuomenėje žmonės gerbtų vieni kitus, pirmiausia turime auklėti vaikus, kad būtų švelnūs ir turėtų savigarbos. Tik šitaip abi lytys tikrai gerbs viena kitą.
Jei jūs esate tėvai, turite puikią progą būti pavyzdys savo vaikams.Galite mokyti savo vaikus minėtų teiginių ir darbo prieš veidrodį. Vaikai mėgsta darbą prieš veidrodį. Darykite tai kartu su jais. Galite kartoti teiginius vieni kitiems. Padėkite sukurti gerus išgyvenimus. Laiminga ta šeima, kuri kartu gyvena pozityviais teiginiais. Tegul jūsų vaikai žino, kokios svarbios jų mintys. Vaikai supras, kad ir jie atsakingi už savo patirtį, jie irgi kuria savo gyvenimą ir turi galios jį keisti.
Dauguma tėvų linkę nuslopinti savo emocijas. Kiekvienoje santuokoje yra neaptartų ir neišspręstų problemų, taigi vaikai dažnai persiima šiomis problemomis ir jomis gyvena. Baisiausia, jog ilgainiui vaikai taip pat pradeda slopinti savo emocijas, tampa tėvų atspindžiu veidrodyje. Paauglystės metais tai ypač sustiprėja. Tėvai, užuot keitęsi patys, dažniausiai kaltina savo vaikus. Kai tavo vaikas veikia, kokias nuslopintas tavo emocijas jis atspindi? Kai tu išsivaduosi iš apmaudo, išspręsi savo problemas, tavo vaikas netikėtai pasikeis į gera.
64
MOTERS GALIA
Gyvenime dažnai kaltiname žinios perteikėją už blogą žinią ir nepasimokome. Kai mūsų vaikai ar kiti žmonės mus erzina, mes supykstame ir kaltiname juos. Nesuprantame, kad tie žmonės tik vaidina jiems skirtą vaidmenį. Jie atspindi tam tikrą įsitikinimą ar elgesio modelį, arba nuslopintą problemą, kuri glūdi mūsų viduje. Jie parodo mums tai, iš ko dabar yra proga išsivaduoti. Labai supykę, kitą kartą pasistenkite atsitraukti ir paklausti: „Kokia tai pamoka? Ką šis įvykis primena man iš mano vaikystės? Kokio elgesio modelio aš tikiuosi? Ar noriu atleisti sau ir kitiems to įvykio dalyviams?
Mūsų vaikai ir draugai labai dažnai parodo mums, kokie mes esame, o mes nenorime į tai gilintis ir to įveikti. Mums patinka pabėgti iš savo pamokų.
Klausytis
ŠEŠTAS SKYRIUS
Mes, moterys, turime buti informuotos apie daugybę alternatyvių kūno gydymo būdų. Negalime tiesiog pasikliauti tablečių gamintojais, o reklama per televiziją niekada nesuteiks mums reikiamos informacijos. Patentuoti vaistai gali tik laikinai paslėpti simptomus, bet neturi nieko bendra su tikruoju gydymu. Jei mes ir toliau laikysimės senų įsitikinimų apie moters vietą ir gydysimės senais metodais, mums bus sunku pajusti savo galią.
Atėjo laikas išsiveržti iš medicinos ir farmacijos pramonės. Aukštoji technologija mus užvertė vaistais, kurie yra labai brangūs ir griauna mūsų sveikatą. Laikas pačioms išmokti pasirūpinti savo kūnu ir sveikata, išsaugant energiją ir sutaupant milijardus dolerių. Kai iš tiesų suprasime ryšį tarp kūno ir proto, dauguma problemų dėl sveikatos tiesiog dings.
Artimiausioje parduotuvėje arba vietos vaistinėje jūs tikrai rasite leidinėlių apie jūsų sveikatos ir kūno priežiūrą. Viskas, ką jūs sužinosite apie save ir gyvenimą, tik į naudą. Norėčiau jums rekomenduoti Kristijanos Nortrap (Chris-tiane Northrup) knygą „Moters kūnas, moters išmintis". Ši autorė yra medicinos daktarė, išgarsėjusi gydytoja holistė, netradicinių gydymo metodų šalininkė, ji tapo mano mokytoja. Patarčiau jums tapti jos suburtos pasaulinės moterų organizacijos „Sveikatos išmintis" narėmis. Si daktarė spausdina kas mėnesį savo straipsnius, kuriuose supažindina moteris, kaip gydytis natūraliais metodais, ir pateikia naujausių faktų moterų sveikatos klausimais.
Dietos svarba
Mityba - vienas svarbiausių sveikatos ir geros savijautos šaltinių. Tam tikra prasme mes esame tai, ką valgome. Mano mitybos filosofijos pagrindas toks: valgyk tai, kas auga, kas neauga - nevalgyk. Vaisiai, daržovės, riešutai ir grūdai - auga. Koka kola ir „greitas maistas" neauga. Manau, kad greito maisto produktai žaloja Amerikos gyventojų sveikatą. Ar žinote, kad populiariausi ir geriausiai parduodami produktai supermarketuose yra: Koka kola, Pepsi kola, alus, Kempbelo sriuba pakeliuose ir lydytas sūris? Šie produktai neturi jokios maistinės vertės, juose gausu druskos bei cukraus, jie prisideda prie mūsų šalyje plintančios ligų epidemijos. Domėkitės mityba, tai būtina jūsų sveikatos priežiūrai. Kad ir koks gražus būtų paveikslėlis ant technologiškai apdoroto maisto produkto, toks maistas nepadės būti sveikam.
Moterys turi ilgai gyventi, nes reikia daug nuveikti, kad ši planeta būtų jaukesnė visom kitom. Todėl mes turime būti sveikos, lanksčios ir stiprios. Kai jūs matote vyresnio amžiaus moterį silpną, ligotą ir neturinčią jėgų, jūs regite neteisingos mitybos, pratimų stokos ir neigiamų minčių bei įsitikinimų kupiną gyvenimą. Taip neturi būti. Mes turime išmokti rūpintis įstabiais savo kūnais taip, kad sulaukusios vyresnio amžiaus būtumėm puikios fizinės formos. Neseniai susitikusi su gydytoju išgirdau, kad mano fizinė būklė mano amžiaus moteriai - puiki. Mane suglumino gydytojo požiūris: jis tikėjosi, kad septyniasdešimtmetė moteris turėtų būti apgailėtinos sveikatos.
Mūsų kūne esančios ląstelės yra gyvos, todėl joms reikia pilnaverčio maisto, kad augtų ir dau-gintųsi. Labai svarbu - šviežias maistas. Gyvenimas jau suteikė mums viską, ko reikia mūsų mitybai ir sveikatai. Kuo paprasčiau mes maitinamės, tuo sveikesni esame. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kas patenka į mūsų organizmą! Nes jei mes tuo nepasirūpinsime, tai kas pasirūpins? Sąmoningai gyvendami išvengiame negalavimų. Jei pavalgiusios pietus po valandos jaučiatės mieguistos, vadinasi, tai, ką suvalgėte, sukėlė alerginę reakciją. Pastebėkite, ką jūs valgote. Ieškokite maisto, kuris suteikia jums daug energijos.
Kiek tik galite, valgykite daržovių ir vaisų. Iš daktaro Endriu Veilso (Andrew Weil) mėnesinio leidinio „Gydykis pats" sužinojau, kad supermarketuose parduodamos daržovės ir vaisiai, turintys daugiausia pesticidų, yra tokie: braškės, ankštiniai pipirai, špinatai, Jungtinėse Valstijose auginamos vyšnios, persikai, Meksikoje auginti moliūgai - kantalupa, salierai, obuoliai, abrikosai, žalios pupelės, vynuogės iš Čilės ir agurkai.
Taip pat netikėkite pieno ir mėsos pramonės pažadais. Jiems nerūpi jūsų sveikata, o tik savas pelnas. Moterims nesveika valgyti daug mėsos ir pieno produktų. Kuo mažiau vartodamos šių produktų, galite išvengti (PMS) priešmenstruacinio sindromo problemų ir palengvinti menopauzę. Kofeinas ir cukrus - dar du moters sveikatos sutrikimų kaltininkai. Išmokite sveikai maitintis, ir jūsų kūnas atsidėkos jums suteikdamas naujos energijos. Susigrąžinkite savo galią. Perpraskite savo kūną. Jei maitinsitės sveikai, niekada nereikės laikytis dietos.
Pratimų nauda
Vienas geriausių būdų puikiai savijautai palaikyti - fiziniai pratimai. Jie yra gyvybiškai svarbūs mūsų sveikatai. Jei mes išvis nesportuojame, tai silpnėja ir mūsų kaulai. Kad jie liktų stiprūs, reikia fizinio krūvio. Mūsų gyvenimo amžius vis ilgėja, o mes norime bėgioti, šokinėti, šokti ir lengvai judėti iki paskutinės minutės. Taigi atraskite, kaip jums patinka judėti ir darykite tai. Visa, ką darote sau, yra arba meilės sau veiksmas, arba neapykantos sau veiksmas. Pratimai yra meilės sau išraiška, o mylėdamos save, tikrai rasite gyvenimo laimės raktelį.
Puikus greitas pratimas - 100 šuoliukų aukštyn žemyn. Jis greitas, paprastai atliekamas ir po jo tikrai pasijusite geriau. Galite pašokti pagal muziką arba apibėgti vieną kartą aplink namą.
Galite įsigyti mažą batutą ir pradžioje lengvai ant jo pašokinėti. Tai labai smagus pratimas, ir kaskart šokinėdami jūs stiprinate širdį ir kaulus, išvalote limfos sistemą. Jis buvo sugalvotas prieš 80 metų ir vis dar padeda nesenti. Neįsikalkite į galvą, kad jūs per seni sportuoti.
Keletas minčių apie rūkymą
Mesti rūkyti - tai geriausia, ką galite padaryti dėl savo sveikatos. Rūkydama, nors ir nebūtumėte tarp tų 400 000 žmonių, kurie kasmet miršta nuo rūkymo sukeltų ligų, jūs vis tiek niokojate savo sveikatą. Pradedant kiaušidžių ligomis ir baigiant plaučių vėžiu, širdies negalia, osteoporoze, - cigaretės didina pavojų susirgti visomis šiomis ligomis. Rūkymas ar jo metimas vaidina milžinišką vaidmenį nėštumo metu, ypač jei moteris rūko visus devynis mėnesius. Jau vien dėl tuštybės moteris galėtų turėti sveiko proto atsisakyti rūkymo. Rūkymas didina odos poras, paryškina raukšles aplink burną, prieš laiką sendina odą. Rūkanti moteris dvokia lyg nešvari peleninė. Jei nusprendėte mesti rūkyti, yra daug priemonių, kurios padeda tai padaryti. Vaistinėje arba parduotuvėje rasite produktų, kurie padės atstatyti jūsų sveikatą. Akupunktūra, hipnozė, tradicinė kinų medicina padeda atsikratyti šio įpročio. Jei gerbsite savo kūną, jis atsakys jums tuo pačiu. Apsivalyti nuo kenksmingų medžiagų - tai mylėti save.
Menopauzė: natūralu ir normalu
Manau, kad menopauzė yra normalus ir natūralus gyvenimo procesas. Tai nėra negalavimas. Kiekvieną mėnesį per menstruacijas organizmas pašalina „lovytę", kuri buvo skirta nepradėtam vaikui. Kartu iš organizmo pašalinami toksinai. Jei mes valgome šlamštą arba standartinius amerikietiškus apdorotus produktus - 20% cukraus ir 37% riebalų, - toksinų organizme vis daugėja, galbūt susikaupia daugiau, nei galime pašalinti.
Jei prieš menopauzę mūsų organizme yra susikaupę daug toksinų, klimakterinis periodas bus labai nemalonus. Tad kuo geriau kasdien rūpinsitės savo kūnu, tuo lengvesnis bus klimakterinis periodas. Sunki ar lengva bus menopauzė priklauso nuo to, kaip moteris jaučiasi ir kaip rūpinosi savimi nuo lytinės brandos pradžios. Sunki menopauzė laukia tų moterų, kurios ilgą laiką prastai maitinosi, nevertino savęs.
1900-taisiais metais mūsų amžiaus riba buvo 49 metai, todėl menopauzė nebuvo svarbi problema. Iki klimakterinio amžiaus pradžios moters gyvenimas jau baigdavosi. Dabar mūsų amžiaus riba siekia 80 metų, o greit gal bus net 90, todėl menopauzė tapo tokia didžiule problema. Vis daugiau moterų šiais laikais atsakingai ir aktyviai rūpinasi savo sveikata, tad pasikeitimų procesas - toks, kaip klimakterinis periodas, - joms klostosi natūraliai, sukelia menkų nepatogumų, truputį susilpnina moters pajėgumą. Anksčiau kėlusios triukšmą dėl vaikų, moterys įžengia į naują erą, triukšmo dėl menopauzės erą. Vis labiau susidomima menopauzės periodu gyvenime. Apie 60 milijonų moterų Amerikoje šį hormoninį ir psichologinį vaisingo gyvenimo pasikeitimą išgyvens apie 2000-uosius metus.
Senbuvės Amerikos gyventojos indėnės nepatiria menopauzės, joms būna menstruacijos iki mirties. Menstruacinis ciklas buvo laikomas geros sveikatos ženklu. Šiaurinėje Bajoje, kuri atsilikusi nuo modernaus pasaulio apie 100 metų, moterims būna menstruacijos iki pat senatvės. Jos net nesupranta, kas yra menopauzė. Menstruacijų metas buvo išminties metas, po jo ateidavo žinojimas, indėnėms buvo normalu gimdyti vaiką 60-ties metų. Dabar toks požiūris dėl greitos gyvenimo tėkmės, prastos mitybos ir pan. tampa vis retesnis. Manau, kad pastudijavę kitas tenykštes kultūras, rastume daugiau pavyzdžių, kaip natūraliai susitvarkyti su menstruaciniu ciklu. Girdėjau, kad Japonijoje moterys išvengia klimakterinio karščio antplūdžių, nes valgo daug sojos produktų.
Gydymas estrogenais* mane gąsdina. Didžiuma informacijos mus pasiekia iš farmacinių kompanijų ir yra tendencinga, nes siekiama parduoti savo preparatus. Sutinku, jog kai kurioms moterims tokia terapija tinka. Tačiau netikiu gydytojų rekomendacijomis, kad „plačiai taikoma estrogenų terapija tinka moterims nuo lytinio brendimo pradžios iki gyvenimo pabaigos". Dabar labai populiarus vaistas „Premarin", pagamintas iš nėščios kumelės šlapimo. Kaip jis pagelbės moters kūnui?! Savo išmintimi gamta sukūrė mūsų kūnus tokius, kad jie tobulai funkcionuotų iki pat mirties, kad galėtų patys išgyti ir ilgai gyventų. Mes turime pasikliauti tuo žinojimu, kaip ir savo vidine išmintimi, užuot klausę tų grupuočių, kurios nori mus įtikinti, jog mūsų sveikata po menopauzės ims akivaizdžiai blogėti.
Norėčiau pamatyti mokslinius darbus apie sveikas moteris, kurios ką tik be jokių problemų išgyveno klimakterinį periodą. Kai aš išgyvenau klimakterinį laikotarpį, teturėjau vieną karščio bangą. Man skyrė homeopatinių vaistų, ir ši problema baigėsi.
Manau, kad progesteronas** naudingesnis už estrogeną. Dažnai, kai manome, kad mūsų organizmui trūksta estrogenų, iš tikrųjų trūksta progesteronų. Natūralus progesteronas, esantis
steroidų grupės moteriškieji lytiniai hormonai. ** žmogaus ir stuburinių gyvūnų moteriškasis lytinis hormonas, su kitais hormonais reguliuojantis moters mėnesinių ciklą ir žinduolių rują.
Meksikos batatuose (laukinėse bulvėse), padeda formuotis kaulams, paskatina augti osteoblastus* ir susidaryti naujam kauliniam audiniui. Atminkite: kaulas yra gyvas audinys, kuris atsistato pats. Natūralaus progesterono kremo galite nusipirkti vaistinėse. Šis kremas taikomas minkštam vidiniam audiniui, į kurį jis gerai įsigeria. Skirtingai nei sintetinis estrogenas, jis neturi jokio pašalinio poveikio. Be to, puikiai palengvina PMS ir menopauzės simptomus.
Nesakau, kad nėra moterų, kurioms padėjo hormonų atstatymo terapija (HRT). Tačiau dauguma medicinos įstaigų tvirtina, kad visoms moterims reikia hormonų atstatymo terapijos nuo klimakterinio periodo pradžios iki pat mirties. Manau, tokia pozicija žemina ir pasmerkia pagyvenusias moteris. Iš tiesų sakau, kad siekdamos kūno ir proto harmonijos ir pusiausvyros, mes galime apsieiti be pašalinį poveikį sukeliančios vaistų terapijos.
Mes išgyvename skirtingas pasirengimo ir pasiryžimo pakopas. Daugumai mūsų atsakomybės ir įsipareigojimo lygis, būtinas harmonizuoti protui ir kūnui, kai išgyvename giliai įsišaknijusias problemas, yra per aukštas. Kol pasijusime saugios ir pasirengusios pakeisti įsitikinimus apie mūsų sveikatą ir savo vertę, be abejo, reikės medikų pagalbos. Mūsų patriarchalinėje visuomenėje įprasta manyti, jog moteris, netekusi galios gimdyti, neturi vertės. Tad nereikėtų * užuomazginės kaulinio audinio ląstelės.
stebėtis, kad dauguma moterų priešinasi ir bijo menopauzės. Gydymas estrogenais šios problemos neišspręs. Tai galite daryti tik jūs pati - savo širdyje ir mintyse.
Kartoju: menopauzė nėra negalia, o natūralus ir normalus gyvenimo procesas. Tačiau su menopauze susijusios problemos tampa dideliu verslu, ir beveik visa informacija mus pasiekia iš farmacinių kompanijų, kurios juo suinteresuotos. Labai svarbu, kad pačios moterys lavintųsi ir išmoktų teisingai pasirinkti. Siūlau jums perskaityti Sandros Konei knygą „Menopauzės pramonė: kaip medicinos organizacijos pasinaudoja moterimi". Šioje knygoje rašoma, kad iki 1960-ųjų metų gydytojai visiškai nesidomėjo menopauze. Moterims buvo sakoma, kad jos prisigalvoja. Joje teigiama: „Nė viena medicinos sritis taip ryškiai nedemonstruoja ir neįtvirtina seksualumo, kaip ta, kuri gydo menopauzę. Naujas požiūris į menopauzę kaip ligą yra socialiai kontroliuojamas. Šiuolaikinė medicina nesuteikia moterims daugiau jėgų, nepadeda kontroliuoti savo gyvenimo, bet paverčia moteris savo pacientėmis."
Yra be galo daug žolelių, kurias vartoja dietologai, be to, nemažai homeopatinių vaistų, padedančių moterims įveikti šį sunkų gyvenimo tarpsnį. Be to, yra natūralių estrogeno pakaitų. Pasikalbėkite apie tai su savo dietologu. Nepamirškite - šių dienų moterys yra pradininkės, kurios keičia senuosius, negatyvius įsitikinimus, kad jų dukrų dukroms niekada netektų kentėti per menopauzę. Mes išmoksime planuoti menopauzę taip, kaip kad dabar planuojame nėštumą.
Kasdien medituodamos, pasiųskite meilę į kiekvieną savo kūno ląstelę, o ypač - į savo kūno slėpinius. Padėkokite jiems, kad puikiai jums tarnauja, pažadėkite rūpintis jų sveikata. Išsiugdykite kupiną meilės santykį su šia kūno dalimi. Gerbdama visą savo kūną, stiprinsite ir šią jo dalį. Pasiteiraukite savo įsčių ir kiaušidžių, ko joms reikia. Kartu planuokite menopauzę kaip pereinamą laiko tarpsnį, patogų jūsų organizmui ir emocijoms. Meilė gydo, o meilė ir pagarba savo kūnui padeda susikurti gerovę.
Kosmetinė chirurgija: kada tikrai jos reikia
Nieko blogo, jei kosmetinė chirurginė operacija atliekama dėl rimtų priežasčių. Turime aiškiai suprasti, jog kosmetinė chirurgija neišgydys emocinių sutrikimų, neišvaduos iš neapykantos sau, neišgelbės santuokos. Labai dažnai griebiamės kosmetinės chirurgijos, nes jaučiamės
nepilnavertės. Tačiau vien ji niekada nepadės pasijusti geriau. Chirurgija neišgydo mūsų įsitikinimų. Kai matau sparčiai gausėjančią plastinės chirurgijos reklamą, regiu pramonę, kuri maitinasi moters menkavertiškumo jausmu.
Esu mačiusi daug neapykantos sau apimtų moterų, kurios padedant kosmetinei chirurgijai tikėjosi tapti gražuolėmis. Dėl neapykantos sau, jos pasirinkdavo netinkamą chirurgą, tad dabar atrodo daug prasčiau nei prieš operaciją. Prisimenu vieną labai gražią merginą, kuri nejautė savo vertės, nemylėjo savęs. Ji manė, kad jei tik jos nosies forma būtų kitokia, viskas būtų gerai. Primygtinai reikalavo plastinės operacijos, remdamasi klaidinga priežastimi, ir dabar jos nosis yra kaip paršelio. Jos problema neturėjo nieko bendra su nosies forma.
Negalite naudotis kosmetine chirurgija tik tam, kad pajustumėte savo vertę. Taip niekada nebus. Pasijusite geriau tik laikinai. Greit sugrįš senieji nepilnavertiškumo jausmai, ir jūs vėl pradėsite svarstyti: „taip, jei dar patemptų šią raukšlelę...'1, ir tai bus pasaka be galo. Kažkas man pasakojo apie plastinę alkūnės operaciją, kuri gali padėti, kai alkūnės oda būna išglebusi, ir aš pagalvojau: „O Dieve, kur mus tai nuves? Ar ne lengviau apsivilkti palaidinę ilgesnėmis rankovėmis?". Tačiau masinės informacijos priemonės jau mus nuteikė. Pagal komercinę reklamą mes turime būti tobulos, anoreksiškos paauglės be jokios raukšlelės ar riebalėlio. Vis dėlto negalime viskuo kaltinti reklamos, juk mes pačios perkame jų reklamuojamus produktus. Manau, kai moterys išsiugdys savigarbą ir savo vertės jausmą, joms nerūpės, ką bruka žurnalai, ir reklama pasikeis.
Neleiskite gydytojams eksperimentuoti su jūsų kūnu. Kai nenatūraliais būdais verčiame savo kūną padaryti tai, ar tapti tokiu, kokiu jis nenori ir neprivalo būti, šaukiamės nelaimės.
Nebandykite apgauti Motinos Gamtos. Pažvelkite, kiek problemų moterims sukelia krūtinės padidinimas. Jei krūtinė maža, džiaukis ja. Beje, teigdama pozityvias mintis ir siųsdama savo krūtinei meilę, ne viena moteris ją padidino. Tai puikus būdas mylėti savo kūną, o kūnui patinka būti mylimam. Esu įsitikinusi, kad kaip tik tokį kūną jūs pasirinkote, kai nusprendėte reinkarnuotis. Džiaukitės tuo, kas esate. Svarbiausia, nekeiskite savo kūno vien tik tam, kad įtiktumėte kitiems. Jei žmonės jūsų nemyli tokios, kokia esate, nemylės ir tada, kai dėl jų paaukosite savo kūną.
Tad jei tvirtai nusprendėte kažką pakeisti, patempti ar nugnybti, pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl tai darote. O prieš operaciją, per ją ir po jos skleiskite savo kūnui meilę. Sakykite: Turiu puikų chirurgą, kuris labai gerai išmano savo darbą. Ši procedūra trumpa ir paprasta. Viskas vyksta sėkmingai. Gydytojas džiaugiasi, kad taip sparčiai sveikstu. Aš džiaugiuosi rezultatais. Viskas gerai, jaučiuosi saugi.
Krūties vėžys: kas tai ?
Pastebėjau, kad beveik visos krūties vėžiu sergančios moterys bijo ir neįstengia pasakyti „ne". Krūtys reiškia maitinimą ir savęs dalinimą kitiems, tad moterys, susirgusios krūties vėžiu, regis, maitina visus aplinkui, išskyrus save. Joms labai sunku pasakyti „ne". Labai dažnai jos būna augusios šeimose, kuriose tėvai manipuliuodavo kaltės jausmu. Užaugusios jos rūpinasi įtikti kitiems, jas apsupa žmonės, prašantys padaryti daug daugiau, nei jos gali. Šios moterys nuolatos persitempia dėl kitų, visada atsakydamos „taip" į tai, ko nenorėtų daryti. Jos duoda ir duoda tol, kol pačioms nieko nebelieka.
Išmokti pasakyti „ne" iš pradžių gali būti labai sunku, nes su jumis bendraujantys žmonės įprato, kad atsakote „taip". Ir kai pirmąkart ištariate „ne", jie įsiunta. Galite tikėtis tokios reakcijos. Kiekvienas, kuris mokosi sakyti „ne", turi iškęsti pykčio minutę. Nebijokite, pirmą kartą būna sunkiausia. Kai mokotės pasakyti „ne", labai svarbu nesiteisinti, nes pajutę tai, jie laimės. Kitas žmogus gali net įkalbinėti jus, remdamasis pasiteisinimu. Pasakykite tiesiog - „ne". „Ne, negaliu to daryti".„Ne, daugiau ne". „Ne, daugiau to nedarysiu". Bet kuris trumpas pareiškimas, prasidedantis „ne", bus akibrokštas. Kitas žmogus akivaizdžiai supyks, bet žinokite, kad jo pyktis neturi nieko bendra su jumis, o tik su jais. Nepamirškite pasakyti sau: SAKYDAMA „NE" TAU, SAKAU „TAIP" SAU. Kartokite sau šį galingą teiginį, ir pasijusite daug geriau. Kai kitam žmogui bent triskart aiškiai pasakysite „ne", jis ar ji nustos prašinėti jūsų, nes supras, kad tapote kitu žmogumi. Tiesiog pasikeitė jūsų vidus.
Sunku pasakyti savo pirmąjį „ne". Prisimenu, kaip pati pirmą kartą liejau prakaitą, kai gyniau save. Maniau, kad viskas baigta ir aš pralaimėsiu. Tačiau pasaulis neapsivertė aukštyn kojomis, bet pasikeitė, o aš įgavau daugiau savigarbos. Tad supraskite, kad tai - tik
procesas, kurį turite išgyventi. Kiti žmonės supyksta, kad jūs nepasiduodate ir neduodate daug daugiau, ir gali pavadinti jus egoiste. Bet tai, ką jie sako, reiškia: jūs atsisakote daryti tai, ko jie nori. Nepamirškite: sakydamos jiems „ne", jūs sakote „taip" sau. Jūs išsivaduojate iš savo vidinių prieštaravimų.
Pažįstu vieną moterį, kuri neseniai paliko savo vyrą. Ji nusprendė kurį laiką pagyventi atskirai. Dabar jos vyras nebegali nieko kaltinti, kai jam viskas klojasi blogai. Nėra žmonos - nėra ką kaltinti. Vyras pradėjo kiek kitaip žvelgti į gyvenimą. Du suaugę jos sūnūs dabar ją gerbia, nes ji sugebėjo atsispirti ir kovoti už save. Dabar ji gyvena taip, kad gali elgtis kaip nori ir keistis. Įdomu stebėti visos šeimos pasikeitimą. Aišku, jai buvo sunku pradėti, tačiau ji taip padarė, ir visas gyvenimas pasikeitė. Kiekvienai moteriai ateina laikas, kai ji privalo savęs paklausti: „Kas man geriausia?". Galbūt tai netikėtas klausimas. Ana Landers pataria moterims, kurios ketina išsiskirti, savęs paklausti: „Ar aš būsiu geresnė, jei pasiliksiu, ar - jei išsiskirsiu?".
Pasirūpinkite savo širdimi
4% moterų miršta nuo krūties vėžio, o 36% moterų laukia mirtis nuo širdies ligų. Mes dažnai girdime apie krūties vėžio pavojų, tačiau mažai težinome apie širdies ligų pavojų moterims, nors nuo jų miršta daugelis moterų. Moterys daug dažniau už vyrus miršta nuo komplikacijų po vainikinių arterijų operacijos.
Taigi moterims labai svarbu pasirūpinti savo širdimi. Labai riebus maistas nėra gerai nė vienai iš mūsų. Riebus maistas, judėjimo trūkumas ir rūkymas skatina širdies kraujagyslių sutrikimus. Bet tai galime įveikti. Juk ne širdis mus smūgiuoja, o mes - širdį.
Emociniu lygmeniu širdis ir kraujas, kurį ji varinėja, reiškia meilę ir džiaugsmą, artimą ryšį su savo šeima. Moterys, kurios skundžiasi širdimi, paprastai turi daug neišspręstų šeimos problemų, kurios išstumia iš jų gyvenimo meilę ir džiaugsmą. Tos problemos trukdo mylėti ir džiaugtis, nes pačios moterys bijo atsiverti šiems jausmams. Užsklęsdami širdį meilei, užtveriame kelią srūvančiai gyvenimo versmei.
Daugelio emocinių ligų priežastys 'ėsti susijusios su atlaidumu. Dvasinės atlaidumo pamokos visiems mums labai sunkios, tačiau būtinos, jei norime tikrai išgyti. Visi vienaip ar kitaip patiriame išdavystę, netektį arba įskaudinimą. Atleidimas kaltininkams rodo dvasinį brandumą. Kas buvo - tas buvo, to nebepakeisi. Atleisdami išsivaduojame nuo praeities naštos. Taip išsilaisviname iš praeities ir imame gyventi dabartimi. Niekada nesijausite laimingi, sveiki, laisvi ir klestintys, kol laikysitės įsitvėrę praeities ir neatleisite. Tai didžiausia visų mūsų problema ir kartu - sunkiausia dvasinė pamoka: atleisti, mylėti save ir gyventi čia ir dabar. Štai kas gydo širdį.
Kartą per dieną ramiai atsisėskite ir priglauskite rankas prie širdies. Pasiųskite jai savo meilę ir pajuskite, kokia meilė jums joje slypi. Širdis plakė jums dar negimusiai ir plaks tiek, kiek pasirinksite gyventi. Ištyrinėkite savo širdį ir pažiūrėkite, ar nelikę ten pykčio, kartėlio, pagiežos. Atleisdami ir suprasdami, apvalykite savo širdis. Jei žvelgtumėte į viską plačiau, tikrai suprastumėte tas pamokas. Pasiųskite dalelę meilės savo šeimos nariams ir artimiesiems, atleiskite jiems. Pajuskite, kaip atsipalaiduoja ir prisipildo ramybės jūsų širdis. Jūsų širdis yra meilė, jūsų kraujas yra džiaugsmas. Jūsų širdis su meile varinėja džiaugsmą, sklindantį visu kūnu. Viskas gerai, jūs esate saugi.
Klausytis
SEPTINTAS SKYRIUS
Norėčiau trumpai aptarti kelias savo mintis apie seksualumą, kad ir kokios nepopuliarios jos būtų, ir pasikeitimus šioje srityje. Mes turime suderinti savo mintis šiuo klausimu. Mes, kaip visuomenės dalis, turime tiek daug seksualumą smerkiančių įsitikinimų. Atsiminkite: nesvarbu, kokios esi seksualinės orientacijos, svarbiausia, kad ji jums tinkama. Kalbėdami apie tarpusavio santykius, kalbame apskritai apie visus, ar jie būtų homoseksualūs, ar heteroseksualūs. Net mokslas pripažįsta, jog seksualinė orientacija kartais būna įgimta, o ne pasirinkta. Įsivaizduokite, kaip jūs jaustumėtės, jei palaikote heteroseksualius ryšius, o jums liepia tapti lesbiete. Tai būtų neįmanoma. Tas pats liepti lesbietėms tapti heteroseksualiomis. Manau, kad reiktų atsiprašyti seserų lesbiečių už pasibaisėtiną elgesį, kuriuo jas pasmerkiame. Tai - blogiausias
išmetimo iš genties atvejis. Neturime žeminti nei savęs, nei kitų už tokius natūralius ir paprastus dalykus kaip seksualumas. Šie socialiniai prietarai neleidžia mums plačiau dalyvauti Gyvenime. Mylėkite save tokią, kokia esate. Kurdamas Dievas niekada nedaro klaidų
Šiandien daug pagyvenusių moterų, kurios niekada anksčiau apie tai nebūtų pagalvojusios, pasirenka tos pačios lyties partneres tolimesniam intymiam gyvenimui. Tai visai suprantama, nes tokio amžiaus vyrų nėra daug. Kodėl mes turime likti vienos, jei meilė laukia mūsų? Artimi santykiai su kita moterimi kartais atskleidžia moteriai ligi tol nepatirtas gelmes. Moterys bendraudamos gali būti labiau mylinčios ir atidesnės negu dauguma vyrų. Galų gale moterys supranta ir kantriai priima visus kūno pasikeitimus jam senstant.
Dauguma žmonių net nežino, kad karalienės Viktorijos epochoje vyrų ir moterų pasauliai taip atsiskyrė (politikoje, versle, vaikų auginimo atžvilgiu ir 1.1.), kad moterys draugystės ėmė ieškoti tarp savo lyties atstovių. Moters dienoraščio puslapiai galėjo mirgėti pasakojimais apie jausmus kitai moteriai ir baigtis trumpa žinute: „vakar vakare sutikau tekėti už pono S." Romantiniai ryšiai siedavo ir jaunus vidutinės klasės jaunuolius. Niekas tokių santykių nelaikė homoseksualiniu ryšiu. Beje, homoseksualizmo terminas atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu kaip tik klestėjo prostitucija: Niujorko mieste 64 vyrams tekdavo viena prostitutė, o Savanoje, Džordžijos valstijoje viena - 39.
Taigi aš manau, kad: Meilė yra ten, kur mes ją randame. Meilės mados vėjai keičiasi kiekvienoje šalyje ir kiekviename amžiuje. Dabar mes turime vadinamąsias „normas", tačiau laikui bėgant ir jos pasikeis. Jei mūsų mylinti širdis linki visiems žmonėms tik gero, mes galime laisvai pasirinkti. Įsisąmoninkite, kad mes neabejotinai turime seksualinio pasirinkimo teisę. Kai kurios gal pasirinks gyvenimą visai be sekso, ir tai - taip pat puiku. Liaukimės teisti ir džiaukimės meile. Kai mes mylime, ir mus myli, tada maitiname savo sielas ir skleidžiame gerą energiją.
AŠTUNTAS SKYRIUS
Nesibaiminkite kalbėti apie seksualinę prievartą
Kiek kartų jus seksualiai įžeidė ir pažemino, o jūs nieko niekam nepapasakojote. Kiek kartų kaltinote save, kai vyras peržengdavo visas ribas? „Galbūt aš kalta. Gal aš tik viską įsivaizdavau. Nieko tokio, būna blogiau."
Manau, kad kiekviena iš skaitančių šią knygą yra buvusi įžeidinėjama arba graiboma, žnaiboma, glamonėjama vyrų, kurie neturėjo teisės taip elgtis. Ir vis dėl to mes tylime ir nieko nesakome. Atėjo laikas kovoti už save ir išmokti drąsiai kalbėti apie tokius dalykus. Jei mes tylėsime, ši nesąmonė niekada nepasibaigs.
Neseniai mano pačios name įvyko nemalonus nutikimas - su viena miela anglų pora, kuri beveik ketverius metus rūpinosi manimi, mano namais ir šunimis. Iš pradžių buvau jais labai patenkinta, tačiau vėliau ėmė rastis nemalonių
nesusipratimų. Ypač su vyru. Tai buvo tokios smulkmenos, kad iš pradžių aš nekreipiau dėmesio, bet tai buvo didelė klaida. Jis darėsi vis tingesnis ir leido du trečdalius visų darbų atlikti savo žmonai. Jis užmiršo, kad aš - jo darbdavė, ir elgėsi taip, lyg pats būtų šių namų šeimininkas. Tapo pernelyg familiarus, tarsi būtų mano draugas. Pamažu tai stiprėjo, kol virto tiesiog netinkamu elgesiu. Dabar suprantu, kad nesugebėjau laiku įžvelgti tokio elgesio ženklų ir neišlaikiau tinkamo atstumo. Suprantu, kad atsidūriau tokioje padėtyje todėl, kad nekreipiau dėmesio į nuojautą, jog kažkas yra ne taip. Buvau pradėjusi tipenti ant pirštų galų, kad tik jam netrukdyčiau, nesugadinčiau jam nuotaikos.
Kitą dieną, po nuostabios šventės, mano 70-tojo gimtadienio puotos, pastebėjau, kad jis glėbesčiuoja ir grabalioja mano drauges. Pasikalbėjusi su kai kuriomis sužinojau, kad per įvairius pobūvius jis taip elgiasi jau daugiau kaip metai. Tačiau man niekas to nepapasakojo. Pakėlus užtvanką, siūbtelėjo pasakojimų srautas. Pasirodo, jis puldinėjo ir kibo prie kai kurių mano tarnautojų. Man išvykus į miestą, jis užpuolė mano sekretorę. Aš pasibaisėjau. Tai atsitiko Luizos Hei (Louise L. Hay) namuose jos draugėms ir tarnautojoms! Bet kodėl jos man nieko nepasakė? Išsigando, sutriko - kiekviena turėjo savų priežasčių. Pačios, manau, gerai žinote, kokios tos priežastys. Prisimenu įvairias seksualines priekabes praeityje ir kaip norėdavosi kuo greičiau pabėgti iš tos situacijos, viską baigti. Tačiau ar daug buvo atvejų, kai aš apie tai prabilau arba nors puse lūpų užsiminiau?
Dar sužinojau, kad šis vyras skriaudė savo žmoną, dažnai ją mušdavo. Klausydamasi tų paslapčių pagalvojau: štai kaip mes leidžiame vyrams užgrobti savo erdvę ir niekinti mūsų orumą. Baimė verčia mus paklusti kiekviename žingsnyje. Klausant šių pasakojimų, sunkumas užgulė mano širdį. Ir turbūt tai buvo tik ledkalnio viršūnė. Atsiprašiau visų moterų, kurios buvo mano 70-tojo gimtadienio pobūvyje ir patyrė nederamą elgesį.
Viena labai artima mano draugė - ji visada man išsipasakodavo - išsilavinusi, save gerbianti moteris, nieko man nepasakė. Kai pradėjau kalbą apie įžeidžiantį elgesį, pirma jos reakcija buvo - tylėti ir nedaryti skandalo.
Šiaip ar taip, kadangi mano namuose reikalai pakrypo netikėta linkme, aš turėjau nuspręsti, nes mano tarnautojas nužengė per toli. Pasitelkiau pagalbininkių komandą, - viena nebūčiau įveikusi jo ir žmonos. Bet jei nebūčiau buvusi tikra dėl informacijos, kurią man suteikė, mane būtų lengvai apmulkinę spektakliu, kuriame jis viską neigė. Supratęs, kad aš netikiu jo pliurpalais, tapo piktas ir šiurkštus. Aišku, aš turėjau ne tik pagalbininkių komandą, bet ir telefono ragelį rankoje. Liepiau iki rytdienos ryto jam išsikraustyti. Mano delnai sudrėko, jaučiau gniužulą gerklėje, tačiau dar jaučiau savo galią.
Nebuvo lengva stovėti prieš augalotą, įsiutusį šešių su puse pėdų vyrą. Nors tuo metu labai gailėjausi jo žmonos, tačiau žinojau, jog ji teisins savo vyrą, kaltindama kitas moteris, arba neigs jo kaltę ir svetimoteriavimą. Labai dažnai pasitaiko, kad svetimoteriaujančių ir moteris skriaudžiančių vyrų žmonos neigia savo vyro kaltę ir kaltina kitas moteris. Taigi mano tarnautojai, vaidindami nukentėjusius, įžeistus ir nekaltus, per tris su puse valandos išnyko iš mano namų.
Kitą dieną paskambino viena mano draugė. Ją kankino abejonė, kad ji galbūt be reikalo suabejojo tuo žmogumi: „Galbūt aš per daug įsivaizdavau? Gal klydau? Per mano šnekas žmogus neteko darbo?". Taip, mes linkusios atleisti, tiesa? Pagaliau, kas gi mes tokios, kad ką nors sakytume? Taip, galbūt mes viską įsivaizdavome. Dažnai juk tikime vyrais, kurie neigia savo kaltę. Tačiau mūsų garbe, orumu ir žodžiu suabejojama. Pasenę mąstymo stereotipai neleidžia moterims išsilaisvinti. Aplink tiek daug melo. Jau tūkstančius metų moteris valdo siaubas. Anksčiau ne laiku ištartas žodis moteriai galėjo kainuoti gyvybę. Net dabar Afganistane valdžia grąžino seną paprotį už neištikimybę užmušti akmenimis. Aišku, tokia bausmė skirta moterims, o ne vyrams.
Vos supratusi, kas vyksta mano namuose, aš ėmiausi ryžtingų veiksmų, kad baigčiau visą šią istoriją. Net paskambinau ir užsirašiau pas psichoterapeute. Nors anksčiau buvau lankiusi terapijos užsiėmimus, supratau, kad galbūt kažkuri mano esybės dalis traukia tokį elgesį -prievartą galbūt ne man, bet mano namams. Nutariau padaryti viską, kad išsiaiškinčiau.
Mano psichoterapeute pasiteiravo apie patirtą pyktį skriaudusiam vaikystėje patėviui. „Neprisimenu pykčio, tik baimę", - atsakiau jai.
Ji paklausė: „Ar niekada supykusi nenorėjai kirsti jam atgal?". Tada aš supratau, kad ji nėra patyrusi skriaudos vaikystėje. Mane kasdien mušdavo, nors buvau geriausia mažylė, kokia tik galėjau būti; o kas būtų nutikę, jei būčiau buvusi bloga ir kirtusi jam? Ne, prisimenu tik baimę ir siaubą, jokio pykčio.
Kai mus dažnai priverčia pasiduoti ir nuolankiai paklusti, mes prarandame bet kokias viltis, kad kada nors kas nors pasikeis. Subręstame, tampame moterimis, tačiau mus valdo ta pati viduje tūnanti maža mergaitė. Taip gali atsitikti net pačioje geriausioje šeimoje. Mažų mergaičių įžeidimas, skaudinimas labai paplitęs. Mes turime mokyti mažas mergaites - dar pradinėse klasėse, o gal ir mažesnes, - kad, patyrusios skriaudą, jos apie tai pasakytų. Jei norime paversti šį pasaulį saugiu visoms moterims, turime kitaip reaguoti, nors tai ir labai sunku. Išmesdama tarnautoją iš savo namų, aš apsigyniau nuo savo patėvio, - ko negalėjau padaryti savo vaikystėje.
Aš sukūriau harmoniją savo darbo vietoje. Visi sako, kaip malonu bendradarbiauti su Hei Namais. Mano tarnautojai laimingi. Buvęs profsąjungos pirmininkas sakėsi dar nematęs tokios laimingos tarnautojų komandos. Tačiau šituose savo pačios namuose aš leidau atsirasti žeidžiančiam ir neleistinam elgesiui, nes nesupratau įspėjančių ženklų, dėl vienos ar kitos priežasties nenorėjau kelti skandalo.
Galbūt gerai, kad patekom į tokią situaciją, nes dabar kalbėsiu visų moterų vardu visoms moterims. Aš kalbėsiu, nes kitaip - ar galiu tikėtis, kad ir kitos moterys tars savo žodį? Vyrus laikome autoritetais, o save - aukomis. Mus auklėjo taip: jei ir mėginsime, vis vien pralaimėsime. Yra tiek klastingų būdų pažeminti, įžeisti moteris ar atimti iš jų pasitikėjimą savo jėgomis. Mes kovojome už savo garbę ir orumą, tačiau mums vis dar labai sunku, o kartais visai neįmanoma pasipasakoti. Mergaičių auklėjimas, skiepijęs joms nuolankumą, buvo toks galingas, jog dabar turime pastebėti net menkiausią ribų peržengimą. Mus visą laiką pratino rūpintis vyrais - pradžioje tėvais, paskui - vaikinais, viršininkais ir sutuoktiniais. Mes tai darome jau taip seniai, kad rodos, taip elgtis - normalu. Išmokime atvirai, drąsiai pasikalbėti. Suglumimas ir smurtas verčia mus tylėti. Kiek moterų gyvena mūšio lauko atmosferoje, kiek vaikų auga tokioje aplinkoje? Kaip moterys gali tai sustabdyti? Tik žinodamos, kad jos gali sustabdyti. Netylėdamos.
Moterys leido atsirasti tokiai neteisybei, moterys turi ją ir sustabdyti. Ši nedorybė nebūtų taip toli pažengusi, jei moterys nebūtų to leidusios, tiesiogiai ar netiesiogiai. Turime tai sustabdyti.
Jei mes drąsiai ir budriai tarsime „ne", mes įprasime taip sakyti. Tada pasikeis visa įžeidinėjimo situacija. Tylėti yra neįprasta visiems, kaip moterims, taip ir visuomenei. Jau praėjo daugiau kaip 25 metai nuo moterų išsivadavimo judėjimo pradžios, o toks elgesys -žodinis skaudinimas ar seksualinė prievarta - vis dar neišnyksta. Kai kuriose darbovietėse toks elgesys laikomas normaliu, o moterys turi tai pakęsti. Neskaudinkime pačios savęs ir neleiskime kitiems su mumis taip elgtis. Pasakykime tiesą, atskleiskime tas paslaptis. Atsivėrimas sustabdys tokį elgesį. Kada vyrai negalės išsisukti, tai ir liausis mus persekioję. Nebendradarbiaukite kartu su vyrais šioje srityje, mes tai žemina visas moteris. Šiandien mums jau nebereikės kentėti prievartos, jei kovosime ir apie tai atvirai kalbėsime. Kiekviena drąsiai prabilusi moteris paskatins ir kitas pasakyti tiesą.
Mes turime nustatyti padoraus elgesio ribas. Kokios tos ribos turėtų būti, kad moteris būtų gerbiama? Pirmiausia mes turime tikėti, kad esame vertos pagarbos. Dažnai nekreipiame dėmesio į įspėjamuosius ženklus, kurie mums rodo pavojų, kad kažkas yra ne taip. O kai kas nors atsitinka, patiriame šoką ir prievartą. Piktnaudžiavimas - jėgos žaidimas. Jis mus valdo ir
Aš sukūriau harmoniją savo darbo vietoje. Visi sako, kaip malonu bendradarbiauti su Hei Namais. Mano tarnautojai laimingi. Buvęs profsąjungos pirmininkas sakėsi dar nematęs tokios laimingos tarnautojų komandos. Tačiau šituose savo pačios namuose aš leidau atsirasti žeidžiančiam ir neleistinam elgesiui, nes nesupratau įspėjančių ženklų, dėl vienos ar kitos priežasties nenorėjau kelti skandalo.
Galbūt gerai, kad patekom į tokią situaciją, nes dabar kalbėsiu visų moterų vardu visoms moterims. Aš kalbėsiu, nes kitaip - ar galiu tikėtis, kad ir kitos moterys tars savo žodį? Vyrus laikome autoritetais, o save - aukomis. Mus auklėjo taip: jei ir mėginsime, vis vien pralaimėsime. Yra tiek klastingų būdų pažeminti, įžeisti moteris ar atimti iš jų pasitikėjimą savo jėgomis. Mes kovojome už savo garbę ir orumą, tačiau mums vis dar labai sunku, o kartais visai neįmanoma pasipasakoti. Mergaičių auklėjimas, skiepijęs joms nuolankumą, buvo toks galingas, jog dabar turime pastebėti net menkiausią ribų peržengimą. Mus visą laiką pratino rūpintis vyrais -pradžioje tėvais, paskui - vaikinais, viršininkais ir sutuoktiniais. Mes tai darome jau taip seniai, kad rodos, taip elgtis - normalu. Išmokime atvirai, drąsiai pasikalbėti. Suglumimas ir smurtas verčia mus tylėti. Kiek moterų gyvena mūšio lauko atmosferoje, kiek vaikų auga tokioje aplinkoje? Kaip moterys gali tai sustabdyti? Tik žinodamos, kad jos gali sustabdyti. Netylėdamos.
Moterys leido atsirasti tokiai neteisybei, moterys turi ją ir sustabdyti. Ši nedorybė nebūtų taip toli pažengusi, jei moterys nebūtų to leidusios, tiesiogiai ar netiesiogiai. Turime tai sustabdyti.
Jei mes drąsiai ir budriai tarsime „ne", mes įprasime taip sakyti. Tada pasikeis visa įžeidinėjimo situacija. Tylėti yra neįprasta visiems, kaip moterims, taip ir visuomenei. Jau praėjo daugiau kaip 25 metai nuo moterų išsivadavimo judėjimo pradžios, o toks elgesys -žodinis skaudinimas ar seksualinė prievarta - vis dar neišnyksta. Kai kuriose darbovietėse toks elgesys laikomas normaliu, o moterys turi tai pakęsti. Neskaudinkime pačios savęs ir neleiskime kitiems su mumis taip elgtis. Pasakykime tiesą, atskleiskime tas paslaptis. Atsivėrimas sustabdys tokį elgesį. Kada vyrai negalės išsisukti, tai ir liausis mus persekioję. Nebendradarbiaukite kartu su vyrais šioje srityje, mes tai žemina visas moteris. Šiandien mums jau nebereikės kentėti prievartos, jei kovosime ir apie tai atvirai kalbėsime. Kiekviena drąsiai prabilusi moteris paskatins ir kitas pasakyti tiesą.
Mes turime nustatyti padoraus elgesio ribas. Kokios tos ribos turėtų būti, kad moteris būtų gerbiama? Pirmiausia mes turime tikėti, kad esame vertos pagarbos. Dažnai nekreipiame dėmesio į įspėjamuosius ženklus, kurie mums rodo pavojų, kad kažkas yra ne taip. O kai kas nors atsitinka, patiriame šoką ir prievartą. Piktnaudžiavimas - jėgos žaidimas. Jis mus valdo ir veikia. Tylime, nes bijome prarasti darbą, būgštaujame dėl ateities. Mes tylime netgi tada, kai vyras nori mylėtis be apsisaugojimo priemonių. Mes norime pasakyti, norime rėkte išrėkti: „Aš gerbiu save ir neleisiu, kad jis man sukeltų pavojų. Apsisaugok arba dink iš čia!" Ar mes taip pasakome? Nedažnai - iš baimės, gėdos ar išgąsčio.
Kai tylime, tai tylime lyg avelės, vedamos į skerdyklą. Mes pernelyg sutrikusios, kad kalbėtume. Prisimename reakciją mums prabilus. Jie juokėsi iš mūsų, manė, kad tai pokštas. Jie nuvertino arba privertė pasijusti mus kaltininkėmis. Todėl tapo įprasta nepasakoti ir nesi-dalinti. Išsaugok ramybę, nekelk sumaišties. Taip palaikomas smurtas, piktnaudžiavimas.
Turime atkurti jėgų pusiausvyrą. Smurtas ir seksualinė prievarta labiausiai pažeidžia moteris. Į visus susidūrimus turime žiūrėti labai rimtai, būti dalykiškos, o ne pažeidžiamos. Nereikia tapti pikta, ant kiekvieno vyro klykiančia patele, būkime moterys, kurios myli ir užjaučia, ir vis dėlto būna tarsi su geležinėmis pirštinėmis.
Turime jausti savo vertę, kad aiškiai atsakytume „ne". Turime plačiai atverti akis ir intuityviai nujausti visus klastingus, į bloga krypstančius veiksmus. Papasakokite istoriją nuo pradžios. Atkreipkite dėmesį į abejones keliančias smulkmenas, netoleruokite nepagarbaus elgesio, ieškokite pagalbos, iškart tai stabdykite. Vyrai jaučia, kada gali išsisukti, ir paskui kaskart stumsis vis toliau - po truputį ar iškart. Turime sustabdyti bet kokį įžeidžiantį elgesį, nors jis atrodytų toks menkas, kad sunku ką ir pasakyti. Koks pirmas ženklas, kad vyro galvoje pikti kėslai? Atkreipkite iškart į tai vyro dėmesį. Pasiruoškite, jis viską neigs. Vyrai jau seniai naudojasi šia priedanga: „Kas? Aš? Niekada taip nepasielgčiau! Niekada gyvenime taip nepasielgčiau!" Kai kurie vyrai tokie greiti, tokie meilūs, tokie įgudę ir profesionalūs. Kai moterys patiki jų pasiteisinimais, jos dedasi prie sąmokslo, tampa bendrininkėmis. Slėpdamos mes tampame visuomenės destrukcinės jėgos dalimi. Taigi įvertinkime savo saugomas paslaptis. Moterys ilgą laiką vaikščiojo ant pirštų galiukų, nuolaidžiavo piktavaliams, taip juos palaikydamos. Pradėkime palaikyti save ir rūpintis savimi.
Aš neturiu atsakymų į visus klausimus, bet netylėsiu. Kalbėsiu šia tema, kai tik stosiu prieš auditoriją. Drąsinsiu visur moteris kovoti už save, drąsiai kalbėti, jei reikia, - kelti audrą. Kartu mes galime išspręsti šią problemą jau net tarp savo kartos moterų. Mes galime apsaugoti savo dukras nuo to, ką išgyvenome pačios.
Reikia pradėti moteris mokyti, kaip gerbti save. Turime surasti būdų, kaip apsiginti arba sutrukdyti išniekinimus. Tai bus lyg apmokymai, kaip elgtis kilus gaisrui - pasitikėti savo jėgomis ir būti pasirengusiai. Išsiugdykite savigarbą, meilę sau, savo vertės jausmą, nes tai - svarbiausia, kitaip netikėsite, kad esate verta būti gerbiama ir ginama.
Išmokime pastatyti energetinę užtvarą - minties jėgos skydą, kuris leis mums jaustis saugiai. Vienas būdų - įsivaizduokite save stiprią visose situacijose: namie, darbe, gatvėje, pobūvyje - visur. Pagalvokite, kokiose gyvenimo srityse jūs nepasitikite savimi ir nesijaučiate stipri. Pasižadėkite, kad ištaisysite tai. Pradėkite įsivaizduoti, kad esate stipri. Pagalvokite, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi kiekvienoje situacijoje. Kartokite jūsų jėgas ir pasitikėjimą stiprinančius teiginius. Taip mes pradėsime vaduotis iš blogybių ir kartu išmokysime stiprybės savo dukras.
Skaitydamos knygas suprasite, kad nereikia tik „plaukti pasroviui", o galima rinktis. Raskite laiko mintyse parepetuoti, kaip elgsitės jus žeidžiančioje situacijoje. Kai esame iš anksto apgalvojusios ir suplanavusios, kaip pasielgtume, tuomet įgyjame jėgų. Svarbiausia, kad išsiugdytume ir aiškiai suprastume savo vertę, suvoktume, kad mes neturime taikstytis su tuo, kas mums neatrodo gerai.
Turime išmokyti mus supančius žmones gerbti mus - ištarti „ne", vos tik pajuntame, kad mus ketina pažeminti: „Jei norite būti greta mūsų, turite mus gerbti". Jie turi suprasti, kad būti draugiška - dar nereiškia kviesti į lovą. Kai jaunikis naktį prieš vestuves praleidžia lovoje su jaunosios seserimi ar geriausia drauge, tai žemina visas moteris. Tai tik jėgos žaidimas, sulaužymas visų įsipareigojimų, noras būti kalnų karaliumi.
Moterys turi nustoti žavėtis mergišiais. Būkime griežtos. Mergišiai yra moterų plėšrūnai. Jie žeidžia moteris, nuplėšdami garbę ir pažemindami. Nesvarbu, ar jie turtingi ir gražūs, jie mus išduoda. Moterys dažnai kalba: „Ak, jis toks patrauklus". Tačiau tai nepateisina nepagarbaus elgesio. Nesileiskite, kad tie moterų numylėtiniai susuktų jums galvas, jie - tik mergišiai. Mes dažnai žavimės jais, o jie nuplėšia mums garbę. Mes norime gerbti gero charakterio vyrus, o ne tuos, kurie mus žemina. Toks žavingas vyras tikrai netupės namie, kad pasirūpintų vaikais, jei jų turėsite.
Ant moterų dažnai pykstama dėl blogų santykių su savo motina. Todėl nebendraukite, netekėkite už vyro, kuris nekenčia savo motinos, nes ta neapykanta gali išsilieti ant jūsų. Jei jis sutiktų apsilankyti pas psichoterapeutą, tada jo elgesys pasikeistų, jei ne - jis amžinai neapkęs moterų. Norėčiau dar kartą pakartoti: kol moterys tyli, jos leidžia blogam elgesiui gyvuoti toliau. Jis tampa neapykanta sau, šeimai, darbui, visuomenei, griauna visą mūsų pasaulį ir ateitį. Perskaitykite Dženifer Koburn (Jennifer Coburn) knygą „Susigrąžinkite savo galią: dirbančios moters reakcija į seksualinį persekiojimą" (Take Your Power Back: A Working Woman's Response to Sexual Harassment), arba Miros
Kiršenbaum (Mira Kirschenbaum) knygą „Per daug geras, kad paliktum, ir per daug blogas, kad pasitiktum: vadovas, kuris padės jums suprasti, ar toliau palaikyti, ar nutraukti santykius" (To Good to Leave, Too Bad to Stay: A Step-by-step Guide to Help You Decide Whether to Stay in or Get out of Your Relationship). Tai dvi puikios knygos, padėsiančios jums įgyti didesnį pasitikėjimą.
Kaip jau minėjau, užjaučiu vyrus, nes jiems taip pat teko sunki gyvenimo našta. Bet tai nereiškia, kad toleruosiu jų blogą elgesį. Daugiau niekada tuo klausimu netylėsiu. Tai mažų mažiausia, ką galiu padaryti dėl moterų.
Esu moteris, padedanti kitoms moterims. Turiu stiprią energetinę apsaugą. Vyrai, su kuriais bendrauju, gerbia moteris. Aš susigrąžinu savo jėgas. Gerbiu ir myliu save.
(^>eAXį/i4Vlwb, S4A/SA/l/Į2Ą/iMU'nA/lj/S/ pxia<ji/iAa& SAMA/ įa/U/Sfvia'
Esu vertinga asmenybė.
Mane visi gerbia. Aš pasitikiu savo galia. Mane palaiko kitos moterys. Galiu lengvai prabilti apie save. Aš nusipelniau pagarbaus atstumo. Visi gerbia mano užsibrėžtą ribą. Jei reikia, nebijau kelti audros. Turiu šaunią pagalbininkų grupę. Esu vientisa. Kuo labiau atsiveriu, tuo saugesnė esu. Mano vertės jausmas labai stiprus.
Klausykitės
DEVINTAS SKYRIUS
Teks ypatingą dėmesį skirti tik jaunimo kultūrai! Laikas padėti vyresnio amžiaus moterims realizuoti save ir būti gerbiamomis. Noriu pagelbėti šioms moterims pajusti meilę sau, savo vertę, savigarbą ir užimti deramą vietą visuomenėje. Nenoriu sumenkinti jaunosios kartos, bet visais įmanomais būdais reikia siekti „lygybės" tarp kartų.
Kai apsižvalgai, pastebi, kad vyresnės kartos moterys įsibaiminusios, prastos sveikatos, vienišos, nuskurdusios, rezignuojančios, kad jų gyvenimas baigiasi. Žinau, kad taip neturėtų būti. Taip, kaip mes dabar senstame, buvo mums skirta, ir turime su tuo susitaikyti. Būdamos visuomenės dalis, mes, nepaisant išimčių, priverstos tikėti, kad senstame, sergame, karštame, silps-tame, mirštame. Tačiau nebūtinai tai tinka mums
visoms. Taip, atėjus laikui, mes visos mirsime, tačiau nebūtinai turime patirti periodą „sergame, karštame, silpstame".
Nereikia bijoti senatvės. Atėjo laikas atsikratyti šios baimės. Manau, kad antroji gyvenimo pusė gali būti dar nuostabesnė už pirmąją. Jei tik jūs panorėsite keisti savo mąstymo būdą ir susikurti naujus įsitikinimus, šie metai gali tapti „aukso amžiumi". Jei jūs norite sėkmingai senti, turite sąmoningai tai pasirinkti. Mes norime daugiau, ne vien prailginti savo amžių, norime, kad tie ateities metai būtų pilnaverčiai. Kiekvieni metai - tai balto popieriaus lapas, svarbu, ką mes juose įrašysime.
Istorija byloja, kad mes gyvenome labai trumpai, pradžioje kelis dešimtmečius, paskui 30 metų, vėliau - 40. Amžiaus pradžioje senu buvo laikomas žmogus, turintis 50 metų. 1900 m. gyvenimo trukmė buvo 47 metai. Dabar normalu gyventi 80 metų. Kodėl gi mums nešoktelėti mintimis į priekį ir laikyti ateities amžiaus riba 120 ar 150 metų?
Ši riba nėra nepasiekiama. Manau, kad dauguma mūsų kartos ir ankstesnės kartos žmonių gyvena vis ilgiau, tai tampa natūralu ir normalu. Esu įsitikinusi, kad 75 metai greit bus tik pusamžis. Prieš keletą metų universitete buvo atlikti senėjimo proceso tyrimai. Mokslininkai atskleidė, kad kokius metus laikote pagyvenusiu amžiumi, tokiais metais ir pradeda senti jūsų kūnas. Kaip matote, kūnas sutinka su tuo, ką nusprendžia protas. Taigi, užuot manę, kad vidutinis amžius - 45-50 metų, galite lengvai nuspręsti, kad 75. Jūsų kūnas labai geranoriškai sutiks su šiuo sprendimu. Patikėkite, mes tikrai galime pakeisti skirtingus mūsų amžiaus tarpsnius.
Šiaurės Karolinoje, Demografinių studijų centre, Durham'e, buvo padarytos išvados: jeigu nuo 1960 m. senėjimo kreivė tęsis taip pat, gyvenimo riba gali prašokti 130 metų. 1960 m. šimtamečių buvo tik 3 500, 1995 m. jų jau - 54 000. Tai - sparčiausiai auganti amžiaus grupė. Tyrimai rodo, kad nėra tokios amžiaus ribos, kurios negalėtų viršyti joks žmogus. Be to, regis, ilgaamžiais bus moterys.
Iš kartos į kartą moterys leisdavo metams tvarkyti jų gyvenimą, šie skaičiukai reguliavo jų elgesį ir sveikatą. Kaip su visu gyvenimu, taip ir su senatve - kuo tikime, tą ir turime. Laikas pakeisti šiuos įsitikinimus. Žinau, kad naujos pažiūros gali paversti senėjimo procesą malonia, gyvybinga ir sveika patirtimi.
Dabar esu septyniasdešimtmetė, sveika, stipri ir savimi pasitikinti moteris. Kartais jaučiuosi jaunesnė, nei tada, kai buvau 30 ar 40 metų, nes nebejaučiu įtampos, kad turiu atitikti tam tikrus visuomenės standartus. Galiu laisvai daryti tai, ką noriu. Aš jau seniai neieškau patvirtinimo ir nekreipiu dėmesio, ką apie mane kalba kiti. Per gyvenimą žengiu aukštai iškelta galva, nes manęs nebeslegia ankstesnės naštos. Dažniau palepinu save. Aukštuomenės nuomonė man jau ne tokia svarbi. Kitaip tariant, pirmąkart gyvenime aš pirmiausia galvoju apie save. Ir jaučiuosi puikiai!
Kada pasakoju moterims apie ilgesnį gyvenimą, dauguma raukosi: „Sirgti ir vargti tiek metų! Nenoriu". Ar ne nuostabu, kad atskleidus naujas idėjas ir naujas galimybes, mūsų protas iškart nori grįžti prie riboto mąstymo. Mums nereikia sieti tolesnių gyvenimo metų su vargu, ligomis, vienatve ir mirtimi ligoninėje. Jei dabar dažniausiai aplinkui regime vien tai, taip yra todėl, kad buvome susikūrę tokius įsitikinimus. Ką pasirinksime mąstyti ir kuo tikėti šiandien, tas ir bus mūsų ateitis. Mes visada galime pakeisti savo įsitikinimus, juk kadaise manėme, kad pasaulis plokščias, o dabar ne.
Kaip jau minėjau, gyvenimas banguoja ir plėtojasi įvairiais evoliucijos etapais, teikdamas pamokančių patirčių. Dabar gyvename naują evoliucijos etapą. 1946-1947 m. karta, triukšmautojos dėl vaikų, buvo šio dramatinio lūžio mūsų sąmonėje pradininkės. Pažvelkite, žmonės, kuriems dabar 50 metų, geresnės sveikatos negu praėjusi karta. Amerikos prezidentas Bilas Klintonas, kuriam jau sukako 50, atrodo kaip jaunas žmogus. Dauguma jų lengvai pasieks 90 metų. Nugyvensim tarsi du suaugusio žmogaus gyvenimus.
Taigi mes atrandame, kad nėra žmogui nustatytos gyvenimo trukmės ribos - ji visiškai priklauso nuo mūsų, nuo to, kaip sparčiai mes perprasime ir imsime gyventi naujomis „senėjimo idėjomis".
Sutinku, kad ilgiau gyvendami, turėsime visiškai pakeisti tam tikrus visuomenės struktūravimo būdus: pensijas, draudimą ir sveikatos priežiūrą. Tačiau tai padaryti įmanoma. Taip, tai milžiniškų pasikeitimų periodas mums visiems. Negalime gyventi kaip anksčiau ir tikėtis, kad mūsų gyvenimas patobulės. Naujas mąstymas, naujos idėjos, nauji būdai viską atlikti.
Net ir dabartinė gyvenamųjų būstų forma, gyvenimas juose yra nesusiję su žmonių ypatybėmis ir artumu. Mums reikia kitokios architektūros ir gyvenimo būdų. Bendrabučių arba nuošalių kaimelių visos taisyklės ir tvarka atskiria vyresnius žmones nuo gyvenimo. Kur jų vaikai ir vaikaičiai? Kur juokas ir džiaugsmas? Manau, mums reikia „bendruomeninio" gyvenimo. Reikia daugiau kotedžų, namelių dviems šeimoms: jos gyvena ir atskirai, ir kartu viena šalia kitos. Galėtų būti netgi dviaukščiai nameliai po du butus pirmame ir antrame aukšte. Viršuje gyvenančios dvi šeimos galėtų nuomoti žemutinį aukštą ir gauti pajamų. Tai padėtų gyventi kartu vyresniems žmonėms ir jų vaikams. Vaikai padėtų nepasenti vyresniems, o vyresnieji perteiktų savo gyvenimišką išmintį ir suteiktų prasmę vaikų gyvenimui. Visuomenei būtų naudinga sugrįžti prie didelių šeimų, kuriose kelios kartos gyvena viena šalia kitos arba kartu.
Pastaraisiais metais dėl savo „amžiaus" aš gaudavau įvairiausių laiškelių, kviečiančių mane gyventi pensininkų bendruomenėse ir „Aktyvių garbaus amžiaus žmonių namuose". Vienas visada šiuose pasiūlymuose minimas jaukas - netoliese arba pačiuose namuose esanti medicininė pagalba. Jie vartoja maždaug tokias frazes: „galėsite naudotis patyrusių slaugių globa", „siūlome palankiausius medicininės priežiūros patarnavimus", „medicininis aptarnavimas 24 valandas per parą", „medicininė priežiūra". Tarp eilučių sakoma: „KAI jūs susirgsite, mes jus prižiūrėsime". Toks mąstymas įteigia seniems žmonėms, jog jie TIKRAI susirgs.
Labai norėčiau pamatyti senelių namus, kurie turi netradicinės medicinos centrą. Užuot ieškoję tradicinių slaugių ir gydytojų, geriau rastumėte diagnostiką pagal rankų delnus ir akių rainelę, akupunktūrą, homeopatiją, tradicinę kinų mediciną, vaistažoles, masažą, jogą, sveikatos klubą ir t.t. Tai būtų vieta, kur pagyvenę žmonės galėtų tikėtis be rūpesčių, sveikai nugyventi likusį savo amželį. Manau, kad tokie namai sutrauktų begales žmonių, dar būtų laukiančių į juos patekti sąrašas. Štai tokius namus norėčiau matyti ateityje.
Garbinanti jaunystę kultūra, kurią mes susikūrėme, sukelia diskomfortą, nes bodimės savo kūnais, o ką jau kalbėti apie raukšles. Mes žvelgiame į kiekvieną pasikeitimą veide ar kūne kaip į paniekos vertą. Kaip baisu šitaip jaustis - ir mes tai pasirenkame. Bet iš tiesų tai tik mintis, kurią galime pakeisti. Kaip mes suvokiame savo kūną ir save - tik išmokta samprata. Norėčiau pamatyti, kaip visi išmeta šias kvailas mintis iš galvos ir pradeda mylėti ir branginti save, savo vidų ir išorę.
Jauna panelė visada ieškos priežasčių nekęsti savo kūno, manydama, kad jis yra kaltas, jog ji jaučiasi nepilnavertė. Prislėgti ir atakuojami reklamų mes patikime, kad mūsų kūnas nepatrauklus. Mes galvojame: jei tik būtume pakankamai lieknos, blondinės, pakankamai aukštos, jei tik mūsų nosis būtų trumpesnė arba ilgesnė, jei šypsena būtų labiau svaiginanti... ir šis sąrašas niekada nesibaigia. Netgi būdamos jaunos toli gražu ne visos galėjome pasigirti atitinkančios dabartinius grožio standartus.
Sendamos išsaugome šį nepilnavertiškumo jausmą. Kaip sako Dorin Vetju (Doreen Virtue): „lyginame savo vidų su jų išore". Kitaip tariant, mes lyginame, kaip jaučiamės savo viduje, su tuo, kaip atrodo kiti žmonės. Šis vidinis jausmas, kad esi nepilnavertė, nepranyks naujai pasidažius arba madingai apsirengus, - vien pakeitus išorę. Pakartokite teiginius, kurie pakeis mūsų sąmoningas arba nesąmoningas neigiamas mintis meilę sau teigiančiomis: „Esu graži tokia, kokia esu",„Man patinka, kaip aš atrodau". Tai turėtų jums padėti pasikeisti.
Mūsų pačių gerovei būtina mylėti ir branginti save. Jei dėl kokios nors kūno dalies jaučiatės nelaiminga, pabandykite visą mėnesį nuolat siųsti ten savo meilę. Tiesiog pasakykite savo kūnui, kad jį mylite. Galite net atsiprašyti, kad praeityje jo taip neapkentėte. Šis būdas atrodo primityvus, bet padeda. Mylėti savo kūną svarbu visada, o ypač - senatvėje.
Kerol Hansen (Carol Hansen) savo audio-kasetėje „Nušviskite" (Lighten up) prašo moterų su meile nors penkias minutes per dieną įtrinti savo kūną kremu, dėkojant kiekvienai kūno daliai, kad jums tarnauja. Daktaras Dipak Čopra (Deepak Chopra) (knygos „Nesenstantis kūnas, amžinas protas" (Ageless Body, Timeless Mind) autorius) pataria prieš dušą pamasažuoti savo kūną nuo galvos iki kojų, įtrinti jį sezamo aliejumi. Bet kuris žmogus, vieta ar daiktas, kuris yra mylimas, taps geresnis. Meilė, kurią įžiebsite savo viduje, lydės jus visą gyvenimą. Kaip išmokome savęs neapkęsti, taip išmokime ir mylėti. Tereikia noro ir įgūdžių.
Kartais tam, kad įtvirtintume naujas mintis ir idėjas, pirma turime atsikratyti blogų minčių, kaip kartais išmetame senus, nebereikalingus daiktus. Dauguma senų žmonių laikosi požiūrio (panašaus į depresiją), linkę išsaugoti senus, nebereikalingus daiktus. Jeigu turite namie šlamšto - atsikratykite jų. Atiduokite nereikalingus daiktus benamiams, tiems, kuriems tikrai reikia. Surenkite išpardavimą. Apvalykite savo gyvenimą ir pradėkite iš naujo be senų daiktų ir praeities prisiminimų. Pirmyn į gyvenimą.
Jūsų ateitis visada šviesi
Vien todėl, kad bėga metai, nereiškia, kad gyvenimo kokybė turi automatiškai blogėti. Mano gyvenimas skleidžiasi įvairiomis kryptimis, visos jos puikios. Kai kas man dabar klostosi kur kas geriau negu jaunystėje. Jaunystės metai buvo kupini baimės, o dabar jaučiu pasitikėjimą savimi.
Nuoširdžiai tikiu, kad dauguma mūsų baimių mums yra nereikalingos. Mes jų tiesiog išmokome. Mes buvome taip įpratusios. Tai tik mąstymo trafaretas, kurį galime pakeisti. Moterims, ypač pagyvenusioms, būdingos negatyvios mintys, jos gyvena ir jaučiasi nelaimingos.
Norėčiau pagelbėti jums sąmoningai susikurti senatvės idealą, nes tai gali būti patys dėkingiausi jūsų gyvenimo metai. Žinokite, kad jūsų ateitis visada šviesi, nesvarbu, koks jūsų amžius. Žvelkite į savo ateinančius metus kaip į „aukso amžių". Jūs galite tapti „meistriškumo ledi", žmogumi, kuris žino, jog yra stipri, veikli, gyvybinga visuomenės dalis, kad ir kokio amžiaus būtų.
Sėdėdama tyloje sukaupkite dėmesį į savo vidinį pasaulį. Pagalvokite apie džiaugsmingas savo gyvenimo dienas, tegu šis džiaugsmas pasklinda jūsų kūnu. Prisiminkite visus tuos kartus, kai jūs laimėjote, kai padarėte tai, kuo didžiavotės, prisiminkite net smulkmenas. Išsaugokite šiuos jausmus, šį džiaugsmą ir pasitikėjimą. Dabar žvilgtelkit į save po dešimties metų. Kaip atrodote? Ką veikiate? Kaip jaučiatės? Ar išsaugojote šį džiaugsmą? O dabar žvilgtelėkite 20 metų į priekį. Ką matote? Ar jūs budri, gyvybinga ir domitės gyvenimu? Ar apsupta draugų, kurie jus myli? Ar gyvenate prasmingą gyvenimą? Ką jūs duodate ir ką gaunate iš gyvenimo? Dabar pat įsivaizduokite ir kurkite savo ateitį - sveiką, šviesią ir džiaugsmingą. Tai -jūsų gyvenimas, jūs jį gyvensite.
Niekada negalvokite, kad jums jau per vėlu svajoti ir siekti tikslų. Tikslai ir svajonės išsaugo jūsų jaunumą ir susidomėjimą gyvenimu. Gyvenkite prasmingą gyvenimą šiandien ir pamirškite praeitį.
Mano pačios gyvenimas įgavo prasmę tik tada, kai man sukako 40 metų. Būdama 50 metų, pradėjau menkutę leidybinę veiklą. Pirmųjų mano darbo metų pelnas buvo 42 doleriai. Kai man suėjo 55 metai, įžengiau į kompiuterių pasaulį. Pradžioje jie mane baugino, tačiau aš mokiausi ir nugalėjau šią baimę. Šiandien aš turiu tris kompiuterius ir niekada nesiskiriu su savo nešiojamuoju. 60 metų įsigijau savo pirmąjį sodą. Tuo pat metu kartu su vaikais lankiau piešimo kursus. Dabar esu septyniasdešimtmetė ir džiaugiuosi, kad kiekvienais metais mano gyvenimas tampa vis kūrybiškesnis ir pilnatviškesnis. Aš rašau, skaitau paskaitas, mokau, be to, nuolat studijuoju pati ir skaitau. Turiu labai sėkmingai dirbančią leidybinę kompaniją. Esu atsidavusi sodininkė. Pati užsiauginu didelę dalį savo maisto produktų. Myliu žmones ir turiu daug draugų. Mėgstu vakarėlius ir keliones. Kartą per savaitę lankau piešimo pamokas. Mano gyvenimas tapo tikra nuostabios patirties „brangenybių skrynute".
Dauguma jūsų, kaip ir aš, tampate vyresniąja karta, taigi laikas pažvelgti į gyvenimą kitaip. Neprivalote gyventi taip, kaip gyveno jūsų tėvai, būdami tokio amžiaus. Jūs-ir aš - mes kartu sukursime naują gyvenimo būdą. Galime pakeisti visas taisykles. Kai mes galvojame apie savo ateitį, pažindami ir pasinaudodami visais vidiniais turtais, tada mūsų laukia vien gėris. Mes žinome ir teigiame, kad visa, kas mums nutinka, yra vardan mūsų aukštesnio gėrio ir tolesnio džiaugsmo.
Užuot tiesiog senėje ir laukę mirties, išmokime daugiau atiduoti gyvenimui. Turime laiko, žinių ir išminties, kad pradėtume gyvenimą meilės ir galios pasaulyje. Šiuo metu visuomenėje vyksta daug pasikeitimų, iškyla daug globalinių problemų, kurios reikalauja ypatingo dėmesio. Pagalvokite ir jūs, kaip galėtumėte padėti mūsų planetai. Turi būti priežastis, kodėl mes gyvename ilgiau šioje žemėje. Kam skirtas šis „papildomas" laikas? Jeigu vien žaisime „žaidimus", ilgainiui jie įgris.
Užuot kalbėjusios apie ligas su giminaitėm ar draugėm, lankančioms pagyvenusių žmonių centrą, pasišnekėkite, kaip susiburti ir patobulinti savąją visuomenės dalį. Ką jūs galite padaryti, kad gyvenimas visiems taptų geresnis? Nesvarbu, ar daug, ar mažai tai bus prasminga. Jei visi pagyvenę žmonės kuo nors prisidėtų, mūsų šalis taptų geresnė.
Gyvendami aktyvų gyvenimą visose visuomenės srityse, pamatysite, kaip mūsų išmintis persmelkia visas šias sritis, o mūsų kraštas virsta meilės ir gerumo šalimi. Tad raginu jus: pirmyn, tarkite savo žodį, eikite į pasaulį ir GYVENKITE! Turite progą atgauti savo jėgas ir sukurti palikimą, kuriuo didžiuositės, perduodami savo anūkams.
Vaikų mokykloje nuolat klausia: „Kuo būsi, kai užaugsi?". Taip jie mokomi planuoti savo ateitį. Mes turime laikytis tokio pat požiūrio ir planuoti savo senatvę. Kuo norite būti, kai pasensite? Aš noriu būti „Meistriškumo ledi", pasidalindama su visuomene, kuo galiu. Megė Kun (Maggie Kuhn), grupės „Pilkosios panteros" aktyvistė, sakydavo: „Norėčiau, kad mirtis mane užkluptų aerouoste, rankoje laikant portfelį, po gerai atlikto darbo".
Ar mums 14, ar 40, ar 80 metų, mes visi po truputį senstame, artėja valanda, kai paliksime šią planetą. Visa, ką darome, kalbame, mąstome, parengia mus kitam žingsniui. Senkime suprasdami ir mirkime suprasdami. Šaunu, jei visi paklaustume savęs: „Kaip noriu pasenti?" Apsižvalgyk. Stebėk moteris, kurios sensta apgailėtinai, ir moteris, kurios sensta didingai. Kodėl jos taip skiriasi? Ar stengsies būti sveika, laiminga ir gyventi pilnakraujį gyvenimą senatvėje?
Paskui paklauskite savęs: „Kaip noriu numirti?" Mes apie daug ką galvojame, tačiau retai susimąstome apie mirtį, nebent apimti baimės. Kad ir kaip mirė jūsų tėvai, jūsų išėjimas gali būti pozityvus. Kaip jūs rengiatės mirčiai? Ar norite užgesti apkaišiotos vamzdeliais, sergančios ir bejėgės ligoninėje? Ar, atėjus mirties valandai, sukviesti į vakarėlį draugus, paskui snūstelti ir daugiau nebeatsibusti? Aš, be abejo, renkuosi vakarėlį ir mąstau, kad taip ir baigsiu savo gyvenimą. Jei dabartinis jūsų mirties vaizdas blogas, visada galite jį pakeisti. Mes visi galime mirti ramiai ir džiugiai.
Planeta pasveiks, kai suvoksime, kad tai, ką patiriame išoriniame pasaulyje, yra mūsų vidinio, energetinio pasaulio atspindys. Kad išgytum, labai svarbu suvokti ryšį su visu Gyvenimu ir mūsų vietą jame bei pradėti kreipti į išorinį pasaulį savo pozityvią gydančią energiją. Mes įklimpstame savo pačių energijoje, nesuvokdami davimo ir dalinimosi gydančios galios. Išgijimas - tai procesas, ir jei mes lauksime, kol būsime „pagydyti", kad vėliau pasidalintume meile, mes galbūt to nesulauksime.
Pasakymas: „Ak, aš esu per sena padaryti šitą ar aną" bus visiškai netinkamas, nes mes jau dabar matome vyresnio amžiaus žmones, pasiekiančius daug daugiau, negu mes manėme, jog jie sugebėtų. Mintis, jog esu „per sena" ištinka netrukus prieš mirtį. Nėra tokios priežasties, kad mūsų gyvenimas negalėtų būti pilnavertis iki mūsų paskutiniosios.
Dalase yra grupė moterų, tarp 62 ir 80 metų, kurios nuolat treniruojasi karate. Jos tapo karate pasirodymo grupe, kuri vadinasi „Plieninės magnolijos". Jos keliauja po įvairius centrus ir įrodo, kad karate gali būti pagyvenusių moterų sportas. Be to, šios moterys, užpultos bet kokioje situacijoje, gali lengvai apsiginti.
Esama tokių pagyvenusių moterų grupių, kurios sudeda kartu savo santaupas ir jas investuoja į biržą. Kai kurioms jų labai sekasi. Viena tokia grupė iš Ilinojaus išleido netgi knygą „Vadovas moterims: kur investuoti pinigus". Knyga buvo parduota 300 000 egzempliorių tiražu.
Neseniai Pensilvanijoje buvo ištirta ir atrasta, kad 80 ir 90 metų moterys, lankančios svorio kilnojimo pratimus, tampa vėl stiprios ir gyvybingos. Jų raumenys, tiek metų nenaudojami, vėl atsigauna. Bejėgiškumas, dažnai siejamas su amžiumi, yra tik neveiklių metų padarinys. Treneriai pastebėjo, kad devyniasdešimtmečiai per du mėnesius tampa tris kartus stipresni. Be to, pratimai stimuliuoja protą.
Smegenys silpnėja ir miršta, kai mes nustojame jomis naudotis. Kol mes skatiname save mentaliniais siekiais ir pratimais, kol domimės gyvenimu, mūsų smegenys yra budrios.
Gyvenimas tampa nuobodus ir niūrus, kai nebeduodame savo smegenims peno. Kokie menki ir siauručiai gyvenimai žmonių, kurie kalba tik apie savo ligas.
Bemaž visi tyrimai, atliekami su senais žmonėmis, apmokami farmacijos pramonės. Jie tiria ne -galias, kas yra seniems žmonėms „negerai", kokių vaistų reikia. Tačiau reikėtų patyrinėti tuos senukus, kurie yra sveiki, laimingi, gyvena pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą. Kuo daugiau tyrinėsime, kas jiems yra „gerai", tuo daugiau sužinosime, kaip mums visiems sveikai gyventi. Deja, farmacijos kompanijos neuždirba pinigų iš sveikų žmonių, tad jie niekada neapmokės tokių tyrimų.
Nesvarbu, koks mūsų amžius, kokios problemos kamuoja, mes jau šiandien galime šį tą pakeisti gerąja linkme. Pradėdami pasiryžimu mylėti ir branginti save, mes išmoksime mylėti. Kasdien po truputį labiau mylėdami save, būsime atviresni kitų meilei. Meilės dėsnis reikalauja, kad mes sutelktume dėmesį į tai, ko norime, o ne į tai, ko nenorime. Sutelkite dėmesį į meilę sau. Pakartokite teiginį: „Šią akimirką aš labai save myliu".
Jei norime, kad senatvėje mus gerbtų ir mylėtų, jau šiandien turime mylėti ir gerbti visus senus žmones. Kaip mes dabar elgiamės su vyresniaisiais, taip su mumis elgsis senatvėje. Mes ne tik turime vėl įsiklausyti, ką kalba seni žmonės, bet ir išgirsti energingų ir gyvybingų pagyvenusių moterų balsą. Mes turime tiek daug ko iš jų išmokti. Šios moterys spinduliuoja energija, išmintimi ir pažinimu. Gyvenimą jos suvokia kaip prabudimo kelią; užuot senusios, jos toliau tebeauga.
Labai patarčiau paskaityti Geil Šini (Gail Sheeny) knygą „Nauji keliai: gyvenimo planavimas" (New Passages: Mapping Your Life
Across Time). Šioje knygoje autorė įžvelgia suaugusių žmonių gyvenimo kelius ir galimybes juos pakeisti. Ji įstrigo man į širdį, todėl noriu jums padėti tapti „Meistriškumo ledi". Kad ir kokio amžiaus esate, jūs turbūt gyvensite ilgai, tačiau jau dabar reikia rengtis džiaugsmingiems ir pilnatviškiems senatvės metams.
Puikus būdas pasikeisti į gera - kartoti pozityvius teiginius. Nors visi mūsų žodžiai ir mintys yra teiginiai, kai mes kalbame apie „teiginių kartojimą", turime galvoje kūrimą pozityvių teiginių, kuriais sąmoningai keičiame proto nuostatą, kad imtume gyventi naujai. Pasirinkite teiginius, kurie įkvėps jus tapti „Meistriškumo ledi". Kasdien kartokite bent porą teiginių: iš pat ryto ir prieš miegą vakare. Pradėkite ir pabaikite dieną teigiama gaida.
Man prieš akis dar visas gyvenimas. Aš jauna ir graži... nesvarbu, kokio amžiaus. Aš produktyviai ir našiai prisidedu prie visuomenės gyvenimo. Aš atsakau už savo sveikatą, finansinę būklę ir ateitį. Visi žmonės, su kuriais aš bendrauju, gerbia mane. Aš gerbiu ir vertinu visus vaikus ir suaugusius. Kiekvieną naują dieną sutinku džiugiai ir energingai.
Kiekvieną dieną gyvenu pilnavertį gyvenimą.
Naktį gerai miegu. Kiekviena diena atneša naujų, įvairių minčių.
Mano gyvenimas - nuostabus nuotykis. Aš pasirengusi atvira širdimi sutikti viską, ką man suteiks gyvenimas. Mano šeima mane remia, aš padedu savo šeimai. Mano gyvenime nėra apribojimų. Kai prabylu, mano balsą išgirsta net visuomenės vadovai. Randu laiko lyg vaikas pažaisti savo sieloje. Aš medituoju, einu pasivaikščioti, gėriuosi gamta. Džiaugiuosi galėdama pabūti viena. Juokas - labai svarbus mano gyvenime; niekada nelaikau savyje nieko pikto. Apgalvoju, kaip padėti planetai, ir tai įgyvendinu. Aš prisidedu prie gyvenimo harmonijos. Man priklauso visas pasaulio laikas. Mano vėlyvieji metai yra mano „aukso amžius".
Džiaugiuosi kiekvienais prabėgančiais gyvenimo metais. Mano žinių lobynas didėja, įgyju vidinės išminties. Kiekviename žingsnyje jaučiu savo angelų globą. Žinau, kaip gyventi. Žinau, kaip išlikti jaunai ir sveikai. Kiekvieną akimirką mano kūnas atsinaujina. Aš gyvybinga, energinga,
118
MOTERS GALIA
sveika, aktyvi, darbinga; tokia liksiu iki paskutinės savo gyvenimo minutės. Aš ramiai susitaikau su savo metais. Kuriu tokius santykius, kokių noriu. Susikuriu tokią gerovę, kokios man reikia. Žinau, kaip laimėti. Vėlyvieji mano
gyvenimo metai yra mano „aukso amžius", aš
galiu tapti „Meistriškumo ledi". Aš bendradarbiauju su gyvenimu, kaip tik galiu, žinodama, kad esu meilė, džiaugsmas, taika ir begalinė išmintis. Dabar ir visados.
Klausykitės
DEŠIMTAS SKYRIUS
Taip ir yra !
Moterys gyvenime būdavo globojamos vyrų. Jie visada laikėsi nuomonės, kad nereikia „kvaršinti jų mažų, gražių galvelių finansinėmis problemomis". Tėvelis ar vyrelis viskuo pasirūpins. Todėl išsiskyrusios moterys ar našlės lieka keblioje padėtyje. Beje, mūsų mažos gražios galvelės sugeba daug daugiau, nei išmokti tvarkytis finansiškai. Vidurinėse ar aukštesniosiose mokyklose mergaitės labai dažnai aplenkia berniukus savo matematiniais sugebėjimais.
Metas moterims daugiau sužinoti apie bankininkystę ir investicijas. Esame tikrai kompetentingos. Kiekviena moteris turi būti finansiškai nepriklausoma, tačiau mokyklose ar namuose mus labai retai moko, kaip turime elgtis su pinigais, nieko nekalba apie ekonomikos pasaulį. Tradicinėje šeimoje vyras rūpinasi pinigais,
moteris - vaikais ir namų ruoša. Daugelis moterų sugeba daug geriau uždirbti pinigų nei vyrai, o kai kurie vyrai nuostabiai auklėja vaikus ir gamina valgį. Sakyti, kad finansai yra tik vyrų pasaulio dalis, tolygu teigti, kad moteris turi būti „savo vietoje".
Daugelis moterų bijo jau vien to žodžio „finansai", nes tai visai nauja tema. Manau, kad pats laikas atsikratyti sustabarėjusio mąstymo, jog moteris nieko nesupranta. Mums atrodo, kad nieko neišmanome, tačiau esame kur kas sumanesnės, nei mums atrodo, ir galime daug ko išmokti. Reikia klausytis įrašų, lankyti paskaitas, skaityti knygas ir suburti studijų grupes. Kai sužinosime apie pinigus ir finansų pasaulį daugiau, jis mūsų taip nebegąsdins.
San Diego mieste įsteigtos nesiekiančios pelno grupės: „Finansinio švietimo centras moterims" ir „Vartotojų kreditavimo konsultacinis centras", kuriame vyksta nemokami kursai. Dauguma koledžų ir universitetų rengia nuolatinio švietimo programas vakarais ir savaitgaliais. Šie susitikimai skirti tam, kad moterys išmoktų tvarkytis su pinigais ir investicijomis. Tai, aišku, suteikia moterims daugiau pasitikėjimo savimi. Esu tikra, kad ir jūs rasite tokio pat pobūdžio kursus savo šalyje. Ieškokite.
Moterys privalo perprasti investicijų, biudžeto ir kitus piniginius klausimus. Net jei esate laiminga žmona, jums patinka būti namų šeimininke, mylite savo vaikus ir taip toliau, reikia išmanyti ir šiuos dalykus. O jei staiga mirs jūsų vyras, jei paliks ir išsiskirs, ką jūs tada darysite, kaip pasirūpinsite savo vaikais?
Štai kada moterys patenka į bėdą - kai lieka neapsišvietusios. Sužinokite apie tai, kol galite. Jei sužinosite apie tai, kol dar nereikia, galbūt niekada to ir neprireiks. Bet žinios visada yra jėga.
Pradėjusios nuo menkos sumos pinigų, galite sukaupti nemažą turtą. Linksma matyti, kaip didėja mūsų santaupos. Dalį santaupų galime skirti investicijoms. Paskui jūsų pinigai pradės dirbti jums, o ne jūs - dėl pinigų. Jau ilgą laiką kartoju šį teiginį: MANO PAJAMOS NUOLAT AUGA, MAN VISUR SEKASI. Šie žodžiai tapo man įstatymu. Jūs taip pat galite susikurti tokį įstatymą. Jis padės jums pakeisti požiūrį į pinigus. Kalbu iš patirties, nes esu kilusi iš skurdo, iš tikro skurdo. Didžiumą savo gyvenimo aš iš viso neturėjau pinigų. Tiesiog neperpratau sėkmės ir gerovės paslapčių. Žinojau tik vargą ir skurdą. Tai, ką pasiekiau dabar gyvenime, pasiekiau teisinga proto nuostata - t. y. pasikeitė mano mintys apie save, gyvenimą ir pinigus. Ėmus kitaip mąstyti, pasikeitė mano sąmonė ir mano pasaulis.
Aš buvau krizės meto vaikas. Pinigai tuo metu beveik neegzistavo. Mes neturėjome šilto vandens, o maistą visą mano vaikystę virdavome ant medinės viryklėlės. Šaldytuvas buvo neregėta prabanga. Kai buvau visai maža, mano tėvas dirbo valstybės remiamos programos darbuose /WPA/, tačiau uždirbdavo nedaug. Prisimenu, kaip jaudinausi, kai galiausiai gavau darbą sendaikčių krautuvėlėje. Bet tada pradėjo plėstis mano sąmoningumas. Dirbau sandėlyje ir valgyklėlėje vyrišką darbą, nes tuo metu man atrodė, kad aš to verta. Prireikė daug laiko, kol išsiveržiau iš tokio mąstymo. Tik paskui pradėjau pastebėti visatos turtingumą. Jis prieinamas tiems, kurių sąmoningumas stiprėja. Visata mėgsta duoti. Tik mums sunku gauti. Mes gyvensime skurde tol, kol mūsų protas suvoks, kad mums leidžiama klestėti, kad mes vertos klestėti, kad galime klestėti. Tik tada mes galėsime priimti Visatos pagalbą.
Dauguma moterų sako: „Noriu pinigų", „Man reikia pinigų". Ir vis dėlto mes padarome viską, kad apsišarvuotume storomis sienomis, ir pinigai nebegalėtų mūsų pasiekti. Sunkiausia yra išmokti klestėjimo meno. Žmonės labai supyksta, kai trikdomas jų supratimas apie gerovę. O moterys, kurioms labiausiai reikia pinigų, turi itin stiprius įsitikinimus apie skurdą, jos labiausiai ir pyksta, kai suabejojama šiais įsitikinimais. Kiekvienas žmogus gali keisti jį ribojančius įsitikinimus, tačiau kuo daugiau yra ką keisti, tuo sunkiau, tuo labiau jūs išsigąsite ir ginsitės.
Sudarykite sąrašą: MANO MINTYS APIE
PINIGUS. Parašykite visus savo įsitikinimus apie pinigus, kiekvieną net vaikystėje išgirstą pastabą apie darbą, pinigus, uždarbį ir gerovę. Parašykite, ką jūs jaučiate pinigams. Ar jūs nekenčiate jų? Ar jie nešvarūs? Ar jūs suglamžote juos? Ar kada nors su meile kreipėtės į 10 dolerių banknotą? Ar laiminate gautas sąskaitas? Ar dėkojate telefoninių pokalbių tarnybai už paslaugas ir pasitikėjimą leidžiant savarankiškai apmokėti sąskaitas? Ar jaučiatės dėkinga gavusi pinigų, ar visuomet skundžiatės, kad jų per mažai? Rimtai stebėkite, koks jūsų požiūris į pinigus. Jį išsiaiškinę, galite labai nustebti.
Kai aš pradėjau gauti algą, ji buvo šiek tiek didesnė, nei pragyvenimo minimumas, ir aš jaučiausi dėl to labai labai... kalta. Stengdavausi jais atsikratyti, išleisti patiems kvailiausiems reikalams, kad vėl ničnieko neturėčiau. Turėti šiek tiek pinigų buvo taip priešinga mano įsitikinimams, kad nesąmoningai norėjau jais atsikratyti. Praėjo nemaža laiko, kol atsikračiau šio įsitikinimo ir nusprendžiau, kad aš verta uždirbti pinigų, džiaugtis jais ir taupyti.
Moterys turi suprasti, kad niekas neatsiranda mūsų gyvenime, kol nesusiformuoja mūsų sąmonėje, taigi mes jau tai uždirbame - uždirbame savo sąmonės pastangomis. Taip mes dedame mentalinius indėlius (pozityvius teiginius) į kosminį banką. Surinkę jų, imame klestėti. Nesijauskite kalta dėl to, kad jūsų gyvenimas gerėja. Jūs tai jau užsidirbote! Neturite už tai sumokėti, jūs jau atlikote savo darbą. Štai kodėl turtas jau čia.
Kai pajamos didės, darbas seksis, kai ims birti pinigai, žinokite, kad jūs tai jau užsidirbote savo mintimis. Tad kartokite šį teiginį: AŠ JAU TAI UŽDIRBAU, AŠ TO VERTAS, AŠ JAU TAI UŽDIRBAU. Paskui pajauskite dėkingumą. Kaip aš jau minėjau, Visata myli dėkingus žmones.
Neleiskit tuščiai laiko svarstydamos, kodėl jūs klestite, o kitos moterys - ne. Mes visi veikiame pagal savo pačių sąmonės taisykles. Kiekvienas mūsų geba susikurti gerovę gyvenime, kai tik jo protas suvokia naujas idėjas. Dvasinis pabudimas visada čia pat, reikia tik panorėti. Progų visada yra, ir tik nuo mūsų priklauso, ar jomis pasinaudojame, ar ne. Kai studentas pasirengęs, pasirodo mokytojas - nė akimirka anksčiau ar vėliau.
Tikiu dešimtinės mokėjimu sau. Tai labai galingas dalykas. Mokėti sau dešimtinę - tai sakyti Visatai: „Aš esu vertas. Aš nusipelniau. Aš priimu". Patariu moterims sumokėti apie 10-20% uždarbio - sau. Atidėkite dalelę savo pajamų. Neskirkite šių pinigų kasdieniniams daikteliams. Taupykite juos ir panaudokite didesniems pirkiniams - namui ar verslui. Taip jūs nepanirsite kaupimo liūne. Net jei nedaug uždirbate, tiesiog dalį pinigų atidėkite. Nuostabu, kaip greit didės tokios jūsų santaupos. Mokėdamos sau dešimtinę, jūs mylite save ir imate jausti savo vertę.
Bažnyčios prašo jūsų mokėti dešimtinę Dievui, aukojant Dievo namams, tačiau jūs - Dievo kūrinys. Jūs - dalis VISKO, KAS EGZISTUOJA. Sumokėkite dešimtinę savo dvasiniam šaltiniui, bet sumokėkite ją ir sau. Nedarykite tokios klaidos - nelaukite, kol daugiau uždirbsite. Šiuo skurdžiu mąstymu niekada neuždirbsite tiek, kad galėtumėte sumokėti sau dešimtinę. Turite dabar atlikti tikėjimo šuolį ir atidėti į šalį kiek pinigų, dar nespėjusios jų gauti ir išleisti. Su likusiais pinigais tvarkykite šeimos biudžetą. Nustebsite, kaip šis pratimas atneš jūsų gyvenimui daug naudos. Mokėti dešimtinę sau - tai sukurti pinigų magnetą!
Klausykitės
VIENUOLIKTAS SKYRIUS
Moterys palaiko moteris
Ši knyga gali būti puiki proga kolektyviniam darbui, kad moterys išsiaiškintų savo ribotus įsitikinimus ir, atlikdamos įvairius pratimus, kartodamos pozityvius teiginius, juos pakeistų, pasidžiaugtų nuostabiais gyvenimo pasikeitimais, pasidalintų džiaugsmu su kitomis. Darbas grupėse suteiks jums daug energijos keistis.
Jūs neturite būti tobula, kad suburtumėte moteris į grupę, tačiau jūs turite įgyvendinti tas idėjas ir principus savo pačios gyvenime, degti aistra ir noru pasidalinti šia informacija su kitais, atvira širdimi išklausyti kitus. Vadovavimas grupei yra augimo procesas tiek vadovui, tiek nariams, taigi turite žinoti, kad šiek tiek „jūsų šlamšto" išlįs. Nuostabu! Tai tėra proga toliau gyti ir augti. Atminkite, kad meilė sau ir kitiems yra pati svarbiausia užduotis, kurią gavome šioje žemėje.
Šia knyga besiremianti moterų grupė gali būti kelios draugės, kurios susitinka galbūt tik kartą per savaitę. Grupės užsiėmimai gali vykti pagal knygos skyrius. Kiekvieną savaitę aptarkite kitą skyrių. Galite pasinaudoti ir kitomis mano knygomis: „Gali padėti sau"(You Can Heal Your Life) ir „Gyvenimas! Kelionės apmąstymai" (Life! Reflections on Your Journey).
Tik nesuburkite grupės vien tam, kad susėstumėte ir padūsautumėte „oi, kaip siaubinga". Verčiau pasinaudokite šia grupe kaip laipteliu link tobulėjimo. Nereikia laikytis pasenusio mąstymo ir aptarinėti, kurios gyvenimas šią savaitę buvo blogiausias. Tegu grupė palaiko pokyčius į gera.
Bendrieji patarimai
Viena pirmiausių ir svarbiausių užduočių - išsiaiškinti, KUO tikite. Galbūt taip atsivers jūsų akys. Turėkite užrašų knygelėje keletą popieriaus lapų ir kiekviename užrašykite MANO ĮSITIKINIMAI APIE...
• Vyrus
• Moteris
• Save
• Įvairius santykius
• Pareigas
• Santuoką
• Šeimą
• Vaikus
• Darbą
• Pinigus
• Gerovę
• Investicijas
• Senatvę
• Mirtį
Šie įsitikinimai yra vidinės, iš pasąmonės kylančios, jūsų gyvenimo taisyklės. Jūs negalėsite nieko gyvenime pakeisti tol, kol nesuvoksite, kokių negatyvių įsitikinimų laikotės.
Kai viską surašysite, perskaitykite.
Žvaigždute pasižymėkite kiekvieną įsitikinimą, kuris jus įkvepia ir palaiko. Šių įsitikinimų turite laikytis ir juos stiprinti. Varnele pažymėkite įsitikinimus, kurie yra negatyvūs ir priešingi jūsų tikslams. Šie įsitikinimai trukdo jums būti tuo, kuo galėtumėte tapti. Turite jų atsikratyti ir pakeisti kitais, gerais teiginiais.
Galite pridurti daugiau temų. O galite analizuoti vieną problemą visą savaitę, suteikdama kiekvienai narei laiko aptarti savo lapus. Štai jums keletas pasiūlymų, kaip pradėti darbą palaikymo grupėje:
1. Sukurkite atmosferą, palankią atviram pokalbiui. Paprašykite, kad grupės narės pasižadėtų laikytis konfidencialumo, paaiškindama, kad grupėje visos turi „nusiimti kaukes". Nė iš vienos nesitikime „tobulo" gyvenimo. Grupė mokosi naujais būdais spręsti problemas. Susitikimų vieta gali būti jūsų svetainė, konferencijų salė arba bažnyčia.
2. Mokykitės neteisti, nekaltinti, o suprasti. Nė vienai nesakykite, ką ji „turėtų daryti". Siūlykite taip, kad jos galėtų keisti mąstymą ir matyti perspektyvą. Jei žmogus pajunta kaltinimą, jis užsisklendžia.
3. Prieš kiekvieną susitikimą susitelkite. Kartokite teiginius: „Dvasia vadovauja mano mintims, žodžiams ir veiksmams per kiekvieną susitikimą." Ir „Vadovaudama grupei pasikliauju Dieviška Išmintimi, glūdinčia manyje." Jei grupėje įvyksta nesusipratimas, iškart giliai įkvėpkite ir mintyse kartokite gerą, stiprinantį teiginį.
4. Pasiūlykite grupės nariams:
• Nevėluoti!
• Pasižadėti, kad lankys visus grupės susirinkimus. Tęstinumas labai svarbus.
• Atidžiai išklausyti ir gerbti kiekvienos moters išsipasakojimą.
• Nenutraukti kitos, kai ji kalba.
•Tegu pasižada laikytis konfidencialumo. Tai svarbu, kad grupės narės jaustųsi saugios, pasidalinusios savo problemomis.
• Sutelkti dėmesį į pačią problemą, o ne į „pasakojimą".
•Pradėti sakyti „Aš...", „Aš jaučiuosi...", o ne „Jie privertė mane...".
• Taupyti laiką, kad kiekviena narė galėtų išsakyti savo mintis.
5. Svarbu, kad kiekvienai užtektų laiko pasipasakoti. Jei grupėje daug žmonių, pasidalinkite į mažesnes 5-6 žmonių grupeles.
6. Be abejo, grupėje bus ir šnekių, ir tylesnių. Atkreipkite dėmesį, ar tos, kurios linkusios dominuoti grupėje, elgiasi taip iš baimės, kad liks nepakankamai šaunios, nesusilauks dėmesio. Geriausia - atskirai pasikalbėti su tokia moterimi po užsiėmimo. Su meile turite pasakyti jai: „Branginu tai, kad jūs turite grupei daug ką pasakyti. Man tik rūpi, kad kitos moterys, mažiau šnekios, nepasijustų nuskriaustos. Gal kitą savaitę jūs sąmoningai leistumėte pirma kalbėti kitoms? Ačiū." Duoti šiai moteriai užduotį jums padėti - taip pat labai naudinga.
7. Praktiniai užsiėmimai - svarbiausia sąmonėjimo metodika. Per kiekvieną grupės susitikimą pasiūlykite pratimą su veidrodžiu, meditaciją, pratimus „aš privalau..." ir 1.1.
8. Būkite lanksti. Ne visada grupėje pavyks įgyvendinti tai, ką numatėte. Kadangi visada įvyksta Dieviška Valia, išmokite pasikliauti tuo, kas vyksta.
9. Dažnai stebėkite save ir savo reakcijas. Jei jus apima nerimas ar pasijuntate nejaukiai, kelis kartus giliai įkvėpkite, atsipalaiduokite ir tyliai pakartokite pozityvų teiginį.
10. Nesiginčykite su tomis, kurios įsitvėrusios laikosi savo įsitikinimų. Stenkitės, kad jūsų neprislėgtų kito žmogaus drama. Kaip grupės vadovė, turite išmokti išsaugoti tą ŽINOJIMĄ, kad visada įmanomas išgijimas, kad ir kokios būtų aplinkybės. TIESA ta, kad Dvasia stipresnė už negalią, finansinį žlugimą arba bendravimo problemas.
11. Puoselėkite humoro jausmą! Juokas padeda nugalėti įvairius sunkumus.
12. Moterims grupėje dažnai reikės išlieti slapčiausias savo emocijas. Būkite pasirengusi susidurti akis į akį su sielvartu, pykčiu, įtūžiu. Turite išmokti padėti kitiems susitvardyti ir atsikratyti šių emocijų. Jei slaptos emocijos jus gąsdina, raskite psichoterapeute, kuri padėtų jums suprasti šią baimę.
13. Po kiekvieno grupės susitikimo prieikite prie veidrodžio ir pasakykite sau, kad jums puikiai sekasi, ypač jei jūs tik ką pradėjote vadovauti grupei.
14. Pradėkite ir baikite grupės susitikimus medituodamos arba tiesiog susikaupdamos. Tai gali būti labai paprasta; tereikia visoms užsimerkti ir kelias minutes giliai ir ramiai pakvėpuoti. Man patinka, kai visos narės susikimba už rankų. Prašau, kad jos pajustų rankomis plūstančią energiją. Tada primenu, kad šiame kambaryje visos nori to paties - būti sveikos, klestėti, mylėti ir būti mylimos, kūrybiškai save išreikšti, jaustis pilnavertėmis. Baigiantis meditacijai primenu, kad mes visos, kartu ir aš, šio to išmokome, kad mūsų gyvenimas taptų geresnis. Viskas gerai, mes saugios.
15. Kiekviena grupė skirtinga, kiekvienas susitikimas - taip pat. Išmokite susilieti su esamos grupės energija per kiekvieną susitikimą.
16. Kiekvienam susitikimui reikės:
• Magnetofono klausytis meditacinės muzikos kasečių;
• Mažo arba didelio veidrodžio;
• Popieriaus ir pieštukų;
• Nosinaičių;
• Žvakių arba smilkalų ypatingai atmosferai sukurti.
17. Paprašykite, kad grupės narės į kiekvieną susitikimą atsineštų rašymo priemonių, popieriaus ir veidrodėlį. Jos gali atsinešti pagalvėles, kurių prireiks atsisėsti per meditacijas, arba minkštą žaisliuką.
Mes visos manome, kad turime daug problemų. Tačiau visas jas galima priskirti keturioms gyvenimo sritims: meilei, sveikatai, gerovei ir saviraiškai. Taigi, kad ir kokios siaubingos atrodo problemos, sutvarkyti mes turime tik keturias sritis. Ir jų visų svarbiausia - meilė. Kai mylime save, mums nesunku mylėti ir kitus, o kitiems - mus. Tai pagerina santykius su žmonėmis ir darbo sąlygas. Meilė sau - esminė ypatybė gerai sveikatai. Meilė sau ir gyvenimui susieja mus su Visatos turtais. Meilė sau padeda išreikšti save ir įvairiapusiškai skatina mūsų kūrybiškumą.
Mes visos - pradininkės
Manau, kad šiandien visos moterys - pradininkės. Pirmosios pionierės praskynė kelius, jos irgi rizikavo, grūmėsi su vienatve ir baime. Gyveno skurde ir sunkiai dirbo. Pačios statėsi
būstus ir prasimanydavo maisto. Net jei jos būdavo ištekėjusios, vyrai dažnai dirbdavo labai toli ir ilgai negrįždavo į namus. Moterys turėjo rūpintis savimi ir vaikais, pačios juos išmaitindavo. Jos pirmosios įdirbo šios šalies žemę. Vyrai be šių drąsių moterų niekada nebūtų sukūrę tokios Amerikos, kokią mes ją dabar turime.
Šių dienų pradininkės - jūs ir aš. Mes turime neįtikėtinas galimybes realizuoti save ir įtvirtinti lyčių lygybę. Mes norime žydėti ten, kur pasodintos, ir padaryti gyvenimą geresnį visoms moterims. Jei Gyvenimas stumia moteris į naują laisvės ir atradimų pakopą, tam tikrai turi būti svari priežastis. Reikia suprasti šios raidos naudą, reikia naujo gyvenimo žemėlapio. Visuomenė juda į neištirtas jo sritis. Mes tik dabar pradėjome suprasti, ką galime tobulinti. Tad čiupkite kompasą ir eime. Turime daug ko išmokti ir daug duoti. Galime būti žemėlapių sudarinėtojos arba bandytojos, nesvarbu, kokiai visuomenės daliai priklausome.
Gimstame vieni ir mirštame vieni. Bet pasirenkame, kaip užpildyti šį gyvenimo tarpsnį. Kūrybiškumui ir galimybėms nėra ribų. Mūsų sugebėjimai turi mus džiuginti. Dauguma mūsų buvo auklėjamos, kad negalime pačios savimi pasirūpinti. Nuostabu žinoti, kad mes tai galime. Turime sau dažnai kartoti: „Kad ir kas atsitiks, žinau, jog susitvarkysiu".
Šioje epochoje moterys pasiekė didžiausio emocinio brandumo. Dabar esame puikiausios, kokios tik galime būti. Tad metas pačioms kurti savo likimą. Pažanga, kurią mes dabar darome, taps nauja norma kiekvienai moteriai. Kad ir ką manytume ar išgyventume, Gyvenimas yra kupinas įvairiausių galimybių. Mums atsiveria tokios galimybės, kokių moterys niekada anksčiau neturėjo. Laikas bendradarbiauti su kitomis moterimis, kad pagerėtų jų gyvenimas. Savo ruožtu pagerės ir vyrų gyvenimas. Kada moterys bus patenkintos, laimingos, gyvens pilnavertį gyvenimą, tada jos bus nuostabios bendradarbės, nepakartojamos gyvenimo draugės. Vyrai kur kas jaukiau pasijus su moterimis kaip su lygiavertėmis asmenybėmis.
Turime daug dirbti, kad sutvirtintume ryšius tarp moterų, kad galėtume palaikyti viena kitą sunkiame tobulėjimo kelyje. Neturime laiko žaisti kartu su kitomis seną žaidimą „moterys prieš vyrus". Moterys darosi savarankiškesnės. Mes norime išmokti viską, ką tik galime, kad perduotume šią galią ir stiprybę savo vaikams ir vaikaičiams. Tada moterys niekada nekentęs smurto ir pažeminimo, kurį mes turėjome iškentėti, kurį patyrė mūsų mamos, senelės ir prosenelės.
Mes galime puoselėti šią naują laisvę ir pripažinimą tik dirbdamos kartu ir atrasdamos savo paskirtį.
MYLĖK SAVE ir SAVO GYVENIMĄ !
Tavyje slypi stipri,
Galinga, dinamiška, sumani, savimi pasitikinti, budri nepaprasta moteris. Leisk ja
Pasaulis laukia tavęs
1
Louise L. Hay - nuostabi lektorė ir mokytoja, 18-os knygų autorė (tarp jų knygos „Gali padėti sau" ir „Gyvenimas! Apmąstymai apie jūsų kelionę"). Jos karjeros pradžia - 1981 metai. Louise padėjo daugybei žmonių atskleisti ir panaudoti savo kūrybines galias tobulėjimui ir išgijimui. Louise darbai išversti į 25 kalbas, išleisti 33 pasaulio šalyse.
Artėjant naujam tūkstantmečiui, daugelis žmonių kalba apie būsimus „naujus virsmus žemėje". Tačiau šioje įkvepiančioje knygoje Louise L. Hay atskleidžia, kad pirmieji pokyčiai, kuriuos išvysime šiais jaudinančiais laikais, bus „vidiniai pokyčiai". Ji nurodo, jog moterys panorės pakeisti savo vidinį pasaulį, savo žemę, gyvenime jos veiks kur kas plačiau, visapusiškiau.
Louise tikslas yra regėti moteris, mokančias mylėti save, turinčias savigarbos, jaučiančias savo vertę ir užimančias įtakingą vietą visuomenėje. Savo neprilygstama šiluma ir tiesumu ji pateikia skvarbių įžvalgų, kaip bet kokio amžiaus ir padėties moteris gali pasiekti šį tikslą ir paversti ateinančius metus pačiais nuostabiausiais.