Kaip išsaugoti sveikatą - 555 patarimai. Tesinys _antras puslapis

2.Puslapis.  Kaip išsaugoti sveikatą 555 patarimai_tesinys. 

334. AUKITE TVIRTI SAVO SODE

Nyderlandų mokslininkai pastebėjo, kad savo sodą prižiūrin­tys žmonės širdies ligomis serga rečiau negu tie, kurie tik mėgau­jasi žydinčiomis piktžolėmis. Tačiau jie taip pat nustatė, jog žmo­nių, dirbančių fizinį darbą sode, kaulai lieka tvirtesni.

335. stovėkite tiesiai

Gydytojai pastebėjo ryšį tarp stiprių nugaros raumenų ir kaulų tvirtumo. Jie nustatė, kad, kuo stipresni nugaros raumenys, tuo tvirtesnis slankstelių audinys.

Ar nugaros raumenų treniravimas gali sustabdyti arba užkirsti kelią kalcio išplovimui iš stuburo?

Tam tikri pratimai gali būti veiksmingi. Geriausiai padeda tem­pimo pratimai, tokie kaip nugaros sulenkimas ir ištiesimas.

Moterims, kurios darė tokius pratimus, stuburo lūžių pasitai­kydavo mažiau kaip 1/3, palyginti su tomis, kurios darė lenkimo-si pratimus arba visiškai nesportavo.

Jeigu įtariate, kad jau sergate osteoporoze, prieš pradėdami daryti vienus ar kitus pratimus pasitarkite su gydytoju - sportuo­jant gali lūžti susilpnėję jūsų kaulai.

KAULŲ LŪŽIŲ SKAIČIAI

Kasmet registruojama beveik 2 min. kaulų lūžių, kurių

aukomis tampa vyresnės negu 45 metų moterys. Apie

200 tūkst. iš jų - tai klubo kaulų lūžiai. 70 proc. šių

lūžių susiję su osteoporoze. Yra duomenų, kad

33 procentams moterų, kurioms daugiau kaip

65 metai, mažiausiai vieną kartą lūžta koks nors kaulas.

KĄ DARYTI LIGOS ATVEJU

336. DAUGIAU PLAUKIOKITE

Nors plaukiojimas nepriskiriamas pratimams, reguliuojantiems svorį, mokslininkai priėjo išvadą, jog kasdienis plaukiojimas gali padėti išvengti osteoporozės.

337. S A UGOKITE S A V O KŪMĄ

Žmonių, sergančių osteoporoze, kaulai dažniausiai lūžta griū­vant, todėl imkitės atsargumo priemonių.

❖ Patikrinkite savo regėjimą ir išsirinkite tinkamus akinius arba kontaktines linzes.

❖ Nuo kėdės, lovos ir pan. stokite lėtai, neskubėkite atidaryti durų ar atsakyti į telefono skambutį.

❖ Išsiaiškinkite, dėl kokių vaistų jūs jaučiatės mieguisti, neati­dūs, ir būkite ypač atsargūs juos vartodami.

❖ Tinkamai naudokite lazdą arba ramentus.

❖ Venkite lipti prastai matomais laipteliais arba vaikščioti slidžio­mis grindimis.

❖ Avėkite batelius žemu, plačiu ir neslystančiu kulniuku.

338. PADARYKITE SAVO NAMUS SAUGIUS

Kiekvienuose namuose tyko daugybė pavojų, kurie gali priar­tinti nelaimę, jeigu jūs sergate osteoporoze. Štai sąrašas atsar­gumo priemonių, kurios skirtos būtent trapiems kaulams apsau­goti.

❖ Savo namus apšvieskite fluorescencinėmis arba matinėmis lem­pomis. Nenaudokite paprastų kaitinimo lempų be gaubto, nes ryški jų šviesa gali apakinti, ir žengsite pavojingą žingsnį.

❖ įsitikinkite, kad laiptinės, vonios ir tualeto kambariai visada gerai apšviesti.

❖ Naudokite naktines lempas, ypač eidami iš miegamojo į tualetą.

❖ Pritvirtinkite turėklus iš abiejų laiptų pusių.

❖ Padarykite rankenas prie vonios ir tualete.

❖ Vonioje neužmirškite patiesalo kojoms.

❖ Prauskitės skystu muilu, kad nepaslystumėte ant muilo ga­balėlio.

❖ Nevaškuokite linoleumu išklotų grindų, neplaukite jų prie­monėmis, kuriose yra vaško.

❖ Nuimkite visus nepritvirtintus prie grindų kilimėlius.

❖ Jeigu jūsų namuose dažnai lankosi mažamečiai vaikai, žiūrėki­te, kad jie pasiimtų visus savo žaisliukus.

❖ Norėdami ką nors pasiekti, lipkite ant tvirtos pakylos.

❖ Neišmėtykite batų kur pakliuvo.

❖ Prie virtuvės kriauklės padėkite neslystantį skudurą, kad ne­paslystumėte, jeigu priliesite vandens.

Patikrinkite, ar tvirtai stovi virtuvės stalas bei kėdės.

❖ Visus elektros laidus nutieskite palei sieną arba už baldų.

❖ Patikrinkite, ar užtenka visur vietos praeiti ir ar netrukdo ku­rie nors baldai.

 

	DIAGNOZĖ BŪNA PAVĖLUOTA Paprastu rentgenu osteoporoze nustatoma tik tada, kai 30 proc. kaulų audinio būna jau prarasti. Praktikoje osteoporoze dažniausiai nenustatoma tol, kol lūžta kuris nors kaulas.

339. MOKYKITĖS TEISINGAI KELTI SVORĮ

Svorio nekelkite nugara; tegul dirba kojų raumenys. Jeigu susi­lenksite ir mėginsite pakelti sunkų daiktą, silpnas stuburas gali lūžti. Todėl pritūpkite nelenkdami nugaros, paimkite svorį ir stokitės.

Dar geriau, jeigu paprašysite ką nors šį svorį pakelti vietoj jūsų.

340. PASIRŪPINKITE PAGALBA

Kad ir labai saugūs būtų jūsų namai, visada yra tikimybė, jog pargriūsite ir susižeisite. Jeigu gyvenate vieni, patyrę traumą ne­galėsite išsikviesti pagalbos.

Todėl stenkitės kasdien palaikyti ryšius su giminaičiais arba kai­mynais. Tuo atveju, jeigu pargriūsite ir negalėsite judėti, pagal­ba bus netoli.

Dešimtas skyrius

DIABETAS: GYVENIMO PAILGINIMO PLANAS

Diabetas (cukraligė) gali suardyti net kruopščiausiai pareng­tus ilgo gyvenimo planus. Tai šeštoji pagal reikšmę mirties priežastis. Šios ligos arsenale užtektinai priemonių jūsų pėdomis paleisti kitus agresorius: pavyzdžiui, 75 proc. žmonių, sergančių diabetu, miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Kaip diabetui pavyksta užtaisyti ginklą, tačiau po to pavesti ki­tai ligai nuspausti gaiduką? Diabetas paverčia jus geru taikiniu. Paprastai kalbant, diabetas reiškia, kad kraujuje yra daug cuk­raus. Cukraus perteklius gali pakenkti smulkiausiems kapiliarams, kurie turtingą deguonies ir maistingųjų medžiagų kraują skirsto po visą kūną. Jeigu ląstelės negauna reikiamo kraujo bei deguo­nies kiekio, sutrinka jų gyvybinė veikla, taigi gresia įvairios šir­dies ligos, insultas, galūnių kraujo apytakos sutrikimai. Būtent dėl sutrikusios kraujo apytakos dvigubai padidėja tikimybė, kad ser­gantys diabetu turės gydytis širdies ligas, dvigubai - insultą, o ga­lūnių arterijų ligas - 5 kartus.

Tai dar ne visi sunkumai. Sutrikus diabetikų kraujo apytakai, gali būti pažeista nervų sistema, dėl to kasmet amputuojama 20 tūkst. galūnių - specialistų teigimu, kas dešimtam diabetikui tenka nupjauti kojas. Kitiems sutrinka regėjimas: 25 proc. aklumo atvejų yra susiję su diabetu. Maža to, diabetas yra 25 procentų inkstų nepakankamu­mo bei daugybės impotencijos atvejų priežastis.

Diabetu sergančių žmonių tyko gausybė pavojų, kurių dau­guma baigiasi sunkiomis ligomis. Tačiau vis dėlto tai tik pavojai. Jeigu sergate diabetu, yra įvairiausių būdų išvengti akista­tos su priešu.

NORITE ŽINOTI, KODĖL?

Vaistų, kuriuose yra insulino, negalima gerti, nes virškinimo trakte jie suyra. Būtent todėl šie vaistai naudojami tik injekcijoms.

DU LIGOS ASPEKTAI

Diabetas prasideda tada, kai organizmas nebesugeba gaminti pakankamai insulino - hormono, padedančio veiksmingai įsisa­vinti cukrų. Cukrus tiesiog kaupiasi kraujuje tol, kol susidaro gu­mulai.

Gydytojai tai vadina pirmuoju, arba juveniliniu, diabetu. Šiuo atveju cukraus kiekiui sureguliuoti jums teks leistis insuliną. Šiuo diabetu, kuris dažniausiai atsiranda lytinės brandos laikotarpiu (todėl jis taip ir vadinamas), serga 10 proc. ligonių.

O jeigu didelis cukraus kiekis priklauso nuo organizmo nesu­gebėjimo veiksmingai panaudoti gaminamą insuliną, tai vadina­ma antruoju, arba suaugusių, diabetu. Jis labiausiai paplitęs: šios formos diabetu serga 90 proc. diabetikų. Būtent jį šiuo metu pa­prasčiausia kontroliuoti.

JUS PRIVALOTE ŽINOTI

ANTROJO TIPO DIABETO POŽYMIUS

Antrojo tipo diabetas su amžiumi pamažu vystosi. Net 50 proc. žmonių, sergančių diabetu, to nė neįtaria. Tačiau tai netrukdo diabetui atlikti savo juodą darbą. Jeigu pastebite bent vieną iš žemiau nurodytų požymių, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ir pasitikrinkite, ar neserga­te diabetu.

❖ Dažnas Šlapinimasis

❖ Stiprus troškulys

❖ Stiprus alkis

❖ Greitas svorio mažėjimas

❖ Irzlumas

❖ Silpnumo ir nuovargio pojūtis

❖ Pykinimas ir vėmimas

Nuolat atsirandantis arba sunkiai gydomas odos bėrimas v Dantenų arba šlapimo pūslės infekcijos

❖ Patamsėjimas akyse

❖ Rankų bei pėdų dilgčiojimas arba tirpimas . Niežėjimas, peršėjimas.

toks gyvenimas

GANGRENOS PAVOJUS

Tikimybė, kad žmonėms, sergantiems diabetu, prasidės gangrena, yra 50 kartų didesnė negu sveikiems asmenims. Kodėl? Dėl diabeto sutrinka kraujo apytaka, ir kraujas nebepatenka į kurią nors kūno dalį.

RIEBALŲ POVEIKIS

Mokslininkai iki šiol nežino, kas iš tikrųjų sukelia diabetą, tačiau išaiškino, kad antrojo tipo diabetu dažniausiai suserga žmonės, vyresni negu 40 metų, kurių šeimoje buvo sergančių dia­betu, arba moterys, kurios sirgo diabetu būdamos nėščios. Dažniausiai jis vargina stambius žmones.

70-90 proc. žmonių, sergančių antrojo tipo diabetu, yra nutukę, ir tai, mokslininkų nuomone, nėra atsitiktinis dalykas. Dauguma mokslininkų mano, jog šiuo atveju riebalai ir nulemia ligą, nes būtent jie, matyt, organizmo gaminamam insulinui trukdo tiekti cukrų ląstelėms. Laimė, atsikračius riebalų insulinas pradeda veikti efektyviau ir pašalina iš kraujo cukraus perteklių. Poveikis būna pastebimas nedelsiant, tad norint išgydyti antrojo tipo dia­betą svarbiausia - numesti per didelį svorį. Specialistai daug dėmesio skiria ir diabeto bei paveldimumo ryšiui. Genetiniai

veiksniai labai svarbūs. Tačiau kaip konkrečiai viskas vyksta, iki šiol neišaiškinta.

Pavyzdžiui, dvynių tyrimų rezultatai rodo, kad jeigu vienam 40-mečiui prasideda diabetas, beveik garantuojama, kad Šia liga su­sirgs ir kitas dvynys. Tarpusavio priklausomybė (arba koreliaci­ja, kaip ją vadina mokslininkai) yra beveik šimtaprocentinė. Tačiau jeigu vienam iš dvynių išsivysto juvenilinis diabetas, šitai visai nėra susiję su kito dvynio sveikata; tikimybė, kad ir jis su­sirgs diabetu, sudaro 50 proc. Jeigu ši liga būtų paveldima, kore­liacija turėtų būti šimtaprocentinė. 50 proc. - tai dydis, kurio ne­pakanka nei šiai hipotezei patvirtinti, nei jai paneigti.

Nors cukraligės veiksniai iki šiol nenustatyti, būdai ją kontro­liuoti yra žinomi. Jau galima išvengti diabeto daromos žalos ir nesusitikti su žudikais, kurie kėsinasi sutrumpinti žmogaus gyve­nimą. Gydytojų nuomone, svarbiausia - palaikyti cukraus kiekį kraujuje tokį pat, kaip sveikų žmonių. Stai kaip tai padaryti.

MAITINIMOSI PROGRAMA VISAM ILGAM

GYVENIMUI

347. ATSIKRATYKITE RIEBALU

Tikimybė brandžiame amžiuje susirgti diabetu padvigubėja su kiekvienais 20 proc. viršsvorio. Pavyzdžiui, jeigu optimalų savo svorį (68 kg) viršijate 27,2 kg, rizika padidėja 4 kartus. Todėl numetus nereikalingą svorį gerokai sumažėja rizika tapti šios ligos auka.

Sumažinus svorį, kaip nustatė gydytojai, sumažėja ir didelis in­sulino kiekis. Kepenys, kurios į kraują taip pat išskirdavo dvigu­bai ar trigubai daugiau cukraus, jo gamina mažiau. Periferiniai raumenų audiniai, kurie anksčiau priešinosi insulino įtakai įsisa­vinant cukrų, pradeda veiksmingiau naudoti insuliną.

342. NEGERKITE PILIULIŲ, KAD SULIESĖTUMĖTE

Liesėjimą skatinantys vaistai tik padidina sergančiųjų diabe­tu problemas, bet jų neišsprendžia. Daugelyje populiarių tablečių

Iečių apetitui mažinti yra fenilpropanolamino. Ši medžiaga gali sukelti inkstų ir akių ligų, kurios dažnai prasideda dėl diabeto, komplikacijas.

343. RINKITĖS SUDĖTINGUS ANGLĮ A VANDENIUS

Poveikis į angliavandenių kiekį kraujuje - tai poveikis į jų kiekį jūsų maiste. Daugumai žmonių, sergančių antrojo tipo dia­betu, gydytojai pataria angliavandenių suvartoti tik 55 proc. ben­dro kalorijų skaičiaus, nes angliavandeniai didina cukraus kiekį kraujuje.

Angliavandeniai būna dviejų rūšių: paprasti, tokie kaip cukrus, esantis pyraguose, saldainiuose bei konditerijos gaminiuose, ir sudėtingi, tokie kaip krakmolas, kurio yra daržovėse, pupose bei duonoje. Tyrinėtojai svarsto hipotezę, pagal kurią paprasti anglia­vandeniai cukraus kiekį kraujuje padidina labiau negu sudėtin­gi. Todėl, matyt, reikėtų daugiau vartoti sudėtingų angliavande­nių negu paprastų. Be to, sudėtinguose angliavandeniuose dažnai yra daugiau ląstelienos, kuri lėtina cukraus įsisavinimą skrandy­je bei žarnyne.

344. VALGYKITE LĄSTELIENĄ TRIS KARTUS PER DIENĄ

Kaip rodo tyrimai, ląsteliena naudinga žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu, jeigu kiekvieno valgio metu jos gaunate 10-15 g. Pusėje puodelio virtų pupų ir dviejose gerai pribrendusių kviečių duonos riekėse jos yra 13 g.

Kiti ląstelienos turtingi šaltiniai - tai visų rūšių džiovintos pu­pos, žirniai, avižos bei obuoliai.

345. VALGYKITE MAŽIAU VALYTŲ RYŽIŲ

Kaip praneša žurnalas "Human Nutrition: Food Sciences and Nutrition", ilgą laiką valgant daug baltų (valytų) ryžių, gali pra­sidėti antrojo tipo diabetas. Mokslininkai kol kas nenustatė jo priežasties, tačiau yra žinoma, jog laikantis dietos, kurioje yra maža ląstelienos ir daug krakmolo, padidėja tikimybe susirgti šia liga. Matyt, verta baltuosius ryžius valgyti tik retkarčiais ir kaip garnyrą, nederėtų įtraukti jų į kasdienę dietą.

127

346. TRUPINTI GRŪDAI GERIAU UZ MALTUS

Mokslininkų tyrimai rodo, kad žmonėms, linkusiems sirgti dia­betu ir nuolat valgantiems smulkiai maltų miltų produktus, pa­didėja tikimybė susirgti antrojo tipo diabetu.

Sergantiems diabetu naudinga vietoj smulkiai maltų miltų var­toti nemaltus, trupintus grūdus arba rupiai maltus miltus. Visi jie įsisavinami lėčiau, ir cukraus kiekis kraujuje padidėja ne taip smarkiai, kaip nuo smulkiai maltų miltų produktų.

PAAUGLIŲ DIABETAS

Organizmo gebėjimas naudoti hormoną insuliną sutrinka lytinės brandos laikotarpiu, matyt, dėl didelio kiekio augimo hormono. Kad ir kaip liūdna, dėl to paaugliams, sergantiems diabetu, sunku kontroliuoti cukraus kiekį kraujuje, beje, kaip tik tame amžiuje, kai jie labiausiai kenčia dėl to, kad skiriasi nuo "normalių" bendraamžių.

347. ĮSIVAIZDUOKITE SAVE TUŠČIAME PAPL ŪDIMYJE PO VALGIO

Atsigulkite ant nugaros, užsimerkite ir įsivaizduokite save tuščiame paplūdimyje. Pažiūrėkite į palmių siluetus oranžinio saulėlydžio fone, įsiklausykite į žuvėdrų klykavimą. Kojų pirštus apiberkite šiltu smėliu, po to leiskite savo vaizduotei dar 15 mi­nučių paklajoti po paplūdimį.

Jeigu sergate antrojo tipo diabetu, šis paprastas pratimas padės sumažinti cukraus kiekį kraujuje. Djuko universitete atliktas ty­rimas: 20 ligonių buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė nau­dojo įvairius atsipalaidavimo metodus, o kita to nedarė.

Tiems, kurie atlikdavo šiuos pratimus po valgio, pavykdavo įsi­savinti 30 proc. daugiau cukraus dar prieš tai, kol jo kiekis stai­ga padidėdavo.

348. VALGYKITE NERIEBŲ PROTEINĄ

Kadangi jūs negalite maitintis vien angliavandeniais - kad ir todėl, jog norite palaikyti daugmaž normalų cukraus kieki krau­juje - JAV diabeto asociacija pataria 12-20 proc. kalorijų gauti suvalgius neriebaus proteino. Jeigu tai reiškia, kad teks valgyti mažiau mėsos bei sūrio, vadinasi, taip ir turi būti.

349. RŪPINKITĖS SA VO ŠIRDIMI

Kadangi žmonės, sergantys diabetu, linkę sirgti ir širdies ligo­mis, gydytojai jiems pataria laikytis dietos, stiprinančios širdį. Val­gykite daug duonos iš gerai pribrendusių grūdų, kruopų, daržovių bei vaisių, vartokite kuo mažiau sūrio bei mėsos (net neriebios), nevalgykite kiaušinio trynio, ir jūsų širdis ritmingai, energingai plaks iki gilios senatvės.

350. ALYVŲ ALIEJUS VIETOJ KITŲ RIEBALŲ

Savo dietoje visus riebalus, jeigu tai įmanoma, pakeiskite alyvų aliejumi. Laikantis dietos ir vartojant alyvų aliejų, gliukozės kie­kis gerokai sumažėja.

351. SUSILAIKYKITE NUO ŽUVŲ TAUKŲ

Kalifornijos valstijos San Diego universitete atlikto tyrimo me­tu paaiškėjo, jog į dietą įtraukus žuvies taukų per mėnesį gero­kai sumažėjo insulino ir padidėjo cukraus kiekis kraujuje. Moks­lininkų teigimu, šviežia žuvis nėra žalinga, tačiau jeigu sergate dia­betu, nereikėtų vartoti žuvų taukų.

352. PASIRŪPINKITE SAVO KEPENIMIS

Alkoholis gali labai paveikti cukraus kiekį kraujuje, tad spe­cialistai pataria nevartoti alkoholinių gėrimų daugiau kaip 50 ml spirito du kartus per savaitę.

Atminkite, jog alkoholis ardo kepenis, o jos yra atsakingos už cukraus išsaugojimą ir jo panaudojimą organizme. Jeigu sten­giatės reguliuoti cukraus kiekį kraujuje, tikrai negerai, jei alko­holis dirgina kepenis.

353. PRIEŠ GERDAMI UŽVALGYKITE

Pavalgyti prieš išgeriant - tai gyvenimo išmintis, kurią ištisus šimtmečius tėvai perduodavo sūnums, o motinos - dukterims. Tačiau sergantiems diabetu, kaip praneša JAV nacionalinis diabeto­

institutas, tai tampa gyvenimo ir mirties klausimu. Diabe­tikui išgėrus alkoholio (jeigu skrandis tuščias), taip sumažėja cuk­raus kiekis kraujuje, kad žmogų ima krėsti šaltis, jam svaigsta gal­va, nelaimėlis gali net nualpti.

Deja, žmonės, siūlantys išgerti, gali tiesiog nežinoti, kad jūs ser­gate, ir neiškvies greitosios pagalbos. Todėl prieš keldami taurelę pavalgykite.

3 54. GERIA U DAŽUI A U, BET MAŽI AII

Be to, norint palaikyti normalų cukraus kiekį kraujuje, labai svarbu ir tai, kada valgote. Mat organizmas daugiau mažų mais­to porcijų įsisavina geriau negu kelias didžiules porcijas. Kodėl? Todėl, kad kuo mažiau vienu kartu suvalgote, tuo mažiau reikia insulino maiste esančiam cukrui įsisavinti. Taigi cukraus kiekis bū­na stabilesnis. Kaip reikėtų gyventi ir maitintis? Gydytojai pata­ria reguliariai per dieną valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, o tarp jų nuolat ką nors užkąsti.

KĄ DARYTI SU SALDUMYNAIS

555. KAIP IŠMOKYTI ORGANIZMĄ PRIIMTI CUKRŲ

Anksčiau gydytojai patardavo sergantiems diabetu nevartoti cukraus, nes dėl to galėjo padidėti cukraus kiekis kraujuje.

Tačiau dabar medikai rado būdą išmokyti jūsų organizmą įsisa­vinti cukrų nerizikuojant, kad jo kiekis staigiai padidės. Galite val­gyti saldų maistą, jeigu tai angliavandeniai su nedideliu kiekiu cuk­raus; jeigu jį tolygiai paskirstysite per dieną, o ne suvalgysite vie­nu metu; jeigu jį vartosite su kitu patiekalu, o ne atskirai.

356. FRUKTOZĖ GERIAU NEGU SACHAROZĖ

Fruktozė - tai cukraus rūšis, kuri kartais vartojama vieloj sacharozės (paprasto cukraus) saldainiams ir konditerijos gaminiams.

Gydytojai aiškina, kad fruktozę organizmas įsisavina kitaip ne­gu sacharozę. Ji lėčiau perduodama iš skrandžio ir virškinimo

trakto į kraują ir, kitaip negu sacharozė, patenka j kepenis, o ne keliauja su krauju. Todėl cukraus kiekis kraujuje nepasikeičia, jei­gu jį kontroliuojate. Bet jeigu valgysite per daug fruktozės, cuk­raus padaugės.

357. SERGANTIEMS DIABETU

NEALKOHOLINIAI GĖRIMAI ŽALINGI

Įdomu, kaip jie įsigudrina pagaminti tokį mišinį? Juk viename pepsikolos arba kokakolos butelyje (355 ml) yra - kaip jūs ma­note, kiek? - 9 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Ar įsivaizduojate, kaip tai gali paveikti žmogų, sergantį diabetu?

JAV diabeto asociacija pataria pirkti nealkoholinius gėrimus, ant kurių etikečių užrašyta "be cukraus" arba "dietinis". Dar ge­riau susilaikyti nuo visų šių putojančių gėrimų ir vietoj jų troškulį malšinti vaisių sultimis.

35$. VARTOKITE CUKRAUS PAKAITAIUS

Jeigu įmanoma, maistui pasaldinti vartokite cukraus pakaita­lus. Visi prieinami jo pakaitalai - sacharinas ir kiti - padeda dia­betikams laikytis dietos.

359. KAIP PAŽINTI NETIKRUS DRAUGUS

Produktuose, ant kurių pakuotės rašoma "dietinis" arba "dia­betikams", iš tiesų nėra cukraus. Tačiau juose dažnai būna rie­balų, jie labai kaloringi. Viena ir kita gali niekais paversti jūsų pastangas palaikyti normalų cukraus kiekį kraujuje, nes pradėsi­te stambėti.

Kai kuriuose produktuose yra daugiau riebalų ir kalorijų ne­gu atitinkamuose nedietiniuose patiekaluose. Todėl, pirkdami "dietinius" produktus, atkreipkite dėmesį į sudėtį  ar tai nebus uždelsto veikimo bomba  ir tik tada dėkite juos į savo krepšelį. Atidžiai skaitykite etiketes!

AKTYVUS GYVENIMO BUDAS

360. KŪNO KULTŪRA PADEDA SUMAŽINTI CUKRAUS KIEKĮ

Fiziniai pratimai bei teisingai parinkta dieta žmonėms, sergan­tiems antrojo tipo diabetu, - tai būdas palaikyti normalų cukraus kieki kraujuje.

Kūno kultūra padeda raumenų ląstelėms gauti ir panaudoti cukrų, net jeigu kraujuje maža insulino. Sergančių pirmojo tipo diabetu organizmas veiksmingiau naudoja insuliną, o sergantiems antrojo tipo diabetu, kai daugiausia sunkumų kyla dėl organiz­mo nesugebėjimo panaudoti insuliną, fiziniai pratimai kompen­suoja ligos poveikį.

Specialistai teigia, kad tinka tokios sporto šakos kaip važiavi­mas dviračiu arba plaukimas, tačiau geriausias, matyt, yra vaikščiojimas pėstute.

Vaikščiojant greitu tempu organizmas nėra apkraunamas di­deliu krūviu, nekyla rimtos traumos pavojus.

361. NESPORTUOKITE DVIGUBAI DAUGIAU

Jeigu praleidote vieną ar du užsiėmimus, nesistenkite jų kom­pensuoti, treniruodamiesi dvigubai intensyviau arba du kartus il­giau. Normalus krūvis veiksmingai mažina cukraus kiekį, o var­ginančios treniruotės gali jį taip sumažinti, jog kai kuriems ligo­niams, konkrečiai - tiems, kurie vartoja insuliną arba vaistus nuo diabeto, gali kilti pavojus net gyvybei.

362. BŪKITE PASIRENGĘ CUKRAUS STYGIUI

Kartais dėl didelių fizinių krūvių cukraus kiekis gali taip su­mažėti, kad tapsite nervingi, jausite silpnumą ir ims krėsti šaltis. Taip pat galite labai prakaituoti, galbūt jums skaudės galvą, bus tamsu akyse arba jusite didžiulį alkį. Visi šie požymiai byloja apie hipoglikemiją - būseną, kai kraujuje lieka labai mažas cukraus kiekis, ir padariniai gali būti pavojingi.

Laimė, šios grėsmės įmanoma išvengti. Jeigu patiriate tokią bū­seną, jums tereikia turėti su savimi truputį maisto arba vaisių sulčių. Keli kąsneliai arba gurkšniai padės atgauti jėgas. Jeigu vaikštote pėsčiomis, nešiokitės sumuštinį arba sulčių paketą.

363. TRENIRUOTES SUSIEKITE SU VALGYMU

Ligoniai, vartojantys insuliną, privalo sportuoti pavalgė, o ne al­kani. Tada cukraus kiekis nesumažėja iki hipoglikemijos būsenos.

Antra vertus, ligoniams, kurie nevartoja insulino, geriau tre­niruotis prieš valgį, o ne po jo. Tai reguliuoja apetitą, padeda nu­mesti svorį.

RŪPINIMASIS KOJOMIS

364. NEŠIOKITE SPORTINIUS B A TELIUS

Kadangi neretai pažeidžiamos sergančių diabetu kojos, nepa­prastai svarbu tinkama avalynė. Kokia gi geriausia?

Gydytojai nustatė, jog paprasti batai neamortizuoja pėdos taip, kad pavyktų išvengti nuospaudų, kurias dažnai prisitrina diabe­tikai. Sportiniai bateliai nuo to apsaugo. Maža to, tai patogūs ir pigūs batai, galintys atstoti pagal užsakymus gaminamą avalynę.

365. IŠ LĖTO PRANEŠIOKITE NAUJUS BATUS

Norėdami patikrinti naujus batus, juos apsiavę apie valandą pa­vaikščiokite kambaryje. Stebėkite, ar nekyla jokių nemalonių pojūčių.

Jeigu batai tinka, galite nuolat juos avėti. JAV diabeto asocia­cija pataria pirmą dieną naujais batais avėti 30 min., vėliau kas­dien ilginti laikotarpį po 30 min. tol, kol visą laiką galėsite pato­giai jaustis su šiais batais.

366. RŪPINKITĖS GERA KOJŲ BŪKLE

Kadangi sergant diabetu sutrinka kraujo apytaka ir dėl to pažeidžiama nervų sistema, ypač daug dėmesio ligoniai priva­lo skirti savo kojoms. Daugumai žmonių atrodo nereikšminga mažytė pūslė arba nuospauda, bet sergantiems diabetu net sil­pnas sudirginimas gali būti pavojingas galūnei ar net gyvybei. Komplikacijų kyla dar ir dėl to, jog daugumai sergančių kyla didelių nepatogumų.

Pateikiame kelis JAV diabeto asociacijos patarimus, kaip išsau­goti sveikas kojas.

❖ Kojas apžiūrėkite prieš treniruotę ir po jos. Atkreipkite dėmesį į visus odos pažeidimus, paraudimus, pūsleles, paburkimus. Ga­lite paprašyti kitą asmenį apžiūrėti jūsų kojas, ypač jeigu pra­stai matote. Pastebėję kokių nors pažeidimų arba jeigu jaučiate skausmą, kreipkitės į gydytoją.

❖ Savarankiškai niekada nešalinkite nuospaudų. Kreipkitės į pro­fesionalą.

❖ Kiekvieną dieną plaukite kojas. Rūpestingai jas nušluostyki­te, ypač tarpupirščius.

❖ Naudokite vilgomąjį kompresą kojoms, bet nedėkite jo į tar­pupirščius.

❖ Niekada nevaikščiokite basomis.

❖ Nenaudokite gatavų preparatų, pavyzdžiui, priemonių karpoms pašalinti, prieš tai nepasitarę su gydytoju.

MEDICINOS PAGALBA

367. NEŠIOKITE ĮSPĖJAMĄJĄ APYRANKĘ

Ypatingomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu, kad medicinos personalas, teikiantis pagalbą, žinotų, jog sergate diabetu. Jeigu netekote sąmonės arba negalite kalbėti, jūs to nepasakysite. todėl privalote turėti ką nors, pavyzdžiui, apyrankę arba medalioną, kas įspėtų apie jūsų ligą.

Tokioje apyrankėje arba medalione turėtų būti maža ligos is­torijos kopija, jūsų vardas, pavardė, jūsų gydytojo adresas ir te­lefonas, tikslus medicininės būklės aprašymas bei vartojamų vaistų sąrašas.

368. BŪKITE A TSARCŪS SU G A TA VAIS PREPARA TAIS

Vartodami gatavus vaistus, perskaitykite ne vien skiltį apie jų do­zavimą, bet ir apie komponentus. Daugelyje gatavų vaistų yra cuk­raus bei kitų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, spirito, dėl kurių gali padidėti cukraus kiekis kraujuje. Daugumą produktų, kuriuos pri­valu atsargiai vartoti, būtina laikyti žemoje temperatūroje, tačiau reikia skaityti visų gatavų preparatų etiketes. Visada patikrinkite,

ar ant pakuotės nėra įspėjimo sergantiems diabetu. Jeigu kyla įta­rimų dėl kai kurių komponentų, pasitarkite su vaistininku.

369. DĖL ASPIRINO PASITARKITE SU GYDYTOJU

Normalios aspirino dozės - viena ar dvi tabletės po 325 mg kas 4-6 valandas - dažniausiai neturi didelės įtakos cukraus kie­kiui kraujuje.

Tačiau JAV diabeto asociacija įspėja, jog didelės aspirino dozės - pavyzdžiui, 3-4 tabletės kas 4-6 valandas - kurios kartais skiria­mos sergantiems artritu, gali sumažinti cukraus kiekį kraujuje. Nors diabetikams dažniausiai būtent to ir reikia, dėl aspirino po­veikio gali būti pavojinga net menkiausia klaida. Tada cukraus kiekis kaipmat gali sumažėti iki hipoglikemijos būsenos.

Todėl prieš vartodami dideles aspirino dozes pasitarkite su savo gydytoju. Galbūt teks pakeisti vaistų, kuriuos geriate nuo diabe­to, dozes arba vietoj aspirino vartoti kitus vaistus, kurie neturi įtakos cukraus kiekiui.

370. TIKRINKITE KRAUJĄ, O NE ŠLAPIMĄ

Nors dauguma sergančių diabetu yra įpratę savarankiškai nu­statyti cukraus kiekį ir tam naudoja reagentų prisotintą popieriaus lapelį, kuris pamirkytas šlapime įgyja tam tikrą spalvą, Juvenili-nio diabeto fondas atkreipia dėmesį į tai, jog cukraus kiekio po­kyčiai kraujuje, tiriant šlapimą, pastebimi gana vėlai - po 20 mi­nučių ar net po 2 valandų. Taigi šlapimo analizė gali rodyti "nor­malų" lygį, nors cukraus kiekis kraujuje jau bus pasiekęs pavo­jingą ribą.

Fondas pataria visiems sergantiems diabetu turėti prietaisus sa­varankiškai kraujo analizei, kad būtų galima nustatyti cukraus kiekį kraujuje. Nepatogumas, jog kiekvieną kartą teks durti sau į pirštą, yra vieni niekai, palyginti su galimybe patikimai kontro­liuoti ligą.

Vienuoliktas skyrius

GYVENIMAS BE ĮTAMPOS

Žymus senovės Romos istorikas Plinijus Vyresnysis matė Ve­zuvijaus išsiveržimą 79 m. e. metais, tačiau netrukus mirė nuo staigaus Širdies priepuolio. Medicinos istorikai mano, kad patir­ta Įtampa sukėlė vadinamąją skilvelių fibriliaciją - kitaip tariant, širdis pradėjo neritmingai plakti, o galiausiai visiškai sustojo.

Daugelį amžių gydytojai stebėjo, kaip emocinė įtampa - labai didelė baimė, nerimas, badas bei sielvartas - gali tapti greitos ir netikėtos mirties priežastimi. Neseniai medicinos žurnaluose pa­sirodė pranešimai apie nuolatinės įtampos ir gyvybei pavojingų ligų - astmos, didelio kraujospūdžio, širdies ligų, insulto, diabe­to, vėžio bei alkoholizmo - ryšį. Pavyzdžiui, "British Medical Jour­nal" praneša moterų, kurioms pavyko išgydyti krūties vėžį, tyri­mo rezultatus. Pasirodo, silpnosios lyties atstovėms, išgyvenu­sioms didžiulį stresą, ligos recidyvai pastebimi dažniau negu mo­terims, patyrusioms mažesnę įtampą. Manoma, jog įtampa pa­spartina net AIDS sergančių žmonių mirtį.

UŽBURTAS RATAS

Įtampa provokuoja ligą, silpnindama imuninę sistemą. Apsau­ginių ląstelių skaičius mažėja, todėl žmogus tampa mažiau atspa­rus ligoms. Įtampa nesukelia infekcijos, tačiau ji pažeidžia imuninės sistemos veiklą. Tad žmogui, į kurio organizmą patenka infekcijos sukėlėjai, liga vystosi greičiau, negu ji plistų ramybės sąlygomis.

Be to, įtampa gali jus nukreipti klaidingu keliu. JAV sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žmonės tokiais atvejais dažnai rūko, persivalgo arba vartoja per daug alkoholio; tai trumpina jų gyvenimą, nes prasideda vėžys, širdies, kepenų ligos, insultas, em­fizema. Pavyzdžiui, vidutinis 40-metis vyriškis, kuris per dieną su­

rūko daugiau kaip 40 cigarečių, kartu su jomis "sudegina" apie 8 savo gyvenimo metus.

Kodėl mūsų gyvenimas toks įtemptas? Mokslininkai sudarė stresinių situacijų sąrašą, kuriame nurodyti ir teigiami, ir neigia­mi žmogaus gyvenimo įvykiai. Tai ir vestuvės, ir skyrybos, ir kar­jera, ir atleidimas iš darbo, kūdikio gimimas, artimųjų mirtis, būs­to pirkimas, užstato praradimas, atostogų kelionė, savaitė ligo­ninėje ir t.t. Net džiaugsmingi gyvenimo faktai gali būti pavojin­gi, jeigu nesugebėsime teisingai jų išgyventi. Tiems, kurie to nežino, Australijos kardiologo Zelmano Primano teigimu, "gyve­nimas tampa viena neišgydoma liga".

LAIMĖKITE ŠIAS LAŽYBAS!

Tačiau jums visiškai nebūtina tapti įtampos auka. Jeigu tinka­mai ją vertinsite, tikrai rasite teisingą sprendimą, kaip išvengti nemalonių padarinių.

Mokslininkai, tiriantys mąstymo ir kūno ryšį, nustatė, jog pati įtampa ligų nesukelia. Svarbu tai, kaip vertinate kokį nors nema­lonų įvykį ir kaip į jį reaguojate. Nuo to ir priklauso, kaip tai jus paveiks. Pavyzdžiui, kvietimas pas viršininką vienam žmogui su­kelia mintis: 'Tai gerai. Jis nori pagirti mane." Bet kitą apima baimė: "O Dieve! Kas dabar bus?"

Būtent todėl, kad du žmonės tą pačią įtemptą situaciją nevie­nodai vertina, vienas jų gali tai išgyventi sustiprindamas savo dva­sią ir netrumpindamas savo gyvenimo, o kitas tik bejėgiškai nu­leis rankas.

DRAUGAUKITE IR ILGIAU GYVENKITE

Aplinkinių požiūris taip pat turi įtakos sugebėjimui išgyventi įtampą. Tyrimai rodo, jog ciniški ir nervingi žmonės sunkiai įsi­gyja naujų draugų ir greitai praranda senus (tai nenuostabu). O

juk glaudus artimų draugų, giminaičių bei kolegų ratas saugo nuo pražūtingo įtampos poveikio.

Mokslininkų nuomone, akivaizdu, jog didelė įtampa, kai jaučia­ma menka aplinkinių parama, gali grėsmingai padidinti tikimybę, kad susirgsite pavojinga liga, pavyzdžiui, sutriks širdies veikla.

Be to, priešiškai nusiteikę žmones tarsi magnetas traukia įvai­rias nelaimes. Jutos valstijos universiteto tyrinėtojai nustatė, kad tokie žmonės per dieną įsivelia į gerokai daugiau konfliktų negu draugiški, mėgstantys su kitais bendrauti asmenys ir dažniausiai patiria daugiau asmeninių nesėkmių. O kai nuotaika pakili bei geranoriška, lengviau išspręsti konfliktus ir pasinaudoti aplinki­nių parama, kasdienius įtampos šaltinius vertinti pagal principą "mažiau veik alkūnėmis, tada ir tave mažiau stumdys".

Šiame skyriuje pateikiami patarimai padės rasti moralinę bei fizinę pusiausvyrą, kuri itin svarbi, norint ilgai gyventi be įtam­pos ir ligų. Pirmieji keli patarimai pamokys, kaip geriau išgyven­ti įtemptas situacijas. Taip pat sužinosite, kaip įveikti kasdienes nesėkmes, kaip spręsti konfliktus, kaip atlaikyti spaudimą, kurį patiriate namuose, darbe ar tarpusavio santykiuose.

GRUMTYNIŲ PABAIGA BUNA TRAGIŠKA

Ginčai bei konfliktai - pagrindinės mirčių priežastys. Per vienus metus, kai buvo susumuoti šie duomenys, nustatyta, kad dėl jų užregistruojamos 4 iš 10 mirčių.

KAIP IŠMOKTI NEPASIDUOTI ĮTAMPAI

371. ATSIREMKITE Į BIČIULIO PETĮ

Itin svarbu jausti, kad bičiuliai bei šeimos nariai jus myli ir ju­mis rūpinasi. Bendraukite su žmonėmis, kuriais galėtumėte pa­sikliauti, jeigu jums nebesisektų. Taip pat leiskite jiems suprasti, kad to paties jie gali tikėtis ir iš jūsų.

372. PABŪKITE KITO KAILYJE

Psichologai pataria pažvelgti į konfliktą kitu aspektu. Mėgin­dami suprasti kito žmogaus elgesį jo požiūriu, galbūt išsiaiškin­site ir jo motyvus. O neretai pastebėsite, kad jūsų įtūžis atlėgo.

373. DIEVIŠKASIS ATLEIDIMAS

Nuoskaudos jausmas bei keršto troškimas gali būti sunki našta. Leisdami sau užmiršti nuoskaudas ir atmesdami keršto planus, pajausite, kad jūsų skausmas mažėja.

374. MOKYKITĖS IŠTVERTI NUSIVYLIMUS

Nusivylimas - nesvarbu, ar mažas (draugai pakeitė savo planus ir neatėjo pas jus pietų), ar didelis (tarnyboje negavote svarbes­nių pareigų) - visada sukelia įtampą. Dažniausiai sunkumų kyla ne dėl padarinių - prie stalo lieka dvi laisvos vietos, prarandate sva­jotąjį pajamų šaltinį - baisiausia, kad smogiamas smūgis jūsų "aš".

Štai kelios paslaptys, kaip ištverti nusivylimus:

❖ Nekaltinkite savęs. Kelių tyrinėtojų darbai rodo, kad žmonės, linkę dėl nesėkmių kaltinti save, mažiau atsparūs ligoms.

❖ Neįžvelkite tragedijos ten, kur iš tikrųjų jos nėra. Prisiminki­te, jog liūdnas įvykis nereiškia, kad daugiau niekada nebūsite laimingi.

❖ Kelkite sau kitus tikslus, užsiimkite kuo nors kitu. Užuot gal­voję apie nesėkmę, ieškokite kitokių variantų arba kurkite nau­jus planus.

375. NEKALTINKITE SAVĘS

Gerai, kad prisiimate atsakomybę už savo poelgius; blogai, jei­gu kaltinate save dėl visų nesėkmių. Psichologas Julijus Sigalas, remdamasis darbo su šimtais karo belaisvių, įkaitų, žydų, išgyve­nusių masinį naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais, ir kitais didžiulio streso aukomis rezultatais, tvirtina, jog nuolatinė min­tis, kad būtent jūsų elgesys arba charakteris buvo nelaimės priežastis, stumia į neviltį ir sukelia depresiją.

■

-

139

376. TEISINGAI ĮVERTINKITE SAVO KLAIDAS

Nelaimės atveju apmąstykite padėtį: kaip galėtumėte kitaip įvertinti aplinkybes, kad tai jums taptų pamoka ateičiai, o ne priekaištu sau.

377. KALBĖKITE TEIGIAMAI, O NE NEIGIAMAI

Nors atsitiktinis keiksmažodis gali padėti išlieti įtūži, kai ku­rie žodžiai bei teiginiai gerokai atpalaiduoja. Štai keli pavyzdžiai.

❖ Iš savo žodyno išmeskite žodį "nesėkmė", jį pakeiskite žodžiu įssukis .

❖ Venkite minčių, prasidedančių žodžiais: "aš privalau", "esu pri­verstas", "man būtinai reikia", "aš nusipelniau". Žmonės dažnai mano, kad jie yra "priversti" ką nors padaryti, nors iš tikrųjų tai nebūtina.

Užuot manę: "Negaliu pakęsti netvarkos, kurią tu sukeli", pa­sakykite: "Man tai nepatinka". O jeigu pasakysite stipriau: "tai nepakeliama", savo troškimus supainiosite su poreikiais ir pa­darysite situaciją labiau įtemptą. Daugumą dalykų, kuriuos ma­nome esant nepakeliamus, visiškai galima pakęsti.

378. TIESIOG PASAKYKITE "NE"

Kaip teigia kardiologas daktaras Robertas Eliotas, žodis "ne" - naudingiausias sveikatai iš visų žinomų žodžių. Sitai turėtų at­minti žmonės, kuriems gresia širdies priepuolis ir kurie mėgina padaryti daugiau, negu įmanoma.

379. P AB AR YKITE PERTRA OKĄ

Naudinga daryti nedideles pertraukas. Neapsikraukite rū­pesčiais bei darbais. Imkitės to, ką galite atlikti, ir negaiškite lai­ko mąstydami apie tai, ko nesugebate.

MALONUS ŽMONĖS GYVENA ILGIAU Tyrimų duomenimis, aplinkinių atžvilgiu priešiškai nusiteikę žmonės nuo širdies ligų miršta 4-7 kartus dažniau.

380. PERŽIŪRĖKITE SAVO VERTYBES

Neužtenka gerai gyventi, jeigu tai nesuteikia laimės, o patiria­te vien problemas. Pagalvokite apie savo gyvenimo ir darbo sti­lių. Paklauskite savęs, ar nebūtumėte laimingesni, jeigu daugiau laiko skirtumėte šeimai, o ne dideliam namui, kurio priežiūrai tenka skirti daug laiko ir lėšų. Galbūt verta gyventi kukliau, su­mažinti savo įsipareigojimus  ir taptumėte laimingesni.

381. DAŽNIAU ŠYPSOKITĖS, JUOKITĖS

Patikimi duomenys byloja, kad juokas padeda išvengti neigia­mo įtampos poveikio, mat smegenys išskiria daugiau endorfino -natūralių raminamųjų organizmo medžiagų.

Štai keli būdai, kad jūsų gyvenime būtų daugiau juoko-

❖ Rašykite "kvailysčių albumą". Rinkite linksmus anekdotus, juo­kingus posakius ir pan., kurie jums kelia šypseną. Kai prireiks "pasikrauti", pavartykite savo albumą arba pakabinkite jį ma­tomoje vietoje.

❖ Dieną, 4 vai. 30 min., surenkite "kvailą patikrinimą". "Jeigu jūs dar nesijuokėte, privalote tučtuojau tai padaryti", teigia komi­ko Stiveno Aleno sūnus.

❖ Leiskite laiką su žmonėmis, kurie vertina sveiką juoką, pasa­kokite juokingas istorijas apie savo nesėkmes, beje, neužmiršdami, kaip sėkmingai jas įveikėte.

382. PRIIMKITE GYVENIMO NESĖKMES

Jeigu pripažįstate, kad jūsų planai žlunga, dėl to kilusi įtampa gali gerokai sumažėti.

"Svajonių žlugimą vertinkite kaip mokestį už tai, ką pavyko pa­daryti, - pataria knygos "Kaip įveikti savo nesėkmes" autorius dak­taras Viljamas Klausas. - Jūs nieko negalite padaryti: tiesiog pri­valote suprasti, kad ne visada įvykiai klostosi taip, kaip norėtumėte. Juk neįmanoma visada laimėti."

TEIGIAMO MĄSTYMO JEGA

383. SU D AR YKITE TAIKOS SUTARTĮ

Jeigu esate įpykęs, įtūžęs, susierzinęs ar dėl ko nors nekantrau­jate, psichologai pataria kartoti žodžius, kurie suteikia pakanka­mai teigiamų emocijų, padedančių nusiraminti. Tokie žodžiai - tai­ka, meilė, tikėjimas, kantrybė.

384. IŠMOKITE SUSTABDYTI SAVO MINTIS

Viename leidinio "Journal of Personality and Sočiai Psycholo-gy" straipsnyje keliama prielaida, kad pagrindinė depresijos priežastis yra nesugebėjimas atsikratyti neigiamų minčių, kurios kartkartėmis kyla kiekvienam žmogui.

Tiems, kuriuos visą dieną vargina vienintelė bloga mintis, psi­chologai pataria panaudoti minčių stabdymo metodiką. Kai tik pastebėsite, kad vėl apie tai galvojate, mintyse kuo garsiau sušuki­te: "Stop!" Nors ir keista, šis būdas dažnai padeda.

385. PRISIMINIMAI - GERAS VAISTAS

Prisiminkite ką nors malonaus. Įpratinkite save, apėmus stre­sui, mąstyti apie džiugius, malonius dalykus. "Pagalvokite apie sa­vo vestuves, kūdikio gimimą, jūsų sėkmės pripažinimą, - pataria psichologijos profesorius Anisas A.Šeichas. - Maloniai nuteikia bet kokie įvykiai, kai jūs jautėtės saugiai, buvote pakiliai nusiteikę, kai jums puikiai sekėsi. Reikia ne šiaip sau prisiminti - vertėtų iš naujo tai išgyventi."

386. PASIDUOKITE GRAVITACIJOS JĖGAI

Didžiąją dienos dalį grumiatės su traukos jėga. Daktaras Šei­chas sugalvojo būdą, kaip jai įveikti jus ir sumažinti stresą.

Leiskite Žemei traukti kiekvieną jūsų organizmo raumenį bei ląstelę. Kūnas ir mintys taps vangūs. Jums nėra kur skubėti, ne­reikia niekur eiti, nėra kuo užsiimti. Įtampa pamažu atslūgsta, ne­viltis išsisklaido. Būdami vienatvėje su savimi ir su visa Visata, jūs jaučiate palengvėjimą, nusiraminate.

387. PAKLAUSKITE SAVO "VIDINIO BALSO"

Šis senas būdas, taip pat aprašytas daktaro Šeicho, padės kreip­tis į savo "vidinį protą", kad pavyktų užkirsti kelią įtampai, neri­mui ar depresijai, atsirandantiems nežinia iš kur.

Užsimerkite ir įsivaizduokite tam tikrą išmintingą, jus užjaučiančią būtybę, kuri apie jus žino absoliučiai viską. Gali būti, kad tokiu "vidiniu patarėju" taps asmuo, kurį jūs gerbiate, kuriuo žavitės, arba tas, kuris jus puikiai pažįsta. Galite susikurti kokią nors dievybę arba prisiminti dvasininką. Mintimis tol artėkite prie šios būtybės, kol atsidursite akis į akį su ja. Tada imkite kalbėti apie tai, kas jums kelia nerimą. Klauskite apie viską, apie ką gal­vojate. Kantriai laukite atsakymo.

388. NUVYKITE LIŪDESĮ

Jus gaubia didžiulis rūpesčių debesis? Pamėginkite mintyse at­likti pratimą, kurį taip pat siūlo daktaras Šeichas.

Atsipalaiduokite ir įsivaizduokite, kad saulėtą dieną sėdite žalioje pievoje. Danguje šviečia vaivorykštė, o vienas baltas spin­dulėlis paliečia jus. Jis ryškesnis negu tūkstantis saulių. Jūs jaučia­te, kaip jis šildo viršugalvį. Tada spindulys įsiskverbia į galvą ir pasklinda po visą kūną: nutvieskia krūtinę, rankas, pasiekia net pirštų galiukus, per pilvą nusileidžia į kojas. Ši šviesa ištirpdo ne­igiamus jausmus bei mintis ir taip jus apvalo.

389. RAŠYKITE PATYS SAU

Rašydami dienoraštį pailsėsite, atsipalaiduosite, suvoksite sa­vo jausmus ir išnagrinėsite konfliktus, sukeliančius įtampą. Kai kurie neigiami jausmai, jeigu jie nebus išreikšti, gali sukelti ligas, tarp jų ir pavojingas gyvybei.

Dienoraščio rašymas gyvenimo sumaištyje - tai lyg ir medita­vimas arba ilgalaikiai pasivaikščiojimai, tai vienas iš nedaugelio būdų atsiskirti nuo visuomenės. Jis prieinamas, saugus, jį galite prisiminti net lietingą dieną.

Štai keli patarimai, kaip rašyti dienoraštį: ❖ Pasirinkite jaukią, nuošalią vietą, kur jums niekas netrukdys.

❖ Neapsiribokite paprastu įvykių išvardijimu. Rašykite ir apie tai, kas kelia nerimą, ką mąstote ir jaučiate.

❖ Skirtingus jausmus užrašykite skirtingų spalvų rašalu, pa­vyzdžiui, raudonu - nestandartinius, rizikingus sprendimus, juo­du - konservatyvias, tradicines mintis, o purpuriniu - roman­tiškus sumanymus (tarkim, norą pabėgti į negyvenamąją salą).

❖ Pasirūpinkite, kad to, ką rašote, niekas kitas neperskaitytų.

KAIP GREITAI ATSIKRATYTI ĮTAMPOS

390. EIKITE GAUDYTI DRUGELIŲ

Pasivaikščiokite po parką. Tuo pat metu rinkite lapus arba gėrėkitės voveraitėmis. Jeigu oras prastas, stebėkite dramą, vyks­tančią virš jūsų galvos. Jūs esate priversti būti patalpoje? Nusi­pirkite gėlių. Specialistai teigia, kad bendravimas su gamta išsklai­do sunkias mintis.

Kai mus užgriūva daugybė kasdienių rūpesčių, gamta padeda juos užmiršti. Tokia pertraukėlė suteikia energijos, gali susilpninti neigiamus jausmus.

391. TEGUL SKAMBA MUZIKA!

Kad ir kokią muziką mėgtumėte, ji tikrai gali padėti pašalin­ti įtampą.

Jeigu tinkamai parinksite melodiją, ji padės jums atsipalaiduoti, net jeigu esate labai susinervinę. Raminanti muzika malšina skausmą bei mažina baimę pacientams, atėjusiems pas stomato­logą, į gimdymo namus, patekusiems į reanimacijos skyrių, mig­rena sergančių asmenų kliniką.

Suprantama, netinkamai parinkta muzika gali, priešingai, su­kelti migreną. Geriausia klausytis raminančios muzikos, kurios ritmas lėtas, maždaug 60 smūgių per minutę, tolygus, kaip ir jūsų pulsas ramybės būsenoje. Instrumentinės pjesės, ypač fleitos, ar­fos, fortepijono bei styginių ansamblio grojimas, dažniausiai išgy­venimus susilpnina labiau negu vokalo kompozicijos.

392. GILIAU KVĖPUOKITE

Jeigu nekantriai laukiate svarbaus telefono skambučio arba ne­rimaujate dėl ko nors kitko, kelis kartus giliai įkvėpkite. Pirmiau­sia išpūskite pilvą, vėliau - krūtinę. Iškvėpdami iš pradžių suspaus-kite krūtinę, tada - pilvą. Stenkitės save įtikinti, kad dalykas, ku­ris kelia jums nerimą, nėra labai svarbus, tad neverta dėl to la­bai rūpintis.

393. ĮTAMPA IR SAVIJAUTA

Masažas arba karšta vonia puikiai atpalaiduoja. Tačiau neužmirškite galimybių, kurias teikia pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu ar kitas jūsų pamėgtas fizinis pratimas. Mankšta sude­gina adrenalino - pašalinės organizmo reakcijos į įtampą - per­teklių.

Tyrinėtojai teigia, jog fiziniai pratimai tiesiogiai mažina nerimą, išblaško sunkias mintis. Žmonės, kurie intensyviai sportuoja, jaučia nemažą psichinės savijautos pagerėjimą. Trumpai tariant, jeigu gera sportinė forma, bus lengviau išgyventi įtampą.

Geriausios sporto šakos, padedančios sušvelninti įtampą, - ne­nutrūkstami, ritmingi judesiai, kaip antai bėgimas, ėjimas, važia­vimas dviračiu, plaukimas, slidžių krosas. Tokios sporto šakos, ku­rių judesiai atliekami su pertrūkiais, pavyzdžiui, tenisas ar krepšinis, ne itin veiksmingos, tačiau jos taip pat naudingos, jei­gu teikia malonumą.

PAGERINKITE SAVO SANTYKIUS

SU ŽMONĖMIS

394. JŪS PYKSTATE? GERAI PAMĄSTYKITE

Jeigu su kuo nors nesutinkate, tai puolate, žeidžiate jį ar ramiai aptariate jūsų skirtumus? Jeigu renkatės trečiąją taktiką, vadina­si, padedate savo kraujospūdžiui. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs ir kurie slopindavo savo įtūžį, sutuoktiniui neteisingai dėl ko nors kaltinant, mirdavo dukart dažniau negu tie, kurie atvirai reikšdavo savo pyktį ar protestą.

Svarbiausia ne tai, ar jūs labai įpykę, o tai, kaip nuslopinate pyktį. Jeigu jį užgniaužiate arba nedelsdami išliejate, tik padidi­nate įtampą. Geriausia - refleksyvus nusiraminimas, t.y. patarti­na palaukti, kol aistros atvės ir bus galima racionaliai apsvarsty­ti padėti. Tada vėl galėsite ją valdyti ir rasite išeitį. -

395. PABĖKITE NUO KONFLIKTO

Jeigu blogėja jūsų santykiai su kitu žmogumi, galbūt bendras pasivaikščiojimas padės pagerinti padėtį. Įtampą įmanoma išsklai­dyti, atliekant fizinius pratimus, o ne išliejant emocijas.

Drauge vaikščiodami žmonės lengviau suranda bendrą kalbą. Būnant ne kabinete, pauzes ir tylėjimas yra natūralesni. Mes dažniausiai stengiamės bendrauti tik kalbėdami, tačiau buvimas su kuo nors tyloje sustiprina tarpusavio ryšius. "Tiesiog užmiršome, kaip intymu tyloje būti su kitu žmogumi. Drauge pa­sivaikščioti gryname ore  tai nepaprastai naudinga kūnui ir dva­siai", - sako psichoterapeute S.Stroubridž.

Pabėgę nuo jus blaškančių televizorių, telefonų bei namų rei­kalų, rasite laiko bei galimybę geriau suprasti vienas kitą.

396 NESUTARIMAI?

PASIKALBĖKITE NEUTRALIOJE TERITORIJOJE

Jeigu kilo sunkumų, išeikite iš namų - važiuokite papietauti, savaitgalį praleiskite gamtoje. Tik nemanykite, kad ten sugebėsite iš karto aptarti savo rūpesčius. Pirmiausia reikia truputį atsipa­laiduoti.

Kai galiausiai pradėsite pokalbį, iš pradžių prisiminkite, kas bu­vo teisingai padaryta, o tada nuspręskite, ką derėtų pakeisti. Gynybiško būdo žmonės retai būna (arba iš viso nebūna) nusiteikę kalbėtis. Jeigu mėginsite įrodyti, kad jie kalti, jūs niekada neišspręsite jokių problemų, lik atsiras naujų.

397. DVIGUBAS GYVENIMAS? DVIGUBI SUNKUMAI

Du gydytojai iš Niujorko valstijos stebėjo, ką meilės pertek­lius gali padaryti vyriškio širdžiai bei sveikatai. "Du atvejai, ku­riuos matėme mūsų kardiologijos reanimacijos skyriuje, buvo nepaprastai panašūs. Manome, kad tai byloja apie tam tikrą

bendrą įtampos šaltinį, kaip lemiamą veiksnį kilti miokardo infarktui", - praneša medikai.

Kas gi sukelia šį stresą? Aplinkybės, kai reikia vienu metu da­lyti save dviem moterims. "Mus nustebino, kokie jauni pacientai, kaip sunkiai jie serga ir kokia nepaprastai kebli jų emocinė padėtis", - priduria gydytojai.

Galiausiai specialistai nustatė, jog, kaip galima spėti, oficiali ar neoficiali daugpatystė sukelia tokią stiprią psichologinę įtampą, kad ji paspartina vainikinių arterijų ligos vystimąsi, taigi tai - nau­jas rizikos veiksnys, kuris anksčiau literatūroje nebuvo minimas.

Koks šios istorijos moralas? Pasitenkinkite ne daugiau kaip vie­na romantiška aistra vienu metu.

398. SVARBŪS IR VAIKŲ JAUSMAI

Vaikai suteikia namams džiaugsmo, tačiau dėl jų auklėjimo kyla ir nemažai sunkumų. Siekdami išvengti įtemptų situacijų jiems ir, žinoma, sau, liaukitės sakę: "tie vaikai". Be to: •> Gerbkite vaikų teisę būti individualybėmis. Jeigu jie patys tvar­ko savo kambarius, po to nepulkite tvarkyti ir neįspėję nekil­nokite jiems svarbių daiktų į kitą vietą.

❖ Leiskite vaikams dalyvauti šeimos problemų aptarime. "Auto­ritarinis ir dogmatiškas vadovavimas namuose neleistinas", pabrėžia vienas psichologas, auginantis 4 vaikus. Sėkmės ga­rantas - bendra veikla. Rašykite šeimos kalendorių. Prieš jį keisdami, pasitarkite su namiškiais. Iš anksto numatykite šei­mai skirtą laiką.

❖ Nustatykite aiškias taisykles. Kad nekiltų nesusipratimų, jas užrašykite ir pakabinkite matomoje vietoje. Būkite pasirengę paaiškinti kiekvienos taisyklės priežastis.

■

399. SKIRKITE DIENĄ SAVO VAIKAMS

Jeigu darbas trukdo bendrauti su šeima, vis dėlto raskite jai laiko. Jeigu kada nors negalite pabūti drauge, paskirkite kitą dieną ir laikykitės šio tvarkaraščio. Nutarkite, kad šeštadienio va­karą su vienu savo vaiku eisite papietauti arba į parduotuvę. Tai labai svarbu, net jeigu vaikas jūsų beveik nematys visą savaitę.

Jam būtina iš anksto tai žinoti, o ne šiaip sau dalyvauti netikėtai susiklostančiose aplinkybėse.

400. DARBO PROBLEMŲ KEPA R SI N E SKITE Į NAMUS

"Esu įsitikinusi, kad įprotis savo draugams ir šeimos nariams išlieti įtampą, kurią dieną teko patirti darbe, yra labai pavojin­gas", - tvirtina daktarė Barbara Makof, knygos "Atitrūkite nuo darbo" autorė. Gali trūkti aplinkinių kantrybė. Taigi jums kils sun­kumų dėl santuokos, vaikų, sutriks intymus gyvenimas - ir visa tai todėl, kad savo nerimą parsinešate namo. Antra vertus, jeigu visus nesusipratimus paliksite savo įstaigoje, į ją grįšite pailsėję ir darbingesni.

NAMAI, MIELIEJI NAMAI

401. DVASINĖS RAMYBĖS SODAS

Minutėlei pajuskite saulės įkaitintos žemės, į šviesą besistie­biančių augalų kvapą...

Sode galite rasti ne vien šviežių vaisių bei daržovių. Moksli­ninkai atliko tyrimus ir pastebėjo, kad augalai skatina fiziologi­nius bei emocinius pokyčius: kraujospūdis mažėja, raumenys at­sipalaiduoja, pulsas lėtėja.

Olandijos tyrinėtojai išaiškino, kad žmonės, mėgstantys prižiūrėti augalus, daug rečiau patiria širdies priepuolius. Moks­lininkai nustatė, jog darbas sode mažina kraujospūdį ir didina or­ganizmo atsparumą įtemptoms situacijoms.

408. SUSTOKITE TIES "GANA GERAI'

Neverta tikėtis, kad jūsų namai bus idealiai švarūs, skalbiniai - patys balčiausi, o vaikai - geriausiai išauklėti. Jeigu mėginsite siekti tobulybės, neišvengsite įtampos.

Ką gi daryti? Nuspręskite, su kuo galite susitaikyti ir kas jokiu būdu nepriimtina.

403. ĮSIRENKITE SLĖPTUVĘ

Bent viename namų kamputyje susikurkite atmosferą, kurioje jums bus tikrai lengva ilsėtis: tai gali būti miegamasis su naujais baldais, vonia su hidromasažu, jauki šviesa jūsų kabinete - tokioje aplinkoje vaizduotė padės užmiršti kasdienius rūpesčius.

404. SUSITVARKYKITE SAVO DAIKTUS

Ar jums teko juoktis iš smulkmenų dėžučių tualete, krepšių vie­tai sutaupyti ir kitų panašių dalykų? Dar sykį pagalvokite apie tai. Ar buvo juokinga, kai neseniai visą valandą ieškojote auto­mobilio raktų?

Savo namuose numatykite specialią vietą daiktams, kuriuos dažnai pametate, ir išsiugdykite įprotį kaskart padėti juos j vietą. Šitai tinka ir įstaigoje.

405. NEDARYKITE NETVARKOS

Geriausia, ką galima pasakyti apie namų tvarkymą, - tai, kad tik galutinis rezultatas teikia malonumą. Jeigu labiau susimąsty­site, pastebėsite, jog didžiausias susierzinimo šaltinis - ne pirštų antspaudai ant baldų ir ne dulkės palovyje. Baisiausia yra netvar­ka, didėjanti it sniego kamuolys: neplautų indų kalnai virtuvės kriauklėje, virtuvėje ant stalo išsklaidyti laikraščiai bei žurnalai, visur išmėtyti vaikų žaislai. Vos tik padarysite tvarką, sumažės "re­gimoji įtampa", kylanti dėl netvarkos. Štai ką pataria Donas As-lctis, kelių knygų apie namų ūkį autorius.

❖ Reikalaukite, kad kiekvienas šeimos narys - ir suaugęs, ir vai­kas - nepaliktų netvarkos.

❖ Kiekviename kambaryje sudarykite organizuojantį netvarkos centrą, sukuriamą bendromis jėgomis - tokį kaip paštas ir laik­raščiai. Pavyzdžiui, plaukų šepečius, šukas, džiovintuvus ir ki­tus daiktus vonioje laikykite nematomoje vietoje - sudėtus dėžutėje arba spintelėje, arba pasirūpinkite, kad jie nesipai­niotų po kojomis - padėkite ant lentynų, pakabinkite ant kab­liukų, - svarbu, kad nebūtų netvarkingai išmėtyti.

❖ Patalpas apstatykite ir puoškite kuo paprasčiau. Gausybę vazų, niekniekių turėsite kasdien valyti, teks nerimauti, kad jie ne­sudužtų, skubėsite tvarkingai sudėti, jeigu jie parvirs.

❖ Paskelbkite kovos su sendaikčiais dieną. Tegul sutuoktinis ir vaikai padeda peržiūrėti palėpėje, garaže, rūsyje ar kituose nuošaliuose namo kampeliuose susikaupusias senienas.

406. MAMŲ ŪKIO DARBUS PA VESKITE A TUKTI KITIEMS

Maistui gaminti, eiti j parduotuves, drabužiams skalbti, gėly­nams prižiūrėti reikia laiko, net jeigu turite mikrobangų krosnelę, šienapjovę bei kitus įrankius. Neužsikraukite ant savo pečių visų namų ūkio rūpesčių. Jeigu kiti suaugę šeimos nariai dirba, raski­te padėjėją, kurį pajėgtumėte išlaikyti (patikimas kaimynų sūnus paauglys visiškai gali atstoti brangiai kainuojančią tarnaitę).

407. ŠEIMAI REIKIA LAIKO

Neverta dirbti po 20 valandų per dieną ir tikėtis, kad gerai lei­site laiką šeimoje. Jeigu jūsų darbas vis tiek užima daug laiko, pamėginkite į jį išeiti anksčiau ir namo grįžti anksčiau. O gal lankstus grafikas padėtų sutaupyti laiko bei nervų.

KOKS JUMS BŪDINGAS ĮTAMPOS KOEFICIENTAS?

Mokslininkai teigia, kad ne tiek svarbu tai, ar dažnai susi­duriame su įtemptomis situacijomis, kiek tai, kaip jas vertina­me. Norėdami nustatyti, ar pasiduodate įtampai, pasistenkite sąžiningai atsakyti į žemiau pateiktus klausimus ir pažymėkite numerį atitinkamame stulpelyje.

j 1. Greitai susierzinate ir įsižeidžiate

Dažniausia 3 taškai. Kartais 2 taškai. Retai 1 taškas.

2. Nemėgstate pralaimėti

3                            2                        1

3. Jeigu kas nors jus puola arba kritikuoja, jūs pykstate, tačiau neparo-dote savo jausmų

3                            2                         1

4. Neturite kantrybės stovėti eilėje

3                            2                          1

5. Galite imtis didesnės atsakomybės negu toji, kuri padeda patogiai jaustis

3                            2                           1

6. Sunku kreiptis pagalbos, jeigu jos, jūsų nuomone, jums reikia

3                            2                          1

7. Įtampai pašalinti griebiatės alkoholio, trankviliantų, kitų preparatų

3                            2                            1

8. Aptariate sunkumus su kitais žmonėmis, kuriais pasitikite

3                              2                          1

9. Jums sunku atsiprašyti, jeigu padarėte klaidą

3                               2                         1

10. Jūs labai išgyvenate ir kaltinate save, jeigu suklystate

3                                2                           1

11. Jeigu kiti žemina jūsų jausmus, leidžiate jiems tai suprasti

3                                2                            1

12. Manote, kad draugams bei šeimai atiduodate daugiau, negu iš jų gau­nate

3                                 2                            1

13. Skiriate laiko poilsiui, jums suteikia malonumo įvairūs pomėgiai ir pramogos

3                                 2                           1

14. Randate laiko kasdieniams arba beveik kasdieniams fiziniams prati­mams

3                                  2                           1

15. Dažnai juokiatės ir šypsotės

3                                   2                           1

Dabar sudėkite pažymėtus taškus, ir paaiškės, kuriai gru­pei priklausote.

15-25 taškai: Nedidelė rizika. Sveikiname! Esate visiškai ra­mūs, o toks požiūris į kasdienos nesėkmes padės jums ilgai ir laimingai gyventi.

26-35 taškai: Vidutinė rizika. Dėl savo būdo ir metodų stre­sui įveikti esate linkęs sirgti ligomis, kylančiomis dėl streso.

36-45 taškai: Didelė rizika. Jūs - meksikietiškas raudonasis pipiras. Jums gresia didelis pavojus susirgti ligomis, kylančio­mis dėl įtampos, tad būtinai pasistenkite sutramdyti save. Ban­dykite ramiau vertinti savo elgesį ir mažiau kritikuoti aplinki­nius. Geriau su kuo nors pasidalyti savo rūpesčiais, o ne lai­kyti juos savyje. Taip pat pamėginkite sumažinti įtampą dary­dami fizinius pratimus, kurie jums teiktų malonumą, aktyviai ilsėdamiesi arba atsipalaiduodami.

Šaltinis: adaptuota iŠ išsamesnės anketos, paskelbtos knygoje "Pavojai sveikatai" ("Health Risks").

408. NAUDOKITĖS SALOS GYVENTOJU METODU

Mokslininkai, nagrinėję gyvenimą ramioje Karibų jūros Sent Lučijos saloje, atskleidė šios ramybės paslaptį: čia įprasta vaikams pavesti visus namų ūkio darbus - prižiūrėti sodą, atlikti įvairius įpareigojimus, rūpintis jaunesniaisiais broliukais ir sesutėmis. Taip susiformuoja aktyvus elgesio stilius, pasitikėjimas savo jėgomis, išliekantys visą gyvenimą.

KAD BŪTŲ LENGVIAU DIRBTI

409. PATIRKITE MALONUMĄ

Monotoniškas darbas susijęs su vainikinių širdies kraujagyslių liga. Dėl prieštaringų reikalavimų darbe apimantis stresas veikia organizmą, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis. Štai kai ku­rie būdai, kaip įveikti nepasitenkinimą savo darbu:

❖ Paprašykite leisti jums daugiau vadovauti, būti savarankiškes­nių, mokėti daugiau pinigų - visko, ko jums neužtenka. Kad į prašymą būtų atsižvelgta, jį išdėstykite ramiai ir pagrįstai.

❖ Atskirkite tai, dėl ko nesate kalti. Jeigu jūs - padavėjas, o virėjai dirba lėtai, klientas nekantriai laukia užsakyto patiekalo, pa­aiškinkite padėtį. Sitai tinka, pavyzdžiui, ir priėmėjui automo­bilių dirbtuvėse, kai tarnautojas kalbasi su užsakovu, kurio au­tomobilį teko remontuoti ilgiau, negu buvo manyta.

410. DARBO IKI KAKLOT IŠSIAIŠKINKITE, KODĖL

Kartais žmonės mano, kad jie neapkenčia savo darbo, nors iš tikrųjų jiems trūksta įgūdžių jam tinkamai atlikti. Jeigu sunkumų kyla tik dėl šios priežasties, pasakykite ją savo viršininkui arba fir­mos personalo administratoriui ir paprašykite, kad jus išmokytų paskirstyti darbą, pavesti jį kam nors kitam arba atlikti tinkamai.

411. SĄRAŠAI DARO STEBUKLUS

Kad ir kur dirbtumėte - namuose ar įstaigoje - kiekvieną dieną sudarykite tos dienos darbų sąrašą. Kiekviename sąraše pagal svarbą nurodykite 4-6 darbus. Laikykitės šios tvarkos, tačiau ne­sikrimskite, jeigu nesuspėsite visko nuveikti.

Jeigu iš tiesų sudarote tokius sąrašus, prisiminkite viską, dėl ko prarandate laiką, ir tai užrašykite atskirai. Stenkitės išvengti šioje skiltyje nurodytų reikalų. Pastebėsite, jog ilgainiui atsiras daug laisvo laiko, o būtinus darbus atliksite anksčiau.

412. ARTĖJA PABAIGA? NENUSIMINKITE!

Kad nejaustumėte nerimo dėl to, jog iki tam tikro laiko turite baigti vieną ar kitą darbą, numatykite, kam teikti pirmenybę, ati­tinkamai paskirstykite savo laiką ir stenkitės laikytis šio tvarka­raščio. Planavimo specialistai siūlo tokią strategiją:

Išsiaiškinkite, kurie galutiniai terminai fiksuoti, o kuriuos įma­noma pakeisti. Pavyzdžiui, nebūtina imtis naujo darbo būtent nuo pirmosios dienos; o įregistruoti automobilį iki nustatytos datos - privalu.

❖ Numatykite, kiek laiko užims kiekvienas darbas ir kiek jo ga­lite skirti. Stenkitės viską realistiškai vertinti. Apgalvokite kiekvieną konkretų darbo atlikimo etapą. Po to įvertinkite laiką, būtiną kiekvienam jų.

❖ Turėkite visa, kas būtina darbui atlikti. Skirkite laiką, kad dirb­tumėte be sutrikimų, surinkite visą informaciją bei medžiagą, kurių jums reikės.

❖ Galiausiai imkitės darbo ir jį atlikite. Jeigu atidėliosite iki paskutinės minutės, kai teks dirbti paskubomis, neišvengsite įtampos.

41$. SKIRKITE LAIKO ATSIPALAIDUOTI

Vakare, prieš eidami namo, atsikratykite įtampos. Pabūkite vie­natvėje, atlikite kelis pratimus arba pasistenkite nuraminti jaus­mus, kuriuos per dieną sukėlė įvairūs žmonės bei įvykiai. Neišlie-kite savo pykčio ant pirmo sutikto žmogaus.

PRAKTIŠKESNI PATARIMAI

414. NESISTENKITE SKAITYTI SVETIMU MINČIŲ

Nemanykite, kad žinote, ką galvoja ir jaučia kiti žmonės. Jūsų reakcija gali būti nepagrista, nes remsitės ne faktais, o spėjimais.

 

toks gyvenimas  1-.
	TURĖSITE PINIGŲ - PRARASITE PUSIAUSVYRĄ Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės, uždirbantys daugiau kaip 30 tūkst. dolerių per metus, dėl finansų ir darbo kylančius sunkumas nurodo kaip dažniausias įtampos priežastis.

415. RAŠYKITE STRESŲ ŽURNALĄ

Užrašykite, ką veikėte visą dieną, kad nepraleistumėte to, į ką susinervinę galėjote neatkreipti dėmesio.

Ar rytais geriate daug kavos? Daugelis žmonių tvirtina, kad be jos negali pradėti dienos, tačiau vieno eksperimento rezultatai ro­do, kad tiems, kurie per dieną išgeria 9 puodelius kavos ar net daugiau, 2 kartus dažniau sutrinka širdies ritmas.

Jūsų diena labai įtempta, neturite jokios galimybės atsipalai­duoti? Susinervinus išsiskiria daugiau adrenalino, taigi padidėja aritmijos tikimybė. Kuo dažniau darykite pertraukas ir atsipalai­duokite. Specialistai teigia, kad psichologinė įtampa gerokai mažina kardiologinį skilvelių fibriliacijos slenkstį - pavojingą arit­mijos rūšį, kai širdis pradeda neritmingai plakti, ir žmogus gali staiga mirti.

416. GERAI VISKAS, KAS SAIKINGA

Saikingas valgymas, žaidimai bei darbas neretai lieka neišnau­dotas būdas nereikalingai įtampai išvengti.

417. NESIJAUDINKITE

Kitaip tariant, "nesijaudinkite dėl smulkmenų ir atminkite, kad pasaulyje viskas yra niekai", pataria Nebraskos valstijos (JAV) universiteto kardiologas daktaras Robertas Eliotas.

Dvyliktas skyrius

SPORTAS - TAI SVEIKATA VISAM GYVENIMUI

įsivaizduokite save bėgantį miško takeliu, kvėpuojantį pušų oru ir nedūstantį. įsivaizduokite, kad dviračiu važiuojate vingiuotu kai­mo keliuku ir jaučiate, kaip jėgos ir jaunystė grįžta artėjant prie dar vieno kalnelio viršūnės. O geriausia įsivaizduoti, kad visa tai darote ir šiuo jausmu mėgaujatės iki 60, iki 70 metų ir net ilgiau.

Tai neįgyvendinama svajonė? Nevisiškai.

Reguliariai sportuoti - tai svarbiausia, ką turėtumėte daryti, jei norite ilgai gyventi ir turėti gerą sveikatą. Kaip rodo tyrimai, fi­ziniai pratimai iš tiesų gali pailginti jūsų gyvenimą. Buvo nusta­tyta jog fizinė būklė tiesiogiai susijusi su mirtingumu. Vis dėlto jums nereikia būti maratono bėgiku.

Sportuodami ne tik ilgiau gyvensite, bet ir žvaliau jausitės. Sportas net ir vyresnio amžiaus žmonėms padeda išvengti neigia­mo daugelio ligų poveikio. Iš tiesų, nemažai sunkumų, atsiran­dančių dėl amžiaus, susiję visiškai ne su ligomis, o atsiranda dėl fizinės būklės pablogėjimo.

Trumpai tariant, sportas padeda palaikyti formą ir pailgina jaunystę.

NIEKO NEVEIKIMAS - PAVOJINGAS UŽSIĖMIMAS

Vieno tyrimo duomenimis, paskelbtais žurnale "Circulation", nesportuojantys žmonės širdies ligomis gali susirgti taip pat dažnai, kaip ir rūkaliai, surūkantys po vieną pakelį cigarečių per dieną. Jie atsiduria toje rizikos grupėje, kaip ir žmonės, kurių cholesterino kiekis yra 300 ir daugiau.

GULĖTI IR ILSĖTIS

Tyrimų metu paaiškėjo daugybė neigiamų tingaus gyvenimo būdo padarinių.

Jūs trumpinate savo gyvenimą. Mokslininkai išaiškino, kad mir­tingumas mažėja, gerėjant fizinei būklei (pirmiausia sumažėja šir­dies ir kraujagyslių ligų bei vėžio atvejų).

Rizikuojate susirgti širdies liga. Tyrimai taip pat parodė, kad tikimybė, jog sportuojantys žmonės mirs nuo širdies priepuolio, insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų, buvo 31 proc. mažesnė negu pasirinkusiems neaktyvų gyvenimo būdą. Mažai sportuo­jančių arba beveik visai fiziškai neaktyvių žmonių kraujospūdis -pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys - dažniausiai būdavo di­desnis negu tų, kurie darė fizinius pratimus.

Jūs storėjate. Žmonės, kurie nesportuoja arba sportuoja tik ret­karčiais, sveria daugiau negu tie, kuriems fiziniai pratimai tapo įprastu dalyku.

Vietoj raumenų - riebalai. Su amžiumi riebalų bei raumenų santykis kūne keičiasi: raumenys užleidžia vietą riebalams. Vy­resnis negu 30 metų žmogus kiekvieną dešimtmetį vidutiniškai ne­tenka 3-5 proc. raumenų skaidulų. 60 metų žmogus gali prarasti apie 30 proc. savo raumenų jėgos.

Jūs išsikvepiate. Žmogui senstant, jam darosi vis sunkiau at­likti fizinį darbą, jis greičiau pavargsta.

Jūs prarandate lankstumą. Sendami mes sustingstame. Lanks­tumo praradimas trukdo judėti, ir žmogus atrodo senai. Kodėl šitaip atsitinka? Nepakankamai naudojami jungiamieji audiniai - raiščiai, sąnarių maišeliai, sausgyslės - netenka judrumo. Moks­lininkai teigia, jog tai susiję ne tiek su senėjimo procesu, kiek pra­sideda dėl sėdimo gyvenimo būdo.

AKTYVUS GYVENIMAS - TAI GERIAUSIA IR

JUMS PAČIAM

Pasirinkusiems aktyvų gyvenimo būdą senėjimo procesas vyksta kitaip. Tyrimų rezultatai neginčijamai patvirtina, kad fiziškai ak­tyvūs žmonės geriau jaučiasi, atrodo jaunesni ir ilgiau gyvena.

AKTYVUS GYVENIMAS DIDINA PROTO GALIMYBES

Pirmieji tyrimai rodo, jog fiziniai pratimai gali ne tik sustabdyti su amžiumi prasidedantį protinės veiklos silpimą, bet netgi padaryti jūsų protą skvarbesnį. Vieno eksperimento metu vyrai ir moterys, kurie sportavo daugiau kaip 75 min. per savaitę, buvo palyginti su tais, kurie mankštinosi mažiau kaip 10 min. per savaitę. Kaip parodė testai, intensyviau sportavusių žmonių atmintis buvo geresnė, reakcija greitesnė, jie logiškiau mąstydavo, net atsižvelgiant į amžiaus bei išsimokslinimo skirtumus.

NAUDINGI PATARIMAI

418. PASIRINKITE TAI, KAS JUMS PATINKA

Daugelis norėtų žinoti, ar yra tokia sporto šaka, kuri vienu me­tu suteiktų fizinį krūvį, didintų lankstumą bei jėgą. Geriausiai tam tinka plaukimas, bėgimas, aerobika, slidžių krosas ir pratimai ant dviračio treniruoklio - tačiau tik su sąlyga, kad jie teikia malonumą.

Trumpai tariant, geriausia ta sporto šaka, kurią patys pasirink­site. Paklauskite savęs, kas jums labiausiai patinka. Kad treni­ruotė teiktų pakankamą fizinį krūvį, reikėtų sportuoti mažiausiai po 30 min. tris kartus per savaitę. Jeigu nepajėgiate šitiek plau­kioti arba slidinėti, iš treniruočių nebus jokios naudos, nors jos (psichologiniu atžvilgiu) jums ir patinka.

Jeigu pamėginote kurią nors vieną sporto šaką ir ji nepatiko, nenusivilkite apskritai sportu. Apsižvalgykite aplinkui ir pamėgin­kite rasti ką nors kitą.

419. ATSIŽVELKITE Į SAVO SILPNYBES

Bus lengviau laikytis treniruočių režimo, jeigu atsižvelgsite į in­dividualias savo organizmo silpnybes. Jeigu jūsų svoris per dide­lis, pamėginkite plaukioti arba sportuoti baseine; riebalai vande­nyje kyla į paviršių, todėl sąnariams tenka mažesnis krūvis. Jei­gu

raumenys nejudrūs ir dėl artrito jūsų judesiai lėti, užsiimkite joga arba pamėginkite tempimą. Jeigu turite jėgų, bet jaučiatės suglebę, rinkitės sunkiąją atletiką.

420. SPORTUOKITE BET KURIUO METU

Specialistų dažnai klausia: "Kada geriausia sportuoti - rytą, dieną ar vakare?" Geriausias tas laikas, kuris jums patogiausias.

Jeigu rytinė mankšta suteikia energijos visai dienai - puiku. O jeigu vien tik pagalvoję apie ją sunkiai atsidustate ir slepiatės po antklode, sportuokite kitu metu. Tik neatidėliokite mankštos tol, kol baigsite kitus darbus. Jeigu kūno kultūra jūsų sąraše bus pas­kutinėje vietoje, rizikuojate jai niekada nerasti laiko.

Dar vienas patarimas: kiekvieną dieną sportuokite tuo pačiu metu. Jeigu įprasite tai daryti, kūno kultūra taps jūsų gyvenimo dalimi.

421. PLAUKIOKITE, KAIP JUMS PATINKA

Jeigu reikia pasirinkti tokią sporto šaką, kad nebūtų labai ap­krauti sąnariai, tačiau vis dėlto gautumėte pakankamą krūvį, pamėginkite plaukioti.

Rinkdamiesi stilių žinokite, kad neblogai kaitalioti plaukimo rūšis. Išvardysime jas krūvio intensyvumo mažėjimo tvarka: tai kraulis, plaukimas nugara, brasas ir mažiausiai įtemptas stilius -ant šono. Plaukimas "šuniuku" nėra sporto šaka.

422. PAMAŽU PAMĖKITE AEROBIKĄ

Aerobika - puiki kūno kultūros rūšis, bet tik su sąlyga, kad iš pradžių būsite atsargūs. Jeigu anksčiau nedarėte aerobikos pra­timų ir pradėsite labai intensyviai mankštintis, galite patirti traumą. Todėl pradžioje rinkitės paprastus pratimus (pradedan­tiesiems) ir tik vėliau darykite sudėtingesnius, jeigu norite inten­syviau treniruotis.

Ne mažiau svarbu, kur jūs sportuojate. Chirurgas ortopedas Edvardas Persis, sporto medicinos daktaras, pataria, kad sporto salės grindys būtų padengtos paklotais, tik ne per minkštais. Pa­viršius turi būti minkštas, kad šiek tiek jį įmintumėte, bet ne toks purus, kad pėda jame visiškai įsispaustų.

Daktaras Persis rekomenduoja rinktis minkštą ir patogią ava­lyne, kurios padas gerai amortizuotas, pėda šiek tiek pakelta, o priekinė dalis tampri, kad gerai lankstytųsi kartu su jūsų pirštais.

423. IRKLUOKITE ĮSIVAIZDUOJAMĄ VALTĮ

Tyrinėtojai stebėjo 60 vyrų ir 47 moteris, kurie treniravosi, ir­kluodami valtį ir mindami dviratį (treniruoklius). Irkluotojų pra­timai būdavo gerokai veiksmingesni.

Kad ir koks tekdavo krūvis, tų, kurie treniravosi valtyje, pul­sas būdavo dažnesnis, jie daugiau suvartodavo deguonies ir išeik­vodavo energijos. Irkluojant dirba ne tik kojų, bet ir krūtinės, nu­garos, liemens bei rankų raumenys.

Be to, jeigu pasitaikys proga irkluoti tikrą valtį, jūs, aišku, bū­site tam pasirengę.

424. DAŽNAI ATLIEKAMI PRATIMAI GERIAU NEGU ILGOS TRENIRUOTĖS

Nedidelės, dažnos treniruotės veiksmingesnės negu reti, bet ilgi užsiėmimai. Fiziologai tvirtina, kad per tris 30 minučių trun­kančias treniruotes sudega dvigubai daugiau kalorijų negu per dvejas 45 minučių pratybas.

425. PADVIGUBINKITE SAVO MALONUMĄ

Išvengsite monotonijos, treniruotė bus įvairiapusiškesnė ir dėl didelio krūvio nepatirsite traumos, jeigu pasirinksite daugiau negu vieną sporto šaką. Pavyzdžiui, daugelis bėgimo mėgėjų dar važinėja dviračiu. Nemažai žmonių pasirenka aerobiką ir bėgimą, vaikščiojimą arba sunkiąją atletiką.

426. ŽYMĖKITE SAVO SĖKMĘ

Mažą tarpinį tikslą lengviau pasiekti negu vieną vienintelį ga­lutinį. Todėl nustatykite mažas sėkmės atkarpas ir stebėkite, ar darote pažangą.

Pavyzdžiui, galite numatyti tokį tarpinį tikslą, kad pirmojo tre­niruočių mėnesio pabaigoje įveiksite 3 mylias (4,8 km). Kitas jūsų tikslas bus sumažinti laiką, kurį sugaištate šiam atstumui įveikti. Tada vėl galėsite padidinti nuotolį.

Taip pat užsirašykite gyvybiškai svarbius statistinius rodiklius ­

svorį, pulsą ramybės būsenoje, kraujospūdį. Jeigu ketinate suliesėti, į žurnalą galite įklijuoti savo nuotraukas prieš užsiėmimus ir po jų.

Itin svarbu registruoti laimėjimus, nes atgalinis ryšys įkvėps jus siekti geresnių rezultatų, be to, su pasididžiavimu galėsite juos parodyti kitiems.

427. BUKITE KANTRUS

Nesitikėkite per daug pasiekti labai greitai. Tirdami kūno kul­tūros įtaką, mokslininkai 6-8 savaites stebi eksperimento dalyvius, tik tada registruoja esminį pulso, kraujospūdžio bei svorio su­mažėjimą. Todėl nemeskite savo treniruočių, kol sulauksite jų re­zultato. Galiausiai juk sportinės formos neteksite taip pat ne per vieną dieną. Štai jums viena paguoda: kuo esate prastesnės fizinės būklės, tuo greičiau pajausite rezultatus.

RYTINIS ATKAKLUMAS

Vienas gydytojas, kuris savo pacientams dažnai skiria fizinius pratimus, tvirtina, kad 75 proc. tų, kurie daro rytinę mankštą, tai atlieka reguliariai. Iš tų, kurie sportuoja dieną, dienotvarkės laikosi tik 50 proc, o iš asmenų, kurie teigia mankštą darą vakarais, tik 25 proc. iš tikrųjų sportuoja.

428. NUSITEIKITE TRENIRUOTEI

Jeigu žinote, kad reikia eiti sportuoti, tačiau sunku prisiversti tai padaryti, pasinaudokite šiuo metodu: maždaug prieš valandą pradėkite galvoti apie būsimą treniruotę. Įsivaizduokite, kaip ge­rai jausitės gryname ore ir kiek jėgų įgysite per pratybas. Su­simąstykite apie fizinę bei emocinę geros treniruotės naudą.

429. PUSĖ TRENIRUOTĖS GERIAU NEGU VISAI JĄ PRALEISTI

Blogiausiu atveju kartais galima sutrumpinti treniruotę, tačiau jos visiškai nepraleiskite. Net jeigu nesugebėsite sportuoti tiek, kiek priklauso, laikykitės savo dienotvarkes ir ką nors vis tiek

padarykite. Svarbiausia - neprarasti impulso; tada nepasitrauk­site iš žaidimo.

•

430, PLANUOKITE SA VO SĖKMĘ

Stebėjimai rodo, jog dauguma žmonių reguliariai sportuoti liaujasi per pirmus 6 mėnesius. Nebūkite vienas iš jų. Norint reguliariai mankštintis, svarbūs keli veiksniai:

❖ Numatykite realistiškus tikslus.

❖ Pasirinkite specialią vietą ir laiką pratyboms.

❖ Kaitaliokite sporto šakas, kad išvengtumėte monotonijos.

❖ Naudokitės draugų bei artimųjų parama.

Jeigu imsitės šių priemonių, neatsidursite tarp nevykėlių.

VAIKŠČIOJIMO PĖSČIOMIS STIPRYBĖ

43 1. TEGUL VAIKŠČIOJIMAS TAMPA JŪSŲ GYVENIMO DALIMI

Vaikščiojimas greitu žingsniu, palyginti su bėgimo poveikiu, gali 80 proc. sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.

432. PRATINKITĖS VAIKŠČIOTI,

KAD BŪTŲ NA UDINGA SVEIKA TAI

Pradėkite nuo nedidelio atstumo ir pamažu ilginkite distanciją. Specialistai pataria pradėti nuo 1 mylios (1,6 km).

Numatykite 1 mylios atkarpą, naudodami savo automobilio spi­dometrą, tada nueikite šį atstumą tokiu greičiu, kad nepavargtumėte. Kiekvieną dieną eikite nustatytu maršrutu ir matuokite laiką. Tą dieną, kai sugaišite mažiau kaip 15 minučių, galėsite ma­nyti, jog įveikėte magiškąją atkarpą.

Kitas jūsų tikslas - 2 mylios (3,2 km), kurias turite įveikti per 30 minučių. Vėliau - 3 mylios (4,8 km) per 45 minutes ir ga­liausiai - 4 mylios (6,4 km) per valandą. Jeigu laikysitės šio tem­po kiekvieną dieną, galėsite tvirtinti, jog vaikščiojimas jums tik­rai yra sportas.

433. VAIKŠČIOKITE SU ŠUNIMI

Ar niekada nesusimąstėte, jog vertėtų nusipirkti šunį, su ku­riuo drauge eitumėte pasivaikščioti?

434. JŪS DAR ĮVEIKSITE ŠIUOS KALNELIUS!

Jums reikia 4 mylių atstumą nueiti per 30 minučių? Pakeiski­te jj dviejų mylių lipimu į kalniuką. Jeigu kopsite aukštyn į kal­nelį, kurio nuolydis - 5 proc., organizmui teks geras fizinis krū­vis. Be to, sunaudosite maždaug 45 proc. daugiau kalorijų, negu eidami lygiu keliu.

435. PASIIMKITE NEDIDELĮ KROVINĮ

Jeigu norite sudeginti truputį daugiau kalorijų ir pagerinti savo fizinę formą, pamėginkite vaikščioti su svarsčiais rankose. Pradėki­te nuo 454 g svarsčių. Nešiokite juos sulenktose ir nuleistose ran­kose. Vėliau svorį pamažu padidinkite iki 907 arba 1360 g.

Vaikščiodami su svarsčiais, sudeginsite daugiau kalorijų, negu bėgiodami. Tačiau tokia sporto šaka nepatartina žmonėms, ku­rių padidintas kraujospūdis.

436. ATOSTOGAS PRALEISKITE ANT KOJŲ

Kelionė pėstute - puikus būdas praleisti atostogas pavasarį, va­sarą arba rudenį. Jeigu ketinate vykti į užsienį, savo turistinėje firmoje galite gauti informacijos apie keliones pėsčiomis toje šaly­je, į kurią važiuojate.

437. PASIRINKITE GERĄ AVALYNĘ

Bet kuri gydomojo vaikščiojimo programa turi prasidėti nuo kojų, todėl jums būtina įsigyti gerus sportinius batelius.

Avalynę rinkitės su puikiai amortizuojančiu, net šiek tiek spy­ruokliuojančiu kulnu. Batai turi būti gerai susiūti ir patogūs. Ava­lynė, kuri neleidžia pėdai išvirsti į vidų, gerokai sumažina pėdai, blauzdai ir visai kojai tenkantį krūvį.

Kiti pasiūlymai dėl papildomos energijos

438. DVIESE GERIAU NEGU VIENATVĖJE

Mokslininkai tvirtina, kad moterys, kurios sportuoja kartu su savo vyrais, pratybas meta perpus rečiau negu tos, kurios mankšti­nasi vienos. Jeigu žmonos treniruojasi kartu su savo išrinktaisiais, 66 proc. padidėja tikimybė, kad vyrai taip pat tęs pratybas.

439. LAIPTAIS AUKŠTYN SVEIKATOS LINK

į savo kasdienių fizinių pratimų sąrašą įtraukite lipimą laip­tais. Tačiau laiptai prilygsta 50 proc. nuolydžio kalnui, todėl lip­kite lėtai. Įspėjame: nemėginkite lipti laiptais, jeigu jūsų svoris per didelis. Širdžiai gali tekti pavojingas krūvis.

440. MOKYKITĖS DALYVAUTI SLIDŽIU KROSE

Žiemą išmokite slidinėti. Tai puikus būdas suteikti savo orga­nizmui gerą fizinį krūvį, kartu mėgaujantis gamtos grožiu.

Slidžių krosas - tai viso kūno mankšta: dirba ir rankos, ir ko­jos, didelius atstumus nušliuožiate vienodu greičiu, taigi slidinėji­mas yra viena geriausių kūno kultūros rūšių, kaip mano daugu­ma specialistų, net geresnė negu bėgimas. Gana ilgai tenkantis krūvis, visų pagrindinių viršutinės bei apatinės kūno dalies rau­menų panaudojimas energingai atsispiriant kojomis puikiai pa­deda pagerinti bendrą fizinę būseną.

Pradedantieji taip pat pastebės, kad jau po pirmųjų pratybų jie sustiprėja, tačiau ilgainiui, įgyjant daugiau praktikos, šio pojūčio nebelieka: jūs netampate stipresni - jūs jau esate stiprūs.

Tie, kurie įpratę skaičiuoti kalorijas, pastebės dar vieną slidžių kroso pranašumą: per 2 vai. slidžių kroso sudega daugiau kaip 1000 kalorijų.

44 1. PRISIMINKITE VAIKYSTEI EIKITE ŽAISTI Į G A TVĘ

Daugumai suaugusių žmonių žiema - tai slidūs šaligatviai, ne­suvaldomi automobiliai ir nemaloni šlapdriba. Tačiau, kai buvo­te vaikas, sniegas jums teikė džiaugsmą, ir ištisas valandas galėda­vote su juo žaisti: lipdydavote sniego senius, važinėdavotės ro­gutėmis, čiuoždavote. Kodėl gi dabar nebesidžiaugiate žiema? Jei­gu neturite su kuo žaisti, susidraugaukite su kaimynų vaiku arba pasikvieskite netoliese gyvenantį savo sūnėną.

442. SPORTUOKITE PRIE JUROS

Kai kitą kartą nuvažiuosite prie jūros ir išsiruošite į paplū­dimį, pasirūpinkite savo sveikata. Atsikeikite kuo anksčiau, kol

oras dar vėsus ir gaivus, išsinuomokite dviratį ir pasivažinėkite keliuku palei paplūdimį.

Po vidurdienio, užuot gulėję ant smėlio, pasivaikščiokite pajū­riu. Išmėginkite save, ar toli galite nueiti?

443. ŠOKITE, ŠOKITE, ŠOKITE

Norite fizinės veiklos, bet ne sporto? Pamėginkite pramoginius šokius. Tai puikus būdas savo fiziniam aktyvumui palaikyti, be to, gausite gerą krūvį. Jeigu pasirinksite greitus šokius, jie prilygs įprastoms sporto šakoms.

444. SODAS - SVEIKATOS ŠALTINIS

Jeigu manote, kad gerai praleisti laiką - tai rauti neišnaikina­mas pienes, tampyti per kiemą mėšlo kibirus arba su karučiais sukiotis tarp suartos dirvos eilių, jums pasisekė. Tai labai geri fi­ziniai pratimai.

Prižiūrint sodą, gaunamas toks krūvis, kaip išėjus į ilgą pasi­vaikščiojimą, nors energijos išeikvojama mažiau, negu bėgant. Taip galite iš dalies pagerinti savo fizinį pajėgumą.

445. NAMŲ RŪPESČIAI \

Uždengti naują garažo stogą, pertvarkyti svetainę, nuplauti ir nušluostyti automobilį - šie bei kiti darbai nėra fiziniai pratimai tikrąja šių žodžių prasme, tačiau jie taip pat turi įtakos jūsų svei­katai bei gerai savijautai.

Darbai namuose gali būti puiki kūno kultūros rūšis. Bet jie labai dažnai būna nereguliarūs arba sezoniniai. Jeigu namų bei kiemo tvarkymas jums tampa mankšta, pagal galimybes ją da­rykite nuolat.

446. MALONUMĄ SUDERINKITE SU NAUDA

Geras būdas į savo dienotvarkę įtraukti daugiau sportinių pra­timų - tai suderinti su jais namų pramogas. Užuot ramiai klausę muzikos, šokite pagal ją arba kilnokite štangą, klausydami žinių.

PRIEŽASTIS PRADĖTI - IR MESTI Jūs ieškote būdo, kaip visam laikui mesti rūkyti? Sportuokite. Statistika byloja, kad kūno kultūrą pamėgę žmonės sėkmingai meta rūkyti du kartus dažniau negu tie, kurie nedaro fizinių pratimų.

447. NE GERIAUSIAS BŪDAS, TAČIAU NAUDINGAS SVEIKATAI

Eikite į paštą pasiimti laikraščių, užuot užsiprenumeravę juos į namus. Šiukšles rinkite į mažesnį krepšį, kad tektų dažniau jas išnešti. Palikite automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje už pusės mylios nuo jūsų namų, ir likusią kelio dalį nueikite pėstu­te. Iš autobuso išlipkite dviem stotelėmis anksčiau, negu reikia.

Jūs jau supratote pagrindinę idėją. Atsisakykite dalies to, dėl ko mažėja jūsų fizinis aktyvumas, ir labai greitai nedidelis papil­domas fizinis krūvis taps tokia pat neatskiriama gyvenimo dali­mi kaip valgymas, miegas ar dantų valymas.

448. SA V O KELIĄ  ŽYMĖKITE ŽEMĖLAPYJE

Apskaičiuokite nueitą atstumą ir įsivaizduojamą maršrutą smeigtukais arba ryškiu pieštuku pažymėkite jūsų miesto žemėla­pyje. Jums patiems šitaip bus įdomiau.

Be to, turėsite puikią galimybę pasigirti, galėsite drąsiai pasa­kyti: "Šią žiemą perėjau per visą šalį."

449. PER PIETŲ PERTRAUKĄ SURINKITE SPORTO KOMANDĄ

Gali būti, kad jūsų kolegos atsidūrė tokioje padėtyje, kaip ir jūs - stengiasi sportuoti, tačiau jiems sunku prisiversti tai daryti nuolat. Susiburkite draugėn ir per pietų pertrauką valandą pasi­vaikščiokite sparčiu žingsniu.

450. MUZIKA PADEDA SPORTUOTI

Jeigu per treniruotes dar nesiklausote muzikos, padarykite tai. Muzika slopina nuovargį ir skausmą, jos klausydamiesi be dides­nių pastangų imate intensyviau mankštintis. Skambant muzikai lengviau pailginti fizinius pratimus, jie teikia didesnį pasitenkinimą.

Be to, tam tikras ritmas gerina judesių koordinaciją. Tyrimų rezultatai leidžia spėti, kad visa fizinė veikla - tiek namuose at­liekami darbai, tiek ir sunkiosios atletikos pratimai - geriau at­liekami, skambant lengvai įsimenamam ritmui.

KUNO KULTŪROS SUBTILYBES

451. NAUJOKŲ DĖMESIUI; PRADĖKITE PAMAŽU

Pradėdami sportuoti, mankštą darykite tiek laiko, kiek pajėgiate.

Jeigu ištveriate tik 5 minutes per dieną - tegul taip ir būna. Kai priprasite prie tokių pratimų - galbūt po savaitės ar greičiau -pridėkite dar 5 minutes ir t.t.

452. IŠ PRADŽIŲ APŠILKITE

Staigus startas arba treniruočių nutraukimas iškart brangiai kai­nuoja jūsų širdžiai bei raumenims. Saugumo dėlei mažiausiai prieš 5-10 minučių iki treniruotės apšilkite, kad suaktyvėtų kraujo apytaka. Jeigu treniruojatės žiemą atvirame ore, pirmiausia pa­darykite pramankštą namuose.

Pramankštos nepainiokite su pasitempimu. Pramankštą - tai lėta būsimos treniruotės repeticija. Pavyzdžiui, jeigu pasirinkote ėjimą, pirmąsias kelias minutes eikite lėtai. Tik tada pamažu įtempkite savo raumenis - jokiu būdu to nedarykite iš karto.

455. PO TO ATVESKITE

Nereikia staigiai nutraukti treniruotę ir eiti į dusinę. Atsipa­laiduokite pamažu, kartodami tuos pačius pratimus, kuriuos ką tik darėte, lik ne taip intensyviai.

Jeigu plaukiojate, lėtai apiplaukite baseiną. Jeigu vaikščiojate - prieš sustodami šiek tiek paeikite lėtesniu tempu. Treniruojan­tis kraujas susitelkia jūsų rankose bei kojose. Palengva baigiant

sportuoti, jis grįžta atgal į smegenis, atnešdamas daugiau deguo­nies, kurio prisisotino treniruotės metu.

Iš lėto mažinkite tempą tol, kol pulsas taps beveik toks, kaip ir ramybės būsenoje. Tolygus treniruotės baigimas maždaug per 5 minutes teigiamai veikia širdį.

454. JUDĖKITE MAŽAIS ŽINGSNIAIS

Nevarginkite savęs itin intensyviomis treniruotėmis. Bet kuris specialistas patvirtins, kad pamažu didindami intensyvumą pasiek­site geresnių rezultatų, negu kovodami su pavargusiais plaučiais.

Be to, išvengsite raumenų skausmo ir galimų traumų, kurias dažnai patiria pradedantys staigiai sportuoti. Todėl greitį, svorį arba distanciją didinkite ne daugiau kaip 2-3 proc. per savaitę.

Jeigu skauda raumenys, visiškai nemeskite treniruočių, tik spor­tuokite ne taip inteasyviai, stengdamiesi judinti pirmiausia tuos rau­menis, kurie neskauda. Labai aktyvi mankšta arba intensyvus skau­dančių raumenų darbas gali dar labiau padidinti problemą.

Turėkite galvoje, jog sveika tai, kas daroma saikingai. Fiziniai pratimai gali būti žalingi, jeigu treniruositės labai intensyviai. Kaip paaiškėjo eksperimentų metu, gyvūnai, kuriuos versdavo in­tensyviai treniruotis nuolat įjungtame bėgimo takelyje arba vo­nioje su vandeniu, dažniau susirgdavo vėžiu.

455. LEISKITE SKRANDŽIUI RAMIAI DIRBTI

Specialistai pataria sportuoti ne anksčiau, kaip praėjus dviem valandoms po valgio. Treniruočių metu į skrandį patenka mažiau kraujo (nes daugiau jo plūsta į raumenis), ir maistas lieka nesu­virškintas. Be to, kai kurie žmonės pavalgę aptingsta, jų judesiai sulėtėja, sumažėja jų fizinės galimybės.

Gerai pavalgius patartina palaukti 4 valandas ir tik tada pradėti sportuoti.

456. PASIRŪPINKITE VANDENS ATSARGOMIS

Kupranugaris pirmiausia išgeria 114 litrų vandens ir tik tada leidžiasi kelionėn. Jums turbūt užteks vienos didelės stiklinės. Fi­ziniai pratimai karštą dieną labiau išvargina organizmą, negu jūs įsivaizduojate. Net jeigu nestipriai prakaituojate, vis tiek praran­date labai daug vandens. Todėl gali pradėti raumenis traukti mėšlungis, apims jausmas, kad visiškai netekote jėgų.

Tad prieš treniruotę išgerkite vandens, o po jos - dar vieną stik­linę. Jeigu įmanoma, kelis gurkšnius nurykite per treniruotę.

Beje, gėrimus, kuriuose yra cukraus, organizmas įsisavina daug lėčiau negu vandenį. Todėl venkite jų, kai norite gerti. Taip pat neverta piktnaudžiauti alkoholiu. Jis veikia kaip šlapimą varanti priemonė, priverčia organizmą atiduoti vandenį būtent tada, kai jis kūnui labiausiai reikalingas.

457. KARŠTU ORU STEBĖKITE SAVO SVORĮ

Jeigu karštą, drėgną dieną per 30 min. treniruotę numėtėte 5 svarus (2,27 kg), neskubėkite džiaugtis. Tai buvo ne riebalai (de­ja, jų atsikratyti ne taip paprasta), o vanduo. Jo stygių kompen­suosite tuoj po treniruotės.

Jeigu labai prakaituojate, per treniruotę galite netekti daug vandens, o kartu su juo - kai kurių svarbių maistingųjų medžiagų.

Norėdami įsitikinti, kad kompensavote vandens stygių, sver-kitės prieš treniruotę ir po jos. Jeigu antrą kartą jūsų svoris bus mažesnis, išgerkite tiek vandens, kad atgautumėte buvusį svorį.

Beje, 2 puodeliai vandens sveria 1 svarą (454 g).

KRŪTIES VĖŽYS SUSIJĘS SU MAŽU FIZINIU AKTYVUMU

Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad moterys, kurios jaunystėje žaidė krepšinį, tenisą, tinklinį, plaukiojo, mėgo lengvąją atletiką, gimnastiką ar kitas sporto šakas, krūties vėžiu sirgo gerokai rečiau. Moterys, kurių gyvenimo būdas buvo sėdimas, krūties vėžiu sirgo 2 kartus, o gimdos, kiaušidžių, gimdos kaklelio bei makšties vėžiu - 2,5 karto

458. SPORTUODAMI ŠALTU ORU, APSIRENKITE ŠILČIAU

Temperatūros mažėjimas tikrina jūsų nusiteikimą sportuoti. Tačiau, jeigu kaip reikiant nepasiruošite, vaikščiojimas arba bėgio­jimas žiemą gali išmušti jus iš vėžių. Štai keli naudingi patarimai: Veidą ir lūpas patepkite vazelinu. (Odos drėkinimo priemonės,

kuriose yra vandens, gali sušalti ant veido.)

❖ Nešiokite kumštines, o ne pirštuotas pirštines.

❖ Renkitės keliais sluoksniais drabužių. Vidinis sluoksnis turi būti iš polipropileno, kuris sugeria prakaitą, ant jo - vilnoniai dra­bužiai, išlaikantys šilumą; išorinis sluoksnis - neperšlampantis, tačiau praleidžiantis į išorę jūsų kūno garus.

❖ Neužmirškite šiltos kepuraitės. 40 proc. šilumos netenkate per viršutinę galvos dalį.

❖ Kad kojos būtų šiltos ir sausos, užsimaukite dvejas vilnones kojines su polipropileno įdėklu. O užsimovus dvejas papras­tas kojines jūsų avalynė taps ankšta, ir kojos šals.

459. NUSIPRAUSKITE NUOVARGĮ

Šilta vonia po treniruotės atpalaiduoja raumenis, ypač jeigu tik pradedate sportuoti.

Pradėję reguliariai mankštintis, po kelių dienų galite jausti ne­stiprų raumenų skausmą. Nerimauti neverta - tai laikina. Toliau sportuokite, ir skausmas greit praeis.

Pastaba: karšta vonia nepadės - galite nusideginti. O karštas hid-romasažas gali būti iš tiesų naudingas, nes jis veikia su pertrūkiais.

460. neignoruokite nuolatinio skausmo

Jeigu po kiekvienos treniruotės skauda raumenis, vadinasi, tre-niruojatės nepakankamai dažnai arba per stipriai. Abiem atve­jais gresia traumos. Jums reikia krūvį didinti nuolat ir pamažu.

46U PAMĖGINKITE MASAŽĄ PO TRENIRUOTĖS

Masažas padeda pavargusiems raumenims atgauti jėgas po in­tensyvios treniruotės. Jis pašalina metabolizmo produktus, to­kius kaip pieno rūgštys, kurios susidaro pavargusiuose raume­nyse ir mažina jų darbingumą. Be to, priteka daugiau kraujo į masažuojamą vietą, raumenys greičiau atsipalaiduoja, stiprėja, mažėja rizika patirti traumą.

462. NEŠIOKITĖS ASMENSLIUDIJIMĄ

Dauguma žmonių keliaudami arba važiuodami automobiliu pa­siima dokumentus, tačiau nedaugelis įsideda kokį nors pažymėjimą, eidami sportuoti. Deja, toks aplaidumas gali būti lemtingas, jeigu Įvyks nelaimingas atsitikimas tuo metu, kai bėgiojate, važiuojate dviračiu arba keliaujate pėsčiomis.

Tryliktas skyrius

AVARIJOS IR NELAIMINGI ATSITIKIMAI; KAIP JŲ IŠVENGTI

Galbūt jūs, kaip ir dauguma žmonių, manote, jog nelaimingi atsitikimai - tai tiesiog nesėkmė: netyčia netinkamu metu atsi­dūrėte negeroje vietoje arba tapote nuo jūsų nepriklausančių ap­linkybių auka. Nors atsitiktinumas iš tiesų yra svarbus, tikrovėje jūs galite labiau valdyti savo likimą, negu jums atrodo. Susimąsty-kite. Štai apie ką byloja JAV statistika.

❖ Iš 48 700 žmonių, žuvusių kelių eismo nelaimėse per vienus metus, beveik du trečdaliai - 32 400 žmonių - galėjo likti gyvi, jeigu jie (arba kas nors kitas) nebūtų buvę tokie nerūpestingi prie vairo. Tarp šių avarijų priežasčių pirmiausia, žinoma, yra greičio viršijimas. Taip pat verta paminėti ir kitas priežastis: vai­ruotojai kartais nesugeba išlaikyti mašiną dešinėje kelio pusėje, atsiduria priešpriešinėje eismo juostoje, neteisingai lenkia, pa­daro draudžiamą posūkį, nesilaiko reikiamo atstumo.

❖ Pusė mirčių kelių eismo nelaimėse užregistruojama dėl alko­holio. Neseniai per vienus melus dėl jo žuvo maždaug 22 000, buvo sužeista 320 000 žmonių.

❖ Atsitiktinai griūdami žūsta daugiau vyresnių nei 65 metai žmo­nių negu kitų nelaimingų atsitikimų metu. Vieno pagyvenusių žmonių tyrimo rezultatai parodė, jog 44 proc. visų nelaimingų atsitikimų susiję su pavojais namie ir aplinkoje (pavyzdžiui, žmogus užkliuvo už kilimėlio ar kito daikto, paslydo ant ledo). Kas penktas žmogus, pargriuvęs dėl to, kad užkliuvo už kokio nors daikto, jau anksčiau ne kartą buvo užkliuvęs už jo!

BEPRASMĖ MIRTIS

Visų šių - ir daugelio kitų - mirčių buvo galima išvengti. Vis dėlto nelaimingų atsitikimų nuolat pasitaiko. Kiekvieną valandą jų metu žūsta 11 amerikiečių, o dar 170 žmonių tampa invalidais. Per dieną tai sudaro 258, per savaitę - 1810 tragiškų atvejų.

Dėl nelaimingų atsitikimų JAV per metus žūsta maždaug 94 tūkst. žmonių. Tai ketvirtoji pagal svarbą (po širdies ligų, vėžio bei insulto) ir pagrindinė žmonių iki 40 metų mirties priežastis.

Daugiau kaip pusė šių mirčių ištiko dėl kelių eismo nelaimių. Kitos priežastys - griuvimai, nelaimingi atsitikimai vandenyje, gaisrai, apsinuodijimai.

Tačiau nelaimingas atsitikimas neturi nutikti jums. Kaip jau sakėme, galite labiau valdyti savo likimą, negu jums atrodo. Pa­vyzdžiui, ar visada atsargiai važiuojate? Ar žinote, kaip vairuoti automobilj esant slidžiam keliui arba kaip išvengti susidūrimo?

Ar ėmėtės visų saugumo priemonių, saugodamiesi nusikaltėlių? Ar žinote, kaip apsaugoti savo namus nuo jų, kaip išvengti susi­tikimo su jais? Ar galėtumėte išsigelbėti iš degančio namo? Ar žinote, ką daryti pavojingomis aplinkybėmis?

Atminkite: nelaimingi atsitikimai ne šiaip sau persekioja žmo­nes. "Apsauginis" gyvenimo stilius, kai kurios žinios ir gera reak­cija gali padėti jums išsaugoti gyvybę.

	SAUGIAUSIAS SKRYDIS Saugiausia skristi didelių aviacijos kompanijų lėktuvais. Jiems nedaug nusileidžia vietos aviacijos kompanijų, oro taksi bei privatūs lėktuvai. Bent taip byloja nelaimingų atsitikimų šių keturių oro transporto rūšių grupėje per vienus metus analizė. Buvo atsižvelgiama į bendrą nelaimių ir jų metu žuvusių žmonių skaičių, skridimo laiką ir kilometražą.

NAMAI, SAUGŪS NAMAI

463. APSISAUGOKITE NUO KRITIMŲ

Patikrinkite, ar saugūs jūsų namai. Jeigu rasite potencialių spąstų, kuo greičiau juos pašalinkite.

Iš išorės. Ar lygūs takai? Ar nenutrupėję laipteliai? Ar laiptai jūsų namuose su turėklais? Ar jie gerai pritvirtinti? Ar pakanka­mas apšvietimas? Jeigu ne, ar laiptų kraštai pažymėti ryškia spal­vota juosia?

Iš vidaus. Ar gerai apšviesti laiptai? Ar užtenka naktinio apšvietimo? Ar guminė kilimėlių apačia saugi (neslystanti)? Ar kambariai neužgriozdinti, ar galite juose laisvai vaikščioti? Ar li­noleumo arba vinilo grindys neslidžios? Ar jums nereikia aukštai siekti spintos arba lentynos?

Vonios kambarys ir tualetas. Ar vonioje arba dusinėję patiesti neslidūs takeliai? Ar pakankamai aukštas klozetas, kad nekiltų sunkumų sėdantis ir stojantis? Ar gerai apšviesta jūsų vaistinėlė, kad lengvai perskaitytumėte vaistų etiketes? Ar grindys ne­slidžios (t.y. ar nc per smarkiai išteptos ir ar nėra nepritvirtintų kilimėlių)?

Miegamasis. Ar lova pakankamai aukšta, kad būtų patogu gul­tis ir keltis? Ar neslysta kilimėliai? Ar geras apšvietimas? Ar pa­togu pasiekti jungiklius? Ar nakties šviesa pakankamai apšviečia kelią iki tualeto?

464. NEJUOKAUKITE SU UGNIMI

Siekiant išgelbėti namą nuo ugnies, svarbiausia - ne užgesinti gaisrą, o jo išvengti. Stai kelios priešgaisrinės apsaugos prie­monės, kurias siūlo Amerikos Raudonasis kryžius.

❖ Jeigu iš elektros variklio ar kito elektros įrenginio rūksta dū­mai, nedelsdami ji išjunkite arba ištraukite kištuką iš lizdo.

❖ Nuolat tikrinkite ir valykite kaminą, kad jis nekibirkščiuotų.

❖ Nešiojamus šildytuvus laikykite toliau nuo lengvai užsidegančių daiktų - užuolaidų, lovų, popierių. Naudokite tik tos rūšies kurą, kurį siūlo firma gamintoja.

❖ Benziną ir kitus degius skysčius laikykite sandariai užsida­rančiuose metaliniuose kanistruose, geriau toliau nuo namo ir jokiu būdu ne prie šildymo prietaisų ar žibintų. Nerūkykite dirbdami su degiomis medžiagomis. •> Įsitikinkite, kad rūkaliai turi pakankamai tinkamo dydžio pe­leninių.

❖ Prieš eidami miegoti patikrinkite, ar negali kilti gaisras dėl rū­kymo, ypač jeigu pas jus svečiavosi rūkantys žmonės. Pažiūrėki­te, ar paloviuose, po krėslais bei kėdėmis neliko smilkstančių nuorūkų. Kai kurios baldų medžiagos degdamos išskiria nuo­dingas dujas, tad padidėja pavojus mirti nuo asfiksijos (deguo­nies stygiaus).

❖ Nuorūkas ir pelenus iš peleninės pilkite į urną su vandeniu, o ne į šiukšlių kibirą.

❖ Tikros Kalėdų eglutės namuose nelaikykite ilgiau nei dvi sa­vaites, nestatykite jos arti židinio, krosnies, nešiojamų šildytuvų ir kitų šilumos šaltinių. Židinio nepuoškite eglių šakomis bei kitomis degiomis medžiagomis.

465. KĄ DARYTI, JEIGU UŽGESO ŠVIESA

Žibintuvėlį su nepasibaigusiomis baterijomis visada laikykite tokioje vietoje, kad jį lengvai rastumėte, jeigu dėl kokios nors priežasties dingtų elektra. Nedekite žvakių - gali kilti gaisras.

466. ŠUKUOKITĖS MIEGAMAJAME

Elektros prietaisams - plaukų džiovintuvams, žnyplėms plau­kams sukti, elektrinei skutimosi mašinėlei - ne vieta vonios kam­baryje. Bent jau laikykite juos ir naudokitės stovėdami kuo to­liau nuo kriauklės bei vonios. Dažnai žmonės patiria elektros smūgį, mėgindami ištraukti prietaisą, netyčia įkritusį į vandenį.

467. STENKITĖS, KAD VIRTUVĖS.STALAS BUTŲ TVARKINGAS

Dėl tos pačios priežasties radijo imtuvus, lygintuvus, skrudin­tuvus laikykite kuo toliau nuo virtuvės kriauklės. Kai nesinaudo­jate jais, saugumo dėlei išjunkite iš tinklo. Jeigu ant kurio nors elektros prietaiso užlašėjo vandens, būtinai jį nuvalykite, kad išvengtumėte galimo gaisro, nepatirtumėte elektros smūgio.

468. STRATEGINIS GAISRO DETEKTORIŲ PLANĄ VIMAS

Amerikos Raudonojo kryžiaus duomenimis, 80 proc. ugnyje žuvusių žmonių sudegė miegodami. Be to, pagrindinė mirties priežastis gaisro metu yra asfiksija (deguonies stygius), o ne ug­nis. Ugnis greitai sunaudoja deguonį, padidina anglies dvidegi­nio koncentraciją. Be pavojaus, kurį kelia dūmai ir nuodingi de­gimo produktai, žmogus gali netekti sąmonės ir net mirti dėl la­bai perkaitusio oro, kurio temperatūra dažnai siekia 300 laips­nių Farenheito (150 laipsnių Celsijaus).

Jeigu įrengta įspėjimo apie pavojų sistema, degančio namo gy­ventojai gauna gyvybiškai svarbų resursą - laiko išbėgti. Tarptau­tinės ugniagesių asociacijos duomenimis, įrengus dūmų detekto­rius dvigubai padidėja jūsų galimybės likti gyviems, name kilus gaisrui. Norėdami apsaugoti save ir savo šeimą:

❖ Gaisro detektorius įrenkite visuose namo aukštuose, svarbiau­siose vietose - virtuvėje, rūsyje, laiptinėje, koridoriuose prie miegamųjų.

❖ Prožektorių laikykite prie lovos arba kitoje patogioje vietoje, kad galėtumėte greitai ir saugiai evakuotis tamsoje.

❖ Kiekvieną mėnesį tikrinkite gaisro signalizaciją ir prožektoriaus baterijas.

469. NUOLAT KEISKITE BATERIJAS

Ar seniai tikrinote priešgaisrinius savo namo daviklius? Tarp­tautines ugniagesių asociacijos duomenimis, trijuose iš keturių namų davikliai yra įrengti, tačiau pusė jų neveikia, nes baterijos pasenusios arba jų išvis nėra. Ugniagesiai pataria daviklių ir prožektorių baterijas keisti kasmet - geriausia spalį, kai persu­kame laikrodžius į žiemos laiką. Toks kasmetinio baterijų keiti­mo laiko susiejimas su laikrodžių rodyklių pasukimu rudenį su­manytas dėl to, kad saugumo "metinės" būtų lengvai įsimenamos.

470. NUMATYKITE EVAKAVIMOSI KELIĄ

Per vieną minutę gaisras name sustiprėja trigubai, tad nebėra laiko svarstyti, kaip geriau išbėgti iš nelaimės zonos. Todėl kiek­viename pastate turi būti parengtas evakuacijos gaisro atveju pla­nas. Pasitreniruokite, kaip išeiti iš pastato tamsoje užsimerkus,

nes gaisrui kilus naktį (dažniausiai taip ir būna) būtent tai jums ir reikės daryti. IŠ kambario, pilno dūmų, teks ropoti ant rankų, galvą palenkus kuo žemiau. Pasitreniruokite.

Jeigu gyvenate dviejų arba trijų aukštų name, pakabinkite laiptus, kuriais būtų galima nulipti ant žemės. Numatykite vietą lauke, kur turės susirinkti visa šeima, kad įsitikintumėte, ar visi išsigelbėjo.

471. MOKYKITĖS UŽGESINTI UGNĮ, KOL JI DAR NEISSIPLĖTĖ

Jeigu tinkamai naudositės gesintuvais, mažas gaisras nevirs di­deliu arba nedidelio gaisro atveju galėsite evakuotis.

Kad gesintuvą būtų galima saugiai ir veiksmingai panaudoti, jis turi būti lengvai pasiekiamas, jį turi imti tie, kurie žino, kaip jį naudoti. Todėl gesintuvus laikykite taip, kad jie būtų matomi ir prieinami. Perskaitykite instrukciją dar prieš tai, kai jums pri­reiks jais pasinaudoti.

472. SVARBIAUSIA - SAUGUMAS

Jeigu name kilo gaisras, negaiškite brangaus laiko, mėginda­mi prisiskambinti ugniagesiams. Pažadinkite visus namo gyven­tojus ir iš kaimynų paskambinkite ugniagesiams.

AUTOMOBILIS IR VAIRUOTOJAS

473. SAUGOS DIRŽAI BUTINI KIEKVIENAM

Saugos diržai gelbsti gyvybę - tai tiesa. Per pastaruosius ket­verius metus JAV daugiau kaip 11 tūkst. žmonių, patekusių į ava­riją, liko gyvi todėl, kad nelaimės metu buvo prisisegę diržus.

Jeigu priekyje sėdintys žmonės prisisegę diržus, 40-50 proc. su­mažėja pavojus žūti ir 45-55 proc. - susižeisti.

Ant galinės sėdynės važiuojantiems keleiviams taip pat verta prisisegti. Tyrimai parodė, kad susidūrus automobiliams jie gali būti išmesti iš mašinos netgi dažniau negu vairuotojas ar šalia jo sėdintis žmogus.

474. SAUGOKITĖS VAISTŲ

Žmogui, sėdinčiam prie vairo, labiausiai pavojinga, jeigu jo ko­ja vėluoja nuspausti stabdžių pedalų arba netvirtos rankos, lai­kančios vairą, kai koks priekyje važiuojantis idiotas staigiai stab­do savo mašiną arba gyvūnas išbėga j kelią.

Tačiau būtent tai gali atsitikti, jeigu geriate kokius nors vais­tus. Būtent kokius? Farmacininkai tvirtina, kad daugelis rami­namųjų, antihistamininių, sedatyvinių ir kraujospūdi mažinančių vaistų gali netikti vairuotojams. Todėl, jeigu vartojate tokius vais­tus, paklauskite savo gydytojo, ar jie neturės Įtakos jūsų reakci­jai. Išgirdę teigiamą atsakymą, paprašykite pakeisti juos nepavo­jingais vaistais.

475. SIRGDAMI GRIPU NESĖSKITE PRIE VAIRO

Kai kitą kartą persisaldysite arba susirgsite gripu, ši nedidelė informacija tegul būna dar vienas akstinas likti namuose: Didžio­sios Britanijos mokslininkų nuomone, vairuoti automobilį sergant gripu taip pat pavojinga, kaip ir išgėrus svaigalų.

Remiantis testais nustatyta, kad gripu sergančių asmenų reak­cijos laikas, palyginti su sveikais žmonėmis, sudarė tik 43 proc. -tai gerokai žemesnis rezultatas negu saikingai išgėrusių tiriamųjų.

Mokslininkai teigia, kad peršalimas taip pat turi įtakos vaira­vimo įgūdžiams. Sergantys žmonės nesugebėdavo atlikti rankų ir akių koordinacijos testo.

 

ŽMOGUS, LINKĘS Į AVARIJAS

Didžiausias avarijų pavojus gresia agresyviems, nesivaldantiems, irzliems ir nebrandiems žmonėms, rašoma straipsnyje, paskelbtame "American Journal of Psychiatry". Dažniausiai tokiems žmonėms kyla sunkumų ir bendraujant su valdžios atstovais, jie labiau linkę rizikuoti. Ar jus tai stebina?

176

476. NELĖKITE KAIP BEPROTIS

Karštakošiškumas prie vairo toks pat pavojingas, kaip ir sugedę stabdžiai arba nusitrynusios padangos. Vieno tyrimo metu pa­aiškėjo, kad kas penktas eismo nelaimėse žuvęs vairuotojas bū­davo patyręs emocinį stresą prieš šešias ar mažiau valandų iki avarijos. Todėl kontroliuokite save ir stenkitės nesėsti prie vai­ro, jeigu esate susijaudinęs - pavyzdžiui, po audringo ginčo arba dėl ko nors susinervinę.

477. SAUGOKITĖS KELIU HIPNOZĖS

Amerikos automobilių asociacijos duomenimis, nuovargis yra kas dešimtos kelių eismo nelaimės priežastis. Kad neužsnūstumėte prie vairo, ypač tolimose kelionėse, imkitės šių saugumo priemonių.

❖ Nevykite į tolimą kelionę iš karto po sočių pietų. Tuo metu, kai virškinamas maistas, organizmas būna aptingęs. Antra ver­tus, lengvi pusryčiai ar užkandis padės jums susikoncentruoti.

❖ Atsidarykite langelį, kad automobilyje nebūtų tvanku, arba įsi­junkite ventiliatorius, įrengtus prietaisų lentoje, ir atsisukite juos sau į veidą, kad atsigaivintumėte.

Įsijunkite radiją. Girdėdami kalbą, ilgiau būsite budrūs, negu klausydamiesi muzikos.

❖ Skaisčiai šviečiant saulei, užsidėkite tamsius akinius. Blyksniai be reikalo vargina akis.

476. PRITILDYKITE RADIJO IMTUVĄ

Jeigu vairuojant automobilį sunku susikoncentruoti, pritildykite radiją. Psichologai pastebėjo, kad, jeigu automobilyje radijas būdavo Įjungtas visu garsu, vairuotojai -tyrime dalyvavo studentai savanoriai - negalėdavo taip toli ar taip gerai matyti. Mokslininkai spėja, kad garsus triukšmas pablogina regėjimą.

479. SUSTOKITE PAILSĖTI

Nevažiuokite daugiau kaip 2 valandas, nesustodami pailsėti. Užsukite į poilsio aikštelę, išlipkite iš automobilio, pasivaikščio­kite. Ištieskite kojas, kad atsistatytų kraujo apytaka ir dingtų nuovargis.

Jeigu tai padeda, nusiaukite batus, nusimaukite kojines. Atvėsus pėdoms bus blaivesnė galva. Jeigu yra su kuo pasikeisti, leiskite prie vairo sėsti kam nors kitam.

Neužmirškite užkąsti. Švedijoje atlikto tyrimo metu nu­statyta, kad valgis vairuoti padeda labiau negu poilsis be valgio.

480. DŪMAI APTEMDO JŪSŲ AKIS IR KELIĄ

Išnagrinėjus 595 avarijas nustatyta, kad rūkant prie vairo 50 proc. padidėja avarijų tikimybė. O atliekant testus su treniruok­liais, pastebėta, kad rūkantys vairuotojai pakliūdavo į "avarijas" tris kartus dažniau negu nerūkantys.

Tabako dūmuose yra anglies dioksido, kuris mažina akies gebėjimą adaptuotis tamsoje, todėl tampa pavojinga važiuoti naktį. Mokslininkai taip pat spėja, kad cigarečių, degtukų, žieb­tuvėlio ir pelenines ieškojimas atitraukia dėmesį nuo kelio. Be to, dūmai aptemdo priekini stiklą, erzina akis, sukelia kosulį - visa tai trukdo vairuoti.

481. ATSARGIAI: TELEFONAS

Radijo telefonas automobilyje - tai patogu, tačiau gali būti ir pavojinga, jeigu prarandama nuovoka.

Automobilis, važiuojantis 55 mylių (88,5 km) per valandą greičiu, per sekundę nuvažiuoja 80 pėdų (24,4 m) - šio nuotolio tikrai užtenka, kad įvyktų avarija, jeigu būsite išsiblaškę.

Statistika byloja, kad vairuotojams, kurie telefoną Įsirengia ant prietaisų skydo, perpus rečiau gresia pavojus pakliūti į avariją ne­gu tiems, kurių telefonas yra ant centrinės konsolės.

482. TOBULINKITE SAVO REGĖJIMĄ NAKTĮ, GERINKITE MATOMUMĄ

Naktį jūs matote maždaug 6 kartus mažesniu atstumu negu dieną. Matyt, todėl 57 proc. susidūrimų įvyksta naktj.

Kad geriau matytumėte ir būtumėte matomas, privalu: ❖ Nuolat valyti visus žibintus.

♦> Nuolat iš išorės ir iš vidaus plauti priekini stiklą, tikrinti, ar veikia valytuvai. Tyrimai rodo, kad aprasojęs, nešvarus ar su­braižytas priekinis stiklas ne lik blogina matomumą, bet ir apakina

vairuotoją, sklaidydamas iš prieki atvažiuojančių auto­mobilių žibintų šviesą. ❖ Svarbiausia - sutemus sumažinkite greitį.

483. NAUDINGAS PATARIMAS PAGYVENUSIEMS VAIRUOTOJAMS

Kuo jūs vyresnis, tuo didesnė tikimybė , kad nakti prastai ma­tote. Su amžiumi tinklainė - šviesai jautri akies dangalas, pri­imantis vaizdą - pradeda lėčiau reaguoti! apšvietimo pokyčius. Todėl pagyvenusiems žmonėms pavojingi priešpriešinių au­tomobilių žibintų šviesa, jie negali prie tamsos prisitaikyti taip lengvai kaip jaunystėje. Jeigu pastebite, kad jums irgi taip atsi­tinka, geriau mašiną tegul vairuoja kas nors kitas, kuris naktį ge­riau mato.

484. NEAPAKINKITE PRIEŠPRIEŠIAIS VAŽIUOJANČIŲ A UTOMOBILIŲ VAIRUOTOJŲ

Jeigu priešpriešiais važiuojantis vairuotojas neišjungia tolimųjų šviesų, "nemirksėkite" jam žibintais, apakinsite jį, ir padėtis taps dar pavojingesnė. Verčiau pasukite dar labiau į dešinę pusę, žiūrėkite kuo toliau j priekį ir i dešinę, neatitrauk­dami akių nuo kelio.

Esant rūkui nedekite tolimųjų šviesų - susidaro atšvaitai.

485. TAMSUS AKINIAI DIENĄ -GERESNIS REGĖJIMĄ S NAKTĮ

Jeigu giedrą dieną ketinate ilgai būti gryname ore, o vakare teks kur nors važiuoti, neužmirškite tamsių akinių. Jie tausoja re­gimąjį purpurą - medžiagą, kuri padeda ^kims adaptuotis tam­soje. Jeigu dieną užmiršite užsidėti tamsius akinius, naktį maty­site daug prasčiau.

486. LIETINGĄ DIENĄ PASISVIESKITE

Kai kuriose šalyse vairuotojai privalo apsiniaukusiomis ir lietin­gomis dienomis važiuoti įjungę artimąsias šviesas. Tyrimai parodė, kad Suomijoje žiemą susidūrimų dienos metu sumažėjo 27 proc.,

179

kai vairuotojai pradėjo važinėti užsidegę žibintus. Švedijoje susi­dūrimų sumažėjo 11 proc., kai buvo priimtas įstatymas, įparei­gojantis vairuotojus automobilių žibintus įjungti ir naktį, ir dieną.

487. DĖMESIO: PRIEBLANDA

Tikimybė, kad įvyks avarija, kurios padariniai gali būti tragiški, - didžiausia prieblandoje. Kontrastas tarp šviesaus dangaus ir tamsios žemės trukdo matyti kelią. Kad geriau matytumėte, užde­kite žibintus.

488. LAIKYKITĖS BENDRO JUDĖJIMO GREIČIO

Plentu ir autostrada važiuokite tokiu greičiu, kaip ir kitos trans­porto priemonės. Jeigu važiuosite gerokai greičiau arba lėčiau ne­gu dauguma mašinų, padidės susidūrimo tikimybė. O jeigu važiuosite tokiu pat greičiu, kaip ir dauguma vairuotojų, sumažės konfliktinių situacijų, taigi bus lengviau važiuoti ir jums, ir kitiems.

489. ŽALIA ŠVIESA: SUSKAIČIUOKITE IKI TRIJŲ

Stovėdami sankryžoje nemanykite, kad vos tik užsidegs žalia šviesa, kelias jums bus laisvas. Vairuotojai, kuriems ką tik buvo leidžiama važiuoti, gali mėginti pralėkti degant geltonam švieso­foro signalui, arba kuris nors smarkuolis gali staigiai sukti į kairę.

Žinoma, neretai būtent taip ir atsitinka. Savaitės viduryje 45 valandas judrioje miesto gatvėje buvo stebėtas transporto eismas. Nustatyta, kad 7 iš 20 vairuotojų važiavo degant raudonam švie­soforo signalui.

Saugumo dėlei palaukite 3 sekundes ir prieš pajudėdami iš vie­tos pažvelkite į abi puses. Važiuoti pradėkite atsargiai.

490. ŽINOKITE, KADA ATSILIKTI

Važiuoti priekyje judančios mašinos "uodegoje" pavojinga. Rie­dant 30 mylių (48 km) per valandą greičiu jums reikia 4 sekundžių sustoti (nuvažiuojama maždaug 13,4 m) - būtent tokį atstumą Amerikos automobilių asociacija pataria išlaikyti tarp jūsų ir prie­kyje važiuojančio automobilio. Jeigu greitis padidėja ar sumažėja, pasikeičia ir stabdymo laikas bei atstumas.

Norėdami įvertinti stabdymo laiką, pasirinkite tašką priešais save ir suskaičiuokite: "vienas tūkstantis, du tūkstančiai, trys tūks­tančiai, keturi tūkstančiai". Skaičiuokite tol, kol įsitikinsite, kad šis "įspėjimas" trunka 4 sekundes, ir panaudokite jį saugiam at­stumui iki priekyje važiuojančio automobilio išlaikyti.

Neužmirškite, kad ši formulė tinka esant normaliam eismo in­tensyvumui ir geram orui. Prastu oru stabdymo kelias yra 2-10 kartų ilgesnis negu sausame kelyje.

Dar vienas naudingas kriterijus: jeigu galite perskaityti prie­kyje judančio automobilio markę, užrašytą ant bagažinės, vadi­nasi, važiuojate per arti šios mašinos. Padidinkite atstumą.

MOKYKITĖS IŠ DŽEKIO STIUARTO

Kaip triskart pasaulio automobilių lenktynių čempionas Džekis Stiuartas elgiasi, važiuodamas plentu?

"Paprastame kelyje automobilį vairuoju taip pat, kaip ir -j lenktynių trasoje", - sako Dž.Stiuartas interviu žurnalui "Car and Drivcr". Pasaulio čempiono teigimu, "geram vai­ravimui būdingi trys dalykai: koncentracija, sąmoningumas bei atidumas". Dž.Stiuarto žodžiais, šios savybės "lenktynių trasoje būtinos, kaip ir gatvėje".

Pasak "Car and Driver" redaktoriaus Ričio Seposo, ku­ris lydėjo lenktynininką kelionėje į Ford Taurusą, nors Džekis lekia savo automobiliu didžiausiu leistinu greičiu, atrodo, kad jis važiuoja lėčiau, nes tai daro labai lengvai, tiksliai ir atidžiai. "Galima pamanyti, kad tarp jo kojos ir greičio pedalo padėtas kiaušinis", - komentuoja R.Seposas. Galbūt būtent todėl Džekis Stiuartas laimėjo 27 "Didžiojo prizo" lenktynes ir liko gyvas.

491. ŽINOKITE, KAIP VAŽIUOTI LYJANT

Kai važiuojate šlapiu asfaltu arba lyjant, padangos stumia priešais save bangą. Važiuojant nedideliu greičiu, tai nepavojin­ga. Tačiau kai padidinate greitį iki 30-35 mylių (48-56 km) per valandą, ši banga virsta slidžia "juosta" tarp padangų ir kelio pa­viršiaus. Sis efektas vadinamas vandens pagalve. Vairuojant leng­vuosius

automobilius, jis pasireiškia stipriau, negu važiuojant di­delėms transporto priemonėms. Be to, labiau tikėtina, kad susi­darys vandens pagalvė, jeigu per didelė svorio dalis tenka užpa­kalinei automobilio daliai.

Kad važiuojate vandens pagalve, pajusite, jeigu pasuksite vairą, bet mašina ir toliau judės pirmyn; stabdysite, tačiau automobilis nestos; automobiliu priekiniais varomaisiais ratais mėginsite važiuoti greičiau, bet negalėsite. Beje, ratai gali suktis greičiau, tačiau jie lies tik vandenį, todėl suksis tuščiai.

Jeigu važiuojate ant vandens pagalvės, nespauskite stabdžių. Nukelkite koją nuo greičio pedalo. Sumažėjus greičiui, vandens pagalvė pradės sklaidytis, ir ratai vėl lies kelią.

Nesmarkus lietus gali būti ne mažiau pavojingas negu smarki liūtis. Lyjant ant kelio nusėdę tepalai susimaišo su dulkėmis ir lietaus vandeniu, todėl būna slidu.

GATVĖS PAVOJINGESNĖS UŽ AUTOSTRADAS

Statistika byloja, kad JAV miestų gatvėse įvyksta daugiau avarijų negu autostradose ir kaimo keliuose kartu paėmus. Tačiau dauguma tragiškų nelaimių užregistruojama kaimo keliuose._

4 92. KĄ DARYTI, AUTOMOBILIUI ĖMUS SLYSTI?

Jeigu automobilis ima slysti, pirmiausia turbūt mėginsite stai­giai stabdyti. Jokiu būdu to nedarykite! Jeigu paspausite stabdžių pedalą, ratai gali užsikirsti, todėl padangos slys, o ne suksis. Tai­gi nebegalėsite valdyti mašinos ir slysite arba nuo kelio, arba ke­liu.

Automobiliui ėmus slysti, svarbiausia tinkamai jį vairuoti. Štai keli patarimai:

❖ Jeigu automobilio užpakaliniai ratai pradėjo slysti ir mašinos užpakalį meta į priekį, atleiskite greičio pedalą ir pasukite vairą į tą pusę, kur norite nukreipti savo automobilio priekį, pa­vyzdžiui, jeigu automobilį meta į kairę, sukite vairą į dešinę. Tik nepersistenkite, nes ratai pradės slysti priešinga kryptimi.

Kai jie vėl lies kelią, ramiai ir atsargiai paspauskite akselera­torių, pasukite vairą atgal ta kryptimi, kuria reikia važiuoti.

❖ Jeigu priekiniai ratai ėmė slysti - kitaip tariant, automobilis slysta į priekį, kad ir kaip suktumėte vairą į dešinę ar į kairę, -atleiskite greičio pedalą ir palaukite, kol priekiniai ratai vėl lies kelią. Kai vėl valdysite automobilį, atsargiai pradėkite didinti greitį.

❖ Kad automobilis nepradėtų slysti, pirmiausia išmokite lygiai važiuoti ir visada išlaikykite tam tikrą atstumą, jeigu reikės stabdyti, ypač lyjant, sningant, esant plikšalai arba intensyviam eismui.

493. PADŽIOVINKITE DRĖGNUS STABDŽIUS

Retai stabdžiai visiškai sugenda. Tačiau kartais, netinkamai juos prižiūrint arba važinėjant per didžiules balas, jie gali su­silpnėti. Jeigu spaudžiate stabdžius, o rezultato nepastebite, ke­lis kartus palengva nuspauskite ir atleiskite stabdžius. Nuo tryni-mosi išsiskyrusi šiluma išdžiovins stabdžių kaladėles, ir jie vėl veiks.

4 94. 'IŠMINKITE STABDŽIUS" ANT LEDO IR ANT SNIEGO

Stabdžių spaudimas padeda švariame arba šlapiame kelyje. Tačiau to nedarykite, jeigu automobilis pradėjo slysti ant apsnig­to arba apledėjusio kelio. Veiksmingiausias būdas sustabdyti slidžiame kelyje - išjungti sankabą (jeigu automobilio pavarų dėžė rankinė) arba automatinę pavarų dėžę perjungti į neutralią padėtį ir pamėginti "išminti stabdžius".

Spauskite pedalą vienoda jėga, neleisdami stabdžiams užsikirs­ti, tada truputį atleiskite pedalą. Vėl paspauskite jį, bet ir dabar neleiskite užsikirsti ir laikykite tokioje padėtyje. Tai geriausias bū­das sustabdyti ir toliau valdyti mašiną.

495. NĖRA PAPRASTA VAŽIUOTI TRIMIS RATAIS

Nuleidus padangą važiuoti reikia kitaip, negu automobiliui slys­tant. Štai keli svarbiausi patarimai.

Jeigu automobilis svyra į vieną pusę - vadinasi, nuleista prie­kinė padanga, jeigu siūbuoja į abi puses, "vizgina" užpakali arba

jį užneša į vieną pusę - užpakalinė padanga. Kad ir kaip būtų, nestabdykite- Tiesiog atleiskite greičio pedalą. Tvirčiau laikykite vairą - jis sukiosis lyg pašėlęs - ir pamėginkite suvaldyti automo­bilį, kad jis nepradėtų važiuoti kita kryptimi. O jeigu jau valdote mašiną, tada galima stabdyti. Uždekite šviesas, pagalvokite, kur pastatysite automobilį, ir iki tos vietos judėkite minimaliu greičiu.

496. IŠVENKITE SUSIDŪRIMO

Susidūrimas su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu - blo­giausias atvejis. Jeigu matote, jog mašina lekia tiesiai į jus, nesu­stinkite kaip stabo ištikti. Jeigu greitai susiorientuosite, galbūt pa­vyks išvengti avarijos.

Pirmiausia turite išvengti susidūrimo iš priekio, todėl pasitrau­kite į dešinę arba Į šalį, jeigu tai įmanoma. Pasukite tiek, kad, jeigu susidurtumėle, mašinos rėžtųsi viena į kitą tam tikru kam­pu. Staigiai nestabdykite: ratai gali užsikirsti, ir nebegalėsite ma­nevruoti.

Svarbiausia - bet kokia kaina išvengti susidūrimo iš priekio. Smūgis iš šono yra silpnesnis, taigi mažesnė tikimybė, kad sun­kiai susižeisite.

DU RATAI ANT KELIO

497. ĮSTATYMAI DĖL ŠALMU: PAKLAUSYKITE NUKENTĖJUSIŲJŲ

Lėkti plentu plika galva - nevertas rizikos smagumas. Daugu­ma motociklininkų avarijų metu žūsta arba tampa invalidais dėl galvos traumų. Jeigu į ką nors trenksitės, patikimas šalmas ant jūsų galvos gali išgelbėti gyvybę arba apsaugoti nuo smegenų trau­mos bei invalidumo. Apklausus motociklininkus, patekusius i ava­riją, paaiškėjo, kad 86 proc. jų griuvo, leistinu greičiu važiuoda­mi sausu, lygiu keliu. Dauguma neviršijo 56 km per valandą greičio. Vis dėlto beveik 2/3 nelaimėlių stipriai susitrenkdavo galvą į kelią. Visi jie važiavo užsidėję šalmus, ir dauguma vairuo­tojų sutiko, kad be šalmo jie būtų žuvę. Kalbėdami apie šalmą.

beveik kiekvienas likęs gyvas motociklininkas džiaugdavosi: "Jis išgelbėjo man gyvybę."

Labiausiai apsaugo visiškai uždaras šalmas. Jis dengia visą galvą ir veidą.

Šalmai, kaip ir kepurės, būna įvairių dydžių, todėl svarbu rasti tinkamą. Netinkamai parinktas šalmas avarijos metu gali nulėkti nuo galvos.

Tinkamai parinktas uždaras šalmas turi glaudžiai apimti galvą. Įsitikinkite, kad amortizuojantys įdėklai jo viduje yra tiksliai priešais veidą bei smakrą.

498. NEGRIŪKITE, SIEKDAMI IŠVENGTI AVARIJOS

Motociklas neturi sparnų. Bet kokios avarijos, kad ir kokia ne­reikšminga ji būtų, metu galima patirti rimtą traumą. Automobi­lyje plienas jus saugo iš visų pusių; ant motociklo - jūsų kūnas yra virš plieno žirgo.

Anksčiau motociklininkams būdavo patariama griūti, jeigu jau neįmanoma išvengti susidūrimo. Naujausi tyrimai parodė, kad šis patarimas klaidingas. Griūvant padidėja stabdymo kelias. Geriau­sia išlaikyti motociklą ant abiejų ratų ir panaudoti galingus šiuo­laikinių motociklų stabdžius.

499. TAMSUS AKINIAI VISIŠKA! NEAPSAUGO

Tamsūs akiniai potencialiai pavojingi, kai juos užsidėjęs moto­ciklo vairuotojas lekia greičiu, leistinu autostradose. Kai vėjas pučia į veidą, dulkelės gali patekti už akinių ir pakliūti jums į akis. Nusi­pirkite šalmą su veido skydeliu, tada neteks dėl to nerimauti.

500. APSISAUGOKITE NUO VĖJO

Motociklui priekinis stiklas yra taip pat svarbus, kaip ir auto­mobiliui: jis sulaiko vėją bei dulkeles, neleidžia vabzdžiams įlėkti jums į burną.

Priekinis stiklas arba aptakus apvalkalas (figūrinis plastiko sky­delis, dengiantis vairą) gerokai padidina jūsų saugumą. Jis apsau­go nuo iš priekio lekiančių daiktų ir leidžia galvoti apie moto­ciklo vairavimą, o ne saugotis nuo Įvairiausių šiukšlių.

501. APSIRENKITE TAIP, KAD GALĖTUMĖTE GRIŪTI

Sėsdamiesi ant motociklo, turite apsirengti ne kelionės dra­bužiais, o taip, kad galėtumėte griūti. Taigi nesimaukite šortų, ne-važinėkite be marškinių, basi.

Vilkėkite apsauginius drabužius ilgomis rankovėmis, pasiūtus iš odos ar kitos tvirtos medžiagos. Nevažiuokite motociklu, apsiavę sandalais ar šlepetėmis - rinkitės tvirtą aukštą avalynę. O geros mo­tociklininko pirštinės saugos jūsų rankas, kai sėdėsite prie vairo.

SAUGUMAS VANDENYJE

SOS. MINTIMIS SKRAJOKITE DEBESYSE

Nepasikliaukite vakarykšte oro prognoze, skelbta per televiziją. Oras gali greitai pasikeisti. Eidami plaukioti, dar kartą pasitiks­linkite, koks bus oras, atkreipkite dėmėsi į jo. pablogėjimą ro­dančius požymius.

Štai keli būdai nustatyti orą pagal debesis.

❖ Daug tamsių, bokšto formos debesų byloja apie oro permainą arba jo pablogėjimą.

❖ Kuo ryškesnis audros debesies kraštas ir kuo jis tamsesnis, tuo stipresnės audros reikėtų laukti.

❖ Oras keisis, jeigu keičiasi debesų spalva, forma ir dydis.

❖ Jeigu kamuoliniai (purūs ir balti) debesys virsta kamuoliniais lietaus (tamsiais, tirštais, plunksniniais) debesimis, vadinasi, po 60-90 minučių gali prasidėti škvalas.

SOS. JŪRA - TAI NE PAPRASTAS DIDELIS BASEINAS

Plaukiojimas jūroje ar upėje labai skiriasi nuo maudymosi basei­ne, kuriame nėra šalto vandens, rąstų, srovių. Todėl neviršyki­te savo galimybių ir pasilikite jėgų, kad galėtumėte grįžti į krantą.

Kad plaukiojant atviruose vandens telkiniuose nekiltų pavojaus, atminkite šias taisykles:

❖ Venkite tokių pavojingų vietų, kaip užtvanka, prieplauka, in­tensyvaus laivų judėjimo keliai.

❖ Atėję į paplūdimį patikrinkite, ar neiškelta audrą pranešanti vėlia­va, ir nesimaudykite nepalankiu oru arba stipriai banguojant.

❖ Jeigu patekote į stiprią srovę, nesistenkite plaukti prieš ją. Ištrū­kite iš srovės, plaukdami statmenai jos, tada pasukite į krantą.

SŪRUS VANDUO PLAUKIKAMS MAŽIAU PAVOJINGAS

Gėlame vandenyje žmonės skęsta dažniau negu sūriame. Valtimis plaukiantys žmonės taip pat dažniausiai apvirsta gėlame vandenyje.

504. PRIEŠ PANERDAMI GERAI PAGALVOKITE

Daugiau kaip 70 proc. nelaimingų atsitikimų nardytojus ištin­ka 4 pėdų (122 cm) ar mažesniame gylyje.

Tvenkinys, kuriame pernai buvo smagu nardyti, šiemet gali būti ne toks gilus, nes mažiau lijo. Nemanykite, kad tiksliai žinote van­dens telkinio gylį, net jeigu gerai pažįstate šias vietas.

Štai keli patarimai mėgstantiems nardyti:

❖ Pirmą kartą atsidūrę prie vandens telkinio, įbriskite į jį arba atsargiai nuslyskite į vandenį. Šokinėti į mažą vandens telkinį taip pat gali būti pavojinga.

❖ Nešokinėkite nuo baseino krašto, žemos prieplaukos ar tram­plino, kuris virš vandens iškilęs apie 20 colių (51 cm), jeigu gylis mažesnis negu 8 pėdos (2,44 m).

❖ Jeigu tramplino aukštis virš vandens yra 26 coliai (66 cm), gy­lis turi būti mažiausiai 10 pėdų (3,05 m); jeigu aukštis 30 colių (76 cm) - gylis turi būti 12 pėdų (3,66 m); jeigu aukštis 39,5 colio (1 m) - minimalus gylis turi būti 16 pėdų (4,88 m).

❖ Niekada nenardykite žemyn galva baseine, esančiame aukščiau žemės lygio.

❖ Niekada nešokinėkite nuo tramplino šoninės pusės, nuo laiptų, baseino įrenginių, pirsų ir prieplaukų.

505. BASEINE NE VIETA GERTI

Statistika rodo, kad pusė visų skenduolių būdavo gerokai išgėrę. Apsvaigus nuo alkoholio, sutrinka mąstymas, dezorien­tuojami

jausmai, pažeidžiami refleksai, sumažėja gebėjimas lai­kytis ant vandens. Be to, alkoholis plečia kraujagysles, todėl iš organizmo išsiskiria daugiau šilumos, ir padidėja mirties pavo­jus dėl peršalimo. 506. NEVARKITE SU PLA ŪKAIS

Plaukimo baseinuose bei hidromasažo voniose ypač pavojinga ilgaplaukiams: jeigu baseino sienelės nutekamosios angos skydas ar gaubtas įtrūkęs arba jo apskritai nėra, jūsų plaukai gali įsivel­ti į angą, ir galva panirs po vandeniu.

Todėl ilgaplaukiai privalo pirmiausia rūpestingai susisegti plaukus arba užsimauti maudymosi kepuraitę ir tik tada eiti į baseiną ar vonią.

NUSIKALTĖLIAI IR NUSIKALTIMAI

507, ATIDUOKITE VISKĄ, KO JIE REIKALAUJA

Jeigu susidūrėte su plėšiku, nesistenkite garbingai laimėti kovą. Kriminalinės teisės ekspertai pataria: atiduokite pinigus, kredi­to korteles, laikrodį, brangenybes - viską, ko lik užpuolikas pa­reikalaus.

Galbūt Ši "mazochistinė" nuostata prieštarauja tradiciniam mąstymui, tačiau dažniausiai geriau paklusti nusikaltėliui, negu mėginti jam priešintis. Pavyzdžiui, jeigu užpuolikas prikibo gatvėje, geriau atiduokite tai, ko jis užsimanys. Tegul chuliganas būna laimingas, o jūs liksite gyvas.

Pasistenkite įsidėmėti užpuoliką ir nedelsdami praneškite policijai. .      į \_Ą

508. NEŽAISKITE SU PA VOJAIS

|manoma sumažinti tikimybę tapti chuliganų arba užpuolikų auka. Štai kelios rekomendacijos:

❖ Naktį arba vėlai vakare eikite judriausiomis gatvėmis, net jei­gu jūsų kelias pailgės, venkite dykviečių, siaurų praėjimų tarp namų bei statybos aikštelių.

❖ Stovėkite tiesiai ir stebėkite, kas vyksta aplinkui.

❖ Moterims reikėtų nešioti rankines ilgu diržu, permestas per petį ir kaklą. Vyrams patartina piniginę įsidėti į vidinę švarko ar kelnių kišenę, o ne nešiotis šoninėje kišenėje.

❖ Priėję prie savo automobilio, turėkite pasiruošę raktus, kad galėtumėte greitai atsirakinti dureles. Patikrinkite, ar niekas nesislepia ant galinės sėdynės, įsėskite į mašiną, užrakinkite du­ris ir tik tada įjunkite variklį.

❖ Jei koks nors vairuotojas klausia kelio, neikite arti automobi­lio - atsakykite iš tolo.

❖ Daugiaaukščių gyvenamųjų namų, viešbučių bei įstaigų liftuo­se atkreipkite dėmesį, kur yra avarinis mygtukas. Stovėkite šalia kontrolinio blokelio; jeigu būsite užpulti, paspauskite aliarmo signalą ir kuo daugiau įvairių aukštų mygtukų.

GAMTOS REIŠKINIAI

ŠVIEČIANT MĖNULIO PILNAČIAI, ATSISKLEIDŽIA ŽEMIAUSI ŽMONIŲ INSTINKTAI

Per pilnatį padaroma daugiau nusikaltimų negu bet kuriuo kilu metu, praneša "British Mcdical Journal". Kitų tyrimų metu nustatytas pilnaties ryšys su agresyvumu, traumomis, žmogžudystėmis, savižudybėmis, dažniau kreipiamasi psichiatro pagalbos.

509. PASITRAUKITE PAVOJUI IŠ KELIO

Jūsų šansai loterijoje laimėti milijoną galbūt didesni, negu bū­ti nutrenktiems žaibo - bent jau tuo atveju, jeigu žinote, ką dary­ti, prasidėjus audrai.

❖ Venkite atviros erdvės, kurioje būtumėte aukščiausias objek­tas. Kuo toliau nueikite nuo kalvų viršūnių, vandens telkinių, aukštų pavienių medžių, elektrinių tvorų, telefonų stulpų, vėliavakočių, paplūdimių, pliko lauko.

❖ Jeigu esate ne vienas, išsiskirstykite, kad žaibui trenkus j kurį nors iš jūsų, elektros iškrova nepakirstų kitų žmonių.

❖ Jeigu įmanoma, pasistenkite pasislėpti uždarame automobily­je metaliniu stogu arba po tankiais medžiais.

❖ Miške slėpkitės po tankiais ir žemais, o ne po dideliais medžiais.

❖ Jeigu visiškai nėra kur pasislėpti, atsigulkite ant žemės, geriau griovyje, dauboje arba vandens nutekamajame vamzdyje, ir susirieskite. Atsitūpkite, rankomis apglėbkite kelius, kad sumažin­tumėte galimų taškų skaičių žaibo smūgiui. Jeigu galima, ne­stovėkite ant šlapios žemės, nes vanduo gerai praleidžia elektrą. Pasitieskite guminį lietpaltį, plastiko lapą ar kokios nors kitos vandens nesugeriančios medžiagos, kad geriau apsisaugotumėte nuo iškrovos į žemę. Negulėkite ant žemės pasliki.

❖ Būkite kuo toliau nuo metalinių daiktų, pavyzdžiui, dviračio, skėčio, meškerės, palapinės stovų, traktoriaus.

❖ Nusiimkite metalinius papuošalus - jie gali pritraukti žaibą.

KAIP EKSTREMALIOMIS APLINKYBĖMIS

SAU PADĖTI

510. ATGAIVINKITE PATĮ SAVE

Jeigu jaučiate, kad prasideda širdies priepuolis ir galite netekti sąmonės, pradėkite dažnai kosėti - maždaug kartą per sekundę. Šis "savarankiškas" netiesioginio širdies masažo variantas padės gana ilgai neprarasti sąmonės, kol sulauksite pagalbos. Jeigu šir­dies priepuolis ištiko kitą asmenį, o jūs nemokate daryti dirbti­nio kvėpavimo ir netiesioginio širdies masažo, galbūt nelaimėliui išgelbėsite gyvybę, priversdami jį kosėti, kol atvyks pagalba.

Kosulys verčia susitraukti ir vėl atsipalaiduoti krūtinės bei pil­vo raumenis, stumia kraujo srovę per širdį ir smegenis. Kraujas į smegenis plūsta tokiu pat ar net dažnesnių ritmu, kaip normaliai plakant širdžiai, tad sąmonę įmanoma išlaikyti pusantros minutės, o galbūt ir ilgiau.

511. KĄ DARYTI, JEIGU UŽSPRINGOTE

Sugniaužkitc vienos rankos pirštus ir kumščio didįjį pirštą pridėkite prie pilvo šiek tiek aukščiau bambos, bet gerokai žemiau krūtinkaulio. Kita ranka "paimkite" kumštį ir staigiai kilstelėkite jį aukštyn.

Taip pat galite pasilenkti ir pilvu prisispausti prie bet kokio kie­to, neaštraus daikto, pavyzdžiui, krėslo atkaltės, laiptų turėklų ar kriauklės briaunos.

512. STOVĖKITE, GRIŪKITE, VOLIOKITĖS

Ugniai būtinas deguonis, todėl jeigu užsidegė drabužiai, o jūs mėginsite bėgti, mosikuodami rankomis ir kojomis, ugnis tik dar labiau užsiliepsnos. Geriau vadovaukitės taisykle: "Stovėkite, griū-kite, voliokitės"; taip pataria Amerikos Raudonasis kryžius.

❖ Sustokite ten, kur esate.

❖ Pargriūkite ant žemės.

❖ Voliokitės ant grindų, kad ugnis nusloptų.

KAIRIARANKIAI: BŪKITE YPAČ ATSARGŪS Statistika rodo, kad kairiarankiai gyvena vidutiniškai 9 mėnesiais trumpiau negu kiti žmonės, matyt, dėl to, kad jie patiria daugiau nelaimingų atsitikimų. Pavyzdžiui, eismo nelaimėse kairiarankiai nukenčia du kartus dažniau negu dešiniarankiai.

51 1. BŪKITE PASIRENGI ANAFILAKSINIAM ŠOKUI

Kai kuriems žmonėms nuo tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, anti­biotikų ar raminamųjų), vabzdžių (pavyzdžiui, vapsvų) įkandimų, maisto produktų (jūros produktų arba riešutų) gali prasidėti itin sunkios rūšies alerginė reakcija - anafilaksinis šokas.

Jeigu priklausote tokiems žmonėms, praėjus kelioms minutėms po alergeno poveikio jūsų oda ims niežėti, pajusite karštį, bus sunku kvėpuoti, nes gerklė bus užgulta. Gali išberti, kartais vei­das

išblykšta, paburksta, staiga krenta kraujospūdis, apima ben-dras silpnumas. Žmogus gali net prarasti sąmonę. Nesuteikus me­dicininės pagalbos, dėl anafilaksinio šoko žmogus gali mirti po 5-30 minučių.

Jeigu jums gresia anafilaksinis šokas, būtina nuolat nešiotis epinefrino - sintetinio hormono, kurį susileistumėte priepuoliui sustabdyti.

Amerikiečių gydytojai išanalizavo kelis mirties dėl alerginės re­akcijos į maistą atvejus, beje, nelaimėliai žinojo apie savo aler­giją ir jau anksčiau buvo patyrę priepuolių. Kai kurie jų net turėjo neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkinj. Vis dėlto nė vienas neišgėrė reikiamų vaistų, kurie galėjo išgelbėti jų gyvybę.

Mokslininkai pabrėžia, kad padidinto jautrumo žmones būti­nai turi nešiotis epinefrino ir susileisti jo, pasirodžius pirmiesiems alerginės reakcijos požymiams.

■

Keturioliktas skyrius

GERA SVEIKATA -NUO PIRMŲJŲ DIENŲ

514. VARTOKITE ASPIRINO PAKAITALUS

Nerizikuokite ir sergančiam vaikui niekada neduokite aspirino.

Nustatytas ryšys tarp aspirino ir Rejė sindromo - pavojingos ligos, pažeidžiančios smegenis. Gydytojai pastebėjo, kad Rejė sin­dromo požymių turi vaikai, kurie vartojo aspiriną, sirgdami gri­pu arba vėjaraupiais.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar gydytojai tvirtina, kad saugiau­sia vaikams bei paaugliams apskritai neduoti aspirino, kaip mažinančio temperatūrą vaisto. Aukštai temperatūrai numušti bei su ja susijusiems požymiams nuslopinti tinka aspirino pakaitalas.

Amerikiečių gydytojų nuomone, šios praktikos vertėtų laiky­tis, kol vaikams sueis 18 metų.

515. GERAI PAGALVOKITE APIE AROMATINES ŽOLES BEI NARKOTIKUS

Norite, kad namuose skaniai kvepėtų, bet ar sutinkate, kad dėl jūsų pomėgio deginti aromatines lazdeles jūsų vaikas su­sirgtų leukoze?

Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai neseniai nustatė, kad vaikai, kurių tėvai namuose degina smilkalus, leukoze serga beveik 3 kartus dažniau.

Mokslininkus domina, ar dėl to kaltos aromatinės lazdelės, ar kas nors kita - kas, eksperimentuotojų teigimu, gali būti neatski­riamai susiję su šiomis lazdelėmis, t.y. marihuanos ir kitų narko­tikų vartojimas.

SVARBIAUSIA - SAUGUMAS

516. PAAIŠKINKITE VAIKAMS, KĄ DARYTI KILUS GAISRUI

Ugniagesiai tvirtina, kad gaisruose dažniausiai žūsta vaikai iki 5 metų, nes iš baimės jie slepiasi po lova arba tualete, kur jų ne­pavyksta laiku rasti.

Numatykite evakuacijos iš namo kelią gaisro atveju ir paaiškin­kite vaikams, kaip eiti šiuo maršrutu. Parenkite du evakuacijos iš kiekvieno kambario planus, apmąstykite, kaip nusileisite iš ant­rojo ir trečiojo aukštų.

Susitarkite, kur susitiksite lauke, ir numatykite, kas asmeniškai atsakys už kiekvieną vaiką.

517. VENKITE ATIDARYTU LANGU

Norite - tikėkite, norite - ne, tačiau mažas vaikas gali iškristi pro langą, kuris atvertas tik 5 colius (13 cm). Kad to neatsitiktų, ant langų įrenkite groteles. Tinkleliai turi padėti sulaikyti vabzdžius, o ne vaikus, todėl jais nepasikliaukite. Jeigu languose nėra grotelių, pagal galimybes atidarykite tik viršutinę langų dalį. Kai langai uždaryti, jie turi būti užrakinti, kad jų niekas neatvertų be jūsų žinios.

518. NELEISKITE LIPTI LAIPTAIS

1-4 metų vaikai namuose dažnai nukrenta nuo laiptų ir žūsta.

Norėdami savo akimis pamatyti, koks pavojus tyko mažylių, at­siklaupkite prie laiptų ir pažiūrėkite į viršų. Būtent taip - it Eve­restas! - jie atrodo jūsų vaikui.

Laiptų apačioje ir viršuje padarykite dureles, beje, viršutines dureles pritvirtinkite prie sienos.

Jeigu įmanoma, laiptus užtieskite kiliminiu taku. Ir niekada ne­leiskite vaikams žaisti ant laiptų arba šalia jų.

519. ATVĖSINKITE KARŠTĄ VANDENĮ

Vaikai visada veržiasi prie karšto vandens - to ir reikia tikėtis. Tačiau, jeigu jie apsipils verdančiu vandeniu, gali atsitikti tai, ko mažiausiai norėtumėte.

Manykite, kad karšto vandens bakas (autonominėje vandens tie­kimo sistemoje, kuri dažniausiai įrengiama privačiuose namuose) - tai didelis baltas arbatinukas. Jums reikia, kad vanduo jame vos virtų, o ne burbuliuotų, ir kad galėtumėte praustis šiltu vandeniu.

Nustatykite 120 laipsnių Farenheito (50 laipsnių Celsijaus) temperatūrą. Net jeigu vaikas atsisuks vien karšto vandens čiaupą, tokios temperatūros vandeniu jis nenusidegins.

520. TOLIMIAUSIAS DEGIKLIS - SAUGIAUSIAS

Kol stebite puodą, jis niekada neužvirs. Tačiau stebėti verdantį puodą būtina, ypač jeigu netoliese yra mažų vaikų. Puodų ir kep­tuvių rankenėles nusukite taip, kad vaikas negalėtų jų paliesti ir neužsiverstų ant savęs. Dar geriau pagal galimybes valgį virti ant tolimiausių degiklių, kad vaikas jokiu būdu jų nepasiektų.

521. IŠMESKITE ŽIEBTUVĖLIUS

Jūs sakėte vaikui, kad nevalia žaisti su degtukais, ir namuose jie laikomi ten, kur mažylis tikrai nepasiekia. O kaip dėl pigių vienkartinių dujinių žiebtuvėlių? Šiuo metu jie yra it paprasčiau­si degtukai.

Jeigu jums įdomu, kaip mažas vaikas gali būti toks stiprus ir sumanus, kad uždegtų žiebtuvėlį, supraskite, kad jis nesiekia uždegti cigaretės, o tiesiog žaidžia.

Vaikui ratukas - tai ratukas, nesvarbu, ar jis pritaisytas prie žaislinės mašinėlės, ar prie dujinio žiebtuvėlio. O ratai turi suk­tis - tada ir atsitinka nelaimė. Vaikas žaidžia su žiebtuvėliu kaip su mašinėle, stumdo ją. Nuo kelių stipresnių judesių gali pasipil­ti kibirkštys, o jeigu žiebtuvėlis bus atitinkamai pakreiptas, atsivoš dangtelis, ir degaus skysčio pateks į ugnį. Tai, kas vaikui bu­vo žaisliukas, kurį jis tampė per kilimą, staiga virsta degančiais mažylio drabužiais. Geriausias patarimas: žiebtuvėlius laikykite ten, kur ir degtukus, - kad vaikai jų nepasiektų.

522. SUPAMOJI KĖDĖ - UŽDRAUSTA ZONA

Tėčio mėgstamiausia vieta - supamoji kėdė - turi būti jo as­meninė teritorija. Mažiems vaikams šios kėdės pavojingos. Yra buvę atvejų, kai žaisdami jose žuvo 12-18 mėnesių mažyliai.

Suprantama, vaikai žaidė tuščiose atloštose kėdėse. Kai jie

jkišdavo galvas tarp sėdynės ir atramos kojoms, atsidurdavo it spąstuose, nes jų svoris palenkdavo kėdę į priekį.

Jeigu namuose yra supamoji kėdė, visada palikite ją užfiksuotą vertikalioje padėtyje. Pirkdami naują kėdę, rinkitės tokią, kurio­je yra lentelė, dengianti tarpą tarp atramos kojoms ir atlenktos sėdynės

523. TEGUL ELEKTROS LIZDAS BŪNA NEPASIEKIAMAS

Jeigu namuose yra mažų vaikų, apsauginiais kištukais užden­kite visus nenaudojamus elektros lizdus. Bet kokia skylutė mažyliui yra didžiulė pagunda.

524. VAIKŲ BASEINUOSE TAIP PAT TURI BŪTI GELBĖJIMO TARNYBA

Niekada nepalikite vaikų be priežiūros prie vandens, ar tai būtų baseinas, ar paprasta vonia. Yra žinoma atvejų, kai vaikai užspringdavo būdami tik 5 cm gylyje.

Jeigu turite baseiną, aptverkite jį - taip bus saugiau ne tik jūsų mažyliams, bet ir kitiems vaikams. Net jeigu esate įrengęs tik ne­didelį vaikišką "varlinuką", niekada nepalikite jo, pripilto vandens. Kiekvieną kartą po maudymosi išleiskite vandenį.

525. VAIKAI GALI NUKRISTI NUO DVIRAČIO

Jeigu dviračiu važiuojate su vaiku, sėdinčiu ant specialiai pri­taisytos vaikiškos sėdynės, mažylis turi būti su šalmu.

Kalifornijoje analizuoti 52 nelaimingi atsitikimai, kai tėvai dvi­račiu vežė vaiką. Paaiškėjo, kad 65 proc. mažylių nukritę patyrė galvos arba veido traumas.

526. MOKYKITĖS SAUGIAI MANEVRUOTI

Daugiau kaip pusė tragiškų atsitikimų, kurių metu nukenčia vaikai iki 4 metų, atsitinka prie laiptinių. Deja, dažniausiai prie savo namų laiptinių.

64 proc. nagrinėtų atvejų nukentėjo vaikai, patekę po atbuli­ne eiga važiavusiu automobiliu.

Stebėkite mažus vaikus nuo tos akimirkos, kai užvesite mašiną. Įsitikinkite, kad gerai matysite aplinką per veidrodėlius. Jeigu vai

196

kai nori atsisveikindami pamojuoti jums ranka, tegul tai daro nuo pievelės, o ne nuo šaligatvio.

527. ŠALMAS APSAUGO NUO SKYLĖS GALVOJE

Dėl galvos traumų žūsta maždaug 3/4 dviratininkų, važiuo­jančių net labai mažu greičiu. Nugriuvus nuo dviračio, vaiko sme­genys gali būti pažeistos visam gyvenimui.

Kai nuo dviračio nukrenta vaikas su šalmu, smūgis tenka ne galvai, o šalmui. Viduje esantis įdėklas nuo smūgio įdumba, su­mažindamas pavojingą poveikį galvai. Daugumos šalmą danga yra iš tvirto plieno, taigi papildomai saugo nuo sužeidimų tvirtais daiktais.

Nupirkti šalmą gali būti paprasčiau, negu priversti vaiką juo naudotis. Jeigu įmanoma, įpratinkite užsidėti šalmą, kol vaikas dar mažas. Tada šalmas jam taps įprasta aprangos dalimi. Jeigu vyresni vaikai sako, kad užsidėję šalmą jie jaučiasi tapę bailiais, priminkite, kad lenktynininkai ir motociklininkai, kurių nepava­dinsi bailiais, visada važinėja su šalmais.

Norėdami parodyti vaikui, kad jūs to mokote rimtai, kitą kartą, važiuodami dviračiais, ir patys neužmirškite užsidėti savo šalmo.

528. MOKYKITE VAIKUS TINKAMAI ELGTIS GATVĖJE

Gatvė už jūsų namo ribų - pavojinga vieta žaidimams. Vaikai mano, kad jeigu jie mato mašinas, tai ir vairuotojai juos mato. Mažieji tiki, kad mašinos gali iš karto sustoti, ir nesugeba įver­tinti, kokiu greičiu juda transporto priemonės.

Vaikus būtina mokyti pereiti gatvę. Geriausias būdas tai pa­daryti - kartu su jais išeiti pasivaikščioti ir viską parodyti.

Mokykite juos sustoti ant šaligatvio krašto ir niekada neišbėgti ; važiuojamąją dalį. Įpratinkite pažiūrėti į dešinę, tada į kairę, ir vėl į dešinę ir į kairę. Jeigu mažyliai dar neskiria pusių, sakykite: "Pažiūrėk čia, tada ten, vėliau ten ir dar kartą čia".

Įpratinkite vaikus apsižvalgyti ir nekelti kojos į gatvę tol, kol 'i nebus visiškai tuščia, ir einant per gatvę visada dairytis į šalis.

529. AUTOMOBILIO SĖDYNĖS TURI TIKTI VAIKAMS

Vaikiškos sėdynės mažyliams iki 4 metų yra būtinos automo­biliuose. Tačiau jeigu jos jūsų vaikui netinka, jis nebus pakan­

karnai saugus. Kadangi vaikas auga, gali neužtekti įsigyti vieną sėdynę.

Pirkdami sėdynę savo vaikui įsitikinkite, kad ji - tinkamo dydžio. Mažyliams, kurie sveria 18-20 svarų (8,1-9,1 kg), reika­linga sėdynė "užpakaliu į priekį"; sveriantiems daugiau kaip 20 svarų (9,1 kg) - Veidu į priekį"; didesniems vaikams, sveriantiems 30-60 svarų (13,6-27,2 kg), reikia sėdynės su priekiniu skydeliu, ir tik 4-5 metų vaikai gali pradėti segtis paprastus saugos diržus, kurie yra visuose automobiliuose. Štai į ką verta atkreipti dėmesį, kai perkate vaikiškas sėdynes savo transporto priemonei. ❖ Paprastos vaikiškos sėdynės nėra skirtos automobiliui, net jeigu atrodo labai panašios. Kad suprastumėte, kuo jos skiriasi, pažiūrėkite, ar ant pakuotės užrašytas žodis "saugumas".  Stenkitės nepirkti naudotų sėdynių. Jeigu esate priversti tai da­ryti, neimkite sėdynės, kurios plastikas įtrūkęs, rėmai subraižyti, diržai suplyšę arba susitrynę, nėra užtrauktukų ar sagtelių. Jei­gu pastebėjote bent vieną trūkumą, sėdynė nėra saugi.

530. DUOKITE VAIKUI DIRŽĄ

Ir žiūrėkite, kad jis visada jį prisisegtų. Saugos diržai apsaugo gyvybę. Statistikos duomenimis, jie padeda išvengti tragiškos baig­ties 45 proc. nelaimingų atsitikimų.

531. VAISTUS UŽRAKINKITE SKAITMENINE SPYNA

Jeigu vaistus laikote užrakinę, gali būti, kad vaikas sužinos, kur dažniausiai guli raktas. Yra buvę atvejų, kai išradingi ir tikslo sie­kiantys neklaužados ištraukdavo "paslėptą" raktą, tėvams nesant namuose, ir atsirakindavo vaistinėlę.

Kad to išvengtumėte, vaistus laikykite spintelėje, rakinamoje skaitmenine spyna. Niekada neleiskite žiūrėti, kaip renkate kodą.

Statistika byloja, kad beveik kas šeštas ikimokyklinio amžiaus vaikas, apsinuodijęs vaistais, rado jų pas močiutę.

Daugelis pagyvenusių žmonių, sergančių artritu, dažniausiai vaistus laiko lengvai atsidarančiose dėžutėse. Įspėkite senelius ir paprašykite vaistus paslėpti kuo toliau, kai vaikaičiai ateina jų aplankyti.

538. SENUS VAISTUS IŠPILKITE Į KLOZETĄ

Galite imtis įvairiausių įmanomų ir neįmanomų saugumo prie­monių, kad vaikas nepasiektų vaistų, tačiau niekais paversite vi­sas pastangas, išmesdami pasenusius medikamentus.

Patikimiausias būdas išmesti senus vaistus nerizikuojant, kad vaikas juos ras, - supilti juos į klozetą.

533. SLĖPKITE NUO VAIKŲ RANKINES

Patys to nesuprasdami, svečiai gali atnešti į jūsų namus ne­laimę. Jų rankinėse dažnai būna kosmetikos priemonių, žirklutes, manikiūro rinkinys, vaistų. Judrus mažylis gali juos rasti, ir jam iškils pavojus.

Savo svečių rankinių nepalikite ant grindų ar ant sofos po pal­tais. Dėkite juos ten, kur laikote ir savo rankinę - ten, kur vaikas nepasiekia.

534. SLĖPKITE NUO VAIKŲ SKALBIMO PRIEMONES

Jums gali būti patogu skalbimo bei valymo priemones laikyti po kriaukle, tačiau šitaip paliekate savo vaikams galimybę nu­sinuodyti.

Visas plovimo priemones sudėkite viršutinėje tualeto ar ka­marėlės lentynoje. Jeigu jums patiems nepatogu jas pasiekti, ga­lite būti tikri, kad juo labiau tai neįmanoma vaikui.

535. IŠMESKITE TUŠČIUS BUTELIUS

Majonezo indeliai skirti tik vienam produktui - majonezui. Šitai pasakytina ir apie aliejaus skardines, padažo buteliukus, pieno paketus.

Jūs galbūt ir žinote, kad į butelį, kuriame kitados buvo limo­nadas, dabar pripilta terpentino, bet ar tai žino vaikas? Jam ir terpentinas, ir benzinas ar baliklis vis tiek yra padažas, jeigu skys­tis supiltas į padažo buteliuką.

536. PASIRŪPINKITE, KAD JŪSŲ SODA S BUTU EKOLOGIŠKAI ŠVARUS

Vaiko požiūriu masalas kenkėjams, kuri naudojate savo so­de, yra lyg paslėpta saldainių dėžutė. Noras pasemti pilnų saują

šių "skanėstų" ir susipilti juos j burnų visiškai neįveikiamas. Tad geriau susitaikyti su kenkėjais sode, negu rizikuoti savo vaike gyvybe.

Be to, tyrimai rodo, kad, apipurškiant krūmus bei medžius insekticidais, padidėja tikimybė vaikams susirgti leukoze.

Pavojus susirgti leukoze padidėja 4 kartus, jeigu pesticidą naudojami namuose, ir 6 kartus - jeigu jais purškiate sodą ,želdynus.

Jeigu veją purškiate insekticidais, neleiskite vaikams ant jos

žaisti.

537. MOKYKITĖS PAŽINTI GRAŽIUS NUODUS

Dėl apsinuodijimų augalais į JAV apsinuodijimų gydymo cen trus kasmet kreipiasi maždaug 75 tūkst. žmonių.

Monstera, lelija, angliškoji gebenė, hiacintas, irisas, narcizas vaistinė šunvyšnė, rododendras, viksvameldis, azalija, paprasta sis oleandras - štai tik kai kurie augalai, nuodingi vaikams Reikėtų paminėti ir bugienį bei amalą, kuriais dažniausia Kalėdoms puošiami namai.

Jeigu jūsų vaikas netyčia suvalgė kurį nors augalą, nedelsdam kreipkitės j gydytoją. Laimė, dažniausiai padaužos nesuvalgo tiek nuodingų augalų, kad atsitiktų kas nors rimtesnio negu skrandžio veiklos sutrikimas arba burnos ertmės suerzinimas.

538. NEDUOKITE VAIKAMS MAŽU ŽAISLIUKU

Rūpestingi tėvai žino, jog mažiems vaikams nevalia duoti smulkių žaisliukų. Vaikas gali mėginti žaislą ar jo dalį praryti, ir jis įstrigs vargšelio gerklėje.

539. NAUDOKITE TIK DIDELIUS ČIULPTUKUS

Jeigu kada nors mėginote išimti čiulptuką vaikui iš burnos, žinote, kaip stipriai kūdikis gali jį įtraukti. Jeigu čiulptukas nedi­delis, jis gali nuslinkti į gerklas.

Kad išvengtumėte pavojaus, naudokite tik čiulptukus, kurių ap­imtis - ne mažesnė kaip 2,25 colio (57 mm).

 

540. BUTELIUKŲ ČIULPTUKŲ NENAUDOKITE VIETOJ ŽINDUKU

Dažnai tėvai ir medicinos seserys daro žindukus, pritvirtinda­mi kartono apskritimus ar kitokį pagrindą prie paprasto čiulptu­ko. Tačiau šie "papuošalai" gali nukristi, tada vaikas gali čiulp­tuką įkvėpti arba praryti.

VAIKŲ MAISTAS

TEGUL STORI KŪDIKIAI BŪNA STORI

Neverta nerimauti, kad mažylio kojytės storos - kūdikiams rei­kia riebalų.

Specialistai jums paaiškins, jog vaikai nuolat auga, todėl kalo­rijas sunaudoja daug greičiau negu suaugę žmonės.

Mokslininkai pastebėjo: kai tėvai pradėdavo valgydinti vaikus pagal dietą, kurioje yra maža riebalų bei kalorijų, norėdami ap­saugoti savo atžalas nuo nutukimo ir širdies ligų ateityje, - vai­kai lėčiau augdavo ir prasčiau vystydavosi.

Tiriamieji - jų buvo 7 - lėčiau augo, jų svoris lėčiau didėjo. Jie gaudavo tik 60-94 proc. kalorijų, rekomenduojamų to amžiaus vaikui. Pradėjus vaikus maitinti kaloringu maistu, jų svoris pa­didėjo, mažyliai ėmė normaliai augti.

Mokslininkų nuomone, tėvams neverta nerimauti dėl kalorijų, kol vaikui sukaks dveji metai ir daugiau arba kol gydytojas pa­stebės nutukimo požymius.

542. GERIAUSIA MAITINTI KRŪTIMI

Tyrimai rodo, kad motinos pienas apsaugo vaiką nuo kai ku­rių rūšių vėžio.

Mokslininkai nustatė, kad vaikai, maitinti molinos pienu mažiausiai iki 6 mėnesių, gerokai rečiau sirgdavo limfoma, sme­genų augliais ir leukoze negu vaikai, gaudavę tik dirbtini maistą.

MAITINIMAS KRŪTIMI APSAUGO AUSIS

Helsinkio universiteto tyrinėtojai praneša, kad žindymas apsaugo nuo vidurinės ausies infekcinių ligų ne tik kūdikystėje, bet, matyt, ir vėliau. Pavyzdžiui, vieno tyrimo rezultatai parodė, kad tik 6 proc. vaikų, maitintų krūtimi, vidurinės ausies infekcinėmis ligomis sirgo iki 3 metų, o tarp vaikų, maitintų dirbtiniais mišinėliais, tokių buvo 26 proc. Gydytojai teigia, kad toks ilgas veikimas labai svarbus, nes anksti susirgę vidurinės ausies ligomis vaikai, matyt, būna linkę ir vėliau pakartotinai sirgti infekcijomis.

VAIKAMS PARIMKITE GERIAUSIĄ MAISTĄ

Kalbėsime ne apie tai, kad jūs kažkodėl nenorite tinkamai maitinti savo vaiko; sunkumų kyla dėl to, kad jūsų kūdikis ga­li atsisakyti to maisto, kurį jam duodate. Ką daryti su tokiu kaprizingu vaiku?

Štai nedidelis sąrašas naudingų ir maistingų produktų, kurie, kaip teigia mitybos specialistai, vaikams dažniausiai patinka ir yra jiems naudingi. Tegul vaikas valgo jų tiek, kiek jūs (ir jis) norite.

❖ Liesas pienas ❖ Moliūgai

Liesas jogurtas •> Apelsinai

Sūris •> Ananasai

Bulvės «£• Brokoliai Duona iš rupiai maltų kviečių     ❖ Žalios pupos

Paukštiena be odelės ❖ Žalieji pipirai Liesa jautiena ir kiauliena Makaronų gaminiai

Kepti žuvų piršteliai iš rupiai maltų kviečių

Pupos •> Nevalyti ryžiai

Morkos ♦> Kruopos

Braškės ❖ Gatavi pusryčiai, Bananai kuriuose maža cukraus

544. SUPJAUSTYKITE MAŽAIS GABALĖLIAIS

Dešrainis - vienas mėgstamiausių vaikų patiekalų. Tačiau anksčiau JAV 17 proc. atvejų vaikai mirdavo, kuo nors paspringę.

Šitai nereiškia, kad turite iš mažylių atimti malonumą valgyti dešrainį. Tik pirmiausia dešrelę perpjaukite išilgai, tada susmul­kinkite ją mažais gabalėliais.

545. VEMKITE ŠIŲ PA VOJŲ

Kai kuriuos produktus vaikui duokite atsargiai. Jie tinka tik ta­da, kai neprarandama saiko.

❖ Gaivieji gėrimai

❖ Saldūs gatavi pusryčiai, kuriuose cukraus yra daugiau kaip 6 g

❖ Saldainiai Pyragai ir pyragėliai Saldumynai, kuriuose yra želatino

❖ Mėsainiai

❖ Sultys

❖ Dešrelės

❖ Kiauliena

❖ Konditerijos gaminiai

❖ Bulvių traškučiai ir kiti kepti užkandžiai

546. NESKUBĖKITE SIŪLYTI GREITŲ UŽKANDŽIŲ

Daugeliui amerikiečių vaikų valgis iš trijų patiekalų - tai mėsai-nis, stiklinė kokakolos ir šiek tiek keptų bulvių. Kad ir ką many­tumėte, šitoks maistas jiems nekenkia, jeigu netampa nuolatiniu.

Amerikiečių mokslininkai teigia, kad tėvai, maitindami vaikus, turi laikytis tų pačių rekomendacijų kaip ir suaugusiems, t.y. rie­balai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kalorijų.

547. KŪNO KULTŪRA BŪTINA

Jeigu negalite priversti savo vaiko laikytis dietos, pasistenkite, kad jis bent sportuotų. Tada jūsų atžala bus ne tik geros fizinės formos, bet ir sumažės cholesterino kiekis.

Tyrimai rodo, kad 25 proc. sumažinus cholesterino kiekį, 50 proc. sumažėja tikimybė susirgti vainikinių širdies kraujagyslių li­ga. Todėl, palaikant žemą cholesterino kiekį vaikystėje, ir vėliau galima tikėtus didelės naudos.

203

SIS BEI TAS APIE PIRMĄJĄ PAGALBĄ

548. SUSIRŪPINKITE, JEIGU VAIKAS SUSITRENKIA GALVĄ

Kiekvieną kartą, kai vaikas susitrenkia galvą ir bent akimirkai netenka sąmonės, būtina jį nedelsiant parodyti gydytojui.

Net jeigu vaikas neprarado sąmonės, atkreipkite dėmėsi, ar nėra kitų nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, ar jo nepykina, ar nepablogėjo regėjimas, ar nevargina nuolatinis galvos skaus­mas, galbūt išsikėlė didžiulis gumbas, kuris vis didėja, ar vaikas ima nenormaliai elgtis, tarkim, praranda atmintį. Visi šie požymiai gali byloti, kad sukrėstos smegenys, todėl kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

549. TEISINGAS VEIKSMAS - JOKIŲ JUDESIŲ

Jums galbūt bus nelengva susilaikyti - nepribėgti prie sužeisto vaiko ir nepagriebti jo į glėbį, tačiau to nedarykite, nes galite tik pakenkti. Vienintelis atvejis, kai turite pagalvoti, kaip pernešti sužeistą vaiką, - tada, kai jis gali patirti papildomų traumų, jeigu liks toje pačioje vietoje. Tik judinkite jį labai atsargiai.

Pasistenkite įsidėmėti visas smulkmenas, kurias pastebėjote įvykio vietoje. Ar prisimenate, kaip vaikas gulėjo? Ar jis krauja­vo? Ar kvėpavo? Ar buvo atsimerkęs? Ar galėjo kalbėti? Ar judėjo, o gal gulėjo visiškai bejėgis? Ši informacija gali būti nau­dinga gydytojams, atvykusiems į nelaimės vietą.

550. MOKĖKITE SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ

Jeigu reikia pernešti vaiką, susižeidusį galvą, atminkite, jog bū­tina saugoti ne tik jo galvą, bet ir kaklą. Nesvarbu, ar vargšelis turi sąmonę, ar ne, - gali būti lūžęs kaklas, ir, vaikui pajudinus galvą, galima pažeisti nugaros smegenis, o dėl to gresia nervų sis­temos sutrikimai.

Tėvai turi žinoti, kaip teikti skubią medicinos pagalbą

Penkioliktas skyrius

PROFILAKTIKA -GERIAUSIAS GYDYMAS

Kažin ar kada nors jautėtės labiau vienišas, negu būdamas gy­dytojo kabinete, kai jums kas nors skauda. Sėdėdami tarp dau­gybės stiklinių indų, pilnų vatos tamponų, bei paslaptingų, san­dariai uždarytų spintų ir laukdami, kol ateis gydytojas, pajėgiate galvoti vien apie save.

Jūsų galvoje be perstojo kyla klausimai: Ar aš pasveiksiu? Kodėl tai atsitiko būtent man?

Su kiekvienu atodūsiu dilgteli jūsų krūtinėje, pilvo gurgimas ai­du grįžta nuo sunkių sienų. Jūs sėdite, glamžydamas ant stalo pa­liktą popieriaus lapą, įsiklausydamas į žingsnius už durų.

O dabar įsivaizduokite priešingą vaizdą. Jūs sėdite ant stalo, linksmai tabaluojate kojomis ir girdite juoką, sklindantį iš greti­mo kabineto, kuriame gydytojas juokauja su kitu pacientu.

Juokas gydytojo kabinete? Kai aplinkui - vien ligoniai?

Įsivaizduokime, kad žmonės ateina pas gydytoją, būdami svei­ki. Jie tiesiog nori įsitikinti, kad jiems nieko neatsitiko. Šie žmonės kreipiasi į gydytoją, norėdami išvengti ligos, o ne gydyti ją.

Visa tai nelabai sunku įsivaizduoti - juk būtent taip ir turi būti.

Kai kalbama apie jūsų sveikatos apsaugą, kreiptis į gydytoją, kol esate sveiki, gali būti taip pat svarbu, kaip tai padaryti tada, kai sergate. Geriausias būdas įveikti 60 pagrindinių mirties priežasčių - pirmiausia išvengti ligos ir nesudaryti sąlygų jai progresuoti. Su­sirgimų profilaktika - itin svarbus metodas išvengti pirmalaikės mir­ties. Svarbiausia grandis čia turi būti jūsų šeimos gydytojas, kuris gali labiau padėti, jeigu atidžiai išanalizuos jūsų asmeninius įpročius, kurie didina pavojų susirgti, o ne siūlys atlikti gausybe testų. Paprastas pokalbis su juo apie rūkymą, kūno kultūrą, teisingą mitybą, seksą, traumų profilaktiką, piktnaudžiavimą alkoholiu ir kitus dalykus galbūt padėtų jums išvengti ligos, kuri gali ištikti praėjus daugeliui metų po vizito pas gydytoją.

 

DIDELĖ SVEIKATOS KAINA

Per pastaruosius 20 metų išlaidos sveikatos apsaugai JAV padidėjo nuo 6 proc. beveik iki U proc. bendro nacionalinio produkto. Ką tai reiškia? Tai, kad išlaidos sveikatos apsaugai sudaro vidutiniškai 1837 dolerius kiekvienam vyrui, moteriai ar vaikui, gyvenančiam JAV.

551. BŪKITE PARTNERIAI

Kad gydytojas iš tiesų padarytų viską, ką gali, būtini geri jo ir paciento santykiai.

Gydytojo ir paciento santykiai - ypatinga žmonių bendravimo rūšis. Kartais gydytojo kalba kliudo susiklostyti geriems santy­kiams, ir jums tenka tai įveikti. Tačiau geras medikas mato, ką sugeba ir ko nepajėgia suprasti jo gydomas asmuo, ir moka kalbėti tokiais žodžiais, kurie pacientui suprantami.

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip jūs vertinate savo gydytoją. Jei­gu intuityviai jaučiate, kad šis gydytojas jums netinka, privalote imtis priemonių. Jūsų santykiai turi būti pagrįsti pasitikėjimu. Jei­gu to nėra, gal būtų geriau susirasti kitą gydytoją, kuriuo galėtumėte tikėti.

Ligos baimę įmanoma suprasti. Baimė eiti pas gydytoją - visai kitas dalykas. ._,

AMERIKIEČIAI PALAIKO RYŠIUS SU SAVO GYDYTOJAIS

Dauguma amerikiečių palaiko gana glaudžius ryšius su savo gydytojais. Vienos apklausos rezultatai parodė, jog kiekvienas vyras, moteris ar vaikas kreipiasi į gydytoją vidutiniškai 5,4 karto per metus. Daugiau kaip pusė susitikimų vyksta gydytojo kabinete, 14 proc. - ligoninės ambulatoriniame skyriuje, 13 proc. ligonių konsultuojasi telefonu. Ligonio lankymas namuose sudarė tik 2 proc.

552. PASIRINKITE GYDYTOJĄ, KURIS KLAUSO

Sena patarlė byloja, kad, jeigu gana ilgai klausysitės ligonio, jis pats nustatys diagnozę. Tai tiesa. Tačiau šitai reiškia, kad jūsų gydytojas privalo skirti laiko jums išklausyti, o ne tik įbėgti į ka­binetą ir tučtuojau išbėgti iš jo. Todėl, jeigu gydytojas žiūri į laik­rodį daugiau negu į jus, vadinasi, jums, o ne jam, pats laikas at­sistoti ir išeiti.

553. PATIKRINKITE PRIEINAMUMĄ

Jūs privalote turėti galimybę kreiptis į gydytoją, kai tik su-sirgsite, o ne, sakykim, ketvirtadienį, kai nustos lyti. Svarbu lai­ku pasitarti su specialistu, kad maži rūpesčiai dėl sveikatos ne­taptų dideli.

554. APŽIŪRĖKITE GYDYTOJĄ, KOL JIS JŪSŲ DAR NEAPŽIŪRĖJO

Atidžiai pažvelkite į savo gydytoją. Jeigu iš jo išvaizdos maty­ti, kad jis pats nesirūpina tinkama mityba, fizine forma ir apskri­tai sveikata, susimąstykite, ar jums padės pasirinkti sveiką gyve­nimo būdą. Gydytojas, kuris pūsdamas cigaretės dūmus pataria mesti rūkyti, turbūt šiuo atveju nėra jūsų geriausias patarėjas.

555. NUODUGNIAI TIRKITĖS KAS TREJI METAI

Naudinga nuodugniai išsitirti savo sveikatą. Pagyvenę žmonės ir maži vaikai turėtų gana dažnai tai daryti, tačiau sveikam suau­gusiam žmogui, kuris anksčiau nesirgo rimtomis ligomis, nebūtina kasmet tirtis - visai užtenka tai padaryti kartą per trejus metus.

Tyrimo metu reikia išanalizuoti jūsų medicinos istoriją, gydy­tojas turi apžiūrėti visą paciento kūną, ieškodamas nukrypimų nuo normos.