SVEIKINIMAI visoms PROGOMS, Eilėraščiai , SMS tekstai.

  Sveiki atvykus atvykus į draugų puslapį. Spausti                 DRAUGYSTĖ

Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas. Bet vienatvė yra pats nuostabiausias jausmas. Vienintelis jos trūkumas yra tai, kad nėra su kuo tuo jausmu pasidalinti..

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kad laiminga būtum, daug nereikia.
Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti.
Tik kažką į kelią išlydėti.
Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti.
Kad laiminga būtum daug nereikia,
Kad tik būtų ką vardu pašaukt.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Norėčiau sugrąžinti, ką praradom,
Tada pradėti viską iš pradžių.
Statyti mūs gyvenimus iš naujo
Ir pasakyti viską ką jaučiau,
Norėčiau trintuku žaizdas ištrinti,
Kurių Tau tiek daug padariau,
Ir meilę Tau padovanoti,
Kurią savy ilgai ilgai laikiau..
Norėčiau blogį sunaikinti
Ir nesutikti jo daugiau,
Norėčiau viską atgaivinti,
Ką aš su tuo blogiu sunaikinau..
Nors norai gražūs,
Nieko nepakeisiu..
Ką padariau, tas padaryta jau..
Gal kada nors man bus atleista,
Bet taip, kaip buvo, nebebus daugiau..

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pašnibždėk, paklausk..
Galbūt išgirs?
Matai?
Tai siena dengia tavo širdį..
Nenori ji nieko įleist..
Todėl širdis meilės šauksmų negirdi..
Ji nori būti laisva..
Bet tuo pačiu ir geidžiama..
Atgaivinti ją gali tik aistra..
Panaši į saldų medų bičių nešamą..
O ją turi širdis maną..
Tai tikrai ne melas ar pašaipa..
Leisk paliesti tavo sielą..
Leisk pažadinti ją..
Savo nepakartojamą širdies liepsną..
Juk viską ką turiu, tai meilė tau skirta..
Ji tyra..
Ji karšta..
Ji miela..
Ji ypatinga..
Ji nesugriaunama..
Ji tik tai..
Tik tau pažadėta..

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kai skausmas žiaurus
Tavo širdį suspaus,
Nesiskųski žmonėms,
Jie tavęs neužjaus,
O kai laimės žvaigždutė
Tau suspindės,
Nesigirki žmonėms,
Nes jie Tau pavydės.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Myliu Tave ir jaučiuosi laiminga vien tuo, kad Tu esi. Tikiu viskuo ką pasakai vien dėl to, kad tai pasakai Tu. Visada išsišiepus iki ausų vien dėl to, kad Tu esi. Ir niekada nebuvau tokia laiminga kol nesutikau Tavęs. Myliu Tave.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Prisiminsi - ačiū,
Pamirši - na ir kas,
Gyvenime sutiksi
Dar daug tokių kaip aš!

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Jei tavos kojos nebučiuotų šitos žemės, nereiktų ir manęs po šiuo dangum.. Naktim sapnuojasi tik tavo akys.. O ašaros pavirsta spindinčiu lietum.. Tu man brangus it saulės spindulėlis.. Ant delno snaigė tirpstanti pirma.. Tik dėl taves pražydo gėlės.. Tik dėl tavęs ir aš lyg šiol gyva..

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pabudo pievos, gojai, miškas,
Taip gera širdyje pajaust tave..
Einu aš atvira širdim į viską
Ir nebijau aš atiduoti tau save.
Priglausk mane prie savo begalybės
Ir niekada nebepaleisk..
Ir kai bus gera iki beprotybės
PAVASARI - tu savo darbą atlikai!
Pavasari - myliu tave!

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------                                                                                        

Turėk svajonę didelę kaip saulę, turėk svajonę plačią kaip dangus, turėk svajonę gražią kaip pasaulis, nes be svajonės tu nebūsi žmogus..

Kaip liūdna ir sunku gyventi be draugų. Kaip gera ir smagu turėt tokių draugų kaip TU..

Kartais nežinau kodėl, bet tavęs labai pasiilgstu. Pasiilgstu tavo šiltų rankų prisilietimo, nuo kurių per kūną bėgioja šimtai virpuliukų.. Pasiilgstu tavo karštų bučinių, nuo kurių suvirpa mano širdelė.. Pasiilgstu tavo šilto žvilgsnio žiurinčio man į akis.. Pasiilgstu tavo meilių žodžių, bei tavo žavios šypsenos..

Daug buvo tų, Kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra.

Kiekvieną naktį sapne aš matau tik Tave, Tavo rankos švelniai apkabina mane. Alsuoji į veidą ir tyliai snabždi, kad nori būti su manimi.. Kaip būna gera, kaj tai sakai, gaila, kad tikrovėj to nedarai..

Vienintelio dalyko žmogus neįstengia pakeisti, pagerinti ir reformuoti - kaip tik to, kas jame didingiausia - meilės. Ji buvo pradžioje bus ir pabaigoje, gimė su pirmuoįu žmogiškosios širdies tvinksniu, išnyks su paskutiniu paskutiniojo žmogaus atodūsiu..

Būti tikru draugu
Žinoti kodėl blogai.
Žinoti kodėl blogai
Draugui labai gerai.

Pamatyti kaip draugas liūdės
Niekas gyvenime nepadės
Todėų būkim šalia draugų,
Nes mums labai smagu..

Būti tikru draugu..
Tai pamatyti dar nespėjusią pasirodyti draugo akyse ašarą..
Būti tikru draugu..
Žinoti kodėl draugui taip sunku..
Būti tikru draugu..
Pamatyti kai draugas įsimyli..
Būti tikru draugu..
Mylėti jį taip, kaip kiti jo nemyli..
Štai koks turi būti tikras draugas..

Draugai, kas jie? Gal mažas spindulėlis tavo vaikystėje, gal mažos širdutės, kurios tave palaiko, gal tai kažkas, tau brangiausio, ko negali būti šiam gyvenime. Draugai tai tie žmonės, su kuriais yra beprotiškai malonu būti kartu, dėkokime, kad turime draugus! Brangiausiam draugui, tai TAU. .

Tas nerimastingas vėjo gūsis-
Pakėlė mane, nepaleis niekada.
Ištrūkti iš jo nesinori staiga,
Jaučiu, kad jis nori taip pat likt drauge.

Pakėlė mane stiprūs vėjo sparnai:
Ir skrieju dangum-taip aukštai, taip lengvai..
Jei kas pabandys iš jo glėbio atimt
Lai žino, kad tai nepadės man nurimt.

Su vėju aš mėgstu pažaisti basa
Kai lekia pro šalį marga vasara.
Skrendu aš su jais ir staiga suprantu-
Kaip gera, kad judu abu aš turiu.

Kartais nežinai kaip pasakyti draugui..
Kokia šiluma pajunti jį pamatęs..
Nežina kaip pasakyti jog nori būti visada kartu..
Nežinai kaip pripažinti, jog tau to draugo reikia..
Nes tu be jo, kaip be rankų..

Draugystė tai lyg žvakės liepsna,
Kuri užgesta nuo kiekvieno pūstelejimo.
Prieš tave dar visas gyvenimas -
Nuotykiai, nauji draugai, svaja,
Mylėk gyvenime žmones ir stenkis,
Kad širdies liepsna neužgestų tavy!!
Tegu žiema, tau, būna vasara,
O šiaurės vėjas - muzika švelni.
Ne viskas blogas ir ne viskas pasaka.
Ką savo kelyje tu sutiksi,
Te būna visko, visko, ko žmogui reikia,
O, kad laimingas būtų reikia tiek nedaug.
Jei tu nori, kad sėkmė tave lydėtų,
Tu tyliai ją pašauk..

Galim būti drauge, bet nebūti kartu.
Galim verkti šalia, bet nebūti lietum.
Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų.
Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum tu.

Jai tu girdi gėles dainuojant.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.

    Spausk                                                                                                                                                                          

Aš užmigau, kai buvo ruduo.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.

Gal žodąių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Pries žodžius, byrančius per skruostus.

Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!

Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai - paskutinis mūsų miegas..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: "aš tave myliu", kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai - paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: "aš laimingas"..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų... Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..

Neatleisti - vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti - vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti - tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti - tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti - tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais..

Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante.. Staiga jis paklausė: - Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą! Kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio.. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė.. Smėlis ėmė srūti pro pirštus, ir kuo stipriau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo.. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje.. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o vėliau sušuko: - Supratau!

Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu, išbandžius praktiškai, surinkus visus duomenis bei parodymus, gavus patarima iš didžiojo savo smegenų pusrutulio, aš galiu drąsiai, be baimės, be neapykantos, nedvejodama, nekantriai, bet visiškai ramiai, be sąžinės graužaties pareikšti - Jis fainas žmogutis..

Tikri draugai visada tau pasakys Labas.. Tikriems draugams visiškai nerūpi, kad tu kitoks.. Tikri draugai pasitikės tavimi! Tikri draugai spręs problemas kartu.. Tikri draugai nesijuoks, iš tavo nelaimės.. Tikri draugai padės kai tau bus sunku... Tikri draugai niekada nevers daryti to, dėl ko tu kitą rytą gali gailėtis! Ar dabar supratai kokia yra tikro draugo kaina? Jis neįkainuojamas, nes svarbiausia draugystės kaina yra pasitikėjimas..

Matematiškai paskaičiavus, biologiškai nustačius, chemiškai ištyrus, fiziškai pasvėrus, lietuviškai aprašius, vokiškai išvertus, angliškai nusišnekėjus, informatiškai apdorojus, geografiškai apieškojus, istoriškai padiskutavus, filosofiškai pažvelgus, politiškai įteisinus, meniškai apipavidalinus, muzikaliai pagražinus, teologiškai nušvietus ir žmogiškai pagalvojus buvo iškelta hipotezė, kuri skamba taip: ar tik tu nebūsi vienas iš nuostabiausių žmonių žemėj..

Drauge,
Norėčiau padovanoti Tau lietų.. Tokį vėsų.. Bet dieviškai gaivų.. Bet, dėja aš tik žmogus.. ir tegaliu padovanoti lašą.. Imk jis tavo.. Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas.. Kuriose kasdien matytum galybes gėlių.. Bet aš tik žmogus.. Atleisk.. Taigi įteiksiu tau mažą gėlytę.. kuri nuvys greičiau, nei Tu.. Štai imk jį.. Norėjau padovanoti Tau bekraštį dangų.. Dėja nepakėliau aš jo.. Juk aš tik - žmogus..
Taigi dovanoju Tau vieną žvaigždelę.. Dabar pažvelk pro langą.. Pirmoji žvaigždutė, kuri Tau kris į akį, ir bus toji.. Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra didis savimi, o tai svarbiausią.. Vieni liūdi lyjant, kiti džiaugiasi.. Vieniems dovanoja gėles, kiti visą gyvenimą žydi.. Vieni garbina žvaigždes, kiti patys yra ryškiai šviečiančios žvaigždės.. O dabar nusišypsok Juk pasaulis toks nuostabus..

Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke,
Pripustė visą kiemą balto sniego.
Jau žiema.
Ir nesvarbu keliai kad užpustyti,
Man tai nesvarbu.
Nes pas tave atlėksiu, net jei reiktų
Tapt paukščiu.

Aš myliu tave,
Tu myli mane.
Visad būname drauge,
Nes meilė nenugalima.
Ir taip bėga metai
Gėlės pražysta ir vėl nuvysta,
Bet mes vis mylim..
Mylim vienas kitą.
Ir atrodo, kad tai sapnas,
Bet meilė per stipri,
O meilė vis dar auga
Kol mes būname gyvi..

Greit pavasaris ateis,
Gėlės pumpurus išskleis.
Kai alyvą baltą skinsi
Gal mane dar prisiminsi..

Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš moku sudėti
Devynias raides:
"DRAUGYSTĖ"

Išmokau juoktis, širdžiai plyštant
Išmokau ašaras nuslėpti nuo visų,
Likimo nublokšta į šalį..
Ilgiuosi buvusių draugų
Tokių kaip Tu!

Aš einu pasibelst į tavasias duris
Tu juk lauki manęs
Tu ilgiesi manęs
Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Ir nešu dovanų tau rudens ramunes.
Juk žinai, kad aš tave begalo myliu
Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių
Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.

Neturiu taves šalia. Aš negaliu jausti tavo šiltų rankų prisilietimo, kad ir kaip norėčiau. Negaliu bučiuoti tavęs ir kas rytą pabusti tavo glėbyje. Mano mylimas ŽMOGUTI, mano ANGELE, mes galime būti kartu, nors Tu galbūt tuo netiki. Mes galime būti laimingi, tereikia pažadinti abipuse meile, kazkur giliai užmigusia aistrą. Mes jau dabar esame kartu, tik netaip, kaip norėčiau. Jau dabar mus sieja nuoširdi bičiulystė, draugystė ir švelnus rankos paspaudimas. Tačiau aš laukiu tikros, stiprios jaudinančios Tavo meilės. Aš ilgiuosi tavęs dieną ir naktį - kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kurią noriu padovanoti Tau.

Vienas žmogus, o jame dvi akys, akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių..

Myliu tave,
Myliu save
Myliu tą meilę, kurią palikome abu
Myliu nors ir kaip man tai būtų skaudu.

Aš noriu būt lyg paukštis tarp debesų
Noriu skrist, kur meilė sukasi ratu.
Aš žinau, ten būsi ir tu,
Nes aš noriu, myliu ir tikiu.

Tikiu, kad surasiu tave,
Tikiu, kad ir tu myli mane,
Aš noriu, myliu ir tikiu
Kad būsim amžinai kartu.

Aš einu tyliu tyliu taku
Tu eini šalia mamęs kartu kartu,
Vėjas ūžia taip nyku nyku
Bet kadangi mes abu kartu
Tai mums nesunku,
Galim nukeliauti daug šaltų kelių,
Nors ir tūkstančius mylių
Mintys šnibždasi, kad būsim visada kartu,
Nors įsitikinusi nesu
Nes kitaip tos tūkstančiai mylių
Bus nukeliautos,
Be tavo lyg vanduo žydrų akių,
Be jų aš negaliu
Man jos suteikia vilčių
Nebijot sunkių dienų ar valandų,
Nes kartais jos būna aštriu, kaip adatos galu,
Bet aš galiu, nes medžiai ošia, o aš dar vis einu
Bet kartu ir tu..

Kaip gera turėti žmogų..
Kuris išklausys ir paguos..
Kai suklupsi nelaimėj padės..
Paduos ranką, kai Tau jos reikės..

Tik tikras draugas galės..
Priminti pamirštus žodžius..
Žodžius iš tavosios dainos..
Kuri skamba tavojoj širdy..

Tik tikras draugas nesmerks..
Už padarytas klaidas..
Tik jis mylės nuoširdžiai..
Tik jis niekada neišduos..

Šį vakarą mėnuliukas nusišypsos ir mano karštą bučkį dovanos. Žvaigždutė ryškiai sužibės, tave lovytėn palydės..

Myliu tave labai labai,
Tad būkime kartu.
Tik pasakyki man gerai,
Ir būsim amžinai drauge.

Ak, kokia miela lelytė,
Lyg gyva maža mergytė,
Su gėlėta suknele ir su aukso kasele.

Tu išeisi iš čia kaip klajūnė
Draugų akys lydės dar toli..
Tu pamirši draugus, juk taip būna,
Juk visų prisimint negali!

Girdėk sava širdimi kiekvieno skausmą - Jie tavąjį girdės..
Matyk sava širdim kiekvieno džiaugsmą - Jie tavąjį matys,
Mylėk kitus, save užmiršus, Ir jie tave mylės..
Tikėk kitais kaip savo žingsniais, Ir jie tavim tikės!

Draugai.. kas jie? ..Ar tie,kurie tave myli? (Gal tik taip sako?), ar tie, kurie skaudina (Ne,tai tikriausiai priešai), o gal tie, kurie papraščiausiai yra šalia.. (Nors ir už šimto mylių..) ir nesvarbu jis jaunas ar senas, aukštas ar žemas.. nesvarbu! Jei suprantate vienas kitą be žodžių.. saugok, nes už jokius aukso kalnus ar akmenukus nuo kelio jų nenusipirksi..! Persiuntinėk draugams, kad jie žinotų, kad tu esi šalia..

Pirmą diena tortas
Antrą dieną sportas
Trečią dieną kinas
O vidurnaktį vaikinas

Nebegrįš praėje mokslo metai
Nebegrįš juokas pamokų metu,
Nebegrįš tavoji meilė
Ir už svajones parasytas du.

Nuo vėjo rudens,nuo šaknų
Margiausi gėlynai, nuvysta,
Tik lieka žydėt amžina
Gražiausia pasaulio - Draugystė

Kartais.. reikia pabūt vienam, ir susivokt savyje.. kartais.. reikia pasėdėt kopose, ir žiūrėt į žvaigždes.. kartais PRIVALAI nusišypsot, kad ir kaip ašaros skruostais tekėtų.. kartais reikia įveikti tai, kas yra neįmanoma.. kartais reikia matyti tai, ko kitas nepamatys.. kartais reikia stengtis, dėl to, kas tau svarbu.. kartais reikia pakovot, kad turėtum Kažką Daugiau.. kartais reikia grožėtis dangum.. kartais reikia susikabinus už rankų bėgt į jūrą.. kartais reikia išsivoliot smėly.. kartais reikia verkt.. kartais reikia kažko, ko neturi..
BET. VISADA Reikia Mylėt..

Įsivaizduok dykumą, kurioje lyja tik kartą per metus.. Įsivaizduok augalėli jos viduryje.. Įsivaizduok kaip labai jis ilgisi lietaus. Taip pat tik tūkstantį kartų labiau aš pasiilgau tavęs.

Nenustok laukti to,
Ko niekada nelaukei,
Saulės kritimo į tavo delnus
Ieškok prasmės ten,
Kur jos ko gero nėra,
Juk pražįsdamos gėlės neklausia: "Ar verta?"

Kaip dažnai mus vadina nevykėliais
Kaip dažnai mus vadina kvailiais
O mes einam keliais ir klystkeliais
Ir viens kitą vadinam draugais..

Istorija apie du draugus, keliaujančius per dykumą.. Du draugai ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, nieko nesakęs, pastarasis parašė ant smėlio: "Šiandien gavau antausį nuo savo geriausio draugo". Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę jis išraižė ant akmens: "Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę". Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė: -Kai tave įskaudinau, tu apie tai parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl? Draugas atsakė: -Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti. Išmok rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens..

Vieną kartą vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h. Mergina: Sulėtink, aš bijau. Vaikinas: Nebijok, tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau, padarysiu viską ,kad tik sulėtintum. Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai. Mergina: Gerai ,gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino) Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau) Vaikinas: O dabar pabučiuok mane, ir pasakyk, kad myli. Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky, kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą.

Jei turėtum 500 tūkst. draugų, susikabinę rankomis galėtumėte apkabinti visą pasaulį.
Jei turėtum 200 tūkst. draugų sudarytumėte visą miestą žmonių, kurie sveikintųsi su šypsena.
Jei turėtum 25 tūkst. draugų, telefonų firma tau nutrauktų ryšį kiekvieną kart, kai sueitų metai.
Jei turėtum 6 tūkst. draugų, būtų faina turėti 6 tūkst. krikštavaikių.
Jei turėtum tūkstantį draugų, turėtum 2 tūkstančius rankų.
Jei turėtum 365 draugus, kiekvieną dieną praleistum su vienu iš jų.
Jei turėtum 100 draugų, gautum 100 patarimų.
Jei turėtum 4 draugus, turėtum 8 saugias rankas, kurios tavim rūpintųsi.
Jei turėtum 2 draugus, būtum 2 kartus laimingesnis.
Bet jei turėtum tik 1 draugą (ir turi), nereikėtų nieko daugiau..

Gęsta žiburėlis tylią naktį,
Gęsta ir išblėsta lyg niūri diena,
Niekad neužgęsta, niekad neišblėsta
Tik žmogaus draugystė, jeigu ji tvirta.

Gyvenimas būna gražus ir pilkas. Gyvenimas būna linksmas, būna liūdnas. Būna įsimyli, būna gauni ragų, visko būna, tačiau gyventi visgi verta, nes niekad nežinai, gal surasi žmogų, kuris tau praskaidrins gyvenimą. Šypsosis kiekvieną dieną. Sakys myliu, pralinksimins kai liūdesi, kuris bus šalia ir niekad neišduos. Žinosi, kad tavęs kažkas laukia ir kažkam tu rūpi. Ar dėl to gyventi neverta?? Aišku, jog verta! Tam ir gyvenkim..

Galbūt Dievas norėtų supažindinti Tave per visą Tavo gyvenimą su daugeliu skirtingų žmonių, kad galėtum sutikti tuos, kuriuos Tu branginsi ir būsi dėkingas jiems.

Tas, kuris paiimdamas Jūsų ranką, paliečia ir Jūsų širdį yra tikras DRAUGAS.

Draugas - tai žmogus, kuriuo reik mokėti pasitikėti,
Draugas - tai lyg skrynia, kurioj sudėtos visos tavo slaptos mintys..

Lai šie metai prabėga be skausmo
Nors gyvenime skausmo tiek daug
Palinkėsiu tau laimės ir džiaugsmo,
bet žinok, kad ir jų neperdaug..

Gyvenimas ne stiklo taurė
Jos šukės laimės neatneš
Tačiau mes kartais užsimirštam
Ir daužom laimę į šukes..

Beribę meilę tau jaučiu
Ji neapreptų žvaigždynų plačių
Ji nepasiektų aukščiausių kalnų
Leisk tave apiberti gražiausiu jausmu.

Vienas žmogus, o jame tik dvi ašaros, o jose - šimtas jausmų.. Jausmuose - tūkstančiai minčių, o pasauly vienetai fainų draugų kaip TU..

Jei aš būčiau ašara tavo akyse - nuriedėčiau skruostu iki tavo lūpų.
Jei tu būtum ašara mano akyse - bijočiau verkt, kad tavęs neprarasčiau..

Mano draugas, tai dangus, dangus, dangus.
Mano džiaugsmas, tai lietus, lietus, lietus.
Mano meilė, tai saulutė nuostabi.
Mano draugė(as) ir tu esi.

 Spausk                                                                                                                                                                              

Šaukiu į naktį, kad tave myliu
O žvaigždės žiba tartum akys Tavo,
Ir jūra ošia tyliai tyliai,
Kaip kažkada kai mes kartu dainavom..

Dvieju širdžių ištikima draugystė,
Jokių nepaiso kliūčių kelyje,
Ir meilė dar ne meilė,
Jei ją apsunkina klasta ar išdavystė..

Daugiau kantrybės.. Kur skubate? Giliai atsikvėpkite ir mėgaukitės laisva minute.
Dažniau šypsokites ir būkite tarp draugų.
Gera jausti, kad galite pasiekti tai, apie ką seniai svajojote.
Belieka plačiai atverti akis ir drąsiai skrieti užsibrėžto tikslo link.
Kada jaučiamės laimingi? Kai sutariame, kai juokiamės ar dirbame kartu. Kai esame tarp bendraminčių. Kai sužinome kažką naujo, kai mums arba mūsų artimui pasiseka. Kai mylime.
Ką reiškia būti tarp žmonių?.. Dažnai tai reiškia - būti laimingam..

Pasiklydusi svajonėse maža mergaitė bėgo per rasotą pievą su begale žiedų ir drugelių..Ji nežinojo, kas yra meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir išdavystė, kilimas ir nuopuolis, džiaugsmas ir liūdesys, jai nereikia slėptis, jai nereikia būti kitokiai, nei ji yra..Jos gyvenimas-bėgimas. Ji tik bėga, bėga, bėga..Jos žingsniams atitaria vėjas, lietus, saulė..visas pasaulis..visa visata..Juk ji maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse..ji nepažįsta žmonių, nepažįsta žodžių..nepažįsta savęs..Ji net nežino, kad yra maža mergaitė. Ji tik bėga..bėga..bėga..Bėga ne nuo kitų ir ne nuo savęs, ne nuo vėjo ir ne nuo lietaus..Ji bėga be tikslo ir be prasmės. Jos niekas nestumia, jai niekas neliepia bėgti-tai įprotis , vidinis postūmis, instinktas. Ji to niekur neišmoko, niekas jai neparodė...ji buvo tokia ir bus..maža mergaitė pasiklydusi svajonėse..diena keičia naktį. Naktis keičia dieną. Saulė kyla ir leidžiasi..o ji bėga...bėga per gyvenimą..per svajones..per pievą..

Pražydo rožė deimantinė, ant aukšto kalno tarp gėlių, norėčiau tau ją dovanoti, bet jos pasiekti negaliu..

Jei galėčiau, nudažyčiau saulę mėlyna spalva, nubėgčiau į dangų vaivorykštės tiltu ir ieškočiau nakties, gal iš ten ateina jinai.. paskui nutiesčiau nesibaigiantį kelią, kuriuo eitume mes..

Aš krentu, nes neturiu sparnų. Tu skrendi, nors tavo - netikri. Aš galiu nuskęsti lietuje, tu gali išgelbeti mane. Mes kartu išgertumėm šį lietų, Aš ir Tu, jei tik mane girdėtum. Mes kartu išmoktumėm skraidyti, Aš ir Tu, jei tik mane matytum..

Draugas širdžiai svarbiausias, draugas pats mylimiausias, draugas tai aš ir tu, draugai mes visi kartu.

Žmogus yra - žmogaus nėra..
Tam gyvenimas ir skirtas,
Kad gimtume ir mirtume
Kad mylėtume ir kentėtume
Kad lietume ašaras
Iš laimės ir nelaimės..

Draugystė - tai laimė džiaugsmas ir draugai,
Draugystė - tai saulė tavoj ir manoj širdy
Draugystė - tai pasakos, šventės, draugai,
Draugystė - tai meilė ir mano kerai..

Ilgesys. Noras būt su Tavim..
Visa tai - mane verčia kentėt.
Pati kalta.
Žinau!
Pati pamilau.
Mulkė..
Taip. Mulkė.
Niekas nevertė mylėt..
Bet pamažu.
Tai tapo naturalu.
Kasdieninės šypsenos.
Verčia stengtis.
Ir gyvent.
Išmokau džiaugtis papraščiausiais dalykais.
Saule.
Ir dangum.
Juk tai nepaprastai gražu.
Bet Tu ir vėl..
Slypi kažkur ten danguje..

Gal ir igrisau.
Gal..
Ir nusibodau.
Bet.
Tai ne as.
Ne as kalta.
Ji. Ji kalta!
Nepyk. Juk to nenorejau.
Tai Ji. Ji norejo!
Nes..
Viskas ka matau - Tu..
Viskas ka girdziu - Tu..
Visi sapnai - Tu..
Ir svajones - Tu.
Kaltink. Tik ne mane.
Ir tik Tu nepyk.
Buk kantrus.
Ir nebesmerk.
Nes tai ne as skleidziu.
Ka jauti.
Kas seniai nusibodo.
As..
Velniai rautu. AS!

Būti tikru žmogumi - tai draugo akyse matyti dar nespėjusią pasirodyti ašarą, suprasti giliai širdyje užslėptą skausmą.

Tikra draugystė yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta.

Draugas - tai kažkas, kas pažysta dainą tavo širdyje ir gali tau ją paniūniuoti, jei tu staiga pamiršti žodžius.

Noriu tave matyti, noriu tave išklausyti,
nes tik tavo balsas švelnus, kutena mano jausmus..

Nuneš upelis sielvartą, ateis ilgai laukta diena,
tada širdis nustos skaudėjus pajutusi tave šalia..

Žinai, faina žinoti, kad kažkam esi fainas. Būti fainam ir turėti fainų draugų. Ir tas mūsų gyvenimas yra fainas, tik reikia mokėti ji fainai gyventi.

Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio. Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje, taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje. Ir jeigu kažkas per akimirką perskaito pačius svarbiausius puslapius - jis jau tavo draugas.

Draugystė niekad neišdyla Kaip tas mėnulis ir dangus Draugystė niekad neapvylė nei vieno mylimo žmogaus. Ir jei tave paliktų kartais Kai tau sunku,labai sunku Žinok, nes tai žinoti verta Nebuvo jis tau artimu draugu!!

Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį..

Kaip dažnai mus vadina nevykėliais, Kaip dažnai mus vadina keistais. O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm Ir vienas kitą vadinam draugais..

Nesvarbu, kiek kartų suklupai, Svarbu kiek kartų pakilai. Mes gyvename iš to, ką gauname, Mes kuriame gyvenimą iš to, ką duodame, Turėti draugą-reiškia būti draugu. Tikėk tais, kurie ieško tiesos, Abejok tais, kurie ją rado. Žmonės ne visada tiki, ką sakai, Bet jie visada tiki tuo ką darai. ATSIMINK: Paprastumas yra kelias i tikrą džiaugsmą!

Man jau stogas važiuoja ir ašaros pačios teka mano skruostais.. ir eiles pradėsiu tuoj kurti, bet tik iš meilės ir iš tos laimės, kad turėjau progą su tavimi susipažinti.. aš jau pati nebesuvokiu kas man pasidarė.. bet juk aš tik žmogus ir mylėt yra įprasta.. bet man tu kažkuo esi ypatingas ir ne toks kaip visi.. kodėl taip yra?.. aš nenoriu tavęs prarast niekada niekada, nes manau, kad mano meilė tikra.. bet gal tik man ir tik dabar taip atrodo.. aš jaučiu kaip stipriai plaka mano širdis ir tik dėl to, kad tu esi.. nors ir nešalia manęs, bet visada jausiu, kad tu esi kartu su manimi.. ;*

Mandagumas - tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti.

Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna.. kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.. gali būti, kad tu šiame pasaulyje tik žmogus, bet kam nors tu - visas pasaulis.. neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleist jo su tavim.. neverk, kad kas nors baigėsi, nusišypsok, kad tai apskritai buvo.. nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.. tave myli ne už tai kokia(koks) esi, o kokie visi yra būdami su tavimi..

Yra dienų, kurios neužsimiršta, Yra veidų, kur amžinai gyvi. Pro užgyventų metų miglą tirštą Draugų veidai išlieka amžinai gyvi.

Draugai ne visada būna šalia, kad galėtų TAU padėti. Bet net jei TU vienas joji kupranugarių virtinėj per Sacharą arba plauki laivu, blaškomu Pietų Atlanto audrų, jų mintys visada su TAVIMI, jie linki TAU kuo geriausios kloties. Žvilgčiodamas į kompasą ar nuleisdamas bures, galvok apie draugus. Jie trokšta, kad rastum LAIMĘ, kurios ieškai!

Tavo draugas yra žmogus, kuris žino apie viską, ir vis dar tave mėgsta.

Nenusimink, kai bus tau liūdna, Jei verks širdis - neverki tu! Žinok, gyvenime taip būna, Gyventi visada sunku!

Laimingas žiedas tarp savo žiedų, o tu būk laiminga tarp savo draugų..

Draugystė - nuostabiausias žodis.
Širdim, ne lūpom jį tari.
Nerasi niekur džiaugsmo, laimės, nei paguodos,
Jei geriausio draugo neturi..

Kai kuriems nereikia žodžių, kad jie suprastų vienas kitą. Kai kuriems nereikia kelių, kad susitiktų. Kai kuriems nereikia girdėti, kad išgirstų šauksmą. Kai kuriems nereikia matyti, kad pamatytų šviesą. Kai kuriems skauda, nors jie yra sveiki. Kai kurie verkia, nors ašarų nėra. Tokie žmonės yra laimingi, tiki stebuklais ir Dievu. Tokie žmonės gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų..

Šią naktį pabūsiu tavo angelu, paguosiu, jei bus liūdna..apklosiu, jei bus šalta..jei nori, prie tavęs gulėsiu.. ir į gražius sapnus pakviesiu..

Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje.

Pasaulis gražus paviršius slidus laikykis tvirčiau, ir tau padės draugai !

Te pildosi norai, kad širdis mylėtų, kad svajonės nenurimtų, kad metai neskubėtų, švelnumas lūpomis kalbėtų, o neapykanta tylėtų..

Kartais būna sunku , oi kaip būna sunku,
Bet tu juokis ir viskas praeis.
Tu neverk, nedejuok, tik gerai pagalvok,
Kad gyvenimas dar prieš akis.
Tu suklysi dažnai, gal padės tau draugai.
Jei tikrųjų draugų tu turėsi.
Bet geriausia vienai(-am),
Visas skausmas, vargai.
O draugai tik tada kai džiaugiesi.

Jūra išdžiūsta, akmenys sudūžta, bet tikra draugystė niekada nežūsta.

Linkiu visko, kas lemta patirti, nuo žvaigždynų - lig žemes pilkos: meilę, ilgesį, viltį... O svarbiausia palikti žmogum visados..

Aš kaip rūkas.. tu nežinai kada pakilsiu, kada nusileisiu.. kada pajausi, kada pramiegosi,.. bet tu visada jauti, kad aš esu šalia.

Net jei mus tūkstančiai mylių skirtų, džiaugiuosi,kad tave pažįstu. Nes žmogų kaip tu pamiršt sudėtinga, galbūt dėl to, kad esi kažkuo ypatingas..

Draugas - tai kažkas kas pažysta dainą tavo širdyje ir gali ją paniūniuoti, jei staiga pamiršti žodžius. Jis vienintelis žmogus galintis nurodyti tavo klaidas, ir turintis pakankamai proto to nedaryti. Tikras draugas supranta tave be žodžių, o jo tylėjimas mielesnis už gražiausią muziką. Turėti tokį draugą taip svarbu, kaip dykumoje gurkštelti vandens, tačiau rasti, sunkiau nei pasiekti žvaigždes..

Pražydo, pasklido žiedai po laukus Ir pievas išpynė margai; Aš skinsiu, tau pinsiu rausvus vainikus, Žydėsi, kaip žydi laukai!

Yra pasauly žvaigždės trys,-
Jaunystė, meilė ir mirtis
Ir visos šitos žvaigždės trys
Tave mielas drauge aplankys.

Myliu tave, myliu labai, mylek mane, ir bus gerai :)

Laimingas tas, kuris nieko nemyli, laimingas tas, kas neturi jausmų, nes jo širdis nekenčia nuo skausmų...

Yra kažkas ko laikas keist negali,
Ko neuždengia užmaršties skara
Ir tas kažkas vadinasi draugystė
Jei ji švelni, tyra, gera ...

Štai raktas nuo mano širdies. Pasinaudok juo, kol dar nepakeičiau spynos.

Šlama mirusio rudenio lapais
Skudurėliai laiškų padegtų,
Ir lyg šaukia kažkas iš anapus
Nubolavusių ievom naktų.
Gal iš viso nebuvo gyventa?
Gal tik sapną akių melynų -
Menesienų sidabro prisemta
Meilė sauganti langą menų ?
Ir visur aš matau šita langą
Užsimerkiu - sužiura jinai
Ten matau aš nuskendusį dangų
Ir save, nuskandintą tenai.

Šiandien būkit paukščiais,

Dideliais, baltais, laimingais paukščiais,

Ir į saulę skriskite mylėtis

Žemėje nepurvinkite sparnų.

Tu suprasi kas tai yra laimė,

Kas yra džiaugsmas, šypsena.

Žinok, kad žmogui reikalinga meilė,

Kaip draugas, kuris oras ir daina.

Tad džiaukis nesugrįžtančia jaunyste,

Laikykis laimę rankoje tvirtai.

Ir meilę saugok, nes ji tik vienakart

Pražysta - ir amžinai.

Su gandrais ir su lapais kartu
Išėjai tu tada išėjai
Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia
Nežinau, kur ieškoti tavęs.
Ir paklausiau aš tyliai gandrų
Ir paklausiau aš tyliai klevų
Gal matė gandrai, gal regėjo klevai
Vėlų rudenį, kai tu išėjai.
Ir atsakė man tyliai gandrai,
Sušlamėjo man tyliai klevai
Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy
Tai kam ieškai tu jos taip toli
Vai aš eisiu, nueisiu prie upės
Prie upelio šaltinio giliausio
Ten aš lauksiu tavęs, ten ilgėsiuos tavęs
Vėlų rudenį gal tu ir sugrįši.

Prabėgs vaikystė ir jaunystė,
Pralėks ir metai mūs jauni,
Bet mes ilgam išliksim dviese,
Ir nepaliksim praeity.
Prabėgs pavasariai saulėti
Ir vasaros žydės baltai,
Pralėks ir rudenys audringi.
žiemužė mus apklos šiltai.
Tegul tik šviesios ramios svajos
Te lanko mus, kol mes šalia.

Nebijok žaizdų - jos užgyja
Nebijok skausmų ...- jie praeina
Nebijok mirties - ji neišvengiama.
Nebijok meilės, ji būtina.
Netgi usnys žydi, kvepia
Patikėk moku būt gera.
Susapnuok mane švelnia ir gražia
Gal tokios ir tikrovėj nera.
Netgi akmenis lietus pratašo
Aš stipri ir kantri, patikėk
Ir išsaugok gerumo nors laša
O tada jau praeik arba mylėk.

Naktis !
Sidabro į marias pripylė
Lyg pat akiračio
Mėnulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai
Ir mano širdis menesienoj plakas
Aš juos renku,
Aš noriu juos atminti
Tegul jie mano būtyje gyvena
Juk tu gali išeit,
Kitiems juos išdalint
Gal ir niekados nebusi mano
Man šie žodžiai liks
Aš jais tikėsiu
Juose keistu iliuzijų ieškosiu
Jei tu užmirši juos
Ar prisimint noresi
Ateik aš juos tau pakartosiu.

Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Viena pačia ryškiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų
Viena pačia saldžiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių
Vieną patį karščiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio naktų
Viena pačia ilgiausią.

Leista mylėti - tik neilgai
Leista bučiuoti, tik atsargiai
Leista naudotis meilės jausmais
Bet tik su vienu, o ne su visais.

Kur tu miela ..? Praverk šią naktį gryčią
Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus.
Gal aš ten tavo pamatyčiau
Blausiom akim užgęstančio žmogaus.

 Spausk                                                                                                                                                                              

Krinta baltos snaigės lyg pūkai,
švelniai prisiglaudęs "myliu" pasakei
Ir staiga nuleki ... "pasivyk" šauki
Balto sniego gniužtę į mane meti.
Aš tave vejuosi, blaškosi širdis
Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys
Paveju, sugaunu, ir apkabinu.
Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu
Ir balta alėja, einam mes vieni
Lūpos susilieja meilės bučiny.

Kaip dažnai mus vadina išdykėliais
Kaip dažnai mus vadina keistais.
O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
Ir vadinam viens kita draugais.

Juos regime, kada ramu ir saulė žiba.
O kad galečiau aš tikėt, neabejoti,
Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti
Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau,
Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.

Išsiskiriant
širdį nudiegia
Jauni trumpam susitinkam.
O vakaro saulė -
Ant bėgių ...
Kaip tikslas,
Kuriuo gyveni.
Taip noris gyventi pasauly,
Ilgėtis,
į mylimą lėkt
Skubėti nuo saulės
į saulę skubėti
Ir ...
Jos nepasiekt.

Ir tavo langas - vis dar uždarytas
Man spindi mūsų vasaros ugnim
Tavim prasideda kiekvienas rytas,
Ir visos naktys baigiasi Tavim.

Ir dar viena diena -
Tai tarsi saulės laikrodis,
Lyg vieniša daina,
Pavargę mes jos laikomės,
Pavargę mes užmiegame,
Pavargę atsibundame.
Ir šaukiame per miegą,
- Gyvenimo pagunda !
Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės.
Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką
Praradęs ...
Mes einam nematydami veidų,
Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų.
Neturim laiko niekam, -
Užtenka vien tik nevilčiai ...
Pasiimam sau viska, -
Kitam palikt nereikia !
Po viso šito stebimės,
Kodel sapnuojam klaikiai?
Pabuskim, na pabuskim pagaliau,
Juk reikia ir gyventi,
Ne vien tik egzistuoti.
Pradėsim skirti mes spalvas
Ir šypseną nors vieną dovanosim
Viens kitam,
O retsykiais ir ašarą nubrauksim ...
Gyvenkim ! Pakilkim iš tušcios, pilkos
Kasdienybės ...
Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim !
Sapnuose statykim svajonių pilis!
Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas,
Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko:
Tai ? Meilė !

Ilgesį sukėlė vakariniai vėjai
O mylėt išmokė saulė ir žiedai,
Bet aš nežinojau ir nesitikėjau,
Kad pasauly laimės skirta tiek mažai.

Iki pasimatymo !
Rytai nuraudo.
Iki pasimatymo -
Dangaus ugny.
Retai, retai,
Mes vienas kitą matome,
Bet iki pasimatymo !
Ir buk rami.
Kartus likimas man ne svetimas -
Tu tą žinai
Išsiskyrimas man ne svetimas -
Keliai suves.
O skirta dalia rasime tik patys mes
Tad iki pasimatymo !
Ir lauk manęs.

Gęsta baltos liepsnelių lelijos,
Laiškuose gęsta meilė mana,
O širdy pasilieka žarijos,
Ir kažkur pasismaugia daina.

Gyvensi,
Ir Tau patiks ne visos spalvos.
Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos,
Ne visos dainos ir ne visos rožės,
Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis.
Gyvensi ir mylėsi gal tik tai,
Ką širdimi palietus supratai.

Gyvenk ir saugok tą draugystę
Nes ji tokia, tikrai viena,
Sustok, jei širdis sako "klysti"
Nes klaida gali buti amžina.

Geri draugai didžiausias turtas
Nes jų draugystė visuomet gera
žmogus gyvenime viską pamiršta,
O draugas draugo niekada.

Gal viena kartą vakarui atėjus
Tu toli nuklysi parko takeliu.
Tu palenkus galvą prie balto beržo
Tyliai ištarsi, kad mylėt sunku.

Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, -
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.
Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ?
Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilė buvo mums karti,
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti
Negaila man, kad tavo akys melsvos
Negaila man, kad skiriasi keliai
Tik gaila, kad aš tave mylėjau
O meilės tos tu vertas nebuvai.
Manai aš seksiu, jei paliksi
Manai sakysiu "neik"
O ne, keliauk, geresnę radęs
Mylėk, nes dienos bėga greit.
Gal bus laikas, žydės sodai
Ir debesys slinks savaisiais keliais,
Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
O šiandien kalbamės laiškais.

Del meilės nesvarstyk. Kokia iš to nauda ?
Gyvenk. Akimirka gyvenk. Gyventi - pareiga.

Draugystė - tai dviejų draugų bendravimas.

Draugystė - galinga pasaulio duktė
Pas mus ji netyčia užklysta.
Draugystė - tai laimės gėlė
Nuo menko vėjelio nuvysta.

Buk gėlė, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!

Bučinys - tai dangiškas nektaras !
Lyg ugnis, naikinaiti, baisi,
Lyg dvi stygos užgautos gitaros,
Susijungę džiaugsmo skambesy.

Blogai, kai mylimas nemyli,
Blogai, kai myli per karštai
Nors blogiausiai kada tyli
Tada ar myli nežinai.

Balti žiedai nuvys rugsėjy,
Balti žiedai ir vėl pražys
Naudokis tų dienų jaunyste,
Jaunystė nueis ir nebegrįš.

Aš žinau, tu žodžio nepratarsi,
Nepaduosi rankos išdidus ...
Vien tik akys pasakys be garso
Pyksti, džiaugiesi, ar sunku.
Tu neprimeni man to, kas jau praėjo
Ir neliesk užgijusių žaizdų,
Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom,
Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.

Aš prisimenu tą tamsią naktį,
Kai žvaigždes žibėjo aukštai
Kai prispaudęs mane prie krūtinės
Apie laimę dainas dainavai.
Ir kaip su meile aš klausiaus
Apie laimę skambiųjų dainų
Man taip norėjos sušukti
"Brangusis aš tave myliu"
O tu lyg visą tai supratęs
Mane suspaudei glėbyje tvirtai
Ir spindinčiom akim pažvelgęs
Mane pabučiavai karštai, karštai.
Aš čia tik vieną akimirką.
Ir dovanoju ją Tau. Prisimink
tą, kurį kaip ir tu myli gyvenimą,
juoką, draugus.

Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, -
Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu.
Gimtinės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.

Ar žinai ko beržai verkia ?
Ko ramunė vysta ?
Tai todėl, kad draugas - draugo
Kartais nepažįsta.

Surask kelią - kuris Tau mielas,
Surask sėkmę, kuri tuo keliu palydėtų
Uždek savąją žvakutę
Kuri šviestų ir dieną ir naktį.
šviestų ir niekados neužgestų.

Sunku surasti gyvenimą,
už kurį atiduotum draugą,
Bet dar sunkiau surasti draugą,
už kurį atiduotum gyvenimą.

Sunku mums būtų be vilties !
Be jos skausme kas nuramintų!
Kas duotų širdžiai tiek ugnies?
Kas ištverme varge gamintų?
Ji mums brangiausia dovana!
Visur kaip angelas ji lydi !
Ji mūs stiprybė, mūs drąsa!
Pats pragaras mums jos pavydi!

  Spausk                                                                                                                                                                                

Patikėsiu -
Jei atneši saulę ant delnų,
Jei suprasti, mane mokėsi,
Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu
Jei nusišypsosi ? patikėsiu.

O tu gražus! Daug kas įsimylėtų.
Ir akys spindi nuostabiai gražiai
Bet aš žinau iškart jos glamonėtų,
Paskui paliktų šaltos, kaip ledai.
Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu.
Ir tada, kai žaibai sutviskės.
Patikek. aš ne pykti tau nešiu
Aš atnešiu tau žiedą gėlės.

Niekad nebus per daug gėlių gėlynuose, saulės spindulių, šiaurės vėjų glostomai žemei. Niekad nebus per daug gyvenime draugų .

Negailėkit gerų žodžių -
Jų taip dažnai gyvenime stinga,
Taip dažnai mes nemokame būti draugais.
Negailėkit gerų žodžių -
Jie išmoko mylėti
Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.

Aistringo vandenyno fantastiškam dugne.
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
tik leisk bent akimirkai nušvisti
tuo ką turiu, ir ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.

Kai aš pradėjau tave geriau pažinti,
tu mano gyvenime užsikariauji vis
didesnį ir didesnį patrauklumą.
Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.

Netikrumas
Kai nėr tavęs, nei raudų, nei vaitojimų,
Kai tu greta. išsilaikau ant kojų;
Bet kai ilgai tavęs nesutinku,
Kažko taip liūdna daros ir nyku,
Ir apima mįslingas netikrumas
Ar meilė tai? Ar šiaip sau draugiškumas?
Kada tavęs nelieka čia ne aido,
Aš negaliu atkurti tavo veido
Tačiau jaučiu, kad jis kažkur čia pat
šalia manęs ir dar arčiau gal net.
Ir vėl tasai vylingas netikrumas.
Ar meilė tai? Ar šiaip tik draugiškumas?
Kentėjau? Taip, bet negalvojau rodos,
Ateit, ieškot tam ilgesy paguodos.
Einu be tikslo, taip sau, tik jaučiu,
Kad aš jau čia ties tuo pačiu slenksčiu.
Užeinant ? vėl vylingas netikrumas.
Kas atvedė čia? Meilė? Draugiškumas?
Aš del tavęs gyvybę atiduočiau,
į pragarą aš ant bet ko nujočiau,
Ir nors dar to tikrumo nematau,
Bet širdimi siunčiu ramybę tau.
Ir vėl tasai lemtingas netikrumas.
Ar meilė tai? Ar vien tik draugiškumas?
Kai ranka tu man padedi ant delno,
Kažkur giliai jaučiu ramumą švelnų,
Tokį, kad, rodos, užmigčiau amžinai,
Tačiau širdis - pažadina jinai,
Jinai, o gal vylingas netikrumas
Gal meilė ir yra tas draugiškumas?
Kai dainą šią sudėti man parūpo,
Dausų dvasia nejudino man lūpų;
Iš kur tos mintys? Rimai tie iš kur?
Ir pabaigoj - lemtingas netikrumas
Kuždėjo meilė tai? Ar draugiškumas?

Ne tas laimingas,kuris turtingas,
Ne tas laimingas,kuris gražus,
Tik tas laimingas,kuris suranda
Tikrus gyvenimo draugus!

Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave.
Tikėk žmonemis, nes jie tiki Tavimi.
Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška.
O tu juk žmogus!
Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sekmės!

Gyvenimas mus supažindina
Gyvenimas mus ir išskirs
Bet kartu praleistos dienos
Man tave primins...

Kai vėjas bučiuos tau išvargusias lūpas,
Nuliūdusi saulė paskęs Nemune,
Miglose užmigs mūs teviškės pievos,
Rasoti žiedai lai primins tau mane...

Galbūt likimas taip norėjo,
Kad leido mums susipažint.
Tas pats likimas ir parodys
Draugaut, mylėt ar išsiskirt?!?!?!?

Mes draugai nuostabių svajonių
Mes draugai nuostabių sapnų
Gal išskirs mus gyvenimo likimas
Bet širdyje gyvensime kartu!

dar apie rudenį

<!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} -->

                                          Poetas Kęstutis Navakas yra parašęs:

          „...Koks gražus gali būti ruduo, sugėręs praėjusios  vasaros šviesą ir šilumą – ryškus, gyvastingas, džiuginantis spalvomis ir brandos pilnatve. Koks nykus gali būti ruduo, atšiauria žvarba geliantis sąnarius, širdį ir sielą, nepaliekantis vilties savo pilkumu... Tu seniai žinai: tik nuo tavęs pačios priklauso, ar tavo dienos švies kaip šermukšnių ar kadagių uogos saulės nutviekstoje miško laukymėje, ar sunkiu debesų švinu užguls mintis ir žvilgsnį. Žinai, bet... Kas iš tos teorijos, sakai. Vasara baigėsi. Vėl tamsa nuo pat pietų, nuobodulys, rutina, niūri nuotaika... Ruduo tau atrodo taškas sakinio pabaigoje. O jei pažvelgtum į jį kaip į naujo gyvenimo etapo atskaitos tašką? Kaip į filosofiją ir anaiptol į ne tokį nuobodų gyvenimo būdą…? Įsiklausyk: moterys,

 įsimylėjusios rudenį, sako, jog šiuo metų laiku tikrai dar  nesibaigia vasara – ta vasara, kuri gyvena tavo meilėje ir pačioje tavyje. Todėl drąsiau įženk į rudenį!“