Jei tau bus liūdna, Spausk ir klausyk
Aš tave pasveikinsiu su vasara - Galėsi džiaugtis pievų gėlėmis, Naktį - Mėnulio pasaka.
Jei tau bus liūdna, Aš tave pasveikinsiu su rudeniu - Galėsi džiaugtis išskrendančiais paukščiais Ir šiltu vėjo ūžesiu.
Jei tau bus liūdna, Aš tave pasveikinsiu su žiema - Galėsi džiaugtis snaigėmis puriom Ir papuošta egle.
Jei tau bus liūdna, Aš tave pasveikinsiu su pavasariu - Galėsi džiaugtis saulės spinduliais Ir vėl upeliuku čiurlenančiu.
***
Saulei spiginant Per kaitrą didžiausią Ištiesk man vandens Ąsotį pilniausią.
Kai valgyt norėsiu Per badą baisiausią Paduoki man duonos Kąsnį skaniausią.
Jei kartais man tavo Pagalbos reikėtų, Ištiesk savo ranką, Kad man padėtum.
Jei kartais tau būtų Linksma be galo, Pasidalink su manim Džiaugsmu savo.
O jeigu kas nors Tau skausmą sukeltų, Tu man pasakyki - Padėsiu iš karto.
***
Man patinka naktį žiūrėt į mėnulį, Žvaigždėse aš tave išvystu.
Man patinka rytą žiūrėti į žolę, Rasoje aš tave išvystu.
Man patinka dieną žiūrėti į dangų, Saulėj aš tave išvystu.
Man patinka vakare žiūrėti į tolį, Toliuose aš tave išvystu.
Man patinka bet kada žiūrėt į bet ką, Nes bet kur aš tave išvystu.
***
Jei tu nori - tik tark žodį Aš priversiu žvaigždes tau žibėt, Jei tu nori - tik tark žodį, Aš suteiksiu tau laimės vilties.
Jei tu nori - tik tark žodį, Aš ateisiu, patarsiu, paguosiu, Jei tu nori - tik tark žodį, Aš tau savo gyvenimą padovanosiu.
***
Jei kartais tau ašaros riedėtų - Pagalvok, kad tai lietus, Jis palis ir pasibaigs.
Jei kartais tau širdį skaudėtų - Pagalvok, kad tai žaibas, Sušvytės ir greit užges.
Jei kartais tave kasįžeistų - Pagalvok, kad tai griaustinis, Jis sudundės ir greit nutils.
Bet jei meilė tave užkluptų - Tu žinok, kad tai saulė ir mėnulis, Pakaitomis jie švies tau amžinai!
***
Tu - mano gėlelė: Raudona rožė - meilė tyra.
Tu - mano medelis: Galiūnas ąžuolas - stiprybė.
Tu - mano žvaigždelė: Skaisčioji saulė - negęstanti viltis.
Tu - mano gyvybė: Žmogus - suteikiantis tikėjimą.
***
Žinau, žinau - tai tik žaidimas: Ir laimė, ir gyvenimas, Gal net draugystė ir jausmai - Tiktai azartiškas žaidimas.
Ir mes visi jį žaidžiame, Ir esame laimingi, kai sekasi laimėt, Jei kartais nepasiseka - Nuliūstam ar pravirkstame.
***
Ar gali būti kas tyresnio Už šaltinio vandenį? Nebent džiaugsmo ašara...
Ar gali būti kas skaistesnio Už saulę danguje? Nebent veide šypsena...
Ar gali būti kas tvirtesnio Už kertinį akmenį? Nebent meilė tikra...
***
Ko vertos žmonių ašaros, Jei mes galim jas kaip vandenį išlieti?
Ko verta žmogaus širdis, Jei mes galim ją kaip akmenį suskaldyti?
Ko verti žmogaus jausmai, Jei mes galim juos kaip krištolą sudaužyt?
Bet kaip mes džiaugsmą išreikštumėm, Jei verkti nemokėtumėm;
Kaip būtumėme draugiški, Jei neturėtumėm širdies;
Ir kaip kitus mylėtume, Jei jausti negalėtume?!
***
Draugystė ir meilė - tik jos verčia suktis pasaulį. Draugystė ir meilė - patys tyriausi jausmai. Kiekvieną iš mūsų nuolat saugo Draugystės ir meilės spinduliai. Tikri draugai - brangiausias turtas, O meilė jiems - žvaigždė šviesi. Tegul dega saulė - mūsų draugystė Ir niekad neužgęsta meilės žvaigždė.
***
Meilė... Ji tokia tyra... Meilė... Ji tokia skaisti... Susitikę dviejų žmonių širdys Ir jų draugystė stipri.
Meilė... Ji stebuklinga... Meilė išgydo nuo pykčio... Meilė... Ji tokia trapi... Jos negalima išduoti.
Meilės negalima išsižadėti, Ji ateina paslapčia Ir pasilieka amžiais Dviejų žmonių širdyse.
Tikroji meilė - mūsų pasaulis, Tikroji meilė - mūsų viltis. Tik dėl didžiulės mūsų meilės Šiandiena esame gyvi.
O aš myliu... Ir kodėl gi nemylėt?
Kam slėpti Širdy savojoj meilę
Kam kentėt?
Aš norėčiau Visam pasauliui šaukti,
Kad myliu karštai, be galo,
Kad negaliu ilgiau gyvent
Be tavo meilės.
*** Spausk ir klausyk
Aš tau padainuosiu apie meilę, Apie begalinį ilgesį širdy, Apie didžiulį skausmą Ir verkiančias žydras akis.
Dainuosiu, kai bus naktis aplinkui, Kai mane girdėsi tik tu ir mėnuo. Dainuosiu, kad žinotum, Jog aš bijau tave išduot.
Į dainą aš sudėsiu Ilgas naktis bemieges. Sudėsiu savo skausmą, Vienatvę mėnesienos.
Dainuosiu tol, kol tu išgirsi, Kol saulė patekės, Aš tau padainuosiu Apie meilę iš savo širdies.
***
Aš prisiglausiu prie žemės, O aplink lašės lietus, Bet man vis vien.
Aš pasinersiu į svajas, O realybėj kęsiu skausmą, Man nieks nebepadės.
Norėsiu mirti, Bet kažkas neleis. Norėsiu skristi, Bet mane nutvers. Norėsiu bėgti - Kojos neklausys. Norėsiu rėkti - Burną man užkimš.
Aš apkabinsiu seną beržą, Stiprybės jis suteiks, Bet man jos neužteks.
Ir vėl panirsiu į svajas, Bet ir iš ten kažkas išvys Ir vėl gyventi teks.
Norėsiu verkti - Ašarų nebus. Norėsiu šaukti - Balsas taps kimus. Norėsiu žengt tolyn - Kažkas mane laikys. Norėsiu būt gyva - Ir vėl kančia atklys...
***
Gyvenimas... - tai paukštis. Aukštai aukštai pakyla jis Ir nubloškia žemyn.
Gyvenimas... - tai sapnas. Laimingam leidžia pasijust Ir sugrąžina atgalios.
Gyvenimas... - tai skausmas. Nors širdy džiugu, Priverčia jis pravirkt.
Gyvenimas... - kančia, Sunki, skaudi ir begalinė, Nenori duoti atgaivos.
Gyvenimas... - tai meilė, Apvelkanti visus Troškimo gyventi rūbais.
Gyvenimas... - draugystė, Dėl kurios mums ant galvų Meilės karūnos.
***
Meilė - jūra. Ji audringa, kai mylėti sunku, Ji rami, kai mylintys žmonės kartu.
Meilė - gėlė. Ji žydi, kai meilė gera Ir nuvysta, kai meilė pikta.
Meilė - saulė. Ji šypsos, kai sakom "myliu" Ir pravirksta, kai kenčiam kartu.
Meilė - medis. Jis auga, kai meilė stiprėja, Jis džiūsta, kai meilė silpnėja.
Meilė - pasaulis. Jis gražus, kai mylim, Ir baisus, kai nekenčiam. Jis šviesus, kai tikim, Ir tamsus, kai viltį prarandam.
Nuo mūsų priklauso meilės likimas, Nes ji - visų žmonių žaidimas.
***
Koks keistas tas gyvenimas! Žengi tolyn ir nieko nerandi. Norėtųsi užbaigti jį, Tačiau to padaryt negali. Ir vėl eini kažkur Lyg trokšdamas keliaut toli. Bet pabaigos nebus dar greit, Kol neateis tava mirtis.
Ir aš nešu šį sunkų kryžių, Einu, klumpu ir vėl keliuos. Draugams aš savo nepavydžiu - Ir jie pasiklysta savo keliuos.
Kada gi baigsis mūsų kančios? Kada mus laimė užliūliuos? Galbūt aš šito nesulauksiu Ligi to trumpo gyvenimo pabaigos.
Norėtųsi greičiau numirti, Tačiau tam priešinas lemtis. Geriau ilgai gyventi mums Ir siekti to, ko trokš širdis.
***
Myliu tave, O ką daugiau daryt, Juk, kai esu šalia, Virpu visa ir noriu šokinėt aukštyn.
Šalia tavęs Pasaulis visas Vaivorykštės Spalvom nušvinta.
O aš jaučiuosi laimingiausia Iš visų, kurie kartu, kurie po du. Juk tavo meilę aš turiu Ir be jos gyventi negaliu.
***
Aš žinau, kad mes tik draugai, Kad kita tavo širdy. Bet ar negalėtų būt atvirkščiai? Ar nenorėtum skęsti many?
Nejau tau nepatiktų mano bučiniai, Glamonės mano švelnios? Aš taip norėčiau būt šalia Ir džiaugtis savo meile.
Tačiau... Tikrovė juk kita: Mes tik draugai ir ne daugiau. Myliu tave karštai, tačiau kol kas Tavoj širdy tos meilės neradau.
Žinau, kad patinku tau... Bet stipresni jausmai JAI... Ir nors ilgai tave širdy laikau, Mes būsim tik draugai.
***
Skaudu, tačiau aš to pakeisti negaliu... Tu nežinai, ką aš širdy laikau, Kad tave vieną aš myliu, Kad sapnuose tave lankau.
Ir šiąnakt aš ateisiu, Pažvelgti, kaip miegi. Nuo košmarų apginsiu, Sužinosiu, ką tu myli...
Štai ir naktis ir aš ateinu Paukščių Taku pas tave. Nešu daug gražių sapnų, Kad prisimintum visada mane.
Taigi aš jau šalia Šnibždu švelnius žodžius į ausį. Pabučiuoju tavas lūpas Ir ką tu myli paklausiu.
Tavo lūpos lėtai prasiveria Ir iš jų tuoj žodis išskris. Tu švelniai ištari vardą, Bet tai ne aš, o JI!
Ir vėl aš palikta kentėt, Vėl mano meilė tik vienpusė. Nors mes esam draugai, visvien Tu vienas mano širdy būsi.
***
Atidaryk duris - tai aš. Neversk ilgai laukti, Lauke taip šalta... Atidaryk duris - tai aš Sušilti noriu viduje. Ir širdį tavo noriu Priverst virpėt, Kaip kad manąją Verti virpėt Vos tave pamačius.
Atidaryk duris - prašau, Nenoriu laukt ilgiau. Taip pasiilgau aš tavęs, Taip noriu vėl tave išvyst. Atidaryk duris, Įleisk mane vidun, Įleisk savon širdin, Leisk ištirpdyt ledus joje. Mylėti leisk tave labai Karštai ir amžinai.
***
Meilė - tai gyvenimas, Taip ilgai lauktas, Sunkiai kentėtas Ir greit pasibaigęs. Meilė - mirtis, Tokia atgrasi, O kartais trokštama Bet neatėjus.
Meilė - tai ilgesys Mylinčios širdies, Kuri visuomet ištikima Savo išrinktajam.
Meilė - tai kančia, Kurios aš taip bijau Ir bandau atsikratyti Lyg prakeiktąja.
Meilė - mūsų likimas, Sujungęs dvi širdis Ir verčiantis kentėt Didžiausius skausmus.
Meilė tik žaidimas, Kuriam visi pralaimi, Nes būti mylimam Ir tuo pačiu mylėt - sunku.
***
Aš nenoriu, nenoriu kentėti, Nenoriu laukti ir nesulaukt. Aš nenoriu tavęs mylėti, Nenoriu tavęs apgaut.
Bet... myliu tave ir nežinau kaip tą jausmą Išplėšt iš širdies, kad neskaudėtų. Nežinau, kaip iš šito sapno pabusti, Kad tavęs įskaudinti nereikėtų.
Žinau, kad tau patinku, Bet gi turi merginą. Galbūt aš smarkiai apsirinku, Bet tu - nuostabiausias vaikinas.
Kasnakt regiu tavo veidą sapne, Man vienintelei besišypsantį. Bet likimas nuspręs, ar mes tapsim pora, Nors iš skausmo mano širdis plyštų.
***
Tu negali žinot, kas laukia Už kito gyvenimo kelio vingio. Tu negali žinot, kas laukia Taip greit atbėgančioj ateity. Gal skausmas ir vargai, likimo paspęsti, O gal svajonių užmarštis tamsioj nakty.
Bet juk gali norėt gyvent Toliau ir džiaugtis likimu. Gali norėti laukti to, Kas bus vėliau. Ir nors ne vien džiaugsmai skirti tau, Gyvenki ir kelki galvą vis aukščiau.
***
Ir tik tiek - Tik mažyčio laimės trupinėlio - Man trūksta iki norų išsipildymo. Tik tiek - Kad kas nors išpildytų Visus mano norus.
***
Tik vienas vienintelis žodis Gali užjaust ir paguost. Vienas vienintelis žvilgsnis Gali atleist ir išduot...
***
Gyvenimas toks mažas ir trapus, bet prieš mane jis toks galingas milžinas...
***
Gyvenimas - maža skrynutė, Bet kiek daug telpa joje: Nuo pykčio iki atleidimo, Nuo šypsenos iki verkimo.
Kas dar? Gal laimė, skausmas, Gal meilė, didelė, tyra... Dar draugystė, prisirišimas Ir atviras geismų žaidimas...
***
Tu būk laiminga, Kai už lango verks ruduo, Kai šauks iš šalčio medžiai nuogi.
Tu juokis net tada, Kai keliaus danguj vienišas mėnuo, Kai klykaus paukščiai vasaros naktim.
Ir neliūdėk, Kada žiema pradings ledus palikus, Kada nutils paukštelių giesmė.
Nenusimink, Jei viskas praeis neatėję, Nesuteikę laimės nė kiek.
***
Pakilk aukštyn, Kaip kyla paukštis, Plačiai išskleisdamas sparnus. Užmiršk nelaimes, Kilk į viršų, Paliki žemėje vargus.
Ir skrisk Žydrom dangaus platybėm. Ir skrisk Lyg vėjas ant sparnų. O, kai surasi laimės pilį, Tu nusileisk ant jos kraštų.
...Kad taip ilgai žmogus gyventų, Galėtų skrist ir savo pilį rast. Ir kad beprotiškai ilgai nereikt keliauti, O laimę turint negalėtum jos prarast...
***
Žodžiai JAM Kiek daug tau visko norėtųsi pasakyti, Tačiau po to bus sunku pažvelgt į akis. Galbūt niekada neišdrįsiu to padaryti, Bet už mane kalba mano širdis.
Ar girdi? Ar jauti? Jinai plaka tik tau. Gal dabar supranti, Ką ištarti bandau?..
***
Aš nežinau, kuo tu mane sužavėjai, Kokiais burtais širdį patraukei. Atrodo, net nenorėjau įsimylėti, Tačiau įvyko kitaip, nei aš laukiau.
Tikėjau tuo, kad esam draugai Ir net nesvajojau apie meilę, Bet man į akį stipriai kritai Ir sapnuoju tave kas naktį.
Ir žinau, kad nebūsim kartu niekada, Kad drauge aš tau taip ir liksiu. Tačiau net savo proto galia Tavęs iš širdies neištrinsiu.
***
Ar tu žinai, ką aš nuo tavęs slepiu? Apie ką galvoju naktim? Kam mano lūpos tartų myliu, Jei jausmai nebūtų akli?
Tu tikrai nežinai? Keista... Juk jauti, kaip šalia tavęs tirpstu, Nors tu gali man tik draugystę suteikti, Vistiek tave vieną myliu.
***
Na ir kas, ką žmonės sakys, Na ir kas, kad metai mus skirs. Juk gražiausi jausmai nenuvys, Jei juos puoselės širdys dvi.
***
Nepalik, neišeik ir vilčių nedaužyk, Aš juk myliu tave tiap karštai. Pasilik, būk šalia ir tvirtai apkabink, Leisk mylėti tave amžinai.
***
Ar jauti, ar matai - Aš šalia, netoli?.. Kur tik tavo sapnai, Ten ir aš netoli...
***
Vienintelis žodis Gali man sugrąžinti Sparnuotas svajones.
Tą žodį ištarti gali Vienintelis žmogus, Bet jo nėra šalia.
*** Spausk ir klausyk
Ir atsiplėšiu aš nuo žemės, Ir skrisiu padange žydra, Kad tik galėčiau pamiršti, Ką gyvenime teko iškęst.
***
Ir dar sako žmogui: "tikėk", Kai jis paskutinę viltį prarado. Nebeliko jam džiaugsmo nė tiek, Kad galėtų prieit liepto galą.
***
Tu sakai - tai tiesa - patikėsiu, Bet ar negali tu meluot? Juk dar prieš pora minučių Žadėjai niekad neišduot.
***
Ir kodėl taip skaudu kartais būna, Kad gyvenimo imi nekęst. O po to, atgal atsisukęs, Supranti kartojęs klaidas.
***
Net jei sakysi, kad myli - Visvien nepatikėsiu. Gana apgaudinėt mane Ir žodžio netesėti.
***
Žemėj šitaip liūdna Ir nenorom pakylu Aukštyn svajų taku.
Tačiau geležinė ranka Nubloškia žemyn Ir neleidžia laimingai pabūt.
Gyvenimo klaidūs keliai Trukdo žengti tiesiai, Tvirtu žingsniu pirmyn.
O žmogus šalia, Liečiantis mano petį, Pasirodo esąs bailys.
Ir nebenoriu gyvent, Nebenoriu nešt savo kryžiaus, Trokštu numirt.
O! Kad galėčiau ramiai Šį pilką, nuobodų Pasaulį palikt.
***
Užmigo žemė, laukai, Nutilo paukščiai, miškai. Belikom tik aš ir mėnuo.
Širdis prisipildo nerimo, O vėjas pleveną pelenus Užgesusios meilės manos.
Sielą užplūsta mintys, Manęs neapleidžia viltys, Kad grįši tu atgalios.
Trūksta man tavo meilės, Liūdnas be tavęs pasaulis. Nebegaila net gyvybės savos.
Tu sugrįžk, pabučiuok, Apkabink ir paguosk. Nepalik šiam pasauly vienos.
***
Spalvos manyje
Balta akla meilė Užplūsta mano raudoną karštą širdį, O juodas klaikus skausmas Neatsilieka nė per žingsnį.
Žalia tyli ramybė Glamonėja mano rudus plaukus Ir geltonas džiaugsmas Aplanko tavęs sulaukus.
Oranžinė didelė laimė Ir žydra skaudi abejonė - Mane supa du melsvi jausmai Ir pilka sunki tikrovė.
***
Geometrinis laiškas mylimajam
Negaliu patikėt: tarp mūsų atsirado kita ir dabar mes sudarom meilės trikampį . Tu sakai, kad į pasaulį žiūriu pro prizmę ir man viskas atrodo kitaip. O štai, mano manymu, mūsų draugų ratas siaurėja ir nebegalvoju, kad mums priklauso visas žemės rutulys . Mūsų gyvenimas virsta košmaru. Ir jaučiu, kad aš laikau visus keturis namų kampus . Šis užburtas ratas mane ima siutinti. Tuo labiau, kad tu nebeturi savo gerai apmokamo darbo ir mūsų finansinė piramidė sugriuvo. Negi teks imtis bet ko: gal net šieno kūgių ar šiaudų ritinių , ką pasiūlė giminaičiai užsienyje? Jei tu nė kiek nepasistengsi, mūsų švelnus apvalus gyvenimas taps bjauria kampuota kančia.
***
Mano širdelę suspaudė didelis skausmas - Aš pasijutau vieniša, Nes aplinkui nėra draugų.
Aš bėgsiu greitai per žaliąją pievą tolyn, Kol pasieksiu baltą mišką Ir galėsiu ten pasislėpt.
Aš prisiglausiu prie balto beržo kamieno Ir tyliai pravirksiu, Gal ateis kas paguosti manęs.
***
Dar palauk, nenuieiki taip greit, Nors sekundę pabūk su manim. Nepaliki manęs vienos, to nereik, Aš ir taip žaidžiu su ugnim. Tokio skausmo širdis neištvertų, O protas patart nepajėgtų. Tikiu, kad gal visai neverta Stengtis manęs neprislėgti. Bet tu žmogus, tu suprasti turi, Kad kai įniršis valdo būtybę, Jai priešai aplinkui visi Ir ji iškrės kokią kvailybę... Nepaliki manęs, neišeik, Nesuteik man didžiulės kančios, apkabinki mane stipriai Ir nebepaleisk niekados. Aš galiu tvirtai tau prisiekti, Kad mylėsiu tave amžinai. Ir tos meilės aš nebeslėpsiu, Tegul laisva gyvuoja jinai!
***
Ir mano širdies beribiai plotai, Ir tamsūs šokoladiniai plaukai, Ir melsvai žalsvos gilios akys, Ir saldžios šiltos lūpos, Ir švelnios liečiančios rankos, Ir kaklas, ir liemuo, ir kojos, Ir ir ir Ir visa aš - tik tavo... Ir mano sparnuotos svajonės, Ir keisti apmąstymai apie nieką, Ir ką tik parašyti eilėraščiai, Ir rytoj būsimi kontroliniai darbai, Ir visi išmokti dalykai, Ir tai, ką dar išmoksiu, Ir ir ir Ir visos mano mintys ir protas - tik tau... Ir tikėjimas ateitimi, Ir rytojaus laukimas, Ir svajinga viltis, Ir mieli prisiminimai, Ir laiškai, rašyti su meile, Ir širdyje deganti aistra, ir ir ir Ir visas mano gyvenimas - tik dėl tavęs...