EILĖRAŠČIAI IŠ ŠIRDIES GELMIŲ

Jei tau bus liūdna,      Spausk ir klausyk
Aš tave pasveikinsiu su vasara -
Galėsi džiaugtis pievų gėlėmis,
Naktį - Mėnulio pasaka. 

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su rudeniu -
Galėsi džiaugtis išskrendančiais paukščiais
Ir šiltu vėjo ūžesiu. 

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su žiema -
Galėsi džiaugtis snaigėmis puriom
Ir papuošta egle. 

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su pavasariu -
Galėsi džiaugtis saulės spinduliais
Ir vėl upeliuku čiurlenančiu. 

*** 

Saulei spiginant
Per kaitrą didžiausią
Ištiesk man vandens
Ąsotį pilniausią. 

Kai valgyt norėsiu
Per badą baisiausią
Paduoki man duonos
Kąsnį skaniausią. 

Jei kartais man tavo
Pagalbos reikėtų,
Ištiesk savo ranką,
Kad man padėtum. 

Jei kartais tau būtų
Linksma be galo,
Pasidalink su manim
Džiaugsmu savo. 

O jeigu kas nors
Tau skausmą sukeltų,
Tu man pasakyki -
Padėsiu iš karto. 

*** 

Man patinka naktį žiūrėt į
          mėnulį,
Žvaigždėse aš tave
           išvystu.

Man patinka rytą žiūrėti į
          žolę,
Rasoje aš tave
          išvystu. 

Man patinka dieną žiūrėti į
          dangų,
Saulėj aš tave
          išvystu. 

Man patinka vakare žiūrėti į
          tolį,
Toliuose aš tave
          išvystu. 

Man patinka bet kada žiūrėt į
          bet ką,
Nes bet kur aš tave
          išvystu. 

*** 

Jei tu nori - tik tark žodį
Aš priversiu  žvaigždes tau žibėt,
Jei tu nori - tik tark žodį,
Aš suteiksiu tau laimės vilties. 

Jei tu nori - tik tark žodį,
Aš ateisiu, patarsiu, paguosiu,
Jei tu nori - tik tark žodį,
Aš tau savo gyvenimą padovanosiu. 

*** 

Jei kartais tau ašaros riedėtų -
Pagalvok, kad tai lietus,
Jis palis ir pasibaigs. 

Jei kartais tau širdį skaudėtų -
Pagalvok, kad tai žaibas,
Sušvytės ir greit užges. 

Jei kartais tave kasįžeistų -
Pagalvok, kad tai griaustinis,
Jis sudundės ir greit nutils. 

Bet jei meilė tave užkluptų -
Tu žinok, kad tai saulė ir mėnulis,
Pakaitomis jie švies tau amžinai! 

*** 

Tu - mano gėlelė:
Raudona rožė - meilė tyra. 

Tu - mano medelis:
Galiūnas ąžuolas - stiprybė. 

Tu - mano žvaigždelė:
Skaisčioji saulė - negęstanti viltis. 

Tu - mano gyvybė:
Žmogus - suteikiantis tikėjimą. 

*** 

Žinau, žinau - tai tik žaidimas:
Ir laimė, ir gyvenimas,
Gal net draugystė ir jausmai -
Tiktai azartiškas žaidimas. 

Ir mes visi jį žaidžiame,
Ir esame laimingi, kai sekasi laimėt,
Jei kartais nepasiseka -
Nuliūstam ar pravirkstame. 

*** 

Ar gali būti kas tyresnio
Už šaltinio vandenį?
Nebent džiaugsmo ašara... 

Ar gali būti kas skaistesnio
Už saulę danguje?
Nebent veide šypsena... 

Ar gali būti kas tvirtesnio
Už kertinį akmenį?
Nebent meilė tikra... 

***  

Ko vertos žmonių ašaros,
Jei mes galim jas kaip vandenį išlieti? 

Ko verta žmogaus širdis,
Jei mes galim ją kaip akmenį suskaldyti? 

Ko verti žmogaus jausmai,
Jei mes galim juos kaip krištolą sudaužyt?

 Bet kaip mes džiaugsmą išreikštumėm,
Jei verkti nemokėtumėm; 

Kaip būtumėme draugiški,
Jei neturėtumėm širdies;

 Ir kaip kitus mylėtume,
Jei jausti negalėtume?! 

***

 

Draugystė ir meilė - tik jos verčia suktis pasaulį.
Draugystė ir meilė - patys tyriausi jausmai.
Kiekvieną iš mūsų nuolat saugo
Draugystės ir meilės spinduliai. 

Tikri draugai - brangiausias turtas,
O meilė jiems - žvaigždė šviesi.
Tegul dega saulė - mūsų draugystė
Ir niekad neužgęsta meilės žvaigždė. 

*** 

Meilė... Ji tokia tyra...
Meilė... Ji tokia skaisti...
Susitikę dviejų žmonių širdys
Ir jų draugystė stipri. 

Meilė... Ji stebuklinga...
Meilė išgydo nuo pykčio...
Meilė... Ji tokia trapi...
Jos negalima išduoti. 

Meilės negalima išsižadėti,
Ji ateina paslapčia
Ir pasilieka amžiais
Dviejų žmonių širdyse. 

Tikroji meilė - mūsų pasaulis,
Tikroji meilė - mūsų viltis.
Tik dėl didžiulės mūsų meilės
Šiandiena esame gyvi.

 

O aš myliu...
Ir kodėl gi
          nemylėt?

Kam slėpti
Širdy savojoj
          meilę

Kam kentėt? 

Aš norėčiau
Visam pasauliui
          šaukti,

Kad myliu
          karštai,
           be galo,

Kad negaliu
            ilgiau
           gyvent

Be tavo meilės. 

*** Spausk ir klausyk

Aš tau padainuosiu apie meilę,
Apie begalinį ilgesį širdy,
Apie didžiulį skausmą
Ir verkiančias žydras akis. 

Dainuosiu, kai bus naktis aplinkui,
Kai mane girdėsi tik tu ir mėnuo.
Dainuosiu, kad žinotum,
Jog aš bijau tave išduot. 

Į dainą aš sudėsiu
Ilgas naktis bemieges.
Sudėsiu savo skausmą,
Vienatvę mėnesienos. 

Dainuosiu tol, kol tu išgirsi,
Kol saulė patekės,
Aš tau padainuosiu
Apie meilę iš savo širdies. 

*** 

Aš prisiglausiu prie žemės,
O aplink lašės lietus,
Bet man vis vien. 

Aš pasinersiu į svajas,
O realybėj kęsiu skausmą,
Man nieks nebepadės. 

Norėsiu mirti,
Bet kažkas neleis.
Norėsiu skristi,
Bet mane nutvers.
Norėsiu bėgti -
Kojos neklausys.
Norėsiu rėkti -
Burną man užkimš. 

Aš apkabinsiu seną beržą,
Stiprybės jis suteiks,
Bet man jos neužteks. 

Ir vėl panirsiu į svajas,
Bet ir iš ten kažkas išvys
Ir vėl gyventi teks. 

Norėsiu verkti -
Ašarų nebus.
Norėsiu šaukti -
Balsas taps kimus.
Norėsiu žengt tolyn -
Kažkas mane laikys.
Norėsiu būt gyva -
Ir vėl kančia atklys... 

***  

Gyvenimas... - tai paukštis.
Aukštai aukštai pakyla jis
Ir nubloškia žemyn. 

Gyvenimas... - tai sapnas.
Laimingam leidžia pasijust
Ir sugrąžina atgalios. 

Gyvenimas... - tai skausmas.
Nors širdy džiugu,
Priverčia jis pravirkt. 

Gyvenimas... - kančia,
Sunki, skaudi ir begalinė,
Nenori duoti atgaivos. 

Gyvenimas... - tai meilė,
Apvelkanti visus
Troškimo gyventi rūbais. 

Gyvenimas... - draugystė,
Dėl kurios mums ant galvų
Meilės karūnos. 

***  

Meilė - jūra.
Ji audringa, kai mylėti sunku,
Ji rami, kai mylintys žmonės kartu. 

Meilė - gėlė.
Ji žydi, kai meilė gera
Ir nuvysta, kai meilė pikta. 

Meilė - saulė.
Ji šypsos, kai sakom "myliu"
Ir pravirksta, kai kenčiam kartu. 

Meilė - medis.
Jis auga, kai meilė stiprėja,
Jis džiūsta, kai meilė silpnėja. 

Meilė - pasaulis.
Jis gražus, kai mylim,
Ir baisus, kai nekenčiam.
Jis šviesus, kai tikim,
Ir tamsus, kai viltį prarandam. 

Nuo mūsų priklauso meilės likimas,
Nes ji - visų žmonių žaidimas.

***

 

Koks keistas tas gyvenimas!
Žengi tolyn ir nieko nerandi.
Norėtųsi užbaigti jį,
Tačiau to padaryt negali. 

Ir vėl eini kažkur
Lyg trokšdamas keliaut toli.
Bet pabaigos nebus dar greit,
Kol neateis tava mirtis. 

Ir aš nešu šį sunkų kryžių,
Einu, klumpu ir vėl keliuos.
Draugams aš savo nepavydžiu -
Ir jie pasiklysta savo keliuos. 

Kada gi baigsis mūsų kančios?
Kada mus laimė užliūliuos?
Galbūt aš šito nesulauksiu
Ligi to trumpo gyvenimo pabaigos. 

Norėtųsi greičiau numirti,
Tačiau tam priešinas lemtis.
Geriau ilgai gyventi mums
Ir siekti to, ko trokš širdis. 

*** 

Myliu tave,
O ką daugiau daryt,
Juk, kai esu šalia,
Virpu visa ir noriu šokinėt aukštyn. 

Šalia tavęs
Pasaulis visas
Vaivorykštės
Spalvom nušvinta. 

O aš jaučiuosi laimingiausia
Iš visų, kurie kartu, kurie po du.
Juk tavo meilę aš turiu
Ir be jos gyventi negaliu. 

***  

Aš žinau, kad mes tik draugai,
Kad kita tavo širdy.
Bet ar negalėtų būt atvirkščiai?
Ar nenorėtum skęsti many? 

Nejau tau nepatiktų mano bučiniai,
Glamonės mano švelnios?
Aš taip norėčiau būt šalia
Ir džiaugtis savo meile. 

Tačiau... Tikrovė juk kita:
Mes tik draugai ir ne daugiau.
Myliu tave karštai, tačiau kol kas
Tavoj širdy tos meilės neradau. 

Žinau, kad patinku tau...
Bet stipresni jausmai JAI...
Ir nors ilgai tave širdy laikau,
Mes būsim tik draugai. 

***  

Skaudu, tačiau aš to pakeisti negaliu...
Tu nežinai, ką aš širdy laikau,
Kad tave vieną aš myliu,
Kad sapnuose tave lankau. 

Ir šiąnakt aš ateisiu,
Pažvelgti, kaip miegi.
Nuo košmarų apginsiu,
Sužinosiu, ką tu myli... 

Štai ir naktis ir aš ateinu
Paukščių Taku pas tave.
Nešu daug gražių sapnų,
Kad prisimintum visada mane. 

Taigi aš jau šalia
Šnibždu švelnius žodžius į ausį.
Pabučiuoju tavas lūpas
Ir ką tu myli paklausiu. 

Tavo lūpos lėtai prasiveria
Ir iš jų tuoj žodis išskris.
Tu švelniai ištari vardą,
Bet tai ne aš, o JI! 

Ir vėl aš palikta kentėt,
Vėl mano meilė tik vienpusė.
Nors mes esam draugai, visvien
Tu vienas mano širdy būsi. 

***  

Atidaryk duris - tai aš.
Neversk ilgai laukti,
Lauke taip šalta...
Atidaryk duris - tai aš
Sušilti noriu viduje.
Ir širdį tavo noriu
Priverst virpėt,
Kaip kad manąją
Verti virpėt
Vos tave pamačius. 

Atidaryk duris - prašau,
Nenoriu laukt ilgiau.
Taip pasiilgau aš tavęs,
Taip noriu vėl tave išvyst.
Atidaryk duris,
Įleisk mane vidun,
Įleisk savon širdin,
Leisk ištirpdyt ledus joje.
Mylėti leisk tave labai
Karštai ir amžinai.

*** 

 

 Meilė - tai gyvenimas,
Taip ilgai lauktas,
Sunkiai kentėtas
Ir greit pasibaigęs. 

Meilė - mirtis,
Tokia atgrasi,
O kartais trokštama
Bet neatėjus. 

Meilė - tai ilgesys
Mylinčios širdies,
Kuri visuomet ištikima
Savo išrinktajam. 

Meilė - tai kančia,
Kurios aš taip bijau
Ir bandau atsikratyti
Lyg prakeiktąja. 

Meilė - mūsų likimas,
Sujungęs dvi širdis
Ir verčiantis kentėt
Didžiausius skausmus. 

Meilė tik žaidimas,
Kuriam visi pralaimi,
Nes būti mylimam
Ir tuo pačiu mylėt - sunku. 

***  

Aš nenoriu, nenoriu kentėti,
Nenoriu laukti ir nesulaukt.
Aš nenoriu tavęs mylėti,
Nenoriu tavęs apgaut. 

Bet... myliu tave ir nežinau kaip tą jausmą
Išplėšt iš širdies, kad neskaudėtų.
Nežinau, kaip iš šito sapno pabusti,
Kad tavęs įskaudinti nereikėtų. 

Žinau, kad tau patinku,
Bet gi turi merginą.
Galbūt aš smarkiai apsirinku,
Bet tu - nuostabiausias vaikinas. 

Kasnakt regiu tavo veidą sapne,
Man vienintelei besišypsantį.
Bet likimas nuspręs, ar mes tapsim pora,
Nors iš skausmo mano širdis plyštų. 

***   

 

Tu negali žinot, kas laukia
Už kito gyvenimo kelio vingio.
Tu negali žinot, kas laukia
Taip greit atbėgančioj ateity.
Gal skausmas ir vargai, likimo paspęsti,
O gal svajonių užmarštis tamsioj nakty. 

Bet juk gali norėt gyvent
Toliau ir džiaugtis likimu.
Gali norėti laukti to,
Kas bus vėliau.
Ir nors ne vien džiaugsmai skirti tau,
Gyvenki ir kelki galvą vis aukščiau.

***

 

Ir tik tiek -
Tik mažyčio laimės trupinėlio -
Man trūksta iki norų išsipildymo. 

Tik tiek -
Kad kas nors išpildytų
Visus mano norus. 

*** 

Tik vienas vienintelis žodis
Gali užjaust ir paguost.
Vienas vienintelis žvilgsnis
Gali atleist ir išduot... 

*** 

Gyvenimas toks mažas ir trapus, bet prieš mane jis toks galingas milžinas... 

*** 

Gyvenimas - maža skrynutė,
Bet kiek daug telpa joje:
Nuo pykčio iki atleidimo,
Nuo šypsenos iki verkimo. 

Kas dar? Gal laimė, skausmas,
Gal meilė, didelė, tyra...
Dar draugystė, prisirišimas
Ir atviras geismų žaidimas... 

*** 

Tu būk laiminga,
Kai už lango verks ruduo,
Kai šauks iš šalčio medžiai nuogi. 

Tu juokis net tada,
Kai keliaus danguj vienišas mėnuo,
Kai klykaus paukščiai vasaros naktim. 

Ir neliūdėk,
Kada žiema pradings ledus palikus,
Kada nutils paukštelių giesmė. 

Nenusimink,
Jei viskas praeis neatėję,
Nesuteikę laimės nė kiek.

***

 Pakilk aukštyn,
Kaip kyla paukštis,
Plačiai išskleisdamas sparnus.
Užmiršk nelaimes,
Kilk į viršų,
Paliki žemėje vargus. 

Ir skrisk
Žydrom dangaus platybėm.
Ir skrisk
Lyg vėjas ant sparnų.
O, kai surasi laimės pilį,
Tu nusileisk ant jos kraštų. 

...Kad taip ilgai žmogus gyventų,
Galėtų skrist ir savo pilį rast.
Ir kad beprotiškai ilgai nereikt keliauti,
O laimę turint negalėtum jos prarast...

***

 

Žodžiai JAM 

Kiek daug tau visko norėtųsi pasakyti,
Tačiau po to bus sunku pažvelgt į akis.
Galbūt niekada neišdrįsiu to padaryti,
Bet už mane kalba mano širdis. 

Ar girdi? Ar jauti?
Jinai plaka tik tau.
Gal dabar supranti,
Ką ištarti bandau?.. 

***  

Aš nežinau, kuo tu mane sužavėjai,
Kokiais burtais širdį patraukei.
Atrodo, net nenorėjau įsimylėti,
Tačiau įvyko kitaip, nei aš laukiau. 

Tikėjau tuo, kad esam draugai
Ir net nesvajojau apie meilę,
Bet man į akį stipriai kritai
Ir sapnuoju tave kas naktį. 

Ir žinau, kad nebūsim kartu niekada,
Kad drauge aš tau taip ir liksiu.
Tačiau net savo proto galia
Tavęs iš širdies neištrinsiu. 

***  

Ar tu žinai, ką aš nuo tavęs slepiu?
Apie ką galvoju naktim?
Kam mano lūpos tartų myliu,
Jei jausmai nebūtų akli? 

Tu tikrai nežinai? Keista...
Juk jauti, kaip šalia tavęs tirpstu,
Nors tu gali man tik draugystę suteikti,
Vistiek tave vieną myliu. 

***  

Na ir kas, ką žmonės sakys,
Na ir kas, kad metai mus skirs.
Juk gražiausi jausmai nenuvys,
Jei juos puoselės širdys dvi. 

***  

Nepalik, neišeik ir vilčių nedaužyk,
Aš juk myliu tave tiap karštai.
Pasilik, būk šalia ir tvirtai apkabink,
Leisk mylėti tave amžinai. 

***  

 

Ar jauti, ar matai -
Aš šalia, netoli?..
Kur tik tavo sapnai,
Ten ir aš netoli...

***

 

Vienintelis žodis
Gali man sugrąžinti
Sparnuotas svajones.

Tą žodį ištarti gali
Vienintelis žmogus,
Bet jo nėra šalia. 

***  Spausk ir klausyk

Ir atsiplėšiu aš nuo žemės,
Ir skrisiu padange žydra,
Kad tik galėčiau pamiršti,
Ką gyvenime teko iškęst. 

***  

Ir dar sako žmogui: "tikėk",
Kai jis paskutinę viltį prarado.
Nebeliko jam džiaugsmo nė tiek,
Kad galėtų prieit liepto galą. 

***  

Tu sakai - tai tiesa - patikėsiu,
Bet ar negali tu meluot?
Juk dar prieš pora minučių
Žadėjai niekad neišduot. 

***  

Ir kodėl taip skaudu kartais būna,
Kad gyvenimo imi nekęst.
O po to, atgal atsisukęs,
Supranti kartojęs klaidas. 

***  

Net jei sakysi, kad myli -
Visvien nepatikėsiu.
Gana apgaudinėt mane
Ir žodžio netesėti.

*** 

 

Žemėj šitaip liūdna
Ir nenorom pakylu
Aukštyn svajų taku. 

Tačiau geležinė ranka
Nubloškia žemyn
Ir neleidžia laimingai pabūt.
 

Gyvenimo klaidūs keliai
Trukdo žengti tiesiai,
Tvirtu žingsniu pirmyn.
 

O žmogus šalia,
Liečiantis mano petį,
Pasirodo esąs bailys. 

Ir nebenoriu gyvent,
Nebenoriu nešt savo kryžiaus,
Trokštu numirt. 

O! Kad galėčiau ramiai
Šį pilką, nuobodų
Pasaulį palikt. 

*** 

Užmigo žemė, laukai,
Nutilo paukščiai, miškai.
Belikom tik aš ir mėnuo. 

Širdis prisipildo nerimo,
O vėjas pleveną pelenus
Užgesusios meilės manos. 

Sielą užplūsta mintys,
Manęs neapleidžia viltys,
Kad grįši tu atgalios. 

Trūksta man tavo meilės,
Liūdnas be tavęs pasaulis.
Nebegaila net gyvybės savos. 

Tu sugrįžk, pabučiuok,
Apkabink ir paguosk.
Nepalik šiam pasauly vienos. 

*** 

Spalvos manyje 

Balta akla meilė
Užplūsta mano raudoną karštą širdį,
O juodas klaikus skausmas
Neatsilieka nė per žingsnį. 

Žalia tyli ramybė
Glamonėja mano rudus plaukus
Ir geltonas džiaugsmas
Aplanko tavęs sulaukus.

Oranžinė didelė laimė
Ir žydra skaudi abejonė -
Mane supa du melsvi jausmai
Ir pilka sunki tikrovė. 

*** 

Geometrinis laiškas mylimajam 

          Negaliu patikėt: tarp mūsų atsirado kita ir dabar mes sudarom meilės trikampį. Tu sakai, kad į pasaulį žiūriu pro prizmę ir man viskas atrodo kitaip. O štai, mano manymu, mūsų draugų ratas siaurėja ir nebegalvoju, kad mums priklauso visas žemės rutulys. Mūsų gyvenimas virsta košmaru. Ir jaučiu, kad aš laikau visus keturis namų kampus. Šis užburtas ratas mane ima siutinti. Tuo labiau, kad tu nebeturi savo gerai apmokamo darbo ir mūsų finansinė piramidė sugriuvo. Negi teks imtis bet ko: gal net šieno kūgių ar šiaudų ritinių, ką pasiūlė giminaičiai užsienyje? Jei tu nė kiek nepasistengsi, mūsų švelnus apvalus gyvenimas taps bjauria kampuota kančia.

***

Mano širdelę suspaudė didelis skausmas -
Aš pasijutau vieniša,
Nes aplinkui nėra draugų. 

Aš bėgsiu greitai per žaliąją pievą tolyn,
Kol pasieksiu baltą mišką
Ir galėsiu ten pasislėpt. 

Aš prisiglausiu prie balto beržo kamieno
Ir tyliai pravirksiu,
Gal ateis kas paguosti manęs. 

***

Dar palauk, nenuieiki taip greit,
Nors sekundę pabūk su manim.
Nepaliki manęs vienos, to nereik,
Aš ir taip žaidžiu su ugnim.

Tokio skausmo širdis neištvertų,
O protas patart nepajėgtų.
Tikiu, kad gal visai neverta
Stengtis manęs neprislėgti.

Bet tu žmogus, tu suprasti turi,
Kad kai įniršis valdo būtybę,
Jai priešai aplinkui visi
Ir ji iškrės kokią kvailybę...

Nepaliki manęs, neišeik,
Nesuteik man didžiulės kančios,
apkabinki mane stipriai
Ir nebepaleisk niekados.

Aš galiu tvirtai tau prisiekti,
Kad mylėsiu tave amžinai.
Ir tos meilės aš nebeslėpsiu,
Tegul laisva gyvuoja jinai!

***

Ir mano širdies beribiai plotai,
Ir tamsūs šokoladiniai plaukai,
Ir melsvai žalsvos gilios akys,
Ir saldžios šiltos lūpos,
Ir švelnios liečiančios rankos,
Ir kaklas, ir liemuo, ir kojos,
Ir ir ir
Ir visa aš - tik tavo...

Ir mano sparnuotos svajonės,
Ir keisti apmąstymai apie nieką,
Ir ką tik parašyti eilėraščiai,
Ir rytoj būsimi kontroliniai darbai,
Ir visi išmokti dalykai,
Ir tai, ką dar išmoksiu,
Ir ir ir
Ir visos mano mintys ir protas - tik tau...

Ir tikėjimas ateitimi,
Ir rytojaus laukimas,
Ir svajinga viltis,
Ir mieli prisiminimai,
Ir laiškai, rašyti su meile,
Ir širdyje deganti aistra,
ir ir ir
Ir visas mano gyvenimas - tik dėl tavęs...